Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. U., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neįgalus, išsituokęs, pradinio išsilavinimo, teistas 2007-08-02 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, teistas 2009-03-31 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, po lygtinio paleidimo, iš pataisos inspekcijos įskaitos išbrauktas 2011-01-03, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. U. 2016 m. sausio 23 d., apie 21 val. 26 min., (duomenys neskelbtini), prie VšĮ „Pakruojo ligoninė“ pagrindinių durų į priėmimą – viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio tyčia, matant aplinkiniams asmenims, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, o būtent, mesdamas metalinę šiukšlių dėžę į VšĮ „Pakruojo ligoninė“ priklausančio priėmimo skyriaus kabineto langą, sudaužė plastikinį stiklo paketą 42,33 eurų vertės, o dūžtantis stiklo paketas nukentėjusiajai A. T.-C., buvusiai priėmimo-skubios pagalbos apžiūros kabinete, padarė pjautinę žaizdą dešinės plaštakos III piršte, kairės ausies sraiginio nervo trauminį uždegimą, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis R. U. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną jis išsikvietė greitąją, kuri atvežė jį į P. priėmimo skyrių, tačiau gydytojas jo neapžiūrėjo. Nukentėjusioji (gydytoja), kuri yra teismo salėje, buvo priėmimo skyriuje ir pasakė, kad jam nieko nėra, jis apsimeta ir tai jį išprovokavo, nes nebuvo nervų, jam tiesiog „rovė stogą“, buvo labai blogai, kadangi staigiai nutraukė alkoholio vartojimą. Į priėmimo skyrių atėjęs daktaras M. (jaunesnysis) išvarė jį lauk. Tą dieną priėmimo skyriuje budėjo T. (parodo į nukentėjusią) ir pasakė jam, kad jokio siuntimo nerašys, o jis būtent dėl savo sveikatos būklės norėjo siuntimo į (duomenys neskelbtini). Tą dieną girtumo jam niekas netikrino, jis buvo tik pagiriotas, staiga nutraukė alkoholio gėrimą, todėl pasidarė blogai su nervais. Po gydytojos atsisakymo rašyti siuntimą ir M. išvarymo iš priėmimo skyriaus, jis susinervinęs išėjo lauk ir stovėdamas šalia šiukšliadėžės rūkė, staigiai suėmęs šiukšliadėžę už rankenos, nieko nepagalvojęs metė į priėmimo skyriaus plastikinį langą ir šiukšlių dėžė įkrito į vidų. Buvo labai susinervinęs, kadangi kai vartoja alkoholį, nevartoja vaistų, o kai nebevartoja vaistų, jam pradeda „rauti stogą“. Po šiukšliadėžės numetimo, grįžo atgal į priėmimo skyrių, kur buvo kažkokia sesutė, kuri „trynė rankas“, sakydama, kad „dabar atsikratėme“. Su šiukšlių dėže „dėdamas“ į langą nepagalvojo, kad gali kažką sužaloti. (duomenys neskelbtini) yra gulėjęs ne vieną kartą ir šį kartą prašė, kad išvežtų. Anksčiau kai ateidavo į priėmimo skyrių, jį siųsdavo į (duomenys neskelbtini), duodavo siuntimą, šį kartą buvo pirmas kartas, kai išvijo lauk. Kai šiukšlių dėžė įkrito į vidų, jis negirdėjo jokių šauksmų, nes išdužus langui, jis parūkęs įėjo atgal į priėmimo skyriaus vidų, jokio sąmyšio nebuvo, iš tos patalpos, kur jis išdaužė langą, išėjo M. ir dar kartą pakartojo jam eiti lauk, o nukentėjusioji sėdėjo „akvariume“ (už stiklinės pertvaros). Nesutinka su nukentėjusios pareikštu civiliniu ieškiniu, nes tokių padarinių jo veiksmais nebuvo padaryta, kuriuos nurodo nukentėjusioji. Tą dieną (iki lango išdaužymo) su nukentėjusia jokio konflikto nebuvo, jokių pretenzijų jai jis nereiškė. Vėliau nukentėjusiajai negrasino, neįžeidinėjo. Priėmimo skyriuje jis lankosi dažnai, kadangi nieko negali padaryti su savo liga, vaistus vartoja „kosminėmis dozėmis“. Sutinka su ligoninės civiliniu ieškiniu. Su nukentėjusios ieškiniu nesutinka. Kai jam buvo pateiktas pirmas įtarimas, buvo parašyta, jog nukentėjusiajai kažkas su klausa, piršto nebuvo įrašyto, o kai gavo antrą pranešimą apie įtarimą, tada jau atsirado piršto sužalojimas, niekaip nesupranta dėl sužalojimų. Nesutinka su nukentėjusios civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos, kadangi nukentėjusiajai negrasino, nevartojo jos atžvilgiu necenzūrinių žodžių. Labai gailisi, kad išdaužė langą, kad triukšmavo. Nukentėjusiosios neatsiprašė, norėjo nueiti atsiprašyti, tačiau žino, kad nukentėjusioji „neturi ant jo akies“, todėl žemintis, eiti keliais aplink P. nežada. Šis įvykis įvyko 2016 m. sausio 23 dieną, nuo to laiko dėl sveikatos į P. priėmimo skyrių yra kreipęsis, visada duodavo siuntimą ir veždavo į Šiaulius, paskutinį kartą buvo rugsėjo mėnesį ir gydytojas B. išrašė siuntimą ir jį išvežė. Ligoninėje Šiauliuose jis neguli, jam suleidžia vaistus ir išleidžia.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei ir gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. U. padaryta veika jo paties prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi jis viešoje vietoje mesdamas metalinę šiukšlių dėžę į ligoninės priėmimo skyriaus kabineto langą, kurio dūžtantis stiklo paketas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. T.-C. sveikatą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamojo R. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo R. U. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis R. U. teisiamas trečią kartą, tačiau teistumas jam išnykęs (1 t., 154-156, 159-181 b. l.), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (1 t., 114-153 b. l.), nedirbantis, iš dalies darbingas, turintis 30 procentų darbingumą (1 t., 104, 105-113), gyvena vienas, pragyvena iš neįgalumo pašalpos, gyvenamosios vietos K. seniūnija nusiskundimų dėl jo neturi, bet Pamūšio kaimo bendruomenėje jo elgesys vertinamas prieštaringai (1 t., 186, 187 b. l.; 2 t., 78, 79, 85 b. l.), jam yra konstatuojami psichikos sutrikimai: lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kurie jam netrukdo atsakyti už savo veiksmus pagal baudžiamąjį įstatymą ir jo atžvilgiu nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones (1 t., 91-93 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, sutinka su civilinio ieškovo pareikštu civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau neturi iš ko jo atlyginti, nesutinka su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, ir jis yra baustinas laisvės apribojimo bausme, paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu (BK 48, 54, 64¹ str.).

Į atliktą bausmės laiką kaltinamajam R. U. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti R. U. paliktina galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti.

Civilinio ieškovo VšĮ Pakruojo ligoninės 69,18 eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už išdaužtą langą yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, įrodytas ir tenkinamas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo R. U., kadangi žala civiliniam ieškovui padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais (1 t., 34, 38, 39, 41, 42 b. l., CK 6.249, 6.250 str., BPK 115 str.).

Nukentėjusiosios A. T.-C. 2000,00 eurų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas, neįrodytas ir atmestinas (2 t., 67 b. l., BPK 112, 113, 115 str.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei į suformuotą teismų praktiką. Šioje byloje kaltinamasis R. U. kaltinamas viešosios tvarkos pažeidimu, tai yra, kad mesdamas metalinę šiukšlių dėžę į VšĮ „Pakruojo ligoninė“ priklausančio priėmimo skyriaus kabineto langą, sudaužė plastikinį stiklo paketą, o dūžtantis stiklo paketas nukentėjusiajai A. T.-C., buvusiai priėmimo-skubios pagalbos apžiūros kabinete, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis R. U. prieš nukentėjusiąją A. T.-C. tiesioginio smurto nenaudojo, jo veiksmuose tiesioginės tyčios sužaloti nukentėjusiąją nebuvo ir ji negali būti konstatuota.

Nukentėjusiosios A. T.-C. pateiktos advokato atstovavimo išlaidos už jos atstovavimą ikiteisminiame tyrime 100,00 eurų ir teisme bylos nagrinėjime teisiamajame posėdyje 100,00 eurų, iš viso 200,00 eurų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo R. U. jai nepriteistinos, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, kad jis turi tik 30 procentų darbingumą dėl psichinės ligos, pragyvena iš neįgalumo pensijos, kurios per mėnesį į rankas gauna 89,54 eurų.

Kaltinamajam R. U. šioje byloje buvo paskirtas gynėjas BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Kadangi kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas būtent BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl iš jo nepriteistinos jam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (BPK 106 str. 2 d.).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – šiukšlių dėžė, saugomas Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate, kaip menkavertis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 str.).

2016 m. liepos 12 d. prokurorės Aistės Adomaitytės-Koroliovos nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo R. U. AB banke DNB esančiai sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje esančioms piniginėms lėšoms, paliktinas galioti iki nuosprendžio dėl priteisto civilinio ieškinio įvykdymo (2 t., 30-31, 33 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. U. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per 3 (tris) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti civiliniam ieškovui VšĮ „Pakruojo ligoninė“ padarytą turtinę žalą, per 1 (vieną) mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir dirbti ar būti registruotam darbo biržoje visą bausmės atlikimo laiką, per 5 (penkis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 2 d., 6 d. 2 p., 3 p., 5 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant nuteistąjį per 3 (tris) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti civiliniam ieškovui VšĮ „Pakruojo ligoninė“ padarytą turtinę žalą, per 1 (vieną) mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir dirbti ar būti registruotam darbo biržoje visą bausmės atlikimo laiką, per 5 (penkis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į atliktą bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. sausio 23 d., 21.40 val. iki 2016 m. sausio 24 d., 15.05 val., tai yra, vieną parą, kas prilyginama dvejoms laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. U. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš nuteistojo R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 69,18 eurų (šešiasdešimt devynis eurus 18 centų) civiliniam ieškovui VšĮ „Pakruojo ligoninė“, įmonės kodas 168061612, buveinės adresas Pakruojis, L. G. g. 3.

Nukentėjusiosios A. T.-C. 2000,00 (dviejų tūkstančių) eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo bei dėl 200,00 (dviejų šimtų) eurų advokato atstovavimo išlaidų priteisimo atmesti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – šiukšlių dėžę, saugomą Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

2016 m. liepos 12 d. prokurorės Aistės Adomaitytės-Koroliovos nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuteistojo R. U. AB banke DNB esančiai sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje esančioms piniginėms lėšoms, palikti galioti iki nuosprendžio dėl priteisto civilinio ieškinio įvykdymo.

Iš nuteistojo R. U. nepriteisti jam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.