Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. ir nukentėjusiojo L. B. įstatyminės atstovės B. B. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už 2011-07-06 fizinio skausmo sukėlimą, ir jam paskirta 3 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį išdirbti 12 valandų visuomenės labui. Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, iš M. S. priteista 300 Lt neturtinės žalos B. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. nuteistas už tai, kad sukėlė mušdamas fizinį skausmą žmogui: 2011-07-06 apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, prie malkinės, sumušė nepilnametį L. B., gimusį (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu suduodamas vieną smūgį į veidą, sukėlė nukentėjusiajam L. B. fizinį skausmą.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, nuteistojo, jo gynėjo advokato, prašiusių nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo įstatyminės atstovės skundą atmesti, prokurorės, prašiusios apeliacinius skundus atmesti, nuosprendį pakeisti dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo, sprendžia, kad nuteistojo M. S. apeliacinis skundas tenkintinas, nukentėjusiosios įstatyminės atstovės B. B. apeliacinis skundas atmestinas, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nuosprendis naikintinas, baudžiamoji byla nutrauktina, esant M. S. veiksmuose baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai (Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 1 punktas).

Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Taigi veika, kuri formaliai ir atitinka baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, tačiau padaryta neperžengiant būtinosios ginties ribų, nelaikoma pavojinga ir nėra uždrausta.

Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, būtina išsiaiškinti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi; tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą; smūgių, sukėlusių nukentėjusiojo sužalojimą, sudavimo momentą; nuteistojo kaltės formą ir rūšį; taip pat būtina patikrinti, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą.

Teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir pripažinęs nuteistąjį M. S. kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo L. B., pagrindiniu įrodymų šaltiniu laikė nukentėjusiojo, liudytojų B. B., Ž. B. parodymus, vertindamas juos kaip nuoseklius ir patvirtinančius kaltinime nurodytą aplinkybę, kad M. S., tyčia kumščiu suduodamas vieną smūgį į nukentėjusiojo L. B. veidą, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Nuteistojo parodymus, kad L. B. jis sudavęs gindamas žmoną ir šeimą, teismas vertino kritiškai, kaip prieštaraujančius kitai bylos medžiagai. Tačiau jokios išsamesnės įrodymų analizės jų nuoseklumo, atitikimo vieniems kitus nuosprendyje nėra, todėl nuteistojo apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad teismo išvados dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą yra nepagrįstos, neišnagrinėti argumentai dėl būtinosios ginties situacijos buvimo.

Šioje byloje nustatyta, kad konflikte, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis L. B., dalyvavo dvi asmenų grupės: nuteistasis M. S., jo žmona K. S. ir šalia jos stovėję jos mažamečiai vaikai bei B. B. ir jos sūnus L. B.. Šių dviejų konfliktavusių pusių parodymai apie įvykio aplinkybes iš esmės sutampa: nuteistasis, nukentėjusysis, liudytojai parodė tarp M. S. ir B. B. įvykus konfliktui dėl M. S. kalamų kuolų. Konflikto eigoje prie konfliktuojančių pusių prisijungė B. B. sūnus L. ir M. S. žmona K., šalia kurios buvo jos mažamečiai vaikai. M. S. ir B. B. konfliktas peraugo į keturių asmenų konfliktą, B. B. užpuolus K. S. tikslu atimti fotoaparatą, kuriuo buvo filmuojamas konfliktas, B. B. trenkė K. S., ši trenkė atgal. Nukentėjusysis L. B. ir jo įstatyminė atstovė apklausiami pirmosios instancijos teisme teigė, kad L. jokių veiksmų neatliko, tik norėjo apginti mamą (117, 118 b. l.), tačiau peržiūrėjus prie bylos medžiagos prijungtą K. S. pateiktą vaizdo įrašą, susipažinus su šio kompaktinio disko apžiūros protokolu, matyti kad B. B. ir K. S. konflikto metu ant K. S. puola B. B. sūnus L. B., M. S. gindamas žmoną dešinės rankos išorine puse silpnai suduoda L. B. per smakrą (64 b. l.).

Vertinant konflikto aplinkybes atkreiptinas dėmesys, kad B. B. buvo konflikto iniciatorė ir jo metu elgėsi pakankamai agresyviai: stūmė M. S. kartu su mediniu kuolu, pastūmė M. S. ranka į krūtinę, puolė ant K. S., priėjusi ją stūmė, visus šiuos veiksmus atliko keikdamasi, viskas vyko mažamečių vaikų akivaizdoje. B. B. sūnus L. B. konflikto metu buvo šalia motinos, jai numetus M. S. bandytą kalti kuolą, L. B. jį pakėlė ir numetė ant to paties keliuko (65 b. l.). M. S. sudavė ranka L. B. per smakrą tuo momentu, kai šis puolė ant K. S. (apžiūros protokolas, 65 b. l.).

Nors nukentėjusysis L. B. nė vienam konflikto dalyviui nesudavė smūgių, siekdamas padėti savo motinai ir puldamas ant nuteistojo žmonos, šiai jau esant užpultai B. B., nuteistojo M. S. akivaizdoje jis sukėlė pavojingą, akivaizdžią ir realią grėsmę nuteistojo žmonos, neturėjusios jokios galimybės pasipriešinti dviem žmonėms, sveikatai. Nuteistasis, neturėdamas kitos galimybės apsaugoti šeimos narį, delsdamas galėjo nebeišvengti pasekmių, todėl sudavė L. B. rankos išorine puse per smakrą. Kolegija sprendžia, kad, esant tokiai situacijai, M. S. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Kolegijos nuomone, gynyba atitiko pavojingo kėsinimosi pobūdį, nes iš vaizdo medžiagos matyti, kad sudavimas L. B. į smakrą nebuvo stiprus, tai buvo nuteistojo mostas, stengiantis atstumti K. S. puolantį asmenį. Būtinoji gintis yra viena iš baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių, numatytų BK 28 str., dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, todėl baudžiamoji byla nutrauktina BPK 3 str. 1 d. 9 p. pagrindu. Nutraukus baudžiamąją bylą, nukentėjusiosios įstatyminės atstovės civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 254 straipsnio 4 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu,

nutarė:

Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą M. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį nutraukti esant jo veiksmuose baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai (BPK 3 str. 1 d. 9 p.).

Nukentėjusiojo L. B. įstatyminės atstovės B. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – M. S. panaikinti.