Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-505-513/2015 ir pareiškėjo A. R. pareiškimu dėl Klaipėdos apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-505-513/2015 pagal A. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-753-903/2014 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui AB SEB bankas dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties galiojimo atnaujinimo, tretieji asmenys I. R. ir I. R..

2015 m. balandžio 2 d. ieškovas A. R. pareiškė nušalinimą teisėjų kolegijai, sudarytą iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Irmos Čuchraj, kolegijos narių - teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės ir Erikos Misiūnienės, nuo civilinės bylos Nr. 2A-505-513/2015 nagrinėjimo.

Nušalinimo pareiškimas buvo įvertintas laikinai einančios Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas teisėjos, kuri 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi nušalinimo pareiškimo netenkino. Nurodytoje nutartyje pažymėta, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas.

Civilinę bylą Nr. 2A-505-513/2015 nagrinėti sudaryta teisėjų kolegija 2015 m. gegužės 14 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. R. apeliacinį skundą ir procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2015 m. gegužės 28 d. 16 val. Nurodytą dieną, t. y. procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-505-513/2015 paskelbimo dieną, teisme buvo gautas A. R. nušalinimo pareiškimas visam Klaipėdos apygardos teismui nuo aptartos civilinės bylos nagrinėjimo.

Nušalinimo pareiškimas iš esmės buvo grindžiamas aplinkybėmis, nurodytomis, 2015 m. balandžio 2 d. nušalinimo pareiškime, papildomai pažyminti, kad laikinai einanti Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas teisėja šališkai išnagrinėjo ieškovo pareiškimą dėl teisėjų kolegijos nušalinimo, dėl ko egzistuoja pagrindas nuo civilinės bylos Nr. 2A-505-513/2015 nagrinėjimo nušalinti visus Klaipėdos apygardos teismo teisėjus.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimą atsisakytina priimti.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, įstatymas garantuoja teisę pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui ar teisėjų kolegijai, tačiau bet koks asmens naudojimasis teisėmis turi atitikti įstatymų reikalavimus, tokiai teises įgyvendinti nustatytą tarką ir sąlygas.

CPK 68 straipsnio 2 dalis nustato, kad teisėjams pareikštas nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams prieš nagrinėjant bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau (CPK 68 str. 2, 4 d.), t. y. bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje.

CPK 73 straipsnyje numatyta, kad procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais, kurie gali būti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodomu įvykiu, kuris būtinai turi įvykti, arba laiko tarpu (CPK 73 str. 1, 2 d.). Nušalinimo pareiškimui pateikti CPK nustato laike apibrėžtą terminą – jis turi būti, pareikštas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės (CPK 68 str. 2 d.). Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims (CPK 75 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju aptarta situacija ir civilinės bylos Nr. 2A-505-513/2015 medžiaga rodo, kad nušalinimas, kurio pagrįstumas perduotas vertinti aukštesnės instancijos teismui, buvo pateiktas tik teisėjų kolegijai bylą išnagrinėjus iš esmės ir atidėjus teismo procesinio sprendimo priėmimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad po bylos išnagrinėjimo pareikštas nušalinimas bylą išnagrinėjusiai teisėjų kolegijai yra paduotas pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, todėl turi būti grąžintas jį padavusiems asmenims (CPK 75 str. 1 d.). Dėl praleisto procesinio termino išnykus apelianto teisei reikšti nušalinimą bylą išnagrinėjusiai teisėjų kolegijai, Lietuvos apeliaciniame teisme negali būti sprendžiamas nušalinimo klausimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė papildomai pažymi, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog civilinė byla pagal apelianto A. R. skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimo, yra išnagrinėta 2015 m gegužės 28 d. priėmus teismo procesinį sprendimą, todėl pareiškėjas A. R. nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, turi teisę įstatymo nustatyta kasacine tvarka jį skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, skunde išdėstydamas ir argumentus, susijusius su abejonėmis teismo sprendimą priėmusios teisėjų kolegijos nešališkumu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 68 straipsnio 5 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

Atsisakyti priimti A. R. pareiškimą dėl civilinę bylą Nr. 2A-505-513/2015 išnagrinėjusios teisėjų kolegijos nušalinimo.