Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. C. Y. atstovei advokatei Birutei Strimaitytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. C. Y., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. C. Y., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (direktoriumi), pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams leido N. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) dirbti nepasirašius darbo sutarties bei teisės aktų nustatyta tvarka ir laiku nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritoriniam skyriui apie jos priėmimą į darbą. Taip jis padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

A. C. Y. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą su jam pareikštais kaltinimais nesutiko, nurodė paaiškinimus duosiąs teisme.

Teismo posėdžio metu traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens atstovė nurodė, kad A. C. Y. savo kaltės nepripažįsta. Su N. R. nebuvo susitarta dėl esminių darbo sutarties sąlygų, tad darbo sutartis nebuvo sudaryta. Nebuvo ir nelegalaus darbo. Su N. R. buvo pokalbis, kurio metu tartasi dėl darbo, tačiau nebuvo susitarta nei nuo kada ji dirbs, nei už kokį atlyginimą. Buvo atlikta tik darbuotojo paieška, nes dirbusi vadybininkė turėjo išeiti iš darbo. Realaus darbo pareiškėja nedirbo, dokumentų darbo sutarties surašymui ji nepateikė nei administracijai, nei direktoriui, tad surašyti darbo sutartį net nebuvo realios galimybės, nes įmonė nežinojo jos duomenų.

Liudytoja N. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad viename iš internetinių portalų rado skelbimą, kad įmonė ieško pardavimų direktorės, nusiuntė savo darbo aprašymą ir buvo pakviesta pokalbiui. Jo metu kalbėjo su A. C. Y., buvo aptartas jos išsilavinimas, darbo patirtis, taip pat aprašytas jos darbas, pateikta praktinė užduotis parašyti angliškai ketinimą dirbti ir prezentacinį laišką. Ji su A. C. Y. sutarė, kad atliktas užduotis ji atsiųs elektroniniu paštu. Nusiuntė ir buvo pakviesta antram pokalbiui. Jo metu jai pranešė, kad ji gavo darbą. Taip pat buvo sutarta, kad bus padaryta savaitės pertrauka, o nuo birželio 18 d., pirmadienio, ji pradės dirbti. Buvo sutarta, kad ji atvyks 9.00 val. Ji atvyko, jai parodė darbo vietą, kompiuterį, buvo suteikta prieiga prie įmonės elektroninio pašto, išduotas tarnybinis telefonas. Ji dirbo nuo pirmadienio iki ketvirtadienio. Buvo darbe nuo 9.00 val. iki 17.00 val. Ji vis ragino pasirašyti darbo sutartį, kad įsitikinti, jog visos sąlygos yra įtrauktos, bet direktorius delsė. Penktadienį ji į darbą neatvyko, parašė direktoriui, kad neatvyks, nes nepasirašyta darbo sutartis, kad galėtų atvykti tik ją pasirašius. Tada sulaukė jo skambučio, išdėstė jam savo poziciją, į ką jis atsakė, kad ji nemokintų jo dirbti, grąžintų telefoną ir yra laisva. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji dirbo keturias dienas. Atvykdavo į įmonės būstinę (duomenys neskelbtini). Patalpos yra saugomos, tad atvykus ir išvykus ji pasirašydavo. Tą darė ir kiti darbuotojai. Raktų nuo patalpų jai nedavė. Pokalbio su direktoriumi metu jos pareigos nebuvo konkrečiai įvardytos, bet tai buvo darbas pardavimų skyriuje, pardavimų darbuotojas, vadybininkas ar panašiai. Buvo kalbėta, kad į jos pareigas įeitų tiekėjų paieška. Tą tomis dienomis ji ir darė. Apie darbo užmokestį taip pat buvo kalbama. Skelbime buvo nurodyta 3500 Lt, savo gyvenimo aprašyme ji nurodė 2500 Lt kaip minimalų pageidaujamą atlyginimą. Pokalbio metu A. C. Y. minėjo, kad pirmą mėnesį ji turės mokytis, už ką įmonė, jo žodžiais, padovanos jai 1000 Lt, o vėliau jis sakė, kad mokės 2000-3000 Lt plius procentai nuo pardavimų. Tačiau jokių mokslų nebuvo, ji tiesiogiai vykdė pareigas, ieškojo pagal direktoriaus nurodymą ilgalaikio saulėgrąžų aliejaus tiekėjo, A. C. Y. buvo jai nurodęs maksimalią galimą jo kainą. Ji skambino, rašė užklausas įmonės elektroniniu paštu. Darbo laikas taip pat buvo aptartas: nuo 9 iki 17 val. Jos darbo metu A. C. Y. beveik nebūdavo, jis atvažiuodavo keliom valandom, tačiau ją darbe matė. Ji turėjo darbo vietą, atskirą kabinetą, kuriuos parodė direktorius ir sekretorė Ana, kompiuterį, telefoną, kurį ji po to grąžino. Jos niekas neprašė užpildyti prašymų, pateikti dokumentus darbo sutarties surašymui. Ji pati dokumentų irgi nepateikė, bet ne kartą ragino pasirašyti darbo sutartį.

Liudytoja A. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo asistente apie metus. Pagal įmonėje esančią tvarką ji pildo darbo sutartis vadovo nurodymu. Norėjo paruošti sutartį su N. R., tačiau nežinojo, kokiose pareigose ji dirba, kokiu etatu, kokia alga. Klausė to N. berods antradienį, bet ji nieko neatsakė, sakė nežino, ateis vadovas ir pasakys. Vadovas jai buvo nurodęs, kad visa tai pasakys N.. N. R. pradėjo dirbti pirmadienį, tikslios datos ji nepamena. Pirmą dieną ji turėjo apsižiūrėti, buvo sutarta, kad jai sukurs elektroninį paštą, skypą, nes įmonėje tokiu būdu bendraujama. Ji sėdėjo atskirame kabinete. Tą kabinetą parodė vadovas. N. R. įmonėje buvo keturias dienas, maždaug nuo 9.30 iki 17 val. Ką ji veikė tomis dienomis nežino, nes jos sėdi atskirai, tik matė, kad ji naudojasi kompiuteriu. Pirmą dieną ji buvo pateikusi jai medžiagą apie produkciją, parodė kaip turi vykti darbas, kokiomis priemonėmis dirbama. Vadovas per tas keturias dienas nesidomėjo, ar Natalija pateikė duomenis darbo sutarties surašymui.

Liudytoja Ž. Y. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininke nuo 2012-01-23. Visi darbuotojai turi raktus, prie įėjimo į pastatą yra sargas, bet ji nė karto nėra pasirašiusi knygoje, to nebuvo reikalaujama. Jai yra žinoma, kad įmonės darbuotoja, dirbusi pardavimų direktore, informavo, jog ketina išeiti. Tuomet administratorė padavė skelbimą dėl pardavimų direktoriaus pareigų, atrinko pagal CV, pakvietė pokalbiui. 2012-06-18 ta darbuotoja, kuri ketino išeiti, dar buvo darbo vietoje. Net sutartyje yra nurodyta, kad jeigu į darbą ateina nauja darbuotoja, ją apmoko buvusi. N. R. konkretus užsakymas galėjo būti pateiktas tik po to, kai ją priimtų į darbą, nes tokiu atveju reiktų atskleisti jų klientus, užsakovus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad A. C. Y. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, pasitvirtino visiškai.

Lietuvos Respublikos teismų formuojamoje praktikoje yra pripažįstama, kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį ir darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009 ir kt.).

Iš 2012 m. liepos 26 d. nelegalaus darbo tyrimo akto (b. l. 3-4), UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutarčių registracijos žurnalo (b. l. 21-23), teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų N. R., A. A. ir Ž. Y. parodymų nustatyta, kad nei 2012 m. birželio 18 d., nei vėliau su N. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašytinės darbo sutarties nebuvo sudariusi. Liudytoja N. R. patvirtino dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012 m. birželio 18 d. iki 2012 m. birželio 21 d. įskaitytinai, šiomis dienomis ėjusi į darbą ir buvusi jai nurodytoje darbo vietoje nuo 9 iki 17 val., jai buvo suteiktas darbo kabinetas, darbo priemonės, suteikta prieiga prie įmonės elektroninio pašto, ji atliko jai vadovo pavestą konkrečią aliejaus tiekėjo paiešką. Šias aplinkybes be liudytojos N. R. parodymų patvirtino ir liudytoja A. A., byloje esantys duomenys apie į patalpas (duomenys neskelbtini), patenkančių asmenų registravimą, taip pat N. R. vykdytas susirašinėjimas elektroniniu paštu (b. l. 30-43). Liudytoja N. R. taip pat nurodė, kad už jos darbą su vadovu buvo sutartas tam tikras atlyginimas (pirmą mėnesį 1000 Lt dovana, o vėliau 2000-3000 Lt bei procentai nuo pardavimų). Tiek liudytoja N. R., tiek liudytoja A. A. patvirtino, kad N. R. buvimas jos darbo vietoje buvo su įmonės vadovo A. C. Y. žinia ir pritarimu. Taigi, visuma šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais ir dėl kurių patikimumo teismui abejonių nekilo, patvirtina, jog N. R. su įmonės vadovo žiniai ir pritarimu buvo pradėjusi realiai dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, ten dirbo nuo 2012-06-18 iki 2012-06-21, atliko tam tikras vadovo jai pavestas konkrečias funkcijas (tiekėjo paieška), tai darė paklusdama darbovietėje nustatytai darbo tvarkai (darbas nuo 9 iki 17 val.) bei atlygintinai. Ta aplinkybė, kad tarp darbdavio ir N. R. nebuvo sutartas konkretus darbo užmokestis (liudytoja nurodė tik apytiksles sumas), nagrinėjamu atveju nepaneigia nelegalaus darbo fakto, nes darbuotojas bet kuriuo atveju turi teisę gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytas minimalus darbo užmokestį.

Atsižvelgęs į proceso metu išsakytus teiginius teismas taip pat pažymi, kad DK yra numatytas specialus išbandymo sudarant darbo sutartį institutas. DK 105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti tik pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 str.) bei turi teisę gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 str.).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Taigi, bendrovės direktorius privalo užtikrinti, kad darbo teisiniai santykiai įmonėje būtų įforminami tinkamai, taip užtikrinant tik legalų darbą. Pažymėtina, kad nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė taip pat yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus spręstina, kad ta aplinkybė, kad būsimas darbuotojas nėra pateikęs duomenų, būtinų darbo sutarties įforminimui, gali būti vertinama tik kaip pagrindas neleisti tokiam asmeniui pradėti dirbti, tačiau jokiu būdu negali būti vertinama kaip nelegalaus darbo faktą šalinanti aplinkybė. A. C. Y. būdamas įmonės vadovu neužtikrino, jog N. R. būtų leista dirbti tik sudarius su ja rašytinę darbo sutartį bei apie jos įdarbinimą pranešus VSDFV, tad jo veikoje yra visi ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje aprašyto pažeidimo sudėties požymiai.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, jog atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į tai, kad nelegaliai dirbta buvo trumpą laiko tarpą, į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. C. Y. asmenybę (augina du mažamečius vaikus, turi paskolinių įsipareigojimų, dirba, duomenų apie ankstesnį patraukimą administracinėn atsakomybėn nėra). Vadovaudamasis šiomis nustatytomis aplinkybėmis bei teisingumo ir protingumo kriterijais teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir A. C. Y. skirti mažesnę nei nustatyta minimali baudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apie posėdžio datą buvo informuotas, į teismo posėdį neatvyko, byla vedama per atstovą. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu byla nagrinėta A. C. Y. nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

A. C. Y. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 2000 (dviejų tūkstančių) litų baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Bauda mokama bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos mokesčio kodas 6401.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.