Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nutarimo N. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

N. Z. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog ji, būdama darbdave, leido dirbti N. A. kiaušinių pardavėja kioske Nr. 234 bei T. T. vaisių – daržovių pardavėja kioske Nr. 238, Kalvarijų g. 61, Vilnius, su jomis nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir apie įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais N. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 99 straipsnio 2 dalies reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra nurodęs, kad įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 41³ straipsnio sudėtį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-3332/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002).

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimą išsamiai neišnagrinėjęs bylos aplinkybių bei tinkamai neįvertinęs į bylą pateiktų įrodymų.

Iš Protokolo (b. l. 3-4), Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. 21.26-448-1677 (b. l. 8-10) ir nelegaliai dirbusių asmenų N. A. (b. l. 12) bei T. T. (b. l. 13) pirminių paaiškinimų teisėjų kolegija nustatė toliau išdėstytas faktines aplinkybes.

2010 m. rugsėjo 23 d. 10.00 val. Kalvarijų g. 61, Vilnius, Kalvarijų turgavietėje buvo atliktas vykdomos veiklos kioske Nr. 234 operatyvus patikrinimas, kurio metu VMI specialistus aptarnavo N. A. N. A. specialistams pateikė verslo liudijimą, galiojantį nuo 2010 m. rugsėjo 7 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d., kiaušinių įsigijimo PVM sąskaitą – faktūrą, kuriuos 2010 m. rugsėjo 9 d. pardavė UAB „Nadena“. N. A. patikrinimui taip pat pateikė kiosko Nr. 234 2010 m. sausio 8 d. nuomos sutartį, kurią su UAB „Kalvarijų turgus“ sudarė N. Z. (b. l. 8-10).

N. A. pirminiame paaiškinime raštu nurodė, kad kioske Nr. 234 prekiauja nuo 2010 m. rugsėjo 7 d. ir su N. Z. sutarė, jog N. Z. tieks kiaušinius, o N. A. Kalvarijų turgavietėje, kioske Nr. 234, turgavietės darbo dienomis prekiaus nuo 8 val. iki 15 val. Taip pat N. A. su N. Z. sutarė, kad N. Z. nuo parduotų kiaušinių apyvartos mokės jai 10 proc. atlyginimą. N. Z. apmokėjo N. A. verslo liudijimo įsigijimo išlaidas, už kiaušinių pirkimą pagal PVM sąskaitą – faktūrą ir už kiosko nuomą (b. l. 12).

Tuo pačiu metu atlikto vykdomos veiklos patikrinimo kioske Nr. 238 metu buvo rasta T. T., prekiaujanti vaisiais ir daržovėmis. T. T. pateikė verslo liudijimą, vaisių daržovių įsigijimo dokumentus ir kiosko nuomos sutartį su UAB „Kalvarijų turgus“, kurią sudarė N. Z. (b. l. 8-10).

T. T. paaiškinime raštu nurodė, kad su N. Z. sutarė dėl darbo kioske nuo 2010 m. birželio 1 d. ir kad už darbą N. Z. mokės 500 Lt per mėnesį. T. T. už 2010 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius N. Z. mėnesių pabaigoje sumokėjo po 500 Lt, o už rugsėjo mėnesį dar nemokėjo. T. T. į kioską Nr. 238 vaisius – daržoves atveža darbininkai, kurių vardų ji nežino ir už vaisius – daržoves ji niekam nemoka, per dieną suprekiautus pinigus atiduoda N. Z., o N. Z. apmoka už kiosko nuomą ir už sunaudotą elektros energiją. Vaisiam – daržovėms sverti naudojamas svarstykles davė N. Z., o už verslo liudijimą ji sumokėjo pati (b. l. 13).

Apibendrinusi šias nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad N. Z. administracinėn atsakomybėn patraukta dėl to, kad, būdama kioskų Nr. 234 ir Nr. 238 nuomininke (b. l. 24-29), leido juose dirbti N. A. ir T. T., teikė joms kiaušinius, daržoves bei vaisius, apmokėjo už kioskų nuomą, sunaudotą elektros energiją bei už N. A. verslo liudijimą, suteikė T. T. daržovių svėrimo svarstykles, N. A. mokėjo 10 proc. atlyginimą nuo parduotų kiaušinių apyvartos, o T. T. fiksuotą 500 Lt užmokestį per mėnesį. VMI nuomone, šios aplinkybes liudija, kad tarp N. Z. ir N. A. bei T. T. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, tačiau N. Z. nebuvo jų įteisinusi teisės aktų nustatyta tvarka bei apie asmenų įdarbinimą nepranešusi VSDFV teritoriniam skyriui.

Administracinėn atsakomybėn traukiama N. Z. su jai pateiktu kaltinimu nesutiko ir 2010 m. spalio 14 d. paaiškinime nurodė, jog dirba UAB „Nadena“, kuri užsiima vaisių ir daržovių bei kiaušinių didmenine prekyba. Kalvarijų turgavietėje turi tris kioskus, kurie yra jos nuosavybė, su turgaviete yra sudaryta sutartis, ji moka už elektra ir žemę. Tie kioskai buvo tušti, ji neturėjo laiko tvarkytis, todėl davė padirbti pažįstamai. Jie moka už elektrą ir už žemę, tarp jos ir tų žmonių yra sudarytos subnuomos sutartys. Ji paduoda sąskaitas ir jie patys moka. Su N. A. yra sudaryta subnuomos sutartis Nr. 234 ir su T. T. sudaryta subnuomos sutartis Nr. 238. Jokio susitarimo nebuvo, šie žmonės dirba patys sau, moka už elektrą ir žemės mokestį. (b. l. 11). Tai patvirtindama, N. Z. pateikė su N. A. ir T. T. sudarytas kioskų subnuomos sutartis, kuriose nustatyta kioskų subnuomos kaina – po 1 000 Lt (b. l. 19-20). Šių N. Z. išdėstytų faktinių aplinkybių pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iš esmės laikėsi ir liudytojos N. A. ir T. T., kurios pakeitė savo pirminius parodymus ir paaiškino, kad kioskuose dirbo savarankiškai, iš N. Z. tik nuomojo kioskus (b. l. 71-73).

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Tačiau, atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tarp administracinėn atsakomybėn traukiamos N. Z. ir N. A. bei T. T. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Šią išvadą pagrindžia toliau nurodytos aplinkybės.

Pirma, byloje nėra įrodyta, kad tarp N. Z. ir N. A. bei T. T. buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Nors byloje yra pateiktos kioskų Nr. 238 ir Nr. 234 subnuomos sutartys (b. l. 17-18), kurių pagrindu N. A. ir T. T. iš N. Z. už 1 000 Lt galimai nuomojosi kioskus Kalvarijų turgavietėje, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtas subnuomos sutartis N. Z. VMI pateikė tik 2010 m. spalio 14 d., t. y. jau po VMI atlikto patikrinimo (b. l. 64). VMI specialistas A. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paliudijo, kad N. A. bei T. T. patikrinimo metu subnuomos sutarčių neturėjo (b. l., 64), nors pateikė UAB „Kalvarijų turgus“ ir N. Z. sudarytas Prekybos vietos nuomos sutartis (b. l. 24-29). Pažymėtina, kad UAB „Kalvarijų turgus“ ir N. Z. sudarytų Prekybos vietos nuomos sutarčių 4.4. punkte yra numatyta, kad be nuomotojo (t. y. UAB „Kalvarijų turgus“) raštiško leidimo nuomininkas prekybos vietos subnuomoti ar kitaip leisti naudos negali. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nėra pateikto UAB „Kalvarijų turgus“ išduoto raštiško leidimo N. Z. subnuomoti kioskus Nr. 238 ir Nr. 234 N. A. ir T. T.

Atkreiptinas dėmesys, kad patikrinimo metu N. A. ir T. T. pateikė savo veiklą pagrindžiančius galiojančius verslo liudijimus. Verslo liudijimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla <...> jeigu šios veiklos rūšys įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą veiklos rūšių sąrašą (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 22 d.). Verslo liudijimą turinčio gyventojo veiklos santykiai su kitais asmenimis iš esmės turi skirtis nuo darbdavio ir darbuotojo santykių ir neturėti įprastiems darbo santykiams būdingų požymių: susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijų, darbo laiko, atostogų ir pan. Vykdydamas veiklą, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, gyventojas pats sprendžia su veikla susijusius klausimus, pats dengia jo veiklos vykdymo išlaidas ir užtikrina, kad jo faktiškai vykdoma veikla neišeitų už individualios veiklos, apmokestintos nustatytu fiksuotu pajamų mokesčiu ir įrašytos verslo liudijime, ribų. Nustačius darbo sutarties požymius, verslo liudijimo išdavimo faktas neturi reikšmės nelegalaus darbo konstatavimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje N575-2744/2011).

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes bei N. A. ir T. T. pirminius paaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje pateiktos kioskų subnuomos sutartys buvo sudarytos jau po VMI atlikto patikrinimo, be UAB „Kalvarijų turgus“ žinios, taip siekiant pagrįsti civilinį N. Z. bei N. A. ir T. T. teisinių santykių pobūdį ir tokiu būdu išvengti administracinės atsakomybės dėl N. A. ir T. T. nelegalaus darbo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju verslo liudijimai buvo įgyti siekiant paslėpti faktinius darbo santykius.

Antra, pirminiais N. A. ir T. T. paaiškinimais bei VMI inspektorių parodymais nustatyta, kad N. A. ir T. T. realiai dirbo pardavėjomis N. Z. naudai, esant darbo teisinių santykių požymiams, t. y. paklusdamos darbo tvarkai, susitarusios dėl darbo funkcijų bei darbo užmokesčio. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad N. Z. teikė N. A. ir T. T. kiaušinius, daržoves bei vaisius, už kuriuos pardavėjos nemokėdavo (b. l. 12-13), apmokėjo už kioskų nuomą, sunaudotą elektros energiją bei už N. A. verslo liudijimą, suteikė T. T. daržovių svėrimo svarstykles. N. Z. N. A. mokėjo 10 proc. atlyginimą nuo parduotų kiaušinių apyvartos, o T. T. fiksuotą 500 Lt užmokestį per mėnesį (b. l. 12-13). Nors abi nelegaliai dirbusios moterys teismo posėdžio metu parodymus pakeitė ir nurodė, kad dirbo savarankiškai bei mokėjo N. Z. subnuomos mokestį, o pirminius paaiškinimus joms sudiktavo VMI specialistai, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti patikrinimą atlikusių VMI specialistų nešališkumu. Pažymėtina, kad darbuotojai dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius (pvz., esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui pasidalyti ir pasisavinti mokesčius, mokėtinus į valstybės biudžetą, siekiant išsaugoti darbo vietą), todėl tokiu atveju pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose bei nepagrįstai rėmėsi pasikeitusiais nelegaliai dirbusių asmenų parodymais ir neatsižvelgė į jų galimą suinteresuotumą bylos baigtimi. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.