Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-10-08 · Civilinė byla Nr. 2-1017/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-08
Bylos Nr.
2-1017/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
Atsakovas
T. P., V. P.
Ieškovas
akcinės bendrovės Ūkio banko
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1017/2009Procesinio sprendimo kategorijos 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-2062-153/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės Ūkio banko ieškinį atsakovams V. P. ir T. P. dėl turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB Ūkio bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. P. ir T. P. dėl turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Nurodė, kad 2008 m. balandžio 30 d. UAB ,,Balt-Energo Group“ išrašė AB Ūkio bankui 3 962 959,14 JAV dolerių vertės paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurį laidavo V. P. . Kadangi minėta bendrovė savo prievolių bankui neįvykdė, 2008 m. gruodžio 5 d. bankas išsiuntė reikalavimus dėl vekselio apmokėjimo šio vekselio davėjui ir laiduotojui, tačiau netrukus sužinojo, kad sutuoktiniai atsakovai V. P. ir T. P. 2008 m. spalio 29 d. sudarė turto pasidalijimo sutartį reg. Nr. 7KV-4995, kuria santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), atiteko T. P. . Ieškovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į turtą – žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), namą, unikalus (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovas V. P. siekdamas išvengti prievolės mokėti ieškovui pagal vekselį perleido nurodytą turtą savo žmonai atsakovei T. P. , todėl laikytina, kad atsakovai nesąžiningi ir yra didelė tikimybė, jog jie vėl bandys slėpti turtą, kurio perleidimo sandorį ieškovas ginčija. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 18 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino, nutarė įrašyti viešajame registre draudimą perleisti nuosavybės teisę šio atsakovei T. P. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini): žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0497 ha ploto; pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 227,24 kv. m bendro ploto; pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, tačiau remdamasis suformuota teismų praktika konstatavo, kad pareikštas reikalavimas dėl turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atsižvelgiant į reikalavimą taikyti restituciją, laikytinas turtiniu, ieškinio suma (431 474 Lt) yra didelė. Nustatytos aplinkybės rodo esant padidintą grėsmę ieškovo turtiniams interesams ir sąlygoja būtinumą atsakovų atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad palankaus ieškovui teismo sprendimo atveju, pripažinus atsakovų sudarytą turto pasidalijimo sutartį negaliojančia, būtų taikoma restitucija (CK 1.80 str. 2 d.), todėl akivaizdu, kad nepritaikius ginčo nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo, atsakovei perleidus nuosavybės teisę tretiesiems asmenims, atsižvelgiant į sąžiningo įgijėjo teisių apsaugą (CK 4.96 str.), ginčo nekilnojamojo turto išreikalavimas iš tokių sąžiningų įgijėjų bei restitucijos taikymas žymiai pasunkėtų arba taptų neįmanomu. Esant tokioms aplinkybėms teismas taikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešajame registre dėl ginčo nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perleidimo uždraudimo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė. T. P. prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Skundžiamoje nutartyje teismas neužtikrino šalių interesų pusiausvyros, nes esant nepagrįstam ieškiniui, neatsižvelgta į atsakovės interesus.Ieškovas nenurodė jokių prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstų motyvų kaip ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįmanomu, t. y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Ieškovas, teigdamas, kad atsakovai – nesąžiningi, šiems teiginiams patvirtinti nepateikė jokių įrodymų. Ieškovo nuomonė negali būti pakankamu pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.Skundžiama nutartimi buvo pažeistos atsakovės teisė į nuosavybę bei teisė nekliudomai disponuoti turtu, nes sudarant ginčijamą sutartį jokie apribojimai ar draudimai ginčo nekilnojamajam turtui numatyti nebuvo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB ,,Ūkio bankas“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Apeliantės teiginiai, kad laikinąja apsaugos priemone varžoma teisė disponuoti jai perleistu turtu tik sustiprina grėsmę, kad ginčo turtas, nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės, gali būti perleistas tretiesiems asmenims, o tai gali sukelti sprendimo vykdymo apsunkinimo pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.).

Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškiniu reikalaujama pripažinti negaliojančia sutartį, kuria santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas - žemės sklypas bei gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini) - atiteko apeliantei. Patenkinus ieškinį ir pripažinus šią sutartį negaliojančia, būtų taikoma restitucija. Nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės, atsakovė gali parduoti jai priklausiantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, akivaizdu, kad nepritaikius ginčo nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo, atsakovei perleidus nuosavybės teisę tretiesiems asmenims, atsižvelgiant į sąžiningo įgijėjo teisių apsaugą (CK 4.96 str.), ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų iš viso neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas turėjo teisę taikyti laikinąją apsaugos priemonę.

Kita vertus, vadovaujantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų skolininkui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Ginčų sprendimas teisme visada susijęs su tam tikrų suvaržymų asmenims, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, atsiradimu. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos Kauno apygardos teismo nutarties, teismas, atsakovės atžvilgiu taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė ir į atsakovės interesus, nes pritaikė vieną iš mažiausiai nuosavybės teises ribojančią laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

Kadangi teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą bei parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsakovei taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iš esmės įvertinęs galinčias dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovei kilti neigiamas pasekmes, jas parinko proporcingai.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovės turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnyje, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, tarp jų ir CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Nijolė PiškinaitėDonatas ŠernasVigintas Višinskis