- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-16
- Bylos Nr.
- 2-864/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Vytas Milius (pran.)
- Suinteresuotas asmuo
- A. S.
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno ir Vyto Miliaus (kolegijos primininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. nutarties, kuria patikslintas finansinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Sine Modum“ bankroto byloje Nr. 2-5699-661/2010.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 7 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Sine Modum“ bankroto bylą, o 2009 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus, taip pat ir įkeitimu užtikrintą UAB ,,Swedbank lizingas“ 152 722 Lt dydžio reikalavimą.
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
BUAB ,,Sine Modum“ administratorius 2009 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į teismą, prašydamas patikslinti UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinį reikalavimą. Nurodė, kad šis kreditorius 2009 m. liepos 27 d. pateikė prašymą patvirtinti patikslintą įkeitimu užtikrintą 7 157 776,07 Lt dydžio finansinį reikalavimą. Šį prašymą kreditorius grindė su bankrutavusia bendrove sudarytos išperkamosios nuomos sutarties pagrindu naudotų ir valdytų žemės sklypų neišpirktos vertės ir rinkos vertės skirtumu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 8 d. nutartimi patikslino BUAB „Sine Modum“ kreditorių sąrašą, patvirtindamas padidintą kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ finansinį reikalavimą 7 157 776,07 Lt sumai.
Teismas nutartyje nurodė, jog Įmonių bankroto įstatymo nuostatos nedraudžia tikslinti kreditorių reikalavimų po nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia bei likviduotina dėl bankroto priėmimo. Teismų praktikoje pripažįstama, jog ĮBĮ 10 straipsnio ketvirtosios dalies 5 punkte nustatytas terminas kreditorių reikalavimams pareikšti nėra naikinamasis, todėl esant svarbioms minėto termino praleidimo priežastims, tai yra nesant įrodymų, kad kreditorius piktnaudžiavo savo teise, teismas turi teisę jį atnaujinti ir patvirtinti ar patikslinti kreditorių reikalavimus iki pat sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo (CPK 185 str.). Teismas sprendė, jog UAB ,,Swedbank lizingas“ teismui pateikti duomenys apie tai, kad tarp jo ir UAB „Baltijos realizacijos centras“ vyko derybos dėl žemės sklypų (unikalus Nr. 0101-0076-0394 ir unikalus Nr. 0101-0076-0404), esančių Savanorių pr. 247, Vilniuje, pardavimo bei, kad 2008 m. gruodžio 22 d. buvo pranešta apie vienašališką sutarčių nutraukimą, patvirtina, kad terminą kreditorinio reikalavimo tikslinimui kreditorius praleido dėl svarbios priežasties, todėl terminą atnaujino. Teismas taip pat nurodė, jog kreditorius pateikė patikslintą kreditorinį reikalavimą, kuris iš viso yra 7 157 776,07 Lt (157 126,07 Lt debitorinis įsiskolinimas pagal išrašytas ir neapmokėtas sąskaitas ir 7 000 650 skirtumas tarp neišpirktos žemės sklypų vertės). Patikslintą finansinį reikalavimą kreditorius grindė 2009 m. birželio 25 d. UAB ,,Alliance Property“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, pagal kurią – žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 0101-0076-0394, bendras plotas 0,8500 ha bei žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 0101-0076-0404, esančių Savanorių pr. 247, Vilniuje, bendra rinkos vertė 5 000 000 Lt. Teismas konstatavo, jog nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos duomenimis nėra pagrindo abejoti, todėl patikslino kreditoriaus UAB ,,Swedbank lizingas“ finansinį reikalavimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartį ir grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl UAB ,,Swedbank lizingas“ patikslinto finansinio reikalavimo patvirtinimo.
Apeliantas nurodo, jog teismas priėmė nepagrįstą, nemotyvuotą, todėl neteisėtą nutartį. Teigia, kad 2008 m. gruodžio 22 d. vienašaliu kreditoriaus UAB ,,Swedbank lizingas“ pranešimu buvo nutraukta 2007 m. vasario 23 d. tarp UAB ,,Swedbank lizingas“ ir BUAB ,,Sine Modum“ sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. LT047031 dėl dviejų žemės sklypų, esančių Savanorių pr. 247, Vilniuje. Kreditoriui buvo grąžintas sutarties dalykas – minėti žemės sklypai. 2009 m. liepos 27 d. kreditorius kreipėsi į teismą, kad šis patikslintų jo kreditorinį reikalavimą BUAB ,,Sine Modum“ bankroto byloje. Reikalavimo patikslinimą 7 000 650 Lt kreditorius grindė išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.2.2 punktu, suteikiančiu kreditoriui teisę reikalauti iš atsakovo nuostolių, kurie sudaro skirtumą tarp turto rinkos vertės bei neišpirktos turto vertės su PVM. Tačiau pagal bendrąjį CK įtvirtintą visišką nuostolių atlyginimo principą kreditorius galėjo reikalauti iš atsakovo nuostolių, kurių dydis yra tiesiogiai susijęs su atsiimto turto verte. CK 6.249 straipsnio 5 dalis numato, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Įvertinus sutarties esmę, darytina išvada, jog žalos padarymo diena yra sutarties nutraukimo ir turto grąžinimo kreditoriui dieną, todėl nuostoliai turėjo būti paskaičiuoti pagal sutarties nutraukimo ir turto atsiėmimo dienai buvusias turto rinkos kainas, o ne turto kainomis po 6 mėnesių. Be to, sutartyje tarp kreditoriaus ir atsakovo buvo numatyta dvejopa restitucija – vienašalė restitucija natūra ir ekvivalentas pinigais, nes pagal sutartį kreditorius turėjo teisę susigrąžinti sutarties dalyką ir gauti nuostolių atlyginimą. CK 6.147 straipsnyje nustatyta, jog jeigu sumažėjo grąžinamo turto vertė, tai skolininkas privalo atlyginti kreditoriui turto vertės sumažėjimą, išskyrus, kai turto vertė sumažėjo dėl normalaus turto nusidėvėjimo. Restitucija natūra buvo įvykdyta nutraukus sutartį ir dėl to ginčo byloje nėra, tačiau liko neįvykdyta numatyta restitucija sumokant ekvivalentą pinigais. Mokėtino ekvivalento pinigais dydis turėjo būti apskaičiuotas pagal sutarties nutraukimo ir sutarties dalyko grąžinimo metu buvusias turto kainas, nes pagal CK 6.571 straipsnį bei 6.412 straipsnį būtent tuo metu sutarties dalykas iš atsakovo pereina kreditoriaus dispozicijon, kartu pereina ir atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, bei visos išlaikymo ir remonto išlaidos. Taigi dalyko vertės sumažėjimo rizika nuo minėto momento perėjo kreditoriui. Be to, apeliantas pažymi, jog kreditorius teismui pateikė 2009 m. birželio 25 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, iš kurios matyti, jog turto vertė buvo nustatyta praėjus 6 mėnesiams po sutarties dalyko grąžinimo kreditoriui. Ne už ilgo po sutarties nutraukimo, t.y. 2009 m. vasario 27 d. atlikus turto vertinimą buvo nustatyta, jog minėtų dviejų žemės sklypų vertė – 15 400 000 Lt (9 390 000 Lt ir 6 010 000 Lt), tuo tarpu pagal vertinimą, kurį pateikė kreditorius ir kuriuo rėmėsi teismas, abu žemės sklypai buvo įvertinti tik 9 300 000 Lt. Teismas, esant net trims skirtingiems žemės sklypų vertės nustatymo aktams, turėjo įvertinti, kuris iš jų labiausiai atspindi turto vertę arba inicijuoti ekspertizės skyrimą, kuriuo būtų nustatyta tiksli turto vertė šiai dienai. Apeliantas taip pat ginčija termino pateikti prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo atstatymo pagrįstumą, nes kreditoriaus nurodytos priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis. Kreditorius pradelsė net septynis mėnesių, tačiau nepateikė teismui jokių tokį delsimą pateisinančių įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
Kaip žinoma, atskiriesiems skundams nagrinėti yra taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.), o bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai (CPK 338 str., 320 str. 1 d.)
Teismas bankrutuojančios UAB ,,Sine Modum“ administratoriaus prašymu patikslino kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinį reikalavimą BUAB ,,Sine Modum“ bankroto byloje, nustatydamas, jog šis reikalavimas yra 7 157 776,07 Lt. Reikalavimo patikslinimą 7 000 650 Lt kreditorius grindė išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.2.2 punktu, suteikiančiu kreditoriui teisę reikalauti iš atsakovo nuostolių, kurie sudaro skirtumą tarp turto rinkos vertės bei neišpirktos turto vertės su PVM. Teismas rėmėsi kreditoriaus pateikta įkeisto turto vertės nustatymo pažyma, tuo tarpu suinteresuotas asmuo ginčija ne tik turto vertę, pagal kurią buvo apskaičiuoti nuostoliai, sudarantys skirtumą tarp turto rinkos vertės bei neišpirktos turto vertės, bet ir turto vertės nustatymo momentą. Taigi nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl kreditoriui įkeistos žemės vertės ir jos nustatymo ypatumų.
Kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesiaiškino tarp kreditoriaus ir atsakovo pasirašytos išperkamosios nuomos sutarties sąlygų, susijusių su nuostolių kredito davėjui atlyginimu, nesiaiškino, pačios sutarties esmės, nepasisakė kuris momentas (ar sutarties pasirašymo, ar nutraukimo, ar reikalavimo pareiškimo momentas) yra reikšmingas vertinant ir apskaičiuojant kreditoriaus patirtus nuostolius, sudarančius skirtumą tarp turto rinkos vertės bei neišpirktos turto vertės, o kartu ir tikslinant UAB ,,Swedbank lizingas“ finansinį reikalavimą, be to, teismas nevertino ir byloje esančių turto vertės nustatymo pažymų, nepasisakė, kodėl remiasi būtent kreditoriaus pateikta turto vertinimo ataskaita, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Kadangi apeliacinės instancijos teisme yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas bei teismo padarytos teisės bei fakto klaidos, o nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai apeliacinės instancijos teisme keliamas klausimas dėl teismo nutartimi patvirtinto reikalavimo pagrįstumo ir nurodomos aplinkybės, kurios pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamos, todėl skundžiama teismo nutartis naikinama, o klausimas dėl kreditoriaus UAB ,,Swedbank lizingas“ finansinio reikalavimo patikslinimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartį ir klausimą dėl kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Swedbank lizingas“ finansinio reikalavimo patikslinimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.