Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pastato projekto laida A, kuriai, Inspekcijos teigimu, naujas statybos leidimas nebuvo reikalingas, nepaneigia aplinkybės, kad Statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai. Priešingai nei konstatavo Komisija, viešas interesas ginčo situacijoje egzistuoja ir šis interesas yra pažeistas, todėl Inspekcija nepagrįstai atsisakė atlikti tyrimą dėl Statybos leidimo teisėtumo, motyvuodama tuo, kad praėjo daugiau nei 6 mėnesiai nuo jo išdavimo.

Komisija klaidingai konstatavo, kad Inspekcija pagrįstai nustatė, kad Pastato statybos nėra savavališkos. Komisija ignoravo ir savarankiškai netyrė vieno iš pagrindinių pareiškėjų argumentų, kad Pastato statyba yra savavališka, nes pažeidžiamas esminis projekto sprendinys - Pastato paskirties sprendinys. Inspekcija, pareiškėjų skundo pagrindu atlikdama tyrimą dėl Pastato statybos teistumo, privalėjo išsamiai statybos vietoje ištirti aplinkybes, ar nėra pažeidžiamas esminis projekto sprendinys - Pastato paskirtis (dvibutis gyvenamasis namas). Inspekcija privalėjo būti aktyvi, atpažinti šį neteisėtą verslo modelį (schemą) ir užkirsti kelią jo įgyvendinimui, privalėjo atlikti išsamų tyrimą dėl to, ar nebuvo pažeisti ir kiti esminiai Pastato projekto sprendiniai (tarp kurių - Pastato vieta žemės sklype, jo išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.), tačiau nėra duomenų, kad Inspekcija būtų atlikusi šių aplinkybių vertinimą. Inspekcija turėjo visas galimybes atlikti esminių projekto sprendinių faktinio išpildymo aplinkybes ir konstatuoti savavališką statybą, tačiau dėl pareiškėjams nežinomų priežasčių to nepadarė. Pastatas negali būti traktuojamas kaip prabangus (didelio ploto ir didelio kambarių skaičiaus) dvibutis gyvenamasis namas. Inspekcija, gavusi pareiškėjų skundą, be jokio pagrindo neatliko išsamaus tyrimo, siekiant išsiaiškinti, ar Pastatas yra priskirtinas dvibučiui, ar, vis dėlto, daugiabučiui gyvenamajam namui. Inspekcija netinkamai atliko patikrinimą dėl savavališkos statybos ir nesurinko reikiamų duomenų, kurių pagrindu galėtų daryti pagrįstą išvadą savavališkos statybos klausimu. Atitinkamai nepagrįstas ir Komisijos sprendimas, nes iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad jokio savarankiško tyrimo Komisija neatliko, o tik pasikliovė Inspekcijos padarytomis išvadomis.

Taip pat atsakydama į pareiškėjų skundo argumentą, kad neva Inspekcija pateikia klaidinančią informaciją, paaiškina, jog vadovaujantis Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktu, savivaldybės atlieka baigtų statinių naudojimo priežiūrą, todėl skundžiamame Sprendime nurodė statinių naudojimo priežiūrą atliekančią instituciją - Savivaldybę, kuri pagal kompetenciją turėtų kontroliuoti pastatyto Pastato naudojimą pagal paskirtį įregistruotą NTR, t. y. kaip dviejų butų gyvenamasis namas.

Pažymi, kad atlikdama pareiškėjų skundo tyrimą vadovavosi jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir atsižvelgdama į tikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, pateikė išsamų ir teisės normomis bei faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą atsakymą, kuris atitinka tokio pobūdžio raštams keliamus turinio ir formos reikalavimus. Teigia, kad ta aplinkybė, jog atlikto patikrinimo rezultatai nėra tokie, kurie tenkintų pareiškėjus, nedaro patikrinimo išvadų bei atsakymo neteisėtais. Atkreipia dėmesį, kad tai, jog vadovaujantis Priežiūros įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 7 punktu nebuvo atliktas SLD išdavimo teisėtumas, neužkerta kelio patiems pareiškėjams savarankiškai ginti galimai pažeistas jų teises bei teisėtus interesus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio nustatyta tvarka.

Paaiškina, kad UAB „Renticus“ yra valdoma dviejų akcininkų, kurie veikia statybų rinkoje ir kuriems buvo žinoma, kad parduodamas žemės sklypas su dvibučio projektu bei statybos leidimu, kas atitiko jų lūkesčius, projektą vertino kaip investicinį šeimos projektą ir ta kryptimi jį įgyvendino. Atkreipia dėmesį, kad nei viešai, nei privačiai neskelbė ir nepardavinėjo butų, kaip nurodo skunde pareiškėjai, nors faktinis pastato baigtumas didelis - Pastatas pastatytas, uždengtas stogas, sudėti langai, klijuojama klinkerio apdaila.

Atkreipia dėmesį, kad Pastatas atitinka dvibučiams gyvenamiesiems pastatams keliamus reikalavimus, jo konkreti struktūra, eksplikacija, patalpų dydis tiek, kiek tai nepažeidžia bendrojo plano, specialiųjų architektūros reikalavimų ir teisės aktų reikalavimų, yra užsakovo pasirinkimas. Nesutinka su pareiškėjų skunde nurodytu vertinimu, jog Pastatas yra daugiabutis, o ne dvibutis, nes tokie teiginiai visiškai nepagrįsti ir subjektyvūs.

Teigia, kad pareiškėjų skundo argumentai dėl galimai didelio skaičiaus šeimų ar pavienių asmenų apsigyvenimo, didelio triukšmo, automobilių taršos neturi reikšmės Pastato legalumui. Pastato naudojimas pagal tikslinę paskirtį nesukelia ir negali sukelti jo savininkui jokių neigiamų pasekmių, o esant galimiems, tariamiems pažeidimams dėl ramybės laiko pažeidimo, kitų buityje pasitaikančių pažeidimų, jų prevencijos ar užkardymo pareiškėjai savo teises gali ginti kitais teisių gynimo būdais, o ne ginčijant Inspekcijos Sprendimą.

Nurodo, kad pareiškėjai skunde nepagrįstai išplečia ginčo ribas dėl SLD ir mano, kad Inspekcija tinkamai atliko patikrinimą skundo apimtyje. Pareiškėjai turi teisę ginčyti SLD, tačiau turėdami profesionalų teisininką, to nedaro nuo skundo pateikimo Inspekcijai. Visą Pastato statybos laikotarpį į UAB „Renticus“ dėl vykdomų statybų nesikreipė nei vienas interesantas, įskaitant ir pareiškėjus, kuriems neabejotinai buvo žinomos ir matomos vykdomos statybos, o į Inspekciją pareiškėjai kreipėsi tik 2023 m. lapkričio 3 d., kai Pastatas faktiškai pastatytas.

Pareiškėjai ir jų atstovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjams ir jų atstovui nedalyvaujant.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai ginčija Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. pareiškėjai, kreipdamasis į Komisiją, pasirinko savo ginčo nagrinėjimo tvarką pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Pagal formuojamą teismų praktiką sprendžiant klausimą dėl Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, kad asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (neprivaloma), į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl Komisijos sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2020 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020). Tokiu būdu, perkėlus ginčui į teismą dėl Komisijos sprendimo, teismo pareiga visoje apimtyje nagrinėti ir vertinti, pareiškėjų skundo, paduoto Komisijai ir priimto nagrinėti, reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą, pagrįstumą.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2024 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. 2D-7960 „Dėl Jūsų pranešimo ir prašymų“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau - ir VAĮ), Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 1014 redakcija, toliau - ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir kiti teisės aktai.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad UAB „Renticus“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas: kitos paskirties vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, su statiniais - pastatu - dviejų butų gyvenamuoju namu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis - gyvenamoji (dviejų butų pastatai), nebaigtas statyti, baigtumas 34 procentai, statybos pradžia 2014 metai, aukštų skaičius - 3, bendras plotas 519,96 kv. m.; įregistravimo pagrindas 2023 m. sausio 16 d. Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB2-00- 230116-00239 (komisijos byla Nr. AG2-118/14-2024, t. I, b. l. 25-28, 143-144).

Pareiškėjai 2023 m. lapkričio 3 d. pranešimu apie galimus teisės aktų pažeidimus, vykdant pastato statybos darbus, (duomenys neskelbtini), kreipėsi į atsakovę prašydami: l) atlikti neplaninį patikrinimą dėl žemės sklype UAB „Renticus“ atliekamų Pastato statybos darbų ir jų atitikimo projektinei ir statybą leidžiančiai dokumentacijai; 2) jeigu patikrinimo metu būtų nustatyta savavališka statyba, surašyti savavališkos statybos aktą, privalomąjį nurodymą UAB „Renticus“ dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir imtis visų reikiamų priemonių, kad pažeidimas būtų pašalintas; 3) informuoti pareiškėjus raštu apie Inspekcijos atliktą patikrinimą, jo eigą ir rezultatus (surašytus aktus, privalomuosius nurodymus ir kt.); 4) užtikrinti pareiškėjų konfidencialumą ir neatskleisti UAB „Renticus“ ar kitiems subjektams, kad patikrinimas buvo atliktas jų pranešimo pagrindu. Pareiškėjai nurodė, kad galimai dviejų butų paskirties Pastate statoma ženkliai daugiau nei dvi patalpos - butai, o UAB „Renticus“ pardavus šiuos butus, Pastato patalpos gali priklausyti dideliam skaičiui savininkų. Pažymėjo, jog nei pareiškėjai, nei kaimyninių sklypų savininkai nėra gavę jokios informacijos apie Pastato projekto / projektinių pasiūlymų viešinimą, taip pat nebuvo pranešta, kad vietoje dviejų butų Pastate bus faktiškai pastatyta ženkliai daugiau butų, kas kelia susirūpinimą ir įtarimą dėl galimo jų teisių pažeidimo. Statybos galėjo būti atliekamos nukrypstant nuo Projekto, tuo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir viešąjį interesą.

2024 m. balandžio 10 d. Inspekcijoje gauti papildomi du prašymai, registruoti Inspekcijoje Nr. 1D-7205 ir Nr. 1D-7211, kuriais buvo papildytas pranešimas, prašant atlikti statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą bei informuoti, kada pareiškėjams bus pateiktas atsakymas.

Inspekcijos Departamentas 2024 m. balandžio 18 d. sprendime Nr. 2D-7960 „Dėl Jūsų pranešimo ir prašymų“ nurodė, kad pareiškėjai 2023 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 20-20005 buvo informuoti apie 2023 m. lapkričio 29 d. planuojamą atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Infostatybos duomenimis Palangos miesto savivaldybės administracija 2014 m. kovo 10 d. išdavė statytojui UAB „Gondalga“ SLD, suteikiantį teisę statyti naują statinį, pagal UAB „Palangos projektas“ parengtą „Dviejų butų gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos projektą“ Nr. 13/05-TP (toliau – ir Projektas). NTR išrašo duomenimis žemės sklype įregistruotas nebaigtas statyti Pastatas, kurio baigtumas 34 procentai, įregistravimo pagrindas 2023 m. sausio 16 d. Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB2-00-230116-00239. Statytojas UAB „Renticus“ kartu su žemės sklypu įsigijo Projektą, kuriam buvo išduotas SLD, ir Projekto A laidą Nr. 13/05-TP, statybos darbus vykdo pagal Projekto A laidos sprendinius. Skundžiamame Sprendime taip pat išdėstė atliktos Projekto ir o A laidos analizės pagrindu nustatytas aplinkybes: Projekto A laidos bendrųjų statinio rodiklių lentelėje nurodytas bendrasis plotas yra mažesnis nei Projekte, tačiau pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalies nuostatą, bendrojo ploto pokyčiai nėra esminiai Projekto sprendiniai; Pastato aukščio skirtumas tarp Projekto (9 m) ir Projekto A laidos (9,91 m) - 0,91 m, t. y. mažiau nei 1 (vienas) metras, todėl pagal Projekto A laidos parengimo metu (2016 m. gruodžio mėn.) galiojantį teisinį reglamentavimą Projekto A laidos sprendiniams SLD neprivalomas, jei nepažeidžiami kitų teisės aktų reikalavimai; Projekto A laidoje suprojektuotas Pastato aukštis bei aukštų skaičius nepažeidžia 2023 m. rugpjūčio 2 d. išduotų Specialiųjų architektūros reikalavimų pastato statybai Nr. 253. Atsakovė nurodė, jog dėl vykdomų statybos darbų žemės sklype 2023 m. lapkričio 29 d. atliko patikrinimą vietoje, surašė Aktą, statytojui pateikė PN1 dėl nustatytų pažeidimų. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalimi ir atsižvelgiant į Akte nustatytas aplinkybes (Pastato statyba vykdoma turint galiojantį SLD ir ji atitinka Projekto A laidos sprendinius) atsakovė sprendė, kad Pastato statyba nelaikytina savavališka ir nėra pagrindo imtis Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje numatytų veiksmų statytojo UAB „Renticus“ atžvilgiu. Taip pat skundžiamame Sprendime pažymėjo, kad vadovaujantis Priežiūros įstatymo 31 straipsnio l dalies 7 punktu, kad skundo aplinkybės neturi su statyba susijusio viešojo intereso, įtvirtinto Statybos įstatymo 521 straipsnyje, pažeidimo požymių, Inspekcijos Departamentas neturi teisinio pagrindo nagrinėti SLD išdavimo teisėtumo, kai nuo jo išdavimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai. Skundžiamame Sprendime nurodė, jog nėra teisinio pagrindo pradėti tikrinti su iki SLD išdavimu susijusių visuomenės informavimo procedūrų teisėtumo, nes visuomenės informavimas (kai tai privaloma) numatytas projektuojant statinius, o ne prieš statinio, kuriam išduotas SLD, statybos darbų pradžią. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 bei 4 dalimis, atkreipė dėmesį, jog NTR teisiškai įregistruotas Pastatas (nebaigta statyba) yra dviejų butų gyvenamasis namas, paskirtis - gyvenamoji (dviejų butų pastatai). Skundžiamame Sprendime taip pat paaiškino, jog pagal teisinį reguliavimą statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos, todėl pastatyto Pastato naudojamą pagal paskirtį, t. y. kaip dviejų butų gyvenamasis namas, turėtų kontroliuoti Palangos miesto savivaldybės administracija.

Pareiškėja, nesutikdama su atsakovės priimtu skundžiamu Sprendimu, 2024 m. gegužės 16 d. skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių (minėta, toliau – ir Komisija), prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 2D-7960 ir įpareigoti atlikti veiksmus.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2024 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 21RE2-(AG2-118/14-2024) nusprendė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Komisija vertino, kad Inspekcijos Vakarų departamento 2024 m. balandžio 18 d. rašte Nr. 2D-7960 „Dėl Jūsų pranešimo ir prašymų“ išdėstytos teisinės ir faktinės aplinkybės yra pakankamos, o skundžiamas Sprendimas yra išsamus ir motyvuotas.

Pareiškėjai nesutinka su Komisijos sprendimu ir prašo teismą Komisijos sprendimą ir atsakovės skundžiamą Sprendimą panaikinti bei įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. lapkričio 3 d. skundą. Nesutikimą su skundžiamu Sprendimu pareiškėjai grindžia tuo, kad Inspekcija, gavusi pareiškėjų skundą, be jokio pagrindo neatliko išsamaus tyrimo (matavimų, patalpų išsidėstymo ir kt. vertinimo), siekiant išsiaiškinti, ar Pastatas yra priskirtinas dvibučiui, ar vis dėlto daugiabučiui gyvenamajam namui. Dėl to konstatuotina, kad Inspekcija netinkamai atliko patikrinimą dėl savavališkos statybos ir nesurinko reikiamų duomenų, kurių pagrindu galėtų daryti pagrįstą išvadą savavališkos statybos klausimu. Atitinkamai nepagrįstas ir Komisijos sprendimas, nes iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad jokio savarankiško tyrimo Komisija neatliko.

Sprendžiant klausimą dėl atsakovės priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, todėl jos veiklai taikytinos Viešojo administravimo įstatymo normos, kurios sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (1 straipsnis).

Taisyklių 29.1 ir 29.3 papunkčiuose nurodyta, jog asmenų prašymai ir skundai nenagrinėjami VAĮ, Priežiūros įstatymo, Taisyklių ir kitų teisės aktų numatytais atvejais bei jeigu suėję jų padavimo terminai, numatyti Priežiūros įstatyme, VAĮ ar kituose teisės aktuose. Prašymo nenagrinėjimui pakanka bent vieno teisės aktuose numatyto pagrindo.

VAĮ 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. VAĮ 10 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus, 4 dalyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. VAĮ 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Administracinio sprendimo turiniui reikalavimai reglamentuoti VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje – administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). VAĮ 11 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą (3 punktas). Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas ar skundas, viešojo administravimo subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis (VAĮ 11 straipsnio 4 dalis). VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Taisyklių 45 punkte reglamentuota, kad į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį.

Pažymėtina, kad statybos patikrinimo procedūrų tvarka detaliai nustatyta Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcija statybos patikrinimus atlieka pagal Inspekcijos metinius veiklos planus; savo iniciatyva tikrindama statybą; viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų ar pranešimų pagrindu; vykdydama teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų pavedimus; kitais teisės aktų nustatytais atvejais. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalimi, savavališka statyba laikytina statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Esminiai statinio projekto sprendiniai - tai statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Išdėstyto pagrindu sprendžiama, jog atsakovė pareiškėjų skundo pagrindu turėjo įvertinti, ar Pastato statyboms yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir ar statybos vykdomos nepažeidžiant esminių statinio projekto sprendinių.

Inspekcija turi teisę nenagrinėti skundų, pateiktų pagal kompetenciją, esant bent vienam iš Priežiūros įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, tarpe jų ir dėl iki statybą leidžiančių dokumentų išdavimo priimtų sprendimų - jeigu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, išskyrus atvejus, kai dėl sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai kyla įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas; dėl statybos procese priimtų sprendimų, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytus sprendimus, teisėtumo - jeigu nuo jų priėmimo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai dėl sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai kyla įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas; dėl statybos teisėtumo - jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus iki skundo pateikimo, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai kyla įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas. Jeigu kyla įtarimų dėl galimų viešojo intereso pažeidimų, skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jis paduotas praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo (Priežiūros įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 6-8 punktai). Tačiau skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jo padavimo metu nuo pažeidimų padarymo, skundžiamų sprendimų priėmimo praėjo daugiau kaip 10 metų (Priežiūros įstatymo 31 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjų teismui pateiktas skundas dėl šios skundžiamo Sprendimo dalies grindžiamas tuo, kad Inspekcija privalėjo tirti Statybos leidimo teisėtumo klausimą, pareiškėjų įsitikinimu, dvibučio Pastato paslėptas virtimas daugiabučiu byloja ne apie mažareikšmį, o apie šiurkštų (grubu) statybą reglamentuojančių teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų, o kartu ir viešo (visuomenės) intereso pažeidimą.

Pareiškėjai teigia, kad nors Statybos leidimas buvo išduotas 2014 metais, tačiau faktiškai statybos prasidėjo gerokai vėliau (tik 2022-2023 metais),

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Palangos miesto savivaldybės administracija statytojui UAB „Gondalga“ 2014 m. kovo 10 d. išdavė leidimą Nr. LNS-33-140310-00034 statyti naują statinį pagal UAB „Palangos projektas“ parengtą statinio projektą „Dviejų butų gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ Nr. 13/05-TP. Pareiškėjų skundas atsakovei pateiktas tik 2023 m. lapkričio 3 d., t. y. praėjus daugiau nei 9 metams nuo SLD išdavimo. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra. Šis SLD yra nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalis), todėl jis laikytinas galiojančiu ir jo pagrindu vykdomos statybos negali būti pripažįstamos savavališkomis, jeigu jos vykdomos nepažeidžiant esminių statinio projekto sprendinių.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad Pastato statybos privalo būti laikomos savavališkomis ir imamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje numatytų veiksmų Vystytojo atžvilgiu.

Pareiškėjai skundu atsakovės prašė atlikti neplaninį patikrinimą dėl Žemės sklype vykdomų Pastato statybos darbų, surašyti aktus, privalomuosius nurodymus Bendrovei ir imtis visų reikiamų priemonių, kad pažeidimas būtų pašalintas.