Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Agnės Šneiderienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje P. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis pagalbiniu darbuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda;

3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant iki 2009 m. vasario 1 d. įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė – 10 MGL (1 300 Lt) baudos ir vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant iki 2009 m. vasario 1 d. įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

4. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 281 straipsnio 2 dalį – ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63, 65 straipsnių nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė – ketverių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo ir 10 MGL (1 300 Lt) baudos bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartimi, nuteistojo apeliacinis skundas atmestas;

5. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį (27 epizodai), 285 straipsnio 2 dalį (17 epizodų), 178 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, galutine bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d. nuosprendžiu – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimu ir 10 MGL (1 300 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos baudos vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms; visą bausmės atidėjimo laiką dirbti ar būti registruotam darbo biržoje;

6. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė – dvejų metų laisvės atėmimo ir 10 MGL (1 300 Lt) baudos bausmė. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, pagal šį nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė – penkerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 10 MGL (1 300 Lt) bauda;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, 285 straipsnio 2 dalį, 236 straipsnio 1 dalį (6 epizodai), 187 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 284 straipsnio 1 dalį (4 epizodai) galutine – ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi, nuteistojo apeliacinis skundas atmestas;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme (neįsiteisėjęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. G., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. lapkričio 23 d., apie 16.00 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), niekam nematant paėmė nuo stalo K. A. priklausančius mobiliojo ryšio telefonus „Samsung A50“, 319 Eur vertės ir „Samsung S5“, 200 Eur vertės ir iš minėto buto pasišalino, tokiais veiksmais pagrobė svetimą, K. A., priklausantį 519 Eur vertės turtą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis P. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tikslios datos neprisimena, berods 2019 m. lapkričio 23 d., susiskambino su bendradarbiu K. A. ir nusipirkęs degtinės nuvažiavo pas jį į svečius. K. A. jau su kitais dviem asmenimis ir mergina buvo išgėrę. Atvykus jam (t. y. P. G.) visi vartojo alkoholį. Vėliau dviem nepažįstamiems asmenims išėjus, jis bute liko vienas su K. A., kuris užmigo. Kaltinamojo teigimu, pamatęs du telefonus ant stalo pasiėmė, nes buvo išgėręs. Mintis pavogti telefonus kilo, kai išgėrė bute. Telefonus nuvežė į lombardą ir pridavęs gavo 70 Eur. Lombarde jokių dokumentų nepasirašinėjo, užsirašė tik jo asmens kodą, vardą ir pavardę. Vienas telefonas buvo su SIM kortele, kurią atidavė tyrėjai. 2019 m. lapkričio 25 d. pasakė K. A., kad paėmė jo telefonus ir sutarė, jog sausio 10 d. atlygins žalą. Savo veiksmus vertina blogai, atsiprašė nukentėjusiojo (b. l. 62-63, 67-69).

Nukentėjusysis K. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 23 d. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su draugais P. G., V. ir S., kurių pavardžių nežino, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 16.00 val. draugams išsiskirsčius, pastebėjo, kad nuo stalo dingo du mobiliojo ryšio telefonai „Samsung A50“ ir „Samsung S5“. Pastebėjęs tai, iškart paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie vagystę. Įvykio metu jis buvo neblaivus. Mano, kad mobiliuosius telefonus pavogė P. G., nes jis paskutinis išėjo iš jo namų ir po išėjimo pasigedo abiejų mobiliojo ryšio telefonų. 2019 m. lapkričio 25 d. P. G. pasakė, kad paėmė telefonus iš jo namų ir nunešė į lombardą, esantį prie prekybos centro „Kubas“. Kodėl P. G. pavogė telefonus, atsakyti negalėjo. Gali pateikti pavogto telefono „Samsung A50“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijimo dokumentus, tačiau „Samsung S5“ įsigijimo dokumentų neturi, bet atpažintų telefoną iš suskilusio ekrano (b. l. 16-17).

Nukentėjusysis K. A. papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad mobiliojo ryšio telefono „Samsung S5“ dokumentų neturi, į šį telefoną nebuvo įdėta jokia SIM kortelė. Taip pat negali nurodyti šio telefono IMEI kodo, nes nebuvo jo niekur užsirašęs. Šį telefoną paskutinį kartą naudojo 2019 m. rugpjūčio 21 d. su mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Telefoną pirko prieš 2 m. iš sesers sūnaus, kiek mokėjo už telefoną, neprisimena, tačiau šiuo metu šį telefoną vertina 200 Eur. Yra pateikęs telefono „Samsung A50“ įsigijimo dokumentus, kuriuose yra nurodytas telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) bei telefono vertė – 319 Eur. Šiame telefono aparate buvo abonentinė „Bitė“ SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Mobiliojo ryšio telefonai buvo dėkluose, tačiau pavogti telefonai buvo be dėklų, jie palikti jo bute. Dėl vagystės patyrė 519 Eur turtinę žalą. Kadangi žala jam nėra atlyginta, pageidauja teikti byloje civilinį ieškinį. Su įtariamuoju taikytis neketina, prašo nubausti jį įstatymų numatyta tvarka (b. l. 20-21).

2019 m. lapkričio 25 d. K. A. protokole-pareiškime nurodoma, kad 2019 m. lapkričio 23 d. 14.00 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su draugais buvo pavogti mobiliojo ryšio telefonai „Samsung A50“ ir „Samsung S5“. Įtaria, kad tai padarė kartu namuose buvęs P. G., gim. (duomenys neskelbtini), padaryta apie 500 Eur turtinė žala (b. l. 6).

Iš 2019 m. lapkričio 23 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Įėjus į butą, iš kairės pusės įrengta virtuvė, už kurios ant spintelių esančio stalčiaus gulėjo mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, o ant kambario viduryje stovinčio stiklinio stalo gulėjo mobiliojo ryšio telefonas „Samsung A50“. Pridedamos fotonuotraukos, kuriose, be kita ko, matomi padėti mobiliųjų telefonų dėklai (b. l. 10-13).

Iš 2019 m. lapkričio 27 d. K. A. pareiškimo dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje matyti, kad dėl 2019 m. lapkričio 23 d. įvykdytos vagystės iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pavogti du mobiliojo ryšio telefonai „Samsung A50“ ir „Samsung S5“, dėl to patyrė 519 Eur turtinės žalos, kuri susideda iš minėtų telefonų vertės. Bendra patirta žala 525 Eur, nes žala atlyginta nebuvo (b. l .25).

Iš 2019 m. lapkričio 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. A. pateikė telefono „Samsung A50“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijimo dokumentų kopijas, iš kurių matyti, jog minėtą telefoną jis įsigijo už 319 Eur (b. l. 28, 30-31).

Iš 2019 m. lapkričio 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad P. G. pateikė mobiliojo ryšio operatoriaus „Bitė“ SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią išėmė iš K. A. mobiliojo ryšio telefono (b. l. 32).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo Š. K. 2019 m. lapkričio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad susisiekus su galimai telefonų vagystę įvykdžiusiu P. G. telefonu, pastarasis paaiškino, kad paėmė telefonus iš K. A. buto ir nunešė į lombardą. Nepaaiškino, į kurį tiksliai lombardą nunešė. Paklaustas, kodėl P. G. paėmė K. A. telefonus, jis nurodė negalintis paaiškinti, kodėl paėmė, nes tuo metu buvo girtas (b. l. 38).

Iš telefono priklausomybės išklotinės matyti, kad mobiliojo ryšio tiekėjo „Bitė“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso K. A. (b. l. 48).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. C. 2019 m. gruodžio 19 d. tarnybiniame pranešime dėl atliktų veiksmų nurodoma, kad atlikus telefono „Samsung S5“ priklausomybę su mobiliojo ryšio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tai mobiliojo ryšio tiekėjo „Bitė“ aptarnaujamas abonentinis numeris, registruotas K. A. vardu. Nustatyta, kad Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas mobiliojo ryšio įrenginiuose, kurių IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 8 d., IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (pavogtas telefonas „Samsung A50“) laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 8 d. iki vagystės dienos, t. y. 2019 m. lapkričio 23 d. bei IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. lapkričio 27 d., kai nukentėjusiajam buvo grąžinta SIM kortelė. Galima daryti išvadą, kad pagrobto mobiliojo ryšio telefono „Samsung S5“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad į mobiliojo ryšio telefoną, vagystės dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 23 d. labai trumpam, nuo 14.45.38 val. iki 14.45.38 val. buvo įstatyta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus šio Nr. (duomenys neskelbtini) abonentinę priklausomybę nustatyta, jog telefonas priklauso IAP sistemai, dėl to jo naudotojo nustatyti nėra galimybės (b. l. 55).

2019 m. lapkričio 27 d. P. G. prisipažinime nurodoma, kad 2019 m. lapkričio 23 d. būdamas pas pažįstamą K. A. namuose, nuo stalo paėmė du telefonus „Samsung“, modelių neprisimena, ir juos tą pačią dieną pardavė lombarde. Už abu telefonus gavo 70 Eur, pardavimo kvitų neturi. Lombardas jam jokių kvitų neišrašė, ar užrašė jo duomenis, nežino. Dėl savo padarytų veiksmų gailisi, norėtų susitaikyti su K. A. ir atlyginti padarytą žalą (b. l. 56).

2020 m. sausio 8 d. P. G. pasižadėjime nurodoma, kad iki 2020 m. vasario 10 d. pasižada atlyginti K. A. 519 Eur žalą už pavogtus telefonus. Įsipareigoja žalą atlyginti iki nurodytos datos, nes sausio 10 d. ir vasario 10 d. gaus atlyginimą (b. l. 76).

Motyvuojamoji dalis

P. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą. Šio straipsnio dalyje apibrėžta pagrindinė vagystės sudėtis, joje įtvirtinti tik esminiai nusikaltimo sudėties požymiai, t. y. ji nenumato nei privilegijuojančių, nei kvalifikuojančių požymių.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad P. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis P. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. lapkričio 23 d., susiskambino su K. A. ir nusipirkęs degtinės nuvažiavo pas jį į svečius. K. A. jau su kitais dviem asmenimis ir mergina buvo išgėrę. Atvykus jam (t. y. P. G.) visi vartojo alkoholį. Vėliau dviem nepažįstamiems asmenims išėjus, bute liko vienas su K. A., kuris užmigo. Kaltinamojo teigimu, pamatęs du telefonus ant stalo pasiėmė, nes buvo išgėręs. Mintis pavogti telefonus kilo, kai išgėrė bute. Telefonus nuvežė į lombardą ir pridavęs gavo 70 Eur. 2019 m. lapkričio 25 d. pasakė K. A., kad paėmė jo telefonus ir sutarė, jog atlygins žalą (b. l. 62-63, 67-69). Iš esmės analogiškas aplinkybes kaltinamasis P. G. nurodė ir 2019 m. lapkričio 27 d. rašytame prisipažinime (b. l. 56), be to, iš tyrėjo Š. K. 2019 m. lapkričio 26 d. tarnybinio pranešimo, kartu pagrindžiančio kaltinamojo P. G. kaltę, matyti, kad susisiekus su P. G. telefonu, pastarasis paaiškino, kad paėmė telefonus iš K. A. buto ir nunešė į lombardą. Paklaustas, kodėl paėmė K. A. telefonus, P. G. nurodė negalintis paaiškinti, nes tuo metu buvo girtas (b. l. 38). Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo K. A. duoti parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Štai iš K. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuris detalizuodamas parodė, matyti, jog 2019 m. lapkričio 23 d. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su draugais P. G., V. ir S. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 16.00 val. draugams išsiskirsčius, pastebėjo, kad nuo stalo dingo du mobiliojo ryšio telefonai „Samsung A50“ ir „Samsung S5“. Pastebėjęs tai, iškart paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie vagystę. Mano, kad mobiliuosius telefonus pavogė P. G., nes jis paskutinis išėjo iš jo namų ir po išėjimo pasigedo abiejų mobiliojo ryšio telefonų. 2019 m. lapkričio 25 d. P. G. pasakė, kad paėmė telefonus iš jo namų ir nunešė į lombardą (b. l. 16-17). Šias aplinkybes nukentėjusysis K. A. nurodė ir savo 2019 m. lapkričio 25 d. protokole-pareiškime (b. l. 6). Papildomos ikiteisminio tyrimo apklausos metu nukentėjusysis K. A., be kita ko, parodė, kad mobiliojo ryšio telefonai buvo dėkluose, tačiau pavogti telefonai buvo be dėklų, jie palikti jo bute (b. l. 20-21). Tokias nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina byloje esantis 2019 m. lapkričio 23 d. apžiūros protokolas kartu su fotonuotraukomis iš K. A. buto, iš kurių matyti ant stalo ir spintelės padėti mobiliųjų telefonų dėklai (b. l. 10-13). Be kita ko, aplinkybę, jog būtent kaltinamasis P. G. įvykdė nukentėjusiojo telefonų vagystę, teismo vidinį įsitikinimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies prasme stiprina, o kartu ir kaltinamojo kaltę patvirtina vyresniosios tyrėjos I. C. 2019 m. gruodžio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodomos aplinkybės, kad K. A. priklausantis abonentinis numeris buvo naudojamas mobiliojo ryšio įrenginiuose, kurių IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 8 d., IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (pavogtas telefonas „Samsung A50“) laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 8 d. iki vagystės dienos, t. y. 2019 m. lapkričio 23 d. bei IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. lapkričio 27 d., kai nukentėjusiajam buvo grąžinta SIM kortelė. Atlikus IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad į mobiliojo ryšio telefoną, vagystės dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 23 d. labai trumpam, nuo 14.45.38 val. iki 14.45.38 val. buvo įstatyta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 55). Tuo tarpu iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog P. G. pateikė mobiliojo ryšio operatoriaus „Bitė“ SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išėmęs iš K. A. mobiliojo ryšio telefono (b. l. 32), kuri, kaip matyti iš telefono priklausomybės išklotinės iš tiesų priklauso nukentėjusiajam K. A. (b. l. 48).

Taigi, nukentėjusiojo parodymai, vertinant juos kartu su aukščiau aptartais įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis P. G., niekam nematant pagrobė nukentėjusiajam K. A. priklausančius mobiliojo ryšio telefonus „Samsung A50“ ir „Samsung S5“. Sugretinus aukščiau aptartus duomenis, teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad P. G. 2019 m. lapkričio 23 d. pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo pagrobto turto vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis), taip pat, į tai, kad kaltinamojo veika neturi jokių kvalifikuojančių požymių, darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu ji teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, P. G. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 100-102).

Nukentėjusiajam K. A. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis informuotas apie galimybę šį sprendimą apskųsti (b. l. 104-107). Prašymų, skundų negauta.

Dėl P. G. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę P. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas nuosavybei, nusikalstama veika baigta, pagrobtas turtas nukentėjusiajam negrąžintas, padaryta žala neatlyginta. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), t. y. į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra laikomas recidyvistu. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį P. G. – yra jauno amžiaus, nevedęs, dirbantis (proceso dalyvių asmens duomenų b. l. 2), praeityje teistas ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (b. l. 83-88), veikos padarymo metu buvo daugybę kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už specialiųjų tarnybų iškvietimą, žinant, kad pagalba nereikalinga, alkoholinių gėrimų vartojimą viešosiose vietose bei nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą (b. l. 79-80). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Pastebėtina, jog P. G. antivisuomeninės nuostatos jau susiformavusios, vos išėjęs iš įkalinimo įstaigos jis vėl nusikalto. Taigi anksčiau paskirtos nuobaudos ir bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė, jis savo elgesio nepakeitė. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus arešto bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežta.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam P. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu P. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 77-78) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Šioje baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. A. civilinis ieškinys dėl 525 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 25). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl P. G. įvykdytos telefonų vagystės jis patyrė 519 Eur turtinę žalą, kuri susideda iš pagrobtų mobiliojo ryšio telefonų „Samsung A50“ – 319 Eur vertės ir „Samsung S5“ – 200 Eur vertės. Nors padaryta 519 Eur turtinė žala, bet reiškia civilinį ieškinį bendrai 525 Eur sumai, kadangi žala nėra atlyginta. Pažymėtina, kad civilinis ieškinys yra iš dalies pagrįstas byloje esančiais mobiliojo ryšio telefono „Samsung A50“ įsigijimo dokumentų kopijomis, tačiau pagrobto mobiliojo ryšio telefono „Samsung S5“ įsigijimas nėra pagrįstas jokiais dokumentais. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad šį mobilųjį telefoną pirko prieš 2 metus iš sesers sūnaus, kiek mokėjo už telefoną, neprisimena, tačiau šiuo metu šį telefoną vertina 200 Eur. Teismas, susipažinęs su skelbimų portalu „Skelbiu.lt“ sprendžia, kad šiuo metu naudotų telefonų „Samsung S5“ kainos svyruoja nuo 35 iki 80 Eur, todėl atsižvelgiant į tai, kad minėtas telefonas pirktas prieš dvejus metus, manytina, kad nukentėjusiojo nurodyta telefonų vertė atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus ir nėra akivaizdžiai per didelė. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes bei tai, jog kaltinamasis P. G. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pareikšto civilinio ieškinio sumos neginčijo, t. y. ieškinius pripažino, įsipareigojo atlyginti padarytą žalą (b. l. 76), civilinio ieškovo K. A. civilinis ieškinys tenkintinas ir jam priteista 519 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam šešiasdešimties (60) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. G. paskirti galutinę keturiasdešimties (40) parų arešto bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Nukentėjusiojo K. A. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo P. G. penkis šimtus devyniolika eurų (519 Eur) turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam P. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai.

2. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į paskirtą pataisos įstaigą (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) atlikti arešto bausmės.

3. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

4. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, bus paskelbta nuteistojo paieška.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.