- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-03
- Bylos Nr.
- e2S-963-357/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02253-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- D. B.
- Ieškovas
- S. B.
- Išvadą teikia
- Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Trečiasis asmuo
- AB DNB bankas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui D. B., institucijai, teikiančiai išvadą byloje - Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, trečiajam asmeniui AB DNB bankas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išlaikymo sutuoktiniui priteisimo ir piniginių lėšų priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. B., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, trečiajam asmeniui AB DNB bankas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išlaikymo sutuoktiniui priteisimo ir piniginių lėšų priteisimo, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė nepilnamečio vaiko R. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina S. B. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, priteisė laikiną išlaikymą iš atsakovo D. B. nepilnamečiam sūnui R. B., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2015-03-23, iki kol bus priimtas sprendimas šioje byloje, S. B. įpareigota vaiko išlaikymui mokamas lėšas tvarkyti uzufrukto teise, taip pat priteisė laikiną išlaikymą iš atsakovo D. B. ieškovei S. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur nuo 2015-03-25 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2016-03-25. Po atsakovo atskirojo skundo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi pakeista Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis dalyje dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam sūnui R. B., gim. (duomenys neskelbtini), priteisimo, sumažinant išlaikymą iki 150 Eur, panaikinta nutarties dalis dėl laikino išlaikymo priteisimo iš atsakovo D. B. ieškovei S. B..
Šiaulių apylinkės teisme 2015 m. birželio 19 d. gautas atsakovo prašymas pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti sūnaus R. B. gyvenamąją vietą su tėvu ir nustatyti tėvo su vaiku bendravimo tvarką. Atsakovas nurodė, kad ieškovė jau pusė metų gyvena (duomenys neskelbtini), negrįžta į Lietuvą, nesudaro atsakovui sąlygų matytis su vaiku, nors atsakovas į ieškovę dėl to kreipėsi ne kartą ir žodžiu, ir raštu. Atsakovas mano, kad vaikas (duomenys neskelbtini) gyvena blogomis sąlygomis, be vandens, didelėje drėgmėje, jam nėra garantuota privaloma medicininė apžiūra, motinos gyvenimo sąlygos nežinomos, o atsakovo sąlygos puikios, jis turi nuolatinį darbą, gauna pastovias pajamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. liepos 8 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies, prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti nepilnamečio vaiko R. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu D. B. atmetė, nustatė atsakovo D. B. bendravimo su sūnumi R. B. tvarką: atsakovas D. B. nekliudomai bendrauja su šalių sūnumi R. B. “Skype” programa nuo 10.00 val. ryto ir 20.00 val. vakaro, atsižvelgiant į vaiko emocinę būklę ir jo norą; atsakovas bendrauja su sūnumi R. B. kiekvienais neporiniais metais per Šv. Kalėdų (nuo gruodžio 24 d. iki gruodžio 26 d.) ir Šv. Velykų šventes (pirmąją Šv. Velykų dieną), įpareigojant ieškovę parvežti šalių sūnų R. B. į Lietuvą; atsakovas bendrauja su sūnumi R. B. ½ dalį (14 kalendorinių dienų) kasmetinių atostogų, atsakovui apie atostogų laiką informuojant ieškovę ne vėliau kaip prieš 45 dienas ir įpareigojant ieškovę parvežti šalių sūnų R. B. į Lietuvą; atsakovas bendrauja su sūnumi R. B. kas antrą (1 ir 3) mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. (ligos metu savaitgalis perkeliamas į sekantį savaitgalį) vaikui būnant Lietuvoje ar atsakovui nuvykus pas vaiką į (duomenys neskelbtini) jo gyvenamą vietą; ieškovė įpareigojama parvežti šalių sūnų R. B. iš užsienio kas penki mėnesiai į Lietuvą, kad vaikas pabendrautų su tėvu; pirmuosiuose atsakovo D. B. ir šalių sūnaus R. B. susitikimuose, iki emocinio ryšio užsimezgimo, dalyvauja ieškovė S. B.; kitoje dalyje prašymą atmetė.
Teismas vertino, kad itin svarbu tai, jog šalių sūnus yra mažametis, jam šiuo metu yra tik apie 1 metai ir 3 mėnesiai, o šalių tarpusavio santykiai neigiamai įtakoja vaiko emocinę būklę ir psichinę sveikatą, kelia grėsmę mažamečio vaiko interesams, kas rodo, jog šalių sūnui šiuo metu prioritetiškai svarbiau užtikrinti pastovią gyvenamąją vietą, saugią aplinką, jam įprastą maitinimo ir poilsio režimą, psichinę ir fizinę sveikatą bei gerovę, negu vaiko teisę nevaržomai bendrauti su tėvu. Atsižvelgiant į dabartinius šalių santykius ir jų poveikį vaikui, teismas vertino, jog būtina kaip galima labiau apsaugoti vaiko emocinę ir psichinę būklę. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, į tai, kad vaikas šiuo metu faktiškai gyvena su mama (ieškove) (duomenys neskelbtini), ten gyvena jau daugiau nei pusė metų, vaikas yra vienų metų ir trijų mėnesių amžiaus, siekiant netrikdyti mažamečio vaiko, kuris su tėvu realiai negyveno pakankamai ilgą laiką, į šalių pateiktą bendravimo su vaiku tvarką, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, yra pagrindas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti iš dalies.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu atsakovas D. B. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartį pakeisti, įpareigoti S. B. parvežti nepilnametį vaiką į Lietuvą ir uždrausti S. B. išvežti R. B. į užsienio šalį be atsakovo sutikimo ir atskiro teismo leidimo, nustatyti D. B. bendravimo su nepilnamečiu R. B. tvarką, pagal kurią D. B. su nepilnamečiu R. B. bendrauja kas antrą (1 ir 3) mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., ligos metu savaitgalis perkeliamas į sekantį savaitgalį, D. B. atostogų metu D. B. bendrauja su sūnumi R. B. 2/3 savo atostogų, ieškovė S. B. įpareigojama vykdyti nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sudaryti sąlygas atsakovui bendrauti su vaiku pagal nustatytą bendravimo tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
1. Atsakovas nesutinka su nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka, kadangi ši tvarka visiškai neužtikrina jo teisės maksimaliai ir lygiomis teisėmis su motina bendrauti su vaiku, ieškovei nutartimi suteikiamos privilegijos, nepakankamai įvertintas ieškovės faktinis elgesys iki iškeliant šią bylą ir bylos nagrinėjimo metu, faktinis nutarties vykdymas yra ypatingai apsunkintas arba neįmanomas, neįvertinta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos iki teismo sprendimo priėmimo, o tai gali trukti pakankamai ilgai, nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia mažamečio vaiko teisę bendrauti su tėvu.
2. Ieškovė S. B. savo atsiliepime į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pripažino, kad ji nuo 2014 m. gruodžio mėn. kartu su šalių nepilnamečiu sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini), šis faktas yra nurodytas skundžiamoje teismo nutartyje, t.y. kad ji, neturėdama atsakovo sutikimo, slapta, net neinformavus atsakovo, išvyko kartu su sūnumi nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę ieškovė nuslėpė teikdama ieškinį teismui ir prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, kadangi ieškinyje nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau jau ieškinio padavimo momentui buvo išvykusi. Ieškovė nuo 2014 m. gruodžio iki šio skundo teikimo dienos (7 mėnesiai) nei karto nebuvo grįžusi kartu su vaiku, nesudarė ir iki šiol nesudaro sąlygų tėvui bendrauti sūnumi nei betarpiškai, nei ryšio priemonėmis, nekelia ragelio, nereaguoja į žinutes.
3. Yra žinoma, kad ieškovės sesuo užsiima (duomenys neskelbtini) viešbučių verslu, todėl šiuo atveju pateiktos nuotraukos turi būti vertinamos kritiškai. Nuotraukos negali būti prilyginamos buities tyrimo aktui ir šis įrodymas nėra pakankamas spręsti apie gyvenimo sąlygų tinkamumą ir kad būtent nuotraukoje nurodytoje patalpoje ieškovė su vaiku gyvena. Ieškovė nepateikia jokių duomenų apie savo pajamas ir galimybes tinkamai rūpintis vaiku. Ieškovė nesudaro sąlygų tėvui bendrauti su vaiku 7 mėnesius, siūlo atvykti pačiam į (duomenys neskelbtini) ir kaip pati nurodo „kiek tik nori būti su vaiku“, tačiau šiuos teiginius ir siūlymus atsakovas vertina kaip visiškai nelogiškus ir nepatikimus.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nustatė bendravimo tvarką faktiškai išsprendęs sūnaus gyvenamosios vietos klausimą: teismas nutartimi leido ieškovei toliau be atsakovo sutikimo, pažeidžiant Hagos konvenciją, nežinomomis sąlygomis gyventi su mažamečiu vaiku (duomenys neskelbtini). Atsakovas vertina, kad teismas šiuo atveju prisiėmė atsakomybę dėl jo sūnaus teisių pažeidimo.
5. Teismas neįvertino vaiko amžiaus, laiko nuo kurio vaikas ir tėvas nėra susitikę, galimybių faktiškai įgyvendinti bendravimo tvarką atsakovo pozicijos dėl maksimalaus bendravimo užtikrinimo, ieškovės elgesio. Vaiko ir tėvo ryšiai nutrūko išimtinai dėl motinos piktnaudžiavimo savo valdžia, neteisėto elgesio, kuris nekinta: vaiko pagrobimo, nesudarymo sąlygų bendrauti, neparvežimo į namus. Teismas nustatė, kad atsakovas nekliudomai bendrauja su šalių sūnumi R. B. „Skype“ programa nuo 10 val. ryto iki 20.00 val. vakaro, atsižvelgiant į vaiko emocinę būklę ir jo norą. Atsakovo nuomone, ši nuostata yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir faktiškai neįgyvendinama, priklauso išimtinai nuo ieškovės valios įjungti „Skype“ ar ne. Vaikas yra tik 1,3 metų amžiaus ir dar nekoncentruoja dėmesio. Atsakovas net neįsivaizduoja, kaip galima užmegzti santykį su 1,3 metų vaiku per „Skype“ programą kuomet atsakovas vaikui yra nežinomas dėdė. Atsakovas dirba ir nuo 10-20 val. negali bendrauti su vaiku nustatyta tvarka.
6. Atsakovas teikė teismui prašymą bendrauti su sūnumi R. B. 2/3 savo atostogų, tačiau teismas be jokių argumentų ir motyvų pritarė ieškovės pasiūlytai tvarkai tėvui su vaiku bendrauti tik 1/2 dalį savo atostogų, net nurodė 14 dienų. Teismas aiškiai pažeidė tėvo teisę į maksimalų bendravimą. Nesutinka, kad ieškovė įpareigojama parvežti šalių sūnų R. B. iš Užsienio kas penki mėnesiai į Lietuvą, kad vaikas pabendrautų su tėvu. Vaikas per penkis mėnesius tėvą pamirš ir faktiškai kiekvieną kartą vyks pratinimasis prie vaiko. Atsakovo nuomone, tarpai tarp susitikimų negali būti ilgesni nei trys mėnesiai.
Atsiliepimas
Ieškovė S. B. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir priteisti 180 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas pagrįstai įvertino aplinkybes, kuriomis ieškovė su šalių kūdikiu išvyko į (duomenys neskelbtini) ir kodėl ten liko gyventi, tai lėmė išimtinai atsakovo D. B. netinkamas elgesys šeimoje bei pareigų tiek ieškovei, tiek šalių sūnui nevykdymas. Atsakovas buvo visiškai nusišalinęs nuo sūnaus priežiūros nuo tada, kai sūnui buvo vos 3 mėnesiai, negrįždavo naktimis namo, ką patvirtina kartu su atsiliepimu pateikiamas ieškovės susirašinėjimas su atsakovu trumposiomis SMS žinutėmis. Atsakovas 2014 m. gruodžio pradžioje iškraustė ieškovę su 8 mėnesių šalių sūnumi pas ieškovės motiną į (duomenys neskelbtini). Iškraustęs ieškovę su kūdikiu iš šeimos namų, atsakovas neteikė jokio išlaikymo sūnui, nerėmė materialiai kūdikį auginančios ieškovės. Tik pradėjęs gauti nuompinigius, iš šalių bendrosios dalinės nuosavybės teisės priklausančio buto nuomos, atsakovas pradėjo pervedinėti pinigines sumas, įvardindamas tai kaip išlaikymą sūnui, nors šalių susitarimu jis turėjo pervesti ieškovei dalį gaunamų nuompinigių.
2. Ieškovė su sūnumi 2014 m. gruodžio mėnesį išvykdama į (duomenys neskelbtini) neketino ten likti gyventi, ji ketino pasisvečiuoti pas savo sesę A. K., turinčią išvystytą viešbučių verslą (duomenys neskelbtini), iš kurios tikėjosi gauti ir gavo tiek moralinį palaikymą, tiek materialinę paramą. Ieškovė ketino grįžti į Lietuvą ir siekė teisinėmis priemonėmis priversti atsakovą vykdyti savo pareigas išlaikyti tiek mažametį sūnų, tiek iki sūnui sueis 2 metai teikti išlaikymą ieškovei, auginančiai sūnų. Ieškovė kreipėsi prašymu į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Teismas šį ieškovės prašymą tenkino, tačiau, atsakovui pateikus atskirąjį skundą, nutartį pakeitė ir iš atsakovo priteisė tik laikiną išlaikymą šalių sūnui R. B.. Susidarius tokiai faktinei ir teisinei situacijai ieškovė neturėjo kito pasirinkimo, kaip iki sūnui R. B. sueis 2 metai likti gyventi (duomenys neskelbtini) ir priimti jai sesers A. K. teikiamą materialinę paramą, kadangi gaunamos motinystės pašalpos ir atsakovo sūnui teikiamo išlaikymo (bendra mėnesio pajamų suma - 290 Eur) nėra pakankama pragyventi. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė ieškinio teismui pateikimo metu gyveno ne Lietuvoje, o (duomenys neskelbtini), kadangi tuo metu ieškovė nesiekė ir neketino likti gyventi (duomenys neskelbtini).
3. Atsakovas nė karto nepasinaudojo galimybe susisiekti su sūnumi Skype programa. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad su šalių vaiku, atsižvelgiant į jo amžių, nėra įmanoma bendrauti Skype programa. Akivaizdu, kad atsakovas nežino, jog šalių sūnus yra labai kontaktiškas, noriai bendrauja su kitais giminaičiais Skype programa. Apmaudu, tačiau atsakovas bendrauti su sūnumi net nesiekia: prie savo Skype programos nėra prisijungęs jau nuo 2015 m. vasario 01 dienos. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad jo darbo valandos yra nuo 10 iki 20 val., tačiau savo darbo laiko pirmosios instancijos teismui nenurodė. Taip pat neaišku, kaip atsakovas bendraus savo prašomu laiku su sūnumi R. B. nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., jei jo darbo valandos yra iki 20.00 val.
Žemesnės instancijos teismas
4. Atsakovo atžvilgiu yra iškelta ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-141-166/2015, kurioje jis yra kaltinamas labai sunkios nusikalstamos veikos padarymu (disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų), už kurią numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė nuo 10 iki 15 metų. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju bei atsakovo bausmės atlikimo atveju bus nutrauktas šiuo metu atsakovo teikiamas minimalaus dydžio išlaikymas šalių sūnui R. B.. Todėl atsakovo siekis, kad ieškovė su sūnumi nedelsiant grįžtų į Lietuvą bei gyventų Lietuvoje, yra nepamatuotas, kadangi yra pagrįstų abejonių, ar jis išvis bus pajėgus teikti išlaikymą savo sūnui bei bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime. Asmeninės atsakovo savybės, polinkis daryti nusikalstamas veikas, nėra suderinamas su jo pareiga tinkamai ir dorai auklėti sūnų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumas ir teisėtumas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, nustatyti ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą. Konkreti laikinoji apsaugos priemonė gali būti pritaikyta tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą arba padėti išvengti neigiamų padarinių, nes laikinosios apsaugos priemonės – tai įstatymo numatytos (CPK 145 str.) ir teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas – apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, todėl yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad valstybė privalo nustatyti veiksmingą vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo sistemą. Laikinųjų apsaugos priemonių dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu. Teismo pareiga ex officio kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti vaiko interesus. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma.
CK 3.65 str. yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymas yra tik laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.
CK 3.170 str. 1, 2, 3 d. nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 str. nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.
Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 str.). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgdamas į vaiko interesus, į tai, kad tarp bylos šalių yra nesutarimų, kad ieškovės su sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini) ir neturi finansinių galimybių gyventi Lietuvoje. Nustatyta, kad bylos šalių sūnus R. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametis, jis su ieškove gyvena (duomenys neskelbtini) pas ieškovės seserį, kuri padeda išlaikyti ieškovę ir jos bei atsakovo sūnų. Atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai apribojo jo teisę maksimaliai bendrauti su sūnumi, faktinis nutarties vykdymas dėl bendravimo su vaiku tvarkos yra ypatingai apsunkintas arba neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka neužtikrina maksimalaus tėvo ir vaiko bendravimo, tačiau neišsprendus bylos šalių santuokos nutraukimo bylos ir neištyrus visų bylos aplinkybių, nagrinėjamoje bylos stadijoje teismas objektyviai neturėjo galimybės nustatyti intensyvesnio tėvo ir vaiko bendravimo, kadangi ieškovė su bylos šalių sūnumi gyvena užsienyje. Aplinkybės, susijusios su vaiko išvežimu į užsienį ir vaiko priverstinio grąžinimo į Lietuvą klausimo sprendimas nėra teismingas Lietuvos teismas. Atkreiptinas dėmesys atsakovo prašymas įpareigoti ieškovę parvežti nepilnametį vaiką į Lietuvą patenka į 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių apsektų reguliavimo sritį, pagal kurios 10, 11, 12 straipsnius klausimą dėl neteisėto vaiko išvežimo ar laikymo bei dėl jo grąžinimo sprendžia valstybės, į kurią išvežtas ar kurioje laikomas vaikas, teismas ar kompetentinga administracinė institucija.
Pažymėtina, kad apie savo gyvenimo sąlygas atsakovas nepateikė jokių tai pagrindžiančių duomenų, jo gyvenimo sąlygos, taip pat kaip ir ieškovės, nėra ištirtos ir įvertintos kompetentingos institucijos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ieškovės į bylą pateiktas fotonuotraukas, garso įrašą, pažymas iš gydytojo, nuomos sutartį kaip tinkamai vaiko gyvenimo sąlygas pagrindžiančius įrodymus. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl netinkamų šalių sūnaus R. B. gyvenimo sąlygų (duomenys neskelbtini) yra prieštaringi, kadangi atsakovas nurodo, kad ieškovės sesuo turi gerai išvystytą viešbučių verslą (duomenys neskelbtini), ieškovė su seserimi ir šalių sūnumi daug keliauja po Europą, tačiau, atsakovo manymu, gyvena prastomis gyvenimo sąlygomis, vaikas gyvena drėgmėje, kur dažnai nebūna karšto vandens. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas ilgą laiką nebendravo su vaiku, mažamečiui vaikui itin reikalinga mama, kas nulemia būtinybę nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką dalyvaujant ieškovei, juo labiau, kad tėvo ir vaiko ryšys nėra suformuotas. Bendravimo laikinam ribojimui reikšminga ir aplinkybė, kad atsakovas yra kaltinamas neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga, sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, nėra aišku koks bus baudžiamosios bylos nuosprendis, kuris gali itin neigiamai paveikti tiek bendravimą su sūnumi, tiek galimybes atsakovui prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Dabartinėje nagrinėjamos bylos stadijoje nėra ištirtos visos bylos aplinkybės, turimais duomenimis nėra nustatyta, kad ieškovė piktnaudžiautų motinos valdžia ir neleistų tėvui bendrauti su vaiku. Iš ieškovės pateiktų duomenų („Skype“ ir SMS žinučių) matyti, kad pats atsakovas nusišalino nuo savo kaip tėvo pareigų. Bendravimas „Skype“ programa laikytinas tinkamu šeimyniniams santykiams su vaikų užmegzti. Atkreiptinas dėmesys, kad pats atsakovas pažymi, kad vaikas jį laiko svetimu. Natūralu, kad bendravimas neturi būti iš pradžių per daug intensyvus, kad nebūtų padaryta žala mažamečio vaiko savijautai. Atsakovas pirmosios instancijos teisme nenurodė, kad dirba nuo 10-20 val. ir todėl negali bendrauti su vaiku teismo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad atsakovas į bylą nepateikią duomenų, pagrindžiančių jo darbo laiką. Atsakovas, negalėdamas su vaiku bendrauti „Skype“ programa darbo dienomis, gali tą intensyviau daryti savaitgaliais. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas su sūnumi bendrauja 1/2 dalį savo atostogų, 14 dienų, kadangi ir ieškovė turi teisę pusę savo atostogų praleisti su sūnumi, o atostogos, kaip nurodo ieškovė, gali sutapti. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė įpareigojama parvežti šalių sūnų R. B. iš užsienio kas penki mėnesiai į Lietuvą, kad vaikas pabendrautų su tėvu, kadangi parvežti sūnų ieškovė turės savo lėšomis. Vertintina, kad tik atsakovui sutinkant apmokėti sūnaus parvežimo į Lietuvą išlaidas, gali būti sprendžiama dėl sūnaus parvežimo į Lietuvą kas 3 mėnesius, priešingu atveju ieškovė būtų neproporcingai apsunkinta finansiniu atžvilgiu.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, nustatydamas laikiną ribotą bendravimo su vaiku tvarką, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti bylos šalims.