- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-24
- Bylos Nr.
- 2A-352-340/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-06625-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė (pran.), Jelena Šiškina, Vytautas Zelianka
- Atsakovas
- D. B.
- Ieškovas
- J. D.
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovei D. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl pirkėjos pareigos sumokėti pardavėjai dalį kainos už ½ dalį buto nevykdymo.
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 14 550 Lt skolos pagal 2010-05-14 dalies buto pirkimo-pardavimo sutartį, 355,02 Lt delspinigių, iš viso – 14 905,02 Lt, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-05-14 notaro patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė atsakovei nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto, (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo įregistruota viešame registre. Pažymėjo, jog buto dalis buvo parduota už 50 000 Lt, iš kurių 35 450 Lt atsakovė sumokėjo iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o likusius – 14 550 Lt įsipareigojo sumokėti iki 2010-06-14, pervedant pinigus į sąskaitą. Tačiau atsakovė nurodytu terminu dalies pinigų nesumokėjo.
Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi ieškovė, vengdama vykdyti savo pareigą – perduoti buto raktus, neturi teisės reikalauti iš atsakovės vykdyti priešpriešinės pareigos – sumokėti likusią sutarties kainą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-02-22 sprendimu ieškinį patenkino visiškai; priteisė ieškovei J. D. iš atsakovės D. B. 14 550 Lt skolos pagal 2010-05-14 Pirkimo-pardavimo sutartį, 355,02 Lt delspinigių, iš viso – 14 905,02 Lt; 223,79 Lt žyminio mokesčio ir 40 Lt už banko sąskaitos išrašo išspausdinimą, iš viso – 263,79 Lt; priteisė iš atsakovės D. B. į valstybės biudžetą 223,36 Lt žyminio mokesčio, 680 Lt teisinės pagalbos išlaidų ir 11,75 Lt pašto išlaidų, iš viso – 915,11 Lt.
Teismas nustatė, kad šalys 2010-05-14 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovė J. D. pardavė, atsakovė D. B. asmeninės nuosavybės teise nupirko ½ dalį gyvenamosios (butų) paskirties buto. Buto dalis buvo parduota už 50 000 Lt, iš kurių 35 450 Lt pardavėja (ieškovė) gavo iš pirkėjos (atsakovės) pilnai iki šios sutarties sudarymo, o likusius – 14 550 Lt pirkėja įsipareigojo sumokėti pardavėjai iki 2010-06-14, pervedant pinigus į pardavėjos sąskaitą, esančią AB „Swedbank“. 2010-05-14 šalys pasirašė perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo pardavėja (ieškovė) perdavė pirkėjai (atsakovei) ½ dalį buto, o pirkėja parduotą turtą priėmė.
Atsakovė pripažino aplinkybę, jog 14 550 Lt pagal pirkimo-pardavimo sutartį nėra sumokėjusi ieškovei; atsisakymą grindė tuo, jog ieškovė iki šiol jai nėra perdavusi buto raktų. Tačiau teismas sprendė, kad nurodyti atsakovės teiginiai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teismas pažymėjo, kad pagrindinis pirkimo-pardavimo sutarties požymis yra tas, jog sudarydamas tokią sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui daiktą ir nuosavybės teisę į jį. Pažymėtina, kad pirkimo-pardavimo sutarties 6.1 punktu pirkėja (atsakovė) patvirtino, jog įgijo nuosavybės teisę į perkamą turtą surašius parduoto turto perdavimo-priėmimo aktą ir perdavus šį turtą. Turto perdavimo faktą atsakovei patvirtina 2010-05-14 perdavimo-priėmimo aktas. Be to, kad ieškovė tinkamai įvykdė prievolę atsakovei, patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2010-05-26 atsakovė įregistravo nuosavybės teisę į ½ buto dalį viešame registre. Šios aplinkybės akivaizdžiai paneigia atsakovės teiginius apie tai, kad nebuvo įvykęs realus buto dalies perdavimas. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, jog sutiktų sumokėti ieškovei 10 000 Lt, nes ji patyrė 5 000 Lt dydžio nuostolius. Paaiškino, kad kita buto dalies savininkė paprašė sumokėti 5 000 Lt už remontą. Taigi atsakovė prašo įskaityti nuostolius į pareikalavimą sumokėti kainą; tačiau įrodymų, patvirtinančių faktiškai patirtus nuostolius pagal 2010-05-14 pirkimo-pardavimo sutartį, nepateikė. Be to, teismas atsakovės paaiškinimus vertino kaip prieštaraujančius, nes vienu atveju ji teigė, kad negali naudotis nupirkto buto dalimi, nes ieškovė neperdavė rakto, tačiau vėliau teismo posėdyje paaiškino, kad bendrauja su buto dalies savininke, santykiai jų geri ir ji į butą ateina. Teismo manymu, tokio pobūdžio atsakovės paaiškinimai paneigia aplinkybę, jog buto dalis realiai nebuvo perduota. Teismas sprendė, kad pirkėjos (atsakovės) elgesio negalima kvalifikuoti kaip teisėtai sustabdžiusios prievolių vykdymą, nes prievolių vykdymo sustabdymas taikomas reikalaujant tinkamai vykdyti prievolę, taigi tikintis tam tikro elgesio. Prievolių vykdymo sustabdymas nėra abstraktaus taikymo teisių gynimo būdas – jis yra laikina priemonė, taikytina tikintis konkretaus kreditoriui naudingo ir teisėto elgesio iš skolininko, bet ne būdas galutinai išvengti prievolių vykdymo. Teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės 14 550 Lt skolos pagal 2010-05-14 pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi atsakovė pažeidė prievolės įvykdymo terminą, iš jos ieškovės naudai priteisti 0,02 proc. dydžio delspinigiai, t. y. 355,02 Lt, bei procesinės palūkanos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant ieškovę įvykdyti savo prievolę pagal buto pirkimo-pardavimo sutartį realiai, t. y. perduoti atsakovei buto raktus, pripažįstant, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės dėl nesumokėtos sumos pagal ginčo pirkimo-pradavimo sutartį, kol ieškovė pati nėra įvykdžiusi savo pareigos perduoti buto raktus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, teismas klaidingai nustatė faktus, kad apeliantė gali naudotis ginčo butu, dėl to klaidingai taikė teisės normas, reglamentuojančias apeliantės teisę sustabdyti savo priešpriešinės prievolės įvykdymą iškovei.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog pardavėjo prievolė perduoti nekilnojamąjį daiktą laikoma įvykdyta nuo daikto perdavimo pirkėjui ir atitinkamo dokumento surašymo, toks dokumentas pasirašytas 2010 m. gegužės mėnesį. Atsakovė įsigijo dalį buto, kita dalis priklauso kitam savininkui, kuris galimai pakeitė spynas, todėl ieškovė neturi galimybės pašalinti galimus apeliantės teisių suvaržymus. Apeliantė neturi teisės stabdyti prievolės įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.); absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant ieškovę įvykdyti savo prievolę pagal buto pirkimo-pardavimo sutartį realiai, t. y. perduoti atsakovei buto raktus, pripažįstant, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės dėl nesumokėtos pagal ginčo pirkimo-pardavimo sutartį sumos, kol ji nėra įvykdžiusi savo pareigos perduoti butą.
Apeliantė kelia alternatyvius reikalavimus; teisėjų kolegija pažymi, kad antras apeliacinio skundo reikalavimas – panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui, kai nustatomi CPK 329 str. 2 ir 3 d. nurodyti pagrindai (absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai) arba neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliantė nenurodė, nagrinėjamoje byloje jų nenustatyta, bylos esmė atskleista, taigi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamas pateikto apeliacinio skundo ribose.
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo įpareigoti ieškovę perduoti atsakovei buto raktus, tačiau priešieškinio nagrinėjamoje byloje pareikšta nebuvo, t. y. toks reikalavimas nebuvo atsakovės keliamas bylos nagrinėjimo metu. Įstatymas draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.); dėl to šis reikalavimas negali būti apeliacijos dalyku, jis nenagrinėtinas.
Apeliacinio skundo reikalavimas dėl fakto, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės atsakovei, kol neperdavė buto raktų, negali būti vertinamas kaip savarankiškas; atsakovė šiuo faktu pagrindė savo poziciją byloje – reikalavimą atmesti ieškinį.
Pirmuoju reikalavimu apeliantė prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, tačiau nenurodo, kokį. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė reikalavo ieškinį atmesti, taigi teisėjų kolegija laiko, kad būtent tokio sprendimo apeliantė siekia apeliacinės instancijos teisme.
Apeliantė nurodė, kad teismas netinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsakovės teisę sustabdyti savo prievolės įvykdymą ieškovei (CK 6.58 str.). Atsakovė negali įsikelti į nupirktą butą todėl, kad ieškovė neperdavė jai raktų nuo buto, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės sumokėti likusią ginčo sutarties kainą. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė šią normą, pripažinęs, kad parduotas butas buvo perduotas atsakovei 2008-05-14 buto perdavimo-priėmimo aktu, t. y. ieškovė savo prievolę perduoti parduotą daiktą įvykdė tinkamai, todėl atsakovė neturi teisės sulaikyti savo prievolės atsiskaityti už parduotą daiktą vykdymą. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad parduoto buto perdavimas atsakovei 2008-05-14 buto perdavimo-priėmimo aktu nepažeidžia CK 6.398 str. 2 d. nuostatų bei šalių buto pirkimo-pardavimo sutarties 3.1 ir 4.1 p. nuostatų. Sutarties 3.1 punktu šalys susitarė, kad galutinis atsiskaitymas turi įvykti iki 2010-06-14, t. y. atsiskaitymas nebuvo siejamas su buto perdavimu; sutarties 4.1 punktu šalys pareiškė, kad jiems yra žinoma, kad nuosavybės teisės į parduotą daiktą pereina pirkėjui perdavus butą ir surašius perdavimo-priėmimo aktą; buto rakto perdavimas atskirai sutartyje nebuvo aptartas. Butas buvo perduotas, atsakovė pareiškė, kad jis tinkamas naudotis pagal paskirtį, neturi trūkumų ir pan. (b.l. 14); kadangi rato perdavimas atskirai pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo aptartas, pažymėjus akte, kad butas buvo perduotas ir atsakovei sutikus, kad jis tinkamas naudotis pagal paskirtį, prireziumuojama, kad raktas nuo buto buvo perduotas kartu. Ieškovės prievolė atsakovei dėl daikto perdavimo pasibaigė tinkamu įvykdymu. Tokiu būdu apeliantė tapo buto savininke; jeigu jos teisė naudotis butu pažeidžiama ieškovės ar kito asmens, ji, kaip buto savininkė, gali gintis, pareikšdama ieškinį teisės pažeidėjui. Apeliantė savo skunde atkartojo atsikirtimo ieškiniui argumentus, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau dėl jų nepasisako.
Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje nepriteisiamos sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.