Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-443-935/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-10-14
Bylos Nr.: 1A-443-935/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-25298-2016-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurgita Kolyčienė, Ugnius Trumpulis, Arūnas Budrys
Nuteistasis: E. M.

Kategorijos

1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
1.1.4.5Bendrininkavimo formos (BK 25 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-443-935/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25298-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 1.1.4.5

(S) )VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Karalkevičiui,nuteistojo gynėjui advokatui Eugenijui Markevičiui,nuteistajam E. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. gynėjo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su piniginių lėšų pervedimu į E. P. banko sąskaitą) laisvės apribojimu keturiems mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su piniginių lėšų pervedimu į D. L. banko sąskaitą) laisvės apribojimu keturiems mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su piniginių lėšų pervedimu į E. S. banko sąskaitą) laisvės apribojimu devyniems mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su piniginių lėšų pervedimu į E. Z. banko sąskaitą) laisvės apribojimu vieneriems metams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su piniginių lėšų pervedimu į G. G. J. banko sąskaitą), laisvės apribojimu keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. M. paskirtas laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu, lankymusi gydymo įstaigose, ir per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos K. Ž. atlyginti 150 Eur, M. N. atlyginti 150 Eur, G. D. atlyginti 300 Eur, A. N. atlyginti 100 Eur, D. Š. atlyginti 200 Eur, E. V. atlyginti 200 Eur nusikaltimais padarytą žalą.

Iš E. M. K. Ž. priteista 150 Eur, M. N. priteista 150 Eur, G. D. 300 Eur, A. N. 100 Eur, D. Š. 200 Eur, E. V. 200 Eur nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. M. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą suklaidinti asmenis, ketinančius pirkti automobilį, kurie suklydę dėl apgaulės į kito asmens sąskaitą pervestų avansą už norimą pirkti automobilį, 2016 m. gegužės mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus mieste L. P. paprašė banko sąskaitos numerio, o pastarasis nesuvokdamas, jog banko sąskaita bus naudojama nusikalstamos veikos vykdymui, E. M. perdavė savo sesers E. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke, po ko E. M. minėtos sąskaitos numerį perdavė asmeniui, su kuriuo susitarė daryti nusikalstamą veiką.

E. M. tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2016 m. gegužės 26 d. mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriam tuo metu buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini)) prisijungęs prie interneto, tinklapyje autogidas.lt įvedė melagingą skelbimą apie parduodamą automobilį „Audi A4“ bei nurodė E. S., nesuvokusiam E. M. nusikalstamų ketinimų, jog iš savo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųstų trumpąją žinutę tikslu apmokėti skelbimo patalpinimą, o E. S. šiuos veiksmus atliko.

Tuomet E. V., ketindamas pirkti minėtame skelbime nurodytą automobilį „Audi A4“, 2016 m. gegužės 26 d. paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, būdamas Marijampolės mieste, telefoninio pokalbio metu E. V. nurodė, jog už perkamą automobilį jis turi pervesti 200 Eur avansą į E. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke, o E. V., manydamas, jog skelbime nurodytą automobilį turės galimybę nusipirkti, tokiu būdu būdamas suklaidintas, 2016 m. gegužės 26 d. į minėtą E. P. banko sąskaitą pervedė 200 Eur.

Tuomet D. M., taip pat ketindama pirkti minėtame skelbime nurodytą automobilį „Audi A4“, 2016 m. gegužės 26 d. paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, būdamas Marijampolės mieste, telefoninio pokalbio metu D. M. nurodė, jog už perkamą automobilį ji turi pervesti 100 Eur avansą į E. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke, o D. M., manydama, jog skelbime nurodytą automobilį turės galimybę nusipirkti, tokiu būdu būdama suklaidinta, 2016 m. gegužės 26 d. į minėtą E. P. banko sąskaitą pervedė 100 Eur.

Šiais veiksmais E. M., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, savo bei kitų asmenų naudai apgaule įgijo 300 Eur ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat E. M. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą suklaidinti asmenis, ketinančius pirkti automobilį, kurie suklydę dėl apgaulės į kito asmens sąskaitą pervestų avansą už norimą pirkti automobilį, 2016 m. birželio 8 d. nurodė E. S., nesuvokusiam E. M. nusikalstamų ketinimų, jog iš savo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųstų trumpąją žinutę tikslu apmokėti melagingo skelbimo apie parduodamą automobilį „Audi A4“ patalpinimą (kurį tinklapyje autoplius.lt 2016 m. birželio 8 d. patalpino nenustatytas asmuo, pasinaudojęs interneto prieigą, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini) ir kuri priskirta (duomenys neskelbtini)), o E. S. šiuos veiksmus atliko.

Tuomet K. Ž., ketindamas pirkti minėtame skelbime nurodytą automobilį „Audi A4“, paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, būdamas Marijampolės mieste, telefoninio pokalbio metu K. Ž. nurodė, jog už perkamą automobilį jis turi pervesti 150 Eur avansą į D. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ banke, o K. Ž., manydamas, jog skelbime nurodytą automobilį turės galimybę nusipirkti, tokiu būdu būdamas suklaidintas, 2016 m. birželio 8 d. į minėtą D. L. banko sąskaitą pervedė 150 Eur.

Tuomet M. N., ketindamas pirkti minėtame skelbime nurodytą automobilį „Audi A4“, paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, būdamas Marijampolės mieste, telefoninio pokalbio metu M. N. nurodė, jog už perkamą automobilį jis turi pervesti 150 Eur avansą į D. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ banke, o M. N., manydamas, jog skelbime nurodytą automobilį turės galimybę nusipirkti, tokiu būdu būdamas suklaidintas, 2016 m. birželio 16 d. į minėtą D. L. banko sąskaitą pervedė 150 Eur.

3. Taip pat E. M. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą suklaidinti asmenis, ketinančius pirkti automobilį, kurie suklydę dėl apgaulės į kito asmens sąskaitą pervestų avansą už norimą pirkti automobilį, 2016 m. birželio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus mieste E. S. paprašė banko sąskaitos numerio, o pastarasis nesuvokdamas, jog banko sąskaita bus naudojama nusikalstamos veikos vykdymui, perdavė savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ banke, po ko E. M. minėtos sąskaitos numerį perdavė asmeniui, su kuriuo susitarė daryti nusikalstamą veiką.

Nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu į tinklapį autoplius.lt įvedė melagingą skelbimą apie parduodamą automobilį „Volkswagen Passat“.

Tuomet V. T., ketindamas pirkti minėtame skelbime nurodytą automobilį „Volkswagen Passat“, 2016 m. birželio 30 d. paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, būdamas Marijampolės mieste, telefoninio pokalbio metu V. T. nurodė, jog už perkamą automobilį jis turi pervesti 100 Eur avansą į E. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ banke, o V. T., manydamas, jog skelbime nurodytą automobilį turės galimybę nusipirkti, tokiu būdu būdamas suklaidintas, 2016 m. birželio 30 d. į minėtą E. S. banko sąskaitą pervedė 100 Eur.

Nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, būdamas Marijampolės mieste, 2016 m. liepos 3 d. į tinklapį autoplius.lt įvedė melagingą skelbimą apie parduodamą automobilį „Volkswagen Touran“.

Tuomet D. B., ketindamas pirkti minėtame skelbime nurodytą automobilį „Volkswagen Touran“, 2016 m. liepos 8 d. paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, būdamas Marijampolės mieste, telefoninio pokalbio metu D. B. nurodė, jog už perkamą automobilį jis turi pervesti 400 Eur avansą į E. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ banke, o D. B., manydamas, jog skelbime nurodytą automobilį turės galimybę nusipirkti, tokiu būdu būdamas suklaidintas, 2016 m. liepos 8 d. į minėtą E. S. banko sąskaitą pervedė 400 Eur.

Taip pat E. M., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2016 m. liepos 4 d. iš savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), esančio kompiuterio (kuriam tuo metu buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini)) prisijungęs prie interneto tinklapyje autoplius.lt įvedė melagingą skelbimą apie parduodamą automobilį „Volkswagen Phaeton“.

Tuomet A. J., ketindamas pirkti minėtame skelbime nurodytą automobilį „Volkswagen Phaeton“, 2016 m. liepos 5 d. paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, būdamas Marijampolės mieste, telefoninio pokalbio metu A. J. nurodė, jog už perkamą automobilį jis turi pervesti 500 Eur avansą į E. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ banke, o A. J., manydamas, jog skelbime nurodytą automobilį turės galimybę nusipirkti, tokiu būdu būdamas suklaidintas, 2016 m. liepos 5 d. į minėtą E. S. banko sąskaitą pervedė 500 Eur.

Tuomet A. N., ketindamas pirkti minėtame skelbime nurodytą automobilį „Volkswagen Phaeton“, 2016 m. liepos 5 d. paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, būdamas Marijampolės mieste, telefoninio pokalbio metu A. N. nurodė, jog už perkamą automobilį jis turi pervesti 100 Eur avansą į E. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ banke, o A. N., manydamas, jog skelbime nurodytą automobilį turės galimybę nusipirkti, tokiu būdu būdamas suklaidintas, 2016 m. liepos 5 d. į minėtą E. S. banko sąskaitą pervedė 100 Eur.

Tuomet A. A., ketindamas pirkti minėtame skelbime nurodytą automobilį „Volkswagen Phaeton“, 2016 m. liepos 5 d. paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, būdamas Marijampolės mieste, telefoninio pokalbio metu A. A. nurodė, jog už perkamą automobilį jis turi pervesti 100 Eur avansą į E. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ banke, o A. A., manydamas, jog skelbime nurodytą automobilį turės galimybę nusipirkti, tokiu būdu būdamas suklaidintas, 2016 m. liepos 5 d. į minėtą E. S. banko sąskaitą pervedė 100 Eur.

Šiais veiksmais E. M., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, savo bei kitų asmenų naudai apgaule įgijo 1200 Eur ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

4. Taip pat E. M. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą suklaidinti asmenis, ketinančius pirkti automobilį, kurie suklydę dėl apgaulės į kito asmens sąskaitą pervestų avansą už norimą pirkti automobilį, 2016 m. liepos mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus mieste E. Z. paprašė banko sąskaitos numerio, o pastarasis nesuvokdamas, jog banko sąskaita bus naudojama nusikalstamos veikos vykdymui, perdavė savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ banke, po ko jis (E. M.) minėtos sąskaitos numerį perdavė asmeniui, su kuriuo susitarė daryti nusikalstamą veiką.

Nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu į tinklapį autoplius.lt įvedė melagingą skelbimą apie parduodamą automobilį „Volkswagen Phaeton“.

Tuomet V. P., ketindamas pirkti minėtame skelbime nurodytą automobilį „Volkswagen Phaeton“, 2016 m. liepos 15 d. paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, būdamas Marijampolės mieste, telefoninio pokalbio metu V. P. nurodė, jog už perkamą automobilį jis turi pervesti 150 Eur avansą į E. Z. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ banke, o V. P., manydamas, jog skelbime nurodytą automobilį turės galimybę nusipirkti, tokiu būdu būdamas suklaidintas, 2016 m. liepos 15 d. į minėtą E. Z. banko sąskaitą pervedė 150 Eur.

Nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu į tinklapį autogidas.lt įvedė melagingą skelbimą apie parduodamą automobilį „Audi A4“ B7.

Tuomet S. P., ketindamas pirkti minėtame skelbime nurodytą automobilį „Audi A4“ B7, 2016 m. liepos 15 d. paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, būdamas Marijampolės mieste, telefoninio pokalbio metu S. P. nurodė, jog už perkamą automobilį jis turi pervesti 300 Eur avansą į E. Z. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ banke, o S. P., manydamas, jog skelbime nurodytą automobilį turės galimybę nusipirkti, tokiu būdu būdamas suklaidintas, 2016 m. liepos 15 d. į minėtą E. Z. banko sąskaitą pervedė 289 Eur.

Nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu į tinklapį autogidas.lt įvedė melagingą skelbimą apie parduodamą prikabinamą namelį.

Tuomet L. K., ketindamas pirkti minėtame skelbime nurodytą prikabinamą namelį, 2016 m. liepos 19 d. paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, būdamas Marijampolės mieste, telefoninio pokalbio metu L. K. nurodė, jog už perkamą prikabinamą namelį jis turi pervesti 100 Eur avansą į E. Z. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ banke, o L. K. manydamas, jog skelbime nurodytą prikabinamą namelį turės galimybę nusipirkti, tokiu būdu būdamas suklaidintas, 2016 m. liepos 19 d. į minėtą E. Z. banko sąskaitą pervedė 100 Eur.

Nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu į tinklapį autogidas.lt įvedė melagingą skelbimą apie parduodamą automobilį „Audi A6“.

Tuomet D. C., ketindama pirkti minėtame skelbime nurodytą automobilį „Audi A6“, 2016 m. liepos 21 d. paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, būdamas Marijampolės mieste, telefoninio pokalbio metu D. C. nurodė, jog už perkamą automobilį ji turi pervesti 100 Eur avansą į E. Z. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ banke, o D. C., manydama, jog skelbime nurodytą automobilį turės galimybę nusipirkti, tokiu būdu būdama suklaidinta, 2016 m. liepos 21 d. į minėtą E. Z. banko sąskaitą pervedė 100 Eur.

Taip pat E. M., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2016 m. liepos 22 d., iš savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), esančio kompiuterio (kuriam tuo metu buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini)) prisijungęs prie interneto tinklapyje autoplius.lt įvedė melagingą skelbimą apie parduodamą automobilį „Volvo XC90“.

Tuomet D. Š., ketindamas pirkti minėtame skelbime nurodytą automobilį „Volvo XC90“, 2016 m. liepos 22 d. paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, būdamas Marijampolės mieste, telefoninio pokalbio metu D. Š. nurodė, jog už perkamą automobilį jis turi pervesti 200 Eur avansą į E. Z. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ banke, po ko D. Š., manydamas, jog skelbime nurodytą automobilį turės galimybę nusipirkti, tokiu būdu suklaidintas, 2016 m. liepos 23 d. į minėtą E. Z. banko sąskaitą pervedė 200 Eur.

Tuomet Ž. U., ketindamas pirkti minėtame skelbime nurodytą automobilį „Volvo XC90“, 2016 m. liepos 24 d. paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, būdamas Marijampolės mieste, telefoninio pokalbio metu Ž. U. nurodė, jog už perkamą automobilį jis turi pervesti 100 Eur avansą į E. Z. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ banke, o Ž. U., manydamas, jog skelbime nurodytą automobilį turės galimybę nusipirkti, tokiu būdu būdamas suklaidintas, 2016 m. liepos 24 d. į minėtą E. Z. banko sąskaitą pervedė 100 Eur.

Nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2016 m. liepos 22 d. į tinklapį autogidas.lt įvedė melagingą skelbimą apie parduodamą automobilį „Volkswagen Passat“.

Tuomet G. D., ketindama pirkti minėtame skelbime nurodytą automobilį „Volkswagen Passat“, 2016 m. liepos 22 d. paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, būdamas Marijampolės mieste, telefoninio pokalbio metu G. D. nurodė, jog už perkamą automobilį ji turi pervesti 300 Eur avansą į E. Z. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ banke, po ko G. D., manydama, jog skelbime nurodytą automobilį turės galimybę nusipirkti, tokiu būdu būdama suklaidinta, 2016 m. liepos 23 d. į minėtą E. Z. banko sąskaitą pervedė 300 Eur.

Šiais veiksmais E. M., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, savo bei kitų asmenų naudai apgaule įgijo 1239 Eur ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

5. Taip pat E. M. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą suklaidinti asmenis, ketinančius pirkti automobilį, kurie suklydę dėl apgaulės į kito asmens sąskaitą pervestų avansą už norimą pirkti automobilį, 2016 m. birželio 22 d. iš savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), esančio kompiuterio (kuriam tuo metu buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini)) prisijungęs prie interneto tinklapyje autogidas.lt įvedė melagingą skelbimą apie parduodamą automobilį „Audi A6“.

Tuomet V. J., ketindamas pirkti minėtame skelbime nurodytą automobilį „Audi A6“, 2016 m. birželio 27 d. paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, būdamas Marijampolės mieste, telefoninio pokalbio metu V. J. nurodė, jog už perkamą automobilį jis turi pervesti 300 Eur avansą į G. G. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ banke, po ko V. J., manydamas, jog skelbime nurodytą automobilį turės galimybę nusipirkti, tokiu būdu būdamas suklaidintas, 2016 m. birželio 27 d. į minėtą G. G. J. banko sąskaitą pervedė 300 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Apeliaciniame skunde nuteistojo E. M. gynėjas advokatas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendį ir nuteistąjį išteisinti.

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl nuteistojo veiksmus vertino kaip penkias atskiras nusikalstamas veikas, o ne vieną tęstinę nusikalstamą veiką, taip pat nepagrindė, kaip nuteistojo veiksmuose pasireiškė apgaulė užvaldant svetimą turtą, ar jis suprato, jog panaudodamas apgaulę užvaldo svetimą turtą.

8. Nuteistojo gynėjas tvirtina, jog aplinkybės, kad E. M. pripažino, jog įkėlė skelbimą, prašė banko sąskaitos numerių ir apmokėti už skelbimo patalpinimą, o vėliau nenustatyto asmens nurodymu išgrynindavo pinigus, neįrodo sukčiavimo sudėties požymių. Advokatas pabrėžia, kad E. M. su nukentėjusiaisiais nebendravo, neprašė iš jų jokių pinigų kaip avanso už parduodamus automobilius, jis apie tokias aplinkybes apskritai nieko nežinojo, visus šiuos veiksmus atliko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Nuteistasis pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis nesuprato, jog bendrauja su laisvės atėmimo vietose kalinčiais asmenimis, jis sąžiningai tikėjosi užsidirbti neapgaudinėdamas jokių žmonių.

9. Skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino to, kad tarp nuteistojo ir liudytojo L. P. yra susiklostę konfliktiški santykiai. Taip pat visiškai nebuvo įvertinti liudytojo parodymų prieštaravimai dėl įvykio Pravieniškėse, nebuvo išreikalauta administracinio teisės pažeidimo byla dėl L. P. nubaudimo administracine tvarka už bandymą perduoti daiktus įkalinimo įstaigoje esantiems asmenims. Šios aplinkybės turėjo patvirtinti, kad L. P., o ne nuteistasis palaikė ryšius su Pravieniškių įkalinimo įstaigoje esančiais asmenimis. Taigi liudytojo L. P. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, neatmetant galimybės, jog nuteistasis gali būti apkalbamas.

10. Nuteistojo gynėjas tvirtina, kad byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog skelbime nurodytas telefono numeris (veika, susijusi su piniginių lėšų pervedimu į E. P. banko sąskaitą) veikė Marijampolės mieste, tačiau tai visiškai nepatvirtina E. M. kaltės padarius kokią nors nusikalstamą veiką. Baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, kad nuteistasis būtų kontaktavęs su šiuo telefonu numeriu besinaudojančiu asmeniu, telefono numeris nebuvo įtrauktas į 2017 m. liepos 11 d. tarnybinį pranešimą dėl išklotinių analizės.

11. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kaip pasireiškė apgaulė, kurios pagrindu buvo užvaldyti K. Ž. ir M. N. pinigai. Skundžiamame nuosprendyje buvo padaryta visiškai nepagrįsta išvada, jog nuteistasis bendravo su laisvės atėmimo bausmę atliekančiais asmenimis.

12. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) 2016 m. birželio 10 d. 13.33 val. priklausė Z. A., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), tačiau kaltinamajame akte nebuvo nurodyta jokių aplinkybių dėl šio IP adreso, todėl nuteistojo gynėjui neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas nurodė šį IP adresą. Skunde taip pat pažymima, kad telefonų išklotinėje buvo analizuoti telefono numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) nuteistasis nekontaktavo.

13. E. M. gynėjas teigia, kad liudytojų E. S. ir L. E. parodymai tik patvirtina jo ginamojo teiginius, jog jis prašė banko sąskaitų, kalbėjo su L. E. dėl pervedamų pinigų, išgrynino pinigus, tačiau šie duomenys nei patvirtina, nei paneigia nuteistojo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, neįrodo apgaulės ir tiesioginės tyčios užvaldyti nukentėjusiųjų pinigus. Baudžiamojoje byloje esantis elektroninis laiškas, prie kurio buvo pridėta nuotrauka su SMS žinute, kurioje minimi Marijampolės pataisos namai, niekaip neįrodo, kad E. M., vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu P. nurodymus, suprato, kad tai yra asmuo, atliekantis bausmę pataisos namuose.

14. E. M. neneigė, kad jis skelbimus pradėjo kelti 2016 metų gegužės ir birželio mėnesiais. Jo telefone esanti žinutė, kuri cituojama skundžiamame nuosprendyje, buvo atsiųsta 2016 m. liepos 23 d. Jis ikiteisminio tyrimo pareigūnui laišką rašė ir žinutes pateikė 2016 m. liepos 28 d., o paskutinis skelbimas buvo įkeltas 2016 m. liepos 22 d. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog nuteistasis apie tai, kad galimai bendrauja su asmenimis, esančiais pataisos namuose, sužinojo tik tuomet, kai jo mamą išsikvietė ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Tuomet nuteistasis daugiau nebekėlė skelbimų ir nutraukė ryšius su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris net pradėjo grasinti. Skunde pažymima ir tai, kad pagal Lietuvos pašto duomenis nuteistasis paskutinę perlaidą atliko 2016 m. liepos 22 d., duomenų apie tai, kad jis būtų pervedęs pinigus nurodytam SMS žinutėje R. A., byloje nėra. Liudytojas R. A. nenurodė, kad jis būtų gavęs pinigus. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistasis iš gautos žinutės turinio galėjo suprasti, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu P., kuris jam duodavo nurodymus, gali atlikinėti bausmę pataisos namuose, o tai supratęs nutraukė su juo visus ryšius.

15. Advokatas yra įsitikinęs, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog jo ginamasis būtų žinojęs apie ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens veiksmus, t. y. kad jis už automobilius, o ne už detales prašo iš žmonių pinigų, o vėliau nei automobilio, nei detalių žmonėms nepateikia, ar kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo yra bausmę laisvės atėmimo vietoje atliekantis asmuo.

16. Apeliaciniame skunde pažymima, kad su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) kontaktavo ne tik nuteistasis, bet ir liudytojas L. E.. Šio telefono numerio veikimo zona nustatyta Marijampolės pataisos namuose. Vis tik pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. M. kaltu dėl nusikalstamos veikos, susijusios su piniginių lėšų pervedimų į E. Z. sąskaitą, nenurodė jokių motyvų dėl apgaulės ir tiesioginės tyčios buvimo jo veiksmuose. Iš tikrųjų nuteistasis neneigė, kad prašė banko sąskaitos, įkėlė skelbimą, išgrynino pinigus, tačiau kaip šie veiksmai yra susiję su nukentėjusiųjų apgaule ir jų pinigų užvaldymu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė.

17. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad dalis skelbimų dėl automobilių pardavimo buvo įkelta ne nuteistojo, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, taip pat byloje nėra pateikta duomenų, kad šiuos skelbimus būtų apmokėjęs, aktyvavęs nuteistasis. Nei vienas nukentėjusysis ar liudytojas nepatvirtino, kad paskambinus telefonu, nurodytu skelbime, su jais kalbėjo E. M.. Šios aplinkybės parodo, kad didžioji dalis nusikalstamų veiksmų buvo atlikta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, o nuteistojo veiksmai galėtų būti vertinami kaip mažareikšmiai.

18. Nuteistojo gynėjas aiškina, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo ginamasis būtų bendravęs su nukentėjusiaisiais, juos apgavęs arba žinojęs apie ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens veiksmus, t. y. pokalbius su nukentėjusiaisiais, prašomų pinigų kaip avanso, kad vėliau nei automobilis, nei detalės nėra perduodamos. Byloje nėra paneigta E. M. versija, kad jis nežinojo, jog į jo draugų sąskaitas yra pervedami pinigai, užvaldyti apgaulės būdu, suklaidinus nukentėjusiuosius dėl automobilių ar detalių. Nuteistasis nuo pervestų pinigų gaudavo dalį pinigų, tačiau jis sąžiningai tikėjo, kad tie pinigai, kuriuos jis gauna, yra gauti teisėtai.

19. Skunde nurodoma, kad nei vienas nukentėjusysis nepatvirtino, jog telefonu apie parduodamą automobilį bendravo su nuteistuoju. Liudytojų L. P., L. E., E. S. ir E. Z. parodymai taip pat nepatvirtina, jog E. M. padarė nusikalstamas veikas.

20. Apeliantas nurodo, jog liudytojas L. P. gali apkalbėti nuteistąjį, kadangi jie yra susipykę, jų santykiai yra konfliktiški. Liudytojo L. P. parodymų dalies, kad jis matė, kaip nuteistasis mokykloje galėjo talpinti skelbimą dėl automobilio „Audi A4“, nepatvirtina jokie byloje užfiksuoti duomenys. Byloje nėra nustatyta, kad bent vienas automobilis, dėl kurio buvo talpinami skelbimai internete, būtų įdėtas iš mokykloje, kurioje mokėsi nuteistasis, esančio kompiuterio.

21. Liudytojas L. P. teigė, kad jis mokykloje girdėjo E. M. telefoninį pokalbį su nuteistaisiais, tačiau liudytojas negalėjo patvirtinti, apie ką nuteistasis kalbėjo, todėl kyla pagrįstų abejonių, kuo remiantis liudytojas padarė išvadą, kad nuteistasis kalbėjo su laisvės atėmimo bausmę atliekančiais asmenimis. Liudytojas teigė, kad tie patys nuteistieji jam grasino ir grasinimai buvo dėl E. M., apie tuos grasinimus jis kalbėjo su tėvais, tačiau byloje nėra duomenų, kad liudytojas būtų kreipęsis į policiją dėl jam pateiktų grasinimų, liudytojo tėvas S. P. nepatvirtino, kad jo sūnus būtų sakęs, jog jam buvo grasinta.

22. Apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojas L. P. davė prieštaringus parodymus dėl daiktų perdavimo į Pravieniškių pataisos namus. Visų pirma jis teigė, kad daiktus perduoti prašė nepažįstamas asmuo, vėliau teigė, jog daiktus perduoti prašė nuteistasis, o administracinio nusižengimo byloje nurodė, kad daiktus perduoti prašė praeivis, tačiau teisiamojo posėdžio metu aiškino, jog administracinio nusižengimo byloje davė neteisingus parodymus.

23. Nuteistojo gynėjas nurodo, jog liudytojas E. Z. negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad E. M. bendravo su laisvės atėmimo bausmę atliekančiais asmenimis. Liudytojas neprisiminė pokalbių su nuteistuoju apie automobilius ir apie žmones iš pataisos namų. Pats liudytojas tvirtino, jog jis neturėjo nei draugų, nei pažįstamų, kurie atliktų bausmę pataisos namuose. Taigi E. Z. parodymai neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis palaikė ryšius su laisvės atėmimo bausmę atliekančiais asmenimis, tačiau pirmosios instancijos teismas vadovavosi liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurių šis liudytojas nepatvirtino.

24. Advokatas nurodo, kad liudytojo L. E. parodymai patvirtina E. M. parodymus apie tai, jog jis nieko neįtarė apie apgavystes. Tuo pačiu iš byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad L. E. pats buvo susijęs su laisvės atėmimo bausmę atliekančiais asmenimis. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė, kodėl liudytojo L. E. numeris yra minimas telefono numerių išklotinėje, ar liudytojas bendravo su nuteistaisiais, kodėl jis pervedė pinigus asmenims, susijusiems su laisvės atėmimo bausmes atliekančiais asmenimis, iš kur jis juos pažįsta ir t. t. Liudytojas L. E. galimai bendravo su nuteistaisiais ir perdavė jiems ar su jais susijusiems asmenims pinigus. Taigi darytina prielaida, kad liudytojas taip pat galėjo atlikti panašius veiksmus kaip ir E. M., tačiau jam ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

25. Apeliaciniame skunde aiškinama, jog, apklausus liudytojus R. A., S. S. ir E. M., jie patvirtino, kad pataisos namuose jie ir kiti nuteistieji galėjo laisvai naudotis mobiliojo ryšio telefonais. Tokią aplinkybę patvirtino ir liudytoja L. K., kuri taip pat nurodė, jog jai pinigus iš pataisos namų yra atsiuntęs E. M.. Paminėtų liudytojų parodymai patvirtina, kad liudytojai galimai buvo tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis. Be to, E. M. atpažino E. M. balsą kaip asmens, kuris jam duodavo nurodymus dėl skelbimų.

26. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad byloje yra telefono numerių išklotinė, kurioje yra pateikti telefono numerių, kurie buvo nurodomi skelbimuose kaip automobilių pardavėjo kontaktiniai numeriai. Visi telefonai, nurodyti išklotinėje, veikė Marijampolės pataisos namų zonoje. Prie kiekvieno numerio yra pateikti duomenys, su kokiais numeriais kontaktavo konkretus numeris. Nuteistojo naudotas telefono numeris kontaktavo su nurodytais telefonų numeriais, tuo pačiu šioje išklotinėje užfiksuoti duomenys leidžia teigti, kad su telefono numeriais, kurie veikė Marijampolės pataisos namuose, taip pat ne kartą kontaktavo ir liudytojas L. E., liudytoja G. G. J., į kurios banko sąskaitą buvo pervesti pinigai, taip pat liudytoja L. K., kuri teigė, kad bendrauja su nuteistuoju E. M.. Bylos nagrinėjimo metu minėta išklotinė visiškai nebuvo vertinta ir analizuota, byloje liko neišsiaiškinta, kaip ši išklotinė buvo sudaroma, kodėl ne visų telefono numerių abonentai buvo nustatyti.

27. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nei kaltinamajame akte, nei bylos nagrinėjimo metu nuteistajam nebuvo pareikšti kaltinimai įvykdžius nusikalstamas veikas bendrininkaujant su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tačiau atsižvelgus į nuosprendyje išdėstytas teismo išvadas matyti, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog E. M. negalėjo atlikti šių nusikalstamų veikų vienas ir nukentėjusiųjų pinigus įgijo veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Pirmosios instancijos teismui padarius išvadas, kad nuteistasis padarė nusikalstamas veikas veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, skundžiamame nuosprendyje turėjo būti nustatyti ir motyvuotai pagrįsti bendrininkavimo subjektyvieji bei objektyvieji požymiai, t. y. susitarimas bendrai daryti nusikalstamas veikas bei asmenų bendra tyčia.

28. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad E. M. veikė ne vienas, o kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tik formaliai nurodė, kad jis suvokė, jog jis veikia bendrai su nenustatytu asmeniu, tačiau, kokie įrodymai patvirtina jų bendrininkavimą skundžiamame nuosprendyje, nenurodė. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad nuteistasis ir nenustatytas asmuo būtų iš anksto susitarę apgaule užvaldyti nukentėjusiųjų pinigus, aptarę visą užvaldymo planą ir pasiskirstę vaidmenimis, t. y., kas, kokius veiksmus turi atlikti. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad E. M. žinojo ar suprato, jog nenustatyto asmens pagrindinis tikslas yra, pasinaudojant įkeltais skelbimais dėl parduodamų automobilių, neteisėtai užvaldyti potencialių automobilių pirkėjų, kurie domėjosi skelbimuose nurodytais automobiliais, pinigus. Nuteistasis šioje situacijoje pats buvo apgautas ar suklaidintas, nes nenustatytas asmuo jam nurodė, kad gauti pinigai, esantys banko sąskaitose, buvo už detales, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo avansas už ketintą parduoti automobilį. Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kad E. M. žinojo, jog nenustatytas asmuo yra asmuo, atliekantis bausmę pataisos namuose, šią aplinkybę nenustatytas asmuo nuo nuteistojo nuslėpė. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog nuteistasis būtų bendravęs su nukentėjusiaisiais ir prašytų jų pervesti pinigus už norimą įsigyti automobilį. Be to, didžioji dalis skelbimų buvo patalpinti nenustatyto asmens, o ne nuteistojo, kuris nieko nežinojo apie tai, kad pats nenustatytas asmuo talpina skelbimus. Taigi šios aplinkybės paneigia, nuteistojo ir nenustatyto asmens bendrą susitarimą ir tyčią apgaudinėti žmones, siekiant užvaldyti jų pinigus.

Atsiliepimas

29. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. M. gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestinas.

30. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, jog E. M. skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai nuteistas už penkių nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą, jo kaltę padarius šias nusikalstamas veikas patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei teismo įvertinti įrodymai.

Žemesnės instancijos teismas

31. BK 182 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad suklaidindamas nukentėjusįjį ar kitą asmenį, sau ar kito asmens naudai neteisėtai neatlygintinai gauna turto, numato, kad dėl to nukentėjusysis patirs turtinės žalos, ir to nori. Nagrinėjamu atveju tiek iš apeliacinio skundo turinio, tiek iš E. M. paaiškinimų, duotų viso proceso metu, matyti, jog gynyba laikosi pozicijos, kad nuteistasis nežinojo, jog prieš kitus asmenis yra naudojama apgaulė ir tokiu būdu yra įgyjamas šių asmenų turtas (piniginės lėšos). Taigi iš esmės yra tvirtinama, kad E. M. veiksmuose nėra kaltės (tiesioginės tyčios veikti nusikalstamai), t. y. jis nesiekė apgaulės būdu neatlygintinai įgyti svetimo turto. Su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti. Tuo pačiu konstatuotina, jog E. M. paaiškinimai negali būti vertinami kaip nuoseklūs, be to, jie yra nelogiški, juos paneigia baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, kurie laikytini įrodymais. Taigi E. M. parodymais galima vadovautis tik tiek, kiek juos patvirtina kitų byloje surinktų duomenų visuma.

32. Iš E. M. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis 2016 metais internetiniuose portaluose autoplius.lt ir autogidas.lt ieškojo automobilio įsigijimui. Vienas iš automobilių pardavėjų, kuris prisistatė P. vardu, jam perskambino ir pasiūlė užsidirbti pinigų. Nuteistajam buvo pasiūlyta kelti skelbimus apie parduodamus automobilius į internetinius puslapius. Nuteistasis su pasiūlymu sutiko. Už nurodytą darbą jam turėjo būti mokama po 20-30 Eur. Jis viso įkėlė keturis skelbimus apie parduodamus automobilius. Informaciją apie parduodamus automobilius jam telefonu nurodydavo P., o parduodamo automobilio nuotraukas rasdavo P. nurodytame elektroniniame pašte. Taip pat P. prašymu į nuteistojo pažįstamų asmenų banko sąskaitas kiti asmenys pervesdavo pinigus už perkamas automobilių detales. E. M. teigė, kad jis už automobilių detales pervestus pinigus išgrynindavo ir nusiųsdavo P. nurodytiems asmenims. Į nuteistojo banko sąskaitą pinigai nebuvo pervedami, kadangi jo sąskaitą tikrindavo motina, todėl jis bijojo, kad ji gali nuimti nuo jo sąskaitos kitiems asmenims priklausančius pinigus (t. 8, b. l. 36-43). Tokie E. M. parodymai nesutampa su jo paties ikiteisminio tyrimo metu rašytiniame paaiškinime užfiksuotais duomenimis. Iš E. M. paaiškinimo turinio matyti, jog P. jam siūlė įdėti skelbimus dėl parduodamų automobilių, o pervestus pinigus išsiųsti šio pažįstamiems asmenims. P. nurodė, kad pinigus yra geriau siųsti ne į savo banko sąskaitą. Už darbą buvo pažadėta mokėti 30 procentų nuo pervestos sumos (t. 2, b. l. 166). Taigi yra visiškai akivaizdu, jog nuteistojo pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės skiriasi, t. y., versija, kad piniginės lėšos buvo gaunamos iš automobilių detalių pirkėjų ir pervedamos jų pardavėjams, atsirado tik pirmosios instancijos teisme, taip pat nuteistasis nurodė skirtingas priežastis, dėl kurių piniginės lėšos buvo pervedamos ne į jam priklausančią banko sąskaitą, nurodė skirtingas aplinkybes, susijusias su atsiskaitymu už skelbimų įkėlimą bei pinigų pervedimą P. nurodytiems asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

33. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme E. M. nurodytos įvykių versijos yra nelogiškos ir tuo pačiu neįtikinamos. Iš E. M. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog asmuo, kuris prisistatė P. vardu ir kuriam nuteistasis iš esmės buvo visiškai nepažįstamas asmuo, telefonu suteikdavo informaciją apie parduodamus automobilius, į elektroninį paštą įkeldavo neva parduodamų automobilių nuotraukas, nors jis pats turėjo galimybę sumokėti už skelbimų patalpinimą internete. Teigtina, jog E. M. nurodytas kito asmens elgesys prieštarauja ne tik ekonominei-verslo logikai, bet ir elementariai logikai, kadangi yra visiškai akivaizdu, kad pats tariamas automobilių pardavėjas turėjo visas galimybes be papildomų laiko bei finansinių sąnaudų, kurios atsiranda dėl informacijos apie automobilius perpasakojimo nuteistajam bei būtinybės šiam mokėti didelį procentą nuo gautos pinigų sumos už parduotą automobilį (pagal ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo duotą paaiškinimą) ar fiksuotą pinigų sumą (pagal nuteistojo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme) už iš esmės bevertę paslaugą, į interneto portalus įkelti norimus skelbimus. Taip pat logikai prieštarauja ir pinigų už neva įsigytas automobilių detales mokėjimas per pirkėjui visiškai nepažįstamą tarpininką, kuriam pinigai pervedami net ne į jo paties banko sąskaitą, kai yra galimybė pinigus automobilio detalių pardavėjui pervesti tiesiogiai į banko sąskaitą, juos išsiųsti paštu ar kitais būdais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu E. M. nurodyta aplinkybė, jog vien už skelbimo apie parduodamą automobilį įdėjimą bei pinigų pervedimą jam buvo pažadėta sumokėti 30 procentų nuo gautos sumos, t. y. beveik trečdalį parduodamo/įsigyjamo daikto kainos, yra tiesiog nereali.

34. Konstatuotina, kad E. M. paaiškinimai, jog jis P. nurodė savo draugų banko sąskaitas, o ne savo banko sąskaitą, nes jo motina galėjo nuimti svetimus pinigus, yra visiškai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas šioje vietoje atkreipia dėmesį į tai, kad E. M. banko sąskaitos išraše užfiksuoti duomenys (t. 5, b. l. 90-91) patvirtina, jog tiek iki nusikalstamų veikų padarymo, tiek jų darymo metu į nuteistojo banko sąskaitą įvairūs asmenys, taip pat ir E. S., L. P. bei L. E. yra ne kartą pervedę pinigų, be to, į sąskaitą buvo įnešami grynieji pinigai, nuteistojo sąskaitą papildydavo jo motina, į kurios sąskaitą iš aptariamos banko sąskaitos jokie pinigų pervedimai nebuvo daromi.

35. Pirmosios instancijos teisme liudytojas E. S. nurodė, kad E. M. paprašė leisti pasinaudoti jo banko sąskaita, kadangi paties nuteistojo banko sąskaita buvo užblokuota (t. 7, b. l. 94). Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas teigė, kad banko sąskaita pasinaudoti buvo prašoma, kadangi buvo išnaudotas nuteistojo sąskaitos limitas (t. 2, b. l. 97-99). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. P. aiškino, kad nuteistasis prašė leisti pasinaudoti banko sąskaita, kadangi jo motina tikrina sąskaitas (t. 1, b. l. 92). Pirmosios instancijos teisme pagarsinus L. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, šis liudytojas juos patvirtino (t. 7, b. l. 62). Liudytojas E. Z. ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. lapkričio 23 d. ir 2017 m. lapkričio 21 d. nurodė, kad E. M. prašė leisti pasinaudoti liudytojo banko sąskaita, kadangi jo paties banko sąskaita buvo blokuojama ar buvo nustatytas limitas, taip pat šis liudytojas nurodė, kad nuteistasis sakė, jog pinigus jam turi pervesti giminaičiai ar pažįstami (t. 3, b. l. 152, t. 5, b. l. 34). Apklausiamas 2016 m. lapkričio 16 d. liudytojas nurodė, kad E. M. prašė leisti pasinaudoti banko sąskaita, kadangi jo paties banko sąskaita buvo blokuojama, o jam kažkas turi pervesti pinigų (t. 3, b. l. 141-142). E. Z. visų paminėtų apklausų metu nurodė, jog E. M. už tai, kad liudytojas jam atvežė pinigus, iš šių pinigų yra davęs jam nedideles sumas. Šis liudytojas pirmosios instancijos teisme patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 96). Pastebėtina, jog liudytojas L. P. pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, kad E. M. vieną kartą jam yra davęs 20 Eur už pinigų išgryninimą (t. 7, b. l. 61). Taigi aptarti liudytojų E. S. ir E. Z. parodymai rodo, kad E. M. nurodė išgalvotas priežastis, dėl kurios jis negali naudotis savo banko sąskaita. Liudytojo L. P. parodymai leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis nenorėjo, kad jo motina pamatytų, jog į jo sąskaitą patenka piniginės lėšos, o ne vengė galimo tokių piniginių lėšų netekimo. E. Z. parodymai rodo, kad nuteistasis visiškai nemotyvuotai slėpė nuo jo, kas ir už ką į jo banko sąskaitas turi pervesti pinigus. Be to, E. Z. ir L. P. parodymai leidžia daryti išvadą, kad E. M. iš piniginių lėšų, kurios neva buvo skirtos sumokėti už automobilių detales, yra atsilyginęs liudytojams už atliktus veiksmus, kas rodo, jog nuteistasis iš tikrųjų suvokė, kad gaunamos piniginės lėšos nėra skirtos atsiskaitymams už kokias nors prekes.

36. Pirmosios instancijos teisme E. M. aiškino, kad skelbimuose apie parduodamą automobilį jis nurodydavo P. kontaktinį telefoną. P. jam skambindavo iš skirtingų telefono numerių (t. 8, b. l. 41-42). Iš UAB „Vertikali medija“ raštų turinio matyti, jog 2016 m. gegužės 26 d. skelbime apie parduodamą automobilį „Audi A4“ buvo nurodytas kontaktinis telefono numeris (duomenys neskelbtini), o 2016 m. birželio 22 d. skelbime apie parduodamą automobilį „Audi A6“ buvo nurodytas kontaktinis telefono numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 53-55, t. 4, b. l. 171-172). Iš UAB „Plius“ rašto matyti, kad 2016 m. liepos 22 d. skelbime apie parduodamą automobilį „Volvo XC90“ buvo nurodytas kontaktinis telefonas (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 26-35). Tarnybiniuose pranešimuose (t. 1, b. l. 71, t. 4, b. l. 42, t. 5, b. l. 121-122) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad telefono numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įvykių metu veikė Marijampolės mieste ir buvo prisijungę prie celių, kurios apima ir Marijampolės pataisos namus. Iš liudytojo E. Z. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad pats E. M. jam yra sakę, jog jis turi pažįstamų, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmes pataisos namuose (t. 3, b. l. 152, t. 5, b. l. 34). Šiuos parodymus liudytojas patvirtino pirmosios instancijos teisme (t. 7, b. l. 96). Pirmosios instancijos teisme liudytojas L. P. nurodė, kad jam yra skambinę asmenys iš pataisos namų ir grasino, liepė nieko nesakyti prieš E. M., nes bus blogai (t. 7, b. l. 61). Be to, liudytojas L. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad E. M. prašymu į Pravieniškių pataisos namus vežė supakuotas mieles ir mobiliuosius telefonus. Šiuos daiktus turėjo perduoti pataisos namuose buvusiems nuteistiesiems, tačiau nespėjo, nes buvo sulaikytas. Už tokius veiksmus buvo nubaustas administracine tvarka. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nurodė, kad mieles ir telefonus paprašė permesti nepažįstamas asmuo, tačiau tai nebuvo tiesa. Permesti minėtus daiktus iš tikrųjų prašė E. M., kuris davė pinigų susimokėti administracinio teisės pažeidimo byloje paskirtą baudą, todėl nuteistajam jokių pretenzijų neturi (t. 7, b. l. 61-62). Taigi aptarti duomenys patvirtina nuteistojo sąsajas su pataisos namuose laisvės atėmimo bausmes atliekančiais asmenimis.

37. Apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti liudytojo L. P. parodymais. Nuteistojo gynėjas tvirtina, kad L. P. E. M. gali apkalbėti, nes juos sieja priešiški santykiai. Vis tik pats L. P. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog pykčių tarp jo ir nuteistojo nėra, jis su nuteistuoju nebendrauja, o konfliktas tarp jų buvo kilęs tik dėl anksčiau minėtų skambučių, kai liudytojui buvo grasinama. Čia pažymėtina, jog L. P. parodymai iš dalies sutampa ir su liudytojo E. Z. parodymais, kas leidžia daryti išvadą, kad liudytojas iš tikrųjų sako tiesą.

38. Faktą, jog nuteistasis suprato savo neteisėtų veiksmų pobūdį, patvirtina ir pinigų perlaidų pašte išrašai (t. 5, b. l. 128-200, t. 6, b. l. 1-20) bei E. M. telefoninių ryšių analizė (t. 5, b. l. 124). E. M. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad kontaktuoti su P. pradėjo 2016 m. birželio mėnesį (t. 8, b. l. 36). Lietuvos pašto pateiktų duomenys apie E. M. pinigų perlaidas patvirtina, kad jis pinigines lėšas asmenims pradėjo siųsti anksčiau nei 2016 m. birželio mėnesį, taip pat anksčiau nei prasidėjo jo ir P. bendradarbiavimas dėl neva automobilių pardavimo. E. M. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad vienas iš asmenų, kuriam siuntė pinigus už perkamas automobilių detales, buvo L. K. (t. 8, b. l. 41). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš pašto pinigų perlaidų išrašo (t. 5, b. l. 136) matyti, kad L. K. nuteistasis pinigus pirmą kartą siuntė 2016 m. gegužės 20 d. Pastebėtina ir tai, kad E. M. naudodamasis „PayPost“ paslauga pinigų yra pervedęs ir sau pačiam (t. 5, b. l. 160), nors pirmosios instancijos teisme aiškino, kad minėta paslauga naudodavosi, kai pervesdavo asmenims pinigus už automobilių detales (t. 8, b. l. 37). Iš E. M. naudoto mobiliojo ryšio telefono turinio apžiūros (t. 6, b. l. 63) matyti, kad jis iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) yra gavęs SMS žinutes su asmenų vardais, pavardėmis bei nurodytomis pinigų sumomis. E. M. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad minėtos žinutės reiškia, kam ir kiek pinigų reikia pervesti už automobilių detales (t. 8, b. l. 37). Minėtame apžiūros protokole užfiksuota, kad 2016 m. liepos 22 d. nuteistasis gavo SMS žinutę – „Dekui saunuolis. gal masiniuka isimetam m?“, o 2016 m. liepos 23 d. iš to paties telefono numerio jis gavo SMS žinutę – „R. a.gim (duomenys neskelbtini).burys(duomenys neskelbtini).marijampoles pataisos namai,lt-(duomenys neskelbtini). Cia 110 Eur.“, o vėliau tą pačią dieną gavo SMS žinutę – „B*** reik isimest kazka is pliuso ismete jau tai pardaviau kaip jau buvau ismestas. Gal bus koke galimybe susidet?ar ryt“ (t. 6, b. l. 63). Aptartų trumpųjų žinučių turinys leidžia daryti išvadą, jog asmuo, su kuriuo nuteistasis bendravo telefonu, neslėpė, kad jis palaiko ryšį su nuteistaisiais, atliekančiais bausmę pataisos namuose, taip pat, vertinant jų turinį su anksčiau aptartais duomenimis, darytina išvada, jog E. M. suvokė, kad skelbimai apie parduodamus automobilius yra skirti tik tam, jog būtų suklaidinti automobilius norintys įsigyti asmenys, o pinigai, kurie buvo gryninami ir pakankamai intensyviai siunčiami kitiems asmenims, yra gauti apgaulės būdu, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia.

39. Iš UAB „Plius“ pateiktos informacijos matyti, kad 2016 m. birželio 8 d. www.autoplius.lt interneto svetainėje patalpintas skelbimas apie parduodamą automobilį „Audi A4“ buvo apmokėtas SMS žinute iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 127). Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, jog pagal minėtą skelbimą automobilį ketino įsigyti M. N. ir K. Ž., kurie į D. L. banko sąskaitą pervedė avansą už skelbime nurodytą automobilį. Patikrinus telefono numerio (duomenys neskelbtini) priklausomybę, buvo nustatyta, kad minėtas numeris priklauso E. S. (t. 1, b. l. 60). Pirmosios instancijos teisme liudytojas E. S. nurodė, kad E. M. prašymu jis savo telefonu, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini), partvirtino kelis skelbimus dėl parduodamų automobilių (t. 7, b. l. 94). Pastebėtina, jog liudytojas E. S. pirmosios instancijos teisme patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad E. M. jo paprašė du kartus patvirtinti skelbimus dėl parduodamų automobilių. Tuomet, kai liudytojas sumokėdavo už skelbimų įkėlimą pagal E. M. atsiųstus kodus, jam skelbimų administratorius atsiųsdavo žinutes, patvirtinančias, jog skelbimai dėl „Audi A4“ ir „Audi A6“ yra apmokėti (t. 1, b. l. 184). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. Ž. paaiškino, kad dėl parduodamo automobilio bendravo telefono numeriu (duomenys neskelbtini), o vėliau ir kitame skelbime dėl to paties parduodamo automobilio nurodytu numeriu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 108). E. S. telefono ryšių išklotinėje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog šio liudytojo naudojamu telefono numeriu nebuvo kontaktuojama su nukentėjusiojo nurodytais telefono numeriais ar kitais telefonų, kurie sietini su skelbimuose nurodytais tariamų automobilių pardavėjų, kurie asmenims, norintiems įsigyti automobilius, nurodydavo pervesti avansus, numeriais. Šioje vietoje pažymėtina, kad iš tarnybinio pranešimo matyti, jog su telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotoju daug kartų bendravo būtent nuteistasis E. M. (t. 5, b. l. 121-122), o telefoninių ryšių išklotinės patvirtina, kad su minėtu numeriu nuteistasis bendravo ir nusikalstamų veiksmų atlikimo metu. Taigi, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog skelbimo dėl automobilio „Audi A4“ pardavimo įkėlimas vyko su E. M. žinia. Aplinkybė, kad byloje nebuvo įrodyta, jog šį skelbimą į interneto svetainę patalpino nuteistasis, nepaneigia jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

40. Nuteistasis E. M. pirmosios instancijos teisme negalėjo nurodyti, ar jis 2016 m. liepos 4 d. į internetinį puslapį įkėlė skelbimą apie parduodamą automobilį „Volkswagen Phaeton“ (t. 8, b. l. 40) (nurodytą automobilį ketino įsigyti A. J., A. N. ir A. A., kurie pervedė avansus į E. S. banko sąskaitą). Iš UAB „Plius“ pateiktos informacijos matyti (t. 2, b. l. 44-46), kad minėtas skelbimas dėl parduodamo automobilio „Volkswagen Phaeton“ buvo patalpintas sistemoje 2016 m. liepos 4 d., paskutinį kartą buvo redaguotas iš IP adreso (duomenys neskelbtini). Iš UAB „Cgates“ pateiktos informacijos matyti (t. 6, b. l. 33), kad IP adresas (duomenys neskelbtini) yra dinaminis ir nuo 2015 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. veikė adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teisme E. M. nurodė, kad skelbimus apie parduodamus automobilius kėlė iš savo telefono ir namuose esančio kompiuterio. Jo gyvenamoji vieta, iš kurios jis kėlė skelbimus, yra (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 40). Iš tarnybinio pranešimo (t. 5, b. l. 16) matyti, kad susisiekus su E. M. motina Z. A., kurios vardu yra registruotas minėtas IP adresas (duomenys neskelbtini), ši nurodė, kad jokių skelbimų į internetinius puslapius nėra kėlusi. Taigi aptartos aplinkybės be jokių pagrįstų abejonių leidžia daryti išvadą, kad minėtą skelbimą dėl automobilio „Volkswagen Phaeton“ pardavimo įkėlė būtent E. M..

41. Liudytojo E. S. banko sąskaitos išraše užfiksuoti duomenys (t. 2, b. l. 74) patvirtina, kad nukentėjusieji A. J., A. N. ir liudytojas A. A. avansus už skelbime nurodytą automobilį pervedė į E. S. banko sąskaitą. Taip pat veikiant pagal tokią pačią nusikalstamą schemą į liudytojo E. S. banko sąskaitą už norimą įsigyti automobilį pinigus pervedė nukentėjusieji V. T., D. B., o liudytojai V. P., S. P., L. K., Ž. U., nukentėjusioji G. D. avansus už jų norimus įsigyti automobilius pervedė į liudytojo E. Z. banko sąskaitą (t. 3, b. l. 136). E. P. banko sąskaitos išraše užfiksuoti duomenys patvirtina, kad į jos banko sąskaitą liudytoja D. M. ir nukentėjusysis E. V. pervedė avansus už pagal skelbimus neva parduodamus automobilius (t. 1, b. l. 84-85). Liudytojas E. S. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad E. M. leidus pasinaudoti banko sąskaita į ją buvo pervesti fizinių asmenų pinigai, kuriuos jis E. M. paliepimu pervedė L. E. (t. 2, b. l. 97-100). Liudytojas L. E. bei E. Z. pirmosios instancijos teisme (t. 7, b. l. 12, 95) ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 38, 34) patvirtino, kad jie nurodė savo banko sąskaitų numerius nuteistajam E. M., į šias banko sąskaitas buvo pervedami pinigai, kuriuos liudytojai nuimdavo tik E. M. paliepimu. Liudytojas E. Z. taip pat tvirtino, jog jis davė savo banko kortelę E. M., kad šis galėtų pats paimti pervestus pinigus iš liudytojo banko sąskaitos (t. 7, b. l. 95). Iš esmės tokias pat aplinkybes dėl savo sesers banko sąskaitos davimo ir pinigų nuėmimo nurodė ir liudytojas L. P. (t. 7, b. l. 61). Taigi aptarti duomenys patvirtina, jog pinigai, kuriuos įvairūs fiziniai asmenys pervesdavo kaip avansus už neva parduodamus automobilius, buvo išgryninami, o liudytojo E. S. atveju pervedami liudytojui L. E., tik apie pinigų gavimą pranešus nuteistajam ir šio nurodymu. Faktą, kad į E. S. sąskaitą pervesti pinigai būdavo pervedami į liudytojo L. E. banko sąskaitą ir tuomet išgryninami, pirmosios instancijos teisme patvirtino ir pats nuteistasis (t. 8, b. l. 36-38). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartų aplinkybių visuma kartu su anksčiau aptartais duomenimis taip pat patvirtina, kad E. M. žinojo apie skelbimus, kuriuose buvo nurodoma melaginga informacija apie parduodamus automobilius, ir jų pagrindu pervedamus pinigus bei kontroliavo šių pinigų paėmimą.

42. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog E. M. parodymai dėl pinigų nuėmimo aplinkybių neatitinka byloje surinktų objektyvių duomenų. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis nurodė, kad jis įkėlė skelbimą apie parduodamą automobilį „Audi A4“, o po poros dienų P. prašymu gavo L. P. sesers banko sąskaitą, į kurią buvo pervesti pinigai už perkamas automobilio dalis. E. M. taip pat parodė, kad iš E. S. ir L. E. banko sąskaitų pinigai buvo paimti po vieną kartą (t. 8, b. l. 36-38). Vis tik iš E. P. banko sąskaitos išrašo (t. 1, b. l. 84-85) matyti, kad į jos banko sąskaitą D. M. ir E. V. pinigus pervedė tą dieną, kai E. M. įkėlė skelbimą apie parduodamą automobilį, t. y., 2016 m. gegužės 26 d. E. S. banko sąskaitos išraše užfiksuoti duomenys patvirtina, kad iš jo banko sąskaitos pinigai, kurie buvo gauti kaip avansas už parduodamus automobilius, nebuvo nuimami, o jie buvo iš karto pervedami L. E.. Taip pat pažymėtina, kad pinigai iš L. E. banko sąskaitos, kurie buvo pervesti iš E. S. banko sąskaitos, buvo paimti per du kartus. Taigi minėtos aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistojo E. M. parodymais negalima vadovautis. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad E. M. yra nurodęs, jog pinigus nuo gautų sąskaitų už pervestas automobilių dalis paimdavo tuomet, kai apie pinigų pervedimą nurodydavo P. Taigi, jei iš L. E. banko sąskaitos pinigai už automobilio detales buvo paimti vieną kartą, reiškia nebuvo jokio pagrindo iš šios banko sąskaitos antrą kartą gryninti pinigus. Taip pat pažymėtina, kad iš nukentėjusiųjų G. D. (t. 1, b. l. 78-80), D. B. (t. 2, b. l. 132-134) ir V. T. (t. 3. b. l. 19-20) parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jie dėl parduodamų automobilių skambino ir bendravo telefono numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nuteistojo naudojamas mobiliojo ryšio telefono numeris aktyviai kontaktavo su paminėtais telefonų numeriais (t. 5, b. l. 121-122). Taigi ši aplinkybė kartu su anksčiau aptartais faktais dar kartą patvirtina, jog E. M. buvo žinoma, kokiu būdu ir už ką į jo pažįstamų sąskaitas iš tikrųjų yra pervedami pinigai.

43. E. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jis P. davė E. Z. banko sąskaitą, į kurią buvo pervesti pinigai už neva įsigytas automobilio detales. Šie pinigai buvo išgryninti. Vėliau vėl į tą pačią banko sąskaitą buvo pervesti pinigai. Nuteistasis buvo pas senelį, todėl paprašė L. E. nueiti kartu su E. Z. ir nuimti pinigus, juos pervesti asmenims, kuriuos nurodys P. Jis P. davė L. E. telefono numerį (t. 8, b. l. 38). Tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys (t. 5, b. l. 121-122) patvirtina, kad L. E. bendravo su asmeniu ar asmenimis, kurie naudojasi telefono numeriais, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (šie telefonų numeriai buvo nurodyti skelbimuose dėl parduodamų automobilių). Pažymėtina, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) buvo nurodytas skelbime dėl parduodamo automobilio „Volvo XC90“, kurį įkėlė nuteistasis. Be to, SMS žinutės patvirtina, kad nuteistasis iš minėto telefono gaudavo nurodymus, kokiems asmenims reikia pervesti nuimtus pinigus. Telefono numerio (duomenys neskelbtini) ryšių išklotinė patvirtina, kad su L. E. minėtu telefono numeriu besinaudojantis asmuo pradėjo bendrauti nuo 2016 m. liepos 21 d., t. y., tuomet, kai nuo E. Z. banko sąskaitos buvo nuimami pervesti pinigai. Taigi atsižvelgus į aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, kaip apeliaciniame skunde nurodė nuteistojo gynėjas, nesivadovauti minėto liudytojo parodymais. Tuo pačiu paties E. M. parodymai paaiškina kontaktus tarp L. E. ir asmens, su kuriuo bendravo nuteistasis. Nuteistojo parodymai patvirtina, jog būtent jis, o ne koks nors kitas asmuo į pinigų gryninimo procesą įtraukė L. P., E. Z. bei L. E..

44. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Be jokios abejonės, grindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-214/2011, 2K-271-303/2016 ir kt.). Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis).

45. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje iš tikrųjų yra nustatyta, kad E. M. yra susijęs tik su dalies skelbimų apie tariamai parduodamus automobilius įkėlimu į internetines svetaines, taip pat byloje nebuvo nustatyta, jog jis bendravo su nukentėjusiaisiais ir liudytojais dėl avansų pervedimo už jų pageidaujamus įsigyti automobilius. Vis tik apeliacinės instancijos teismas, remdamasis anksčiau aptartų ikiteisminio tyrimo metu surinktų, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų bei teismo įvertintų įrodymų visuma, daro išvadą, kad E. M. įdėdamas dalį skelbimų dėl neva parduodamų automobilių ar kitaip pasirūpindamas jų paviešinimu, susitardamas dėl banko sąskaitų, į kurias būtų pervedami apgaulės būdu įgyti pinigai, juos išgrynindamas ir pervesdamas nenustatyto asmens nurodytiems asmenims, suvokė, kad veikia bendrai su šiuo asmeniu ir apgaulės būdu įgyja svetimas pingines lėšas, t. y., veikia nusikalstamai. Faktas, kad E. M. asmeniškai nebendravo su automobilius ketinančiais įsigyti asmenimis, nenurodė jiems pervesti avansų už neva parduodamus automobilius, jis patalpino tik dalį skelbimų dėl neva parduodamų automobilių, nešalina jo atsakomybės, kadangi atlikdamas nustatytus veiksmus jis realizavo dalį objektyviosios nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymių, jis kartu su nenustatytu asmeniu veikė siekdamas vieningo tikslo.

46. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog bendrininkavimas su nenustatytu asmeniu nėra galimas. Vis tik toks nuteistojo gynėjo teiginys nėra pagrįstas, be to, jis neatitinka ir teismų praktikos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens savaime nereiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlį į bendrą veiką, susitarimo su kitu bendrininku bei jų tyčios bendrumo. Apie tokio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su nuteistuoju bei tyčios turinį galima spręsti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos (pavyzdžiui, kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009).

47. Nuteistojo E. M. dalyvavimas darant nusikalstamas veikas pasireiškė tuo, kad jis įkėlė dalį skelbimų į internetinius puslapius apie neva parduodamus automobilius ar užtikrino, jog už skelbimo patalpinimą būtų sumokėta, jis surado asmenis, kurie leido pasinaudoti banko sąskaitomis, į kurias būtų pervesti apgaulės būdu įgyti pinigai, organizavo ir kontroliavo į banko sąskaitas pervestų pinigų gryninimą ir šiuos pinigus pervesdavo bendrininko nurodytiems asmenims, o nenustatyto bendrininko veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, pasinaudodamas internetiniuose puslapiuose patalpintais skelbimais apie neva parduodamus automobilius, suklaidindavo automobilius ketinančius įsigyti asmenis ir taip nulemdavo jų apsisprendimą pervesti pinigus į nurodytas banko sąskaitas, informuodavo nuteistąjį apie pinigų pervedimus. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog E. M. nusikalstamai veikė su nenustatytu bendravykdytoju, su kuriuo buvo pasiskirstę konkrečiomis funkcijomis.

48. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti dėl nenustatyto asmens galimybės suvokti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti, pakankamo baudžiamajai atsakomybei kilti amžiaus. Priešingai, iš liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad asmuo, su kuriuo jie bendravo telefonu ir kuris prašė pervesti avansą už ketinamą įsigyti automobilį, buvo apibūdintas kaip vyras, kuris pagal balsą buvo tarp 27-30 metų amžiaus. Be to, anksčiau aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis bendrininkavo su asmeniu, kuris atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kas leidžia daryti išvadą, jog šis asmuo nusikalstamų veikų padarymo metu buvo tokio amžiaus, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, jis gebėjo suvokti ir valdyti savo veiksmus, ką patvirtina faktas, jog telefoninių pokalbių metu jis sugebėdavo įtikinti kitus asmenis pervesti pinigines lėšas į jo nurodytas banko sąskaitas. Paties nuteistojo parodymai taip pat neleidžia daryti išvados, jog nustačius bendrininko tapatybę, jis negalėtų būti laikomas baudžiamosios atsakomybės subjektu.

49. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nepagrįstas yra E. M. gynėjo teiginys, kad nuteistojo nusikalstami veiksmai turėjo būti kvalifikuoti kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog tęstine nusikalstama veika pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių paprastai laiko atžvilgiu viena nuo kitos nenutolusių analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis padarytų veikų, kurių kiekviena, atskirai paėmus, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visas jas sieja vienas nusikalstamas sumanymas, vieninga tyčia (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-436/2014, 2K-7-96/2012 ir kt.). Teigtina, jog pagrindinis kriterijus, pagal kurį tęstinė nusikalstama veika yra atribojama nuo pavienių nusikaltimų, yra vieningas nusikalstamas sumanymas (vieninga tyčia). Pastebėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad paprastai vieningo sumanymo turinys yra sukonkretinamas iki sumanymo apgaule įgyti apibrėžto dydžio svetimą turtą, kuris įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2K-77/2013, 2K-59/2015 ir kt.).

50. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad E. M. nusikalstamus veiksmus padarė per pakankamai trumpą laiko tarpą (nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. liepos 24 d.), jo ir bendrininko nusikalstami veiksmai visais atvejais iš esmės buvo analogiški, t. y. buvo veikiama pagal tokią pačią schemą. Vis tik vien šios aplinkybės savaime neleidžia daryti išvados, jog nuteistojo nusikalstami veiksmai turi būti vertinami kaip viena tęstinė nusikalstama veika, kad jis atlikdamas konkrečius veiksmus veikė vieninga tyčia. Baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys, kurie laikyti įrodymais, patvirtina, kad apgaulės būdu buvo įgyjamas skirtingų asmenų turtas, o nusikalstami veiksmai buvo atliekami tiek, kiek leido konkrečiu metu susiklosčiusios aplinkybės, t. y. sėkmingai pavykus apgauti vieną ar kelis asmenis ir jiems pervedus pinigus į konkrečią banko sąskaitą, nusikalstami veiksmai buvo atliekami prieš kitus asmenis, pasinaudojant jau kito asmens banko sąskaita bei atliekant kitus veiksmus, kurie užtikrina sėkmingą nusikalstamo sumanymo įgyvendinimą. Iš paties E. M. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, galima daryti išvadą, kad sėkmingai padarius vieną nusikaltimą, būdavo daroma kita nusikalstama veika, t. y. nuteistasis pirmosios instancijos teisme nurodė, kad iš pradžių jis įkėlė skelbimą apie automobilio „Audi A4“ pardavimą, kurį vėliau ištrynė, ir kėlė skelbimą jau apie kitą parduodamą automobilį. P. prašymu iš pradžių gavo vieną banko sąskaitą, į kurią buvo pervedami pinigai už neva įsigytas automobilių detales. Panaudojus banko sąskaita, nuteistasis prašė kito asmens leisti pasinaudoti banko sąskaita ir t. t. Be to, tiek liudytojų L. P., L. E., E. S. ir E. Z. parodymai, jų bankų sąskaitos išrašuose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad į jas per trumpą laiką gavus ir nuėmus nusikalstamu būdu gautus pinigus banko sąskaita buvo nebenaudojama. Kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad nuteistasis veikdamas su kitais asmenimis iš pat pradžių turėjo susiformavusį sumanymą dėl bendrų veiksmų apimties. Nenustačius vieningo kaltininko sumanymo, jungiančio nusikalstamas veikas, padarytas skirtingu laiku, pasinaudojant skirtingų asmenų bankų sąskaitomis, E. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip atskiros nusikalstamos veikos, o ne kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos epizodai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tai, kaip bendrininkams formuodavosi nauja tyčia daryti nusikalstamas veikas, itin gerai parodo E. M. naudoto mobiliojo ryšio telefono turinio apžiūros metu gauti duomenys, iš kurių matyti, jog 2016 m. liepos 22 d. nuteistajam siųstoje SMS žinutėje jis yra pagiriamas bei jam pasiūloma įkelti naują skelbimą dėl automobilio pardavimo („gal masiniuka isimetam m?“), o 2016 m. liepos 23 d. jam buvo išsiųsta SMS, kurioje paaiškinama, kad dėl nurodytų nesklandumų reikia į skelbimų portalą įkelti naują skelbimą, bei teiraujamasi, kada tai bus galima padaryti (t. 6, b. l. 63). Taigi yra visiškai akivaizdu, jog, išnaudojus galimybes pagal sutartą schemą įgyti svetimas pinigines lėšas, pagal analogišką schemą, atliekant panašius veiksmus kaip ir anksčiau, būdavo veikiama iš naujo. Apibendrinant viską, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog sukčiavimo mechanizmas, nuteistojo atliktų veiksmų pobūdis, paties nuteistojo paaiškinimai bei kiti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo nuteistojo veiksmus kaip penkias pavienes nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje.

51. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakys dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su dalies baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų (pavyzdžiui, L. E., E. M., kurio balsas nuteistajam pasirodė panašus į su juo telefonu bendravusio P. balsą, ir kt.) veiksmų ar galimų veiksmų vertinimo kaip galimai nusikalstamų, kadangi tai nėra šios baudžiamosios bylos dalykas ir peržengia jos nagrinėjimo ribas, kurios buvo apibrėžtos nuteistajam suformuluotu kaltinimu.

52. Esant aptartų aplinkybių visumai, keisti ar naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendžio nėra jokio pagrindo, todėl nuteistojo E. M. gynėjo advokato apeliacinis skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. M. gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Arūnas BudrysJurgita KolyčienėUgnius Trumpulis