Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.9.5.; 1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.; 2.1.14.; 2.1.15.7.; 2.1.10.1.; 2.1.15.7; 2.1.16.1.8.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 10 d.

kaltinamųjų gynėjams advokatams Antanui Jarašiui (kalt. S. A.) ir Raimundui Gargasui (kalt. R. K.),

S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis D. V. ūkyje mechanizatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimu) ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (žmogaus nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl chuliganiškų paskatų), padarymu;

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidutinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis D. V. ūkyje darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimu) ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (žmogaus nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl chuliganiškų paskatų), padarymu;

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. balandžio 5 d. apie 21.30 val., S. A. ir R. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r., R. K. ir S. K. priklausančiame žemės sklype (unikalus nr.53/2584), pievoje, netoli L. V. sodybos, R. K. tyčia sudavus vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam A. K. į galvą, dėl ko pastarasis nugriuvo, abu kaltinamieji S. A. ir R. K., įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir tuo sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau dešimties kartų A. K. į įvairias kūno vietas, padarydami nubrozdinimus dešinio antakio ir kaktos srityje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir skruostų viršutinėse dalyse, kraujosruvą dešinio akies obuolio priekiniame paviršiuje, nubrozdinimą pakaušio srityje, poodinę kraujosruvą kairės rankos IV-to piršto nugarėlėje, kairės plaštakos IV-to piršto vidurinio pirštakaulio lūžimą, tuo bendrais veiksmais nesunkiai sutrikdydami nukentėjusiojo A. K. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis S. A. kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino, kad 2013 m. balandžio 5 d. apie 21.30 val., jis kartu su R. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) k., K.ams priklausančioje pievoje, R. K. pirmajam sudavus vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam A. K. į galvą, dėl ko pastarasis nugriuvo, abu sudavė rankomis ir įspyrė kojomis apie dešimt kartų nukentėjusiajam A. K. į įvairias kūno vietas, tai yra į galvos sritį, šonus. Patvirtino, jog jo pravardė „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusiojo atsiprašė, susitaikė, sutarė dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašo bylą nutraukti ir netaikyti baudžiamojo poveikio priemonių.

Kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino, kad 2013 m. balandžio 5 d. apie 21.30 val., jis kartu su S. A., būdami apsvaigę nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) k., jo tėvams K.ams priklausančioje pievoje, jam pirmajam sudavus vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam A. K. į galvą, dėl ko pastarasis nugriuvo, abu su A.um dar sudavė rankomis ir įspyrė kojomis apie dešimt kartų nukentėjusiajam A. K. į įvairias kūno vietas, tai yra į galvos sritį, šonus. Nukentėjusiojo atsiprašė, susitaikė, jis atlygino visą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos, sutarė dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo, prašo bylą nutraukti ir netaikyti baudžiamojo poveikio priemonių.

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo parodymais bei liudytojų parodymais ir kitais rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis A. K. patvirtino, jog 2013 m. balandžio 5 d. apie 21.30 val., jis ėjo namo pro K.ų pievą, kai pajuto smūgį į veido sritį, po ko nugriuvo, jo buvo klausiama, kodėl jis vaikšto per K.ų pievą. Nugriuvęs bandė keltis, tačiau jam buvo suduota apie dešimt smūgių rankomis ir įspirta kojomis į įvairias kūno vietas – galvos sritį, šonus. Tvirtina, kad matė, jog jį mušė S. A. ir R. K., kurie buvo neblaivūs. Apie tai, kas jį sumušė, jis papasakojo liudytojams. Sumuštas buvo paliktas gulėti pievoje. Skambino artimiesiems, nes pats negalėjo paeiti. Buvo sumuštas veidas, kūnas, ant kūno buvo kraujosruvos, lūžo pirštas, juto skausmą. Savo civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti mažina iki 5000 Lt. K.as atlygino visą 250 Lt turtinę žalą ir 250 Lt neturtinės žalos. Kaltinamieji jo atsiprašė, jis jiems atleidžia, gyvena ir gyvens viename kaime, su abiem kaltinamaisiais sutarė dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašo bylą kaltinamųjų atžvilgiu nutraukti.

2013-04-08 protokole-pareiškime A. K. patvirtino, jog jį aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje sumušė R. K. ir S. A. (b.l.5).

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis buvo sumuštas kaltinime nurodytoje vietoje (b.l.7-10). Registrų centro duomenų banko išrašai patvirtina, kad įvykio vieta yra S. K. ir R. K. priklausančioje žemėje (b.l.57-60).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta nukentėjusiojo striukė, ant kurios rastos dėmės, panašios į kraują (b.l.42, 43-47).

Akistatos protokoluose nukentėjusysis patvirtino, kad jį sumušė R. K. ir S. A. (b.l. 27-28,31-32).

Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad A. K. aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu buvo padaryti kūno sužalojimai: nubrozdinimai antakio ir kaktos srityje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir skruostų viršutinėse dalyse, kraujosruva dešinės akies obuolio priekiniame paviršiuje, nubrozdinimas pakaušio srityje, poodinė kraujosruva kairės rankos IV-to piršto nugarėlėje, kairės plaštakos IV-to piršto vidurinio pirštakaulio lūžimas, sveikata sutrikdyta nesunkiai, sukeltas fizinis skausmas (b. l. 22-24).

Liudytoja D. A. patvirtino, jog jai paskambinusi A. K. pasakė, kad ji eitų pievoje ieškoti gulinčio nukentėjusio brolio. Jį surado gulintį, sušalusį ir sumuštą. Brolis sakė, kad jį sumušė R. K. ir A.us (b.l.33-36). Savo parodymus liudytoja D. A. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje procesinio veiksmo metu (b.l.37-41).

Liudytojas V. A. parodė, kad ėjo kartu su D. A. ieškoti jos brolio, nes jai buvo paskambinta ir pranešta, kad brolis guli sniege. Nukentėjusįjį jie rado gulinti sniege pievoje, jis buvo sušalęs, sumuštas, kruvinas, skundėsi skausmais, vos paėjo, sakė, kad buvo sumuštas R. K. ir A.aus, pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Link gulinčio sniege nukentėjusiojo buvo dar trijų skirtingų batų pėdsakai (b.l.50-51).

Liudytoja A. K. parodė, kad 2013-04-05 apie 23 val., tikslaus laiko nepamena, jai paskambino A. K. ir paprašė, kad ji paskambintų ir pasakytų D., kad jis yra laukuose ir negali pareiti namo, ką ji ir padarė (b.l.63-64).

Liudytoja I. A. patvirtino, kad aplinkybėse nurodytu laiku ji buvo išėjusi į kiemą ir girdėjo triukšmą, kuris sklido nuo (duomenys neskelbtini) gyvenvietės pusės link V.ės sodybos, girdėjo vyriškus balsus. Apie 23 val. paskambinus A. K., jos mama kartu su V. A. išėjo ieškoti nukentėjusiojo, kurį rado pievoje netoli V.ės sodybos, sniege. Parvestas namo jis skundėsi skausmu visame kūne, drebėjo, buvo kruvinas, sakė, kad jį sumušė R. K. ir A.us, kurį visi vadino „(duomenys neskelbtini)“. Paklaustas kodėl jį sumušė dėdė atsakė, kad todėl, jog jis ėjo per K.ų pievą ir gėrė pas L. (b.l.65-66).

Liudytoja L. V. patvirtino, kad nukentėjusysis A. K. iš jos išėjo apie 21.30 val., parodė, kad apie 22 val. namo grįžo jos žentas A. V., o vėliau paskambinusi D. A. pasakė, kad K.ų pievoje rado sumuštą A. K.. Vėliau pamatė, kad žentas yra sumuštas, jis jai sakė, kad gavo, kai gynė K.ą (b.l.53-54).

Liudytojas A. V. parodė, kad jis gėrė su kaltinamaisiais. Išgertuvių metu susipyko su A.um, kuris jam sudavė į paakį, jam ėmė bėgti kraujas. A.us jį pasisiūlė parvežti iki namų. Pavežė iki sankryžos ir jis ėjo namo per laukus. Grįžus V.ė jį kaltino sumušus K.ą. Ryte ant jo paties veido buvo kraujosruva. V.ė jo klausė kas nutiko, o jis jai pamelavo, kad gavo gindamas Albiną nuo S. A., nors kuomet buvo sumuštas A. K. nematė, jo negynė, muštynėse nedalyvavo (b.l.68-69).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje Nr.1315070983-1-1 nurodyta, kad medicinos pagalba A. K. buvo kviečiama dėl to, kad jis buvo sumuštas pažįstamų jaunuolių (b.l.84).

Policijos tyrėjo tarnybinėje ataskaitoje nurodyta, kad A. K. 2013-04-05 22:30 val. iš jam priklausančio mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam A. K. (b.l.93).

Išanalizavus R. K. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę ir S. A. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę buvo nustatyta, kad jie abu įvykio metu buvo mobiliojo ryšio bokšto, apimančio įvykio vietą, veikimo zonoje (b.l.100-101).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra pačių kaltinamųjų parodymais, nukentėjusiojo parodymais, ištirtais liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, teismo medicinos specialisto išvada, kitais aukščiau paminėtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013 m. balandžio 5 d. apie 21.30 val., S. A. ir R. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių, R. K. ir S. K. priklausančiame žemės sklype (unikalus nr.53/2584), pievoje, netoli L. V. sodybos, R. K. tyčia sudavus vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam A. K. į galvą, dėl ko pastarasis nugriuvo, abu kaltinamieji S. A. ir R. K., įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir tuo sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau dešimties kartų A. K. į įvairias kūno vietas, padarydami nubrozdinimus dešinio antakio ir kaktos srityje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir skruostų viršutinėse dalyse, kraujosruvą dešinio akies obuolio priekiniame paviršiuje, nubrozdinimą pakaušio srityje, poodinę kraujosruvą kairės rankos IV-to piršto nugarėlėje, kairės plaštakos IV-to piršto vidurinio pirštakaulio lūžimą, tuo bendrais veiksmais nesunkiai sutrikdydami nukentėjusiojo A. K. sveikatą.

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta, kurioje būnančiam asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Kadangi nesunkaus sveikatos sutrikdymo BK 284 str. 1 d. neapima, atsiradus tokioms pasekmėms kaltinamųjų veika papildomai kvalifikuojama ir pagal BK 138 str. BK 138 str. 2 d. 8 p. numato atsakomybę už žmogaus tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Tyčinis sveikatos sutrikdymas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 138 straips­nio 2 da­lies 8 punk­tą, kai jis pa­da­ro­mas dėl aiš­kaus žmo­gaus ar vi­suo­me­nės ne­ger­bi­mo, ele­men­ta­rių mo­ra­lės bei el­ge­sio nor­mų nie­ki­ni­mo, kai kal­ti­nin­ko (-ų) el­ge­sys yra at­vi­ras iš­šū­kis vi­suo­me­ni­nei tvar­kai, sie­kiant prieš­pas­ta­ty­ti sa­ve ap­lin­ki­niams, pa­de­monst­ruo­ti nie­ki­nan­tį po­žiū­rį į juos. Chuliganiškos paskatos paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu be tarpusavio santykių priežasties ar­ba pa­nau­do­jant kaip pre­teks­tą sa­vo veiks­mams ma­ža­reikš­mę dings­tį. Chuliganiškos paskatos yra sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą.

Abu kaltinamieji pagal jiems pareikštus kaltinimus kaltais prisipažino visiškai. Jų parodymus patvirtino nukentėjusiojo ir ištirtų liudytojų parodymai, kurie patvirtino kaltinamųjų panaudoto fizinio smurto turinį. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad kaltinamųjų veikos motyvas buvo akivaizdžiai chuliganiškos paskatos. Fizinis smurtas viešoje vietoje, tai yra vietoje, į kurią patekti galėjo bet kas, buvo panaudotas be jokios aiškios priežasties, konfliktą girdėjo liudytoja I. A., sumuštas nukentėjusysis tamsiu paros metu buvo paliktas gulintis sniege, negalėdamas paeiti kvietėsi pagalbą, sušalo, buvo ieškomas artimųjų, buvo kviečiama medicinos pagalba, policija, todėl toks kaltinamųjų elgesys turi būti vertinamas kaip įžūlus, rodantis nepagarbą aplinkiniams, sutrikdęs visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamųjų kaltę patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Kaltinamieji patvirtino nukentėjusiojo parodymus, kad jie abu nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, tai yra nustatytas nesunkus sveikatos sužalojimas buvo padarytas kaltinamųjų bendrais nusikalstamais veiksmais. Nustatyta, jog nusikaltimą kaltinamieji padarė veikdami tyčia. Kaltinamieji suvokė, kad savo demonstratyvius veiksmus, kuriais jie save priešpastatė aplinkiniams, ne tik nukentėjusiajam bet ir aplinkiniams siekė pademonstruoti savo tariamą viršenybę, kas, gyvenant teisinėje visuomenėje, yra visiškai netoleruotina, kaltinamieji atliko viešoje vietoje, kurioje turėjo teisę būti bet kas, be to, jų tyčią apsprendė ir patys kaltinamųjų veiksmai, kuomet ant žemės gulintis ir pasipriešinti nebegalintis nukentėjusysis buvo mušamas, spardomas ir į gyvybiškai svarbią sritį – galvą, tai yra kaltinamieji suprato savo veikos pavojingumą ir numatė galinčias kilti pasekmes - kad dėl jų pavojingos veikos nukentėjusiajam bus padaryti sužalojimai bei sutrikdyta sveikata. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamieji norėjo nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, tačiau jie savo pavojingais veiksmais į ypač gyvybiškai svarbią žmogui kūno dalį, sąmoningai leido sveikatos sutrikimams kilti. Tarp kaltinamųjų pavojingos veikos – suduotų smūgių, spyrių, ir atsiradusių pasekmių - nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikalstama veika baigta, nes buvo sukeltos straipsnių dispozicijose nurodytos pasekmės – buvo pažeista viešoji tvarka ir nukentėjusysis dėl sužalojimų ilgai sirgo, dėl ko, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai teismo medicinos specialisto buvo įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kadangi sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamųjų tyčinė nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis.

Kadangi be kaltinamųjų visiško prisipažinimo jų nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina byloje pateiktų aukščiau išvardintų įrodymų visuma, teismas daro kategorišką išvadą, kad S. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimą) ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (žmogaus nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų), bei R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimą) ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (žmogaus nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismas kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis savo noru atlygino turtinę žalą nukentėjusiajam. Kaltinamojo S. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamųjų prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nepripažintina atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nes kaltinamųjų parodymų turinys ir elgesys teismui neleidžia daryti išvados, kad jie nuoširdžiai gailėjosi. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką jie padarė apsvaigę nuo alkoholio, nes daro išvadą, jog jų apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ko nepaneigė ir patys kaltinamieji, be to, nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Proceso dalyvių pozicija. Nukentėjusysis ir kaltinamieji teismui pateikė susitaikymo protokolus (II tomas, b.l. 22,23), teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad su nukentėjusiuoju susitaikė, dėl neturtinės žalos atlyginimo susitarė, prašė bylą nutraukti. Prokuroras tokiam susitarimui neprieštaravo.

Teismo pozicija dėl kaltinamųjų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abu kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamą veiką, kuri yra nesunki ir apysunkė, atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiuoju, dalį žalos kaltinamasis R. K. atlygino, dėl likusios žalos dalies atlyginimo susitarė, nukentėjusysis teismui pareiškė, kad atleidžia ir susitaiko su kaltinamaisiais bei prašo bylą nutraukti, atsižvelgdamas į kaltinamųjų asmenybes – neteisti, galiojančių nuobaudų neturi, dirba, daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamieji ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo išreikštą poziciją prašant bylą kaltinamųjų atžvilgiu nutraukti susitaikius, daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu, tai yra kaltininkams ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius bei patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam.

Atsižvelgdamas į tai, kad yra kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad darant nusikalstamą veiką žmogaus atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, teismas mano, jog darbingiems kaltinamiesiems yra būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (Lietuvos Respublikos BPK 67 str. 2 d. 4 p.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamiesiems šioje byloje paskirtos kardomosios priemonės - rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (b.l. 113, 146), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys. Nukentėjusysis A. K. kaltinamiesiems S. A. ir R. K. byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 250 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l.18-19). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis teismui pareiškė, kad visą turtinę žalą, tai yra 250 Lt jam atlygino kaltinamasis R. K., o civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos jis mažina ir iš kaltinamųjų reikalauja atlyginti viso 5000 Lt neturtinę žalą, iš kurios 250 Lt jam kaltinamasis R. K. jau atlygino, o dėl likusios sumos sutarta, kad kaltinamieji ją sumokės iki 2014-09-01, tai yra: 2250 Lt turi atlyginti R. K. ir 2500 Lt turi atlyginti S. A.. Patvirtino, kad jis pasirašė susitaikymo protokolą, kuriame su kaltinamaisiais susitarė dėl žalos atlyginimo.

Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., proceso išlaidomis, kurios yra pagrįstos dokumentais: pažyma apie pašto išlaidas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas (II t. b.l. 20), pripažintinos 78,77 Lt pašto išlaidos bei 180 Lt išlaidos už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam, todėl priteistinos iš kaltinamųjų valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4 d., 304 - 305 str., 307 str. 5 d., teismas

nusprendžia:

S. A., remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusiajam asmeniui ir kaltininkui susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas) ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (žmogaus nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų), ir baudžiamąją bylą S. A. atžvilgiu nutraukti.

Remiantis BK 67 str. 2 d. 6 p., S. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant jį iki 2014 m. lapkričio 1 d. į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą įmokėti 5 (penkių) MGL (minimalių gyvenimo lygių), tai yra 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio įmoką (mokėti į a. s. Nr. LT26 7300 0100 0245 5919, bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000. Fondą administruoja LR Teisingumo ministerija, įmonės kodas 188604955).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

R. K., remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusiajam asmeniui ir kaltininkui susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas) ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (žmogaus nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų), ir baudžiamąją bylą R. K. atžvilgiu nutraukti.

Remiantis BK 67 str. 2 d. 6 p., R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant jį iki 2014 m. lapkričio 1 d. į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą įmokėti 5 (penkių) MGL (minimalių gyvenimo lygių), tai yra 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio įmoką (mokėti į a. s. Nr. LT26 7300 0100 0245 5919, bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000. Fondą administruoja LR Teisingumo ministerija, įmonės kodas 188604955).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Patvirtinti 2014 metų vasario 24 d. susitaikymo protokoluose (II t., b.l. 22,23) tarp nukentėjusiojo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir kaltinamųjų S. A. bei R. K. sudarytus susitarimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriais susitarta, kad:

1. S. A. nukentėjusiajam A. K. įsipareigoja iki 2014 metų rugsėjo 1 d. atlyginti 2500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų 00 ct) neturtinę žalą;

2. R. K. nukentėjusiajam A. K. įsipareigoja iki 2014 metų rugsėjo 1 d. atlyginti 2250 Lt (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt litų 00 ct) neturtinę žalą.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad: BK 38 str. 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Priteisti iš kaltinamųjų S. A. ir R. K. proceso išlaidas valstybei: po 39,39 Lt (trisdešimt devynis litus 39 ct) iš kiekvieno pašto išlaidų ir po 90 Lt (devyniasdešimt litų 00 ct) iš kiekvieno už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000. Įmokos gali būti mokamos ir į: a. s. Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; a. s. Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; a. s. Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400. Įmokos kodas pašto išlaidoms - 5660, įmokos kodas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti - 5630).

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.