Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarties D. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. spalio 1 d. D. Z. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę su įrengtais saugos diržais neužsisegęs jų ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 202 punkto reikalavimus.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistas 2014 m. spalio 30 d. D. Z. surašė nutarimą adminis­tra­ci­nio teisės pažeidimo byloje ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 134 str.1 d. skyrė jam administracinę nuobaudą – 28 Eur baudą.

Motyvuojamoji dalis

D. Z. apeliacinis skundas tenkinamas.

Administracinė atsakomybė už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 134 str.1 d. atsiranda tuomet, kai eismo dalyvis pažeidžia naudojimosi saugos diržais tvarką. Kelių eismo taisyklių 202 p. nurodyta, kad važiuojant motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti.

ATPK 9 str. 1 d. numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prie­šingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į vals­tybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo įrodymui gali būti naudojami bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi pareigūnai įstatymo numatyta tvar­ka nustato, ar yra administracinis teisės pažeidimas ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kal­tas, bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmę teisingam bylos išsprendimui. Šie duomenys nusta­to­mi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įra­šais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiš­ki­nimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paė­mi­mo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.).

Byloje nenustatyta pakankamų ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių D. Z. kaltę ir padaryto pažeidimo aplinkybes, būtent, tai, kad D. Z. būtų pažeidęs KET 202 p. reika­lavi­mus bei tai, kad jo veiksmuose yra ATPK 134 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. D. Z. neigia padaręs teisės pažeidimą.

Tai, kad D. Z. padarė administracinį teisės pažeidimą buvo įrodinėjama liudytojų, policijos pareigūnų, R. A. ir L. V. parodymais teisme, šių pareigūnų tarnybiniais prane­ši­mais. Liudytojai R. A. ir L. V. nurodė, kad matė kaip D. Z. vairavo neuž­si­se­gęs saugos diržo. Liudytojas R. A. parodė, kad susigretinę su D. Z. automobiliu nebu­vo, tačiau iš galo kairiau važiuojant matė per VW automobilio galinį veidrodėlį, kad vairuotojas se­ga­si saugos diržą. Liudytojas L. V. parodė, kad apie tai, jog D. Z. segasi saugos dir­žą, jam pasakė R. A.. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir pareigūnų tarnybiniuose prane­ši­muo­se. Tačiau administracinio teisės apžeidimo protokole ir tarnybiniame pranešime nurodyto tei­sės pažeidimo, kad D. Z. vairavo transporto priemonę neprisisegęs saugos diržu, nepa­tvir­tino kiti byloje ištirti įrodymai. Atvirkščiai, liudytojai A. L. ir Ž. K. paaiškino, kad D. Z. visą kelią važiavo prisisegęs saugos diržą. Rimto pagrindo vertinti šių liudytojų parodymus nepatikimais, išskyrus tai, kad jie važiavo D. Z. automobilyje, nėra. Pirmos ins­tancijos teismas šių liudytojų parodymais nesivadovavo deklaravęs, kad juos su D. Z. sieja draugiški santykiai, nors nežinia kokiu pagrindu padarė tokią išvadą. D. Z. nuosekliai neigė pa­da­ręs teisės pažeidimą, įvykio aplinkybes nurodydamas jau administracinio teisės pažei­di­mo pro­to­ko­le, kuriame taip pat nurodė, kad įvykį matė dar du liudytojai.

Teismas pažymi, kad byloje šiuo atveju surinkti vienas kitam prieštaraujantys įrodymai – dviejų liudytojų parodymai, kuriais neigiamas pažeidimo faktas, bei dviejų pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir parodymai, o iš esmės tik liudytojo R. A. tiesioginiai parodymai, duoti teismo po­sėdžio metu, kur nurodoma, kad pažeidimas buvo padarytas. Apeliacinės instancijos teismas spren­džia, kad šiomis aplinkybėmis nei vienas iš šių įrodymų negali būti vertinamas kaip turintis didesnę įrodomąją ver­tę.

Pažymėtina ir tai, kad iš pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad jie Vilkijos kaime sto­vė­dami šalutinėje gatvėje, norėdami sukti, pastebėjo autobusiuką, važiuojantį Čekiškės gatve, kurio vairuotojas nebuvo prisisegęs saugos diržo. Jei tikėti, kad D. Z. vairavo užsidaręs au­to­mo­bilio langą, tai išties, žiūrint pro automobilio stiklą, negalima neabejotinai tvirtinti, ar jis segi sau­gos diržą, nes įžiūrėti aiškų vaizdą trukdo šviesos atspindžiai. Todėl teismo nuomone, neat­me­tama, kad pareigūnas R. A. galėjo sąžiningai suklysti, kad D. Z. nesegi saugos diržo. Taigi, vertinant nurodytus įrodymus, kuriais buvo grindžiamas administracinis kaltinimas dėl teisės pažeidimo padarymo, akivaizdu, kad minėti įrodymai nepakankami pagrįsti kaltinimą. Minėti įrodymai prieštaringi ir keliantys pagrįstas abejones dėl teisės pažeidimo pada­rymo. Teismų praktikoje laikomasi principo, kad visos abejonės dėl teisės pažeidimo padarymo vertintinos teisės pažeidimu kaltinamo asmens naudai. Byloje nenusta­ty­ta neginčytinų įrodymų patvirtinančių teisės pažeidimo faktą. Administracinė nuobauda yra atsa­ko­my­bės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti (ATPK 20 str.). Nutarimas skirti asmeniui admi­nis­tracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplin­ky­bėmis. Visi prieštaravimai kilę nagrinėjant bylą turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Nagrinėjant administracinę bylą nustatytų prieštaravimų tarp byloje esamų duome­nų nepavyko pašalinti.

Įvertinus byloje surinktus duomenys, konstatuotina, kad D. Z. inkriminuojamas pažei­di­mas, nesant pakankamai surinktų objektyvių įrodymų, negali būti laikomas įrodytu, o nu­tartis negali būti teisėta ir pagrįsta. Tokiu atveju teismo nutartis naikintina ir byla D. Z. nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. Z. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą D. Z. nutraukti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.