Teisora
Registruotis

Kauno apygardos teismo nutartis

2022-01-13 · Civilinė byla Nr. e2A-48-555/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-10-11Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-01-13Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-13
Bylos Nr.
e2A-48-555/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17941-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės Energosistemos, Turnaround Baltic I
Ieškovas
ERGO Insurance SE
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-48-555/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17941-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.6.39.2.13; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Energosistemos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-572-950/2021 pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei Energosistemos ir Turnaround Baltic I, uždarajai akcinei bendrovei, dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „PANEVĖŽIO ENERGIJA“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių UAB Energosistemos bei Turnaround Baltic I, UAB, 17 959,44 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas (draudikas) nurodė, kad pagal 2017 m. vasario 6 d. statybos rangos sutartį Nr. PK‑D16‑22, sudaryta su AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ (naudos gavėjas, užsakovas), atsakovė UAB Energosistemos (vykdytojas, draudėjas) savo jėgomis ir rizika įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) šilumos tinklų rekonstravimo 1-jo etapo darbus. Prisiimtų įsipareigojimų pagal šią rangos sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimui, vykdytojas ir ieškovas 2017 m. vasario 24 d. pasirašė draudimo sutartį Nr. AT 75231, kurios pagrindu buvo išduotas draudimo liudijimas Nr. 710‑451‑75231 ir atlikimo laidavimo draudimo raštas Nr. AT-75231. Atsakovė Turnaround Baltic I, UAB (laiduotojas) kaip užtikrinimą dėl vykdytojo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo pagal atlikimo laidavimo draudimo raštą, 2017 m. vasario 10 d. pasirašė laidavimo sutartį Nr. 75231, kuria laiduotojas įsipareigojo atsakyti ieškovui, jeigu vykdytojas tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo prievolių naudos gavėjui pagal atlikimo laidavimo draudimo raštą. Tokiu būdu laiduotojas solidariai su vykdytoju įsipareigojo po pirmo raštiško ieškovo reikalavimo pilnai ir besąlygiškai atlyginti ieškovui jo sumokėtas sumas naudos gavėjui. 2018 m. sausio 17 d. ieškovas gavo naudos gavėjo reikalavimą Nr. 012-70, kuriuo buvo reikalaujama apmokėti patirtus nuostolius 17 959,44 Eur sumai pagal išduotą atlikimo laidavimo draudimo raštą, kadangi vykdytojas atsisakė juos atlyginti. Ieškovas 2018 m. rugsėjo 26 d. išmokėjo naudos gavėjui reikalaujamą 17 959,44 Eur sumą. Remiantis draudimo sutarties 3.3 punktu, vykdytojas po pirmo raštiško ieškovo reikalavimo įsipareigoja pilnai ir besąlygiškai atlyginti jo sumokėtas sumas naudos gavėjui pagal atlikimo laidavimo draudimo raštą, taip pat ieškovas neprivalo pagrįsti ar pateikti vykdytojui priežasties, dėl kurios sumokėjo naudos gavėjui nurodytas sumas. Pagal laidavimo sutarties 4 punktą, vykdytojas ir laiduotojas, po pirmo raštiško ieškovo reikalavimo įsipareigoja pilnai ir besąlygiškai atlyginti pastarojo sumokėtas sumas atlikimo laidavimo draudimo rašte nurodytam naudos gavėjui. Ieškovas neprivalo pagrįsti ar pateikti vykdytojui ir laiduotojui priežasties, dėl kurios sumokėjo naudos gavėjui draudimo išmoką. Nepaisant to, Ieškovas laikė, kad naudos gavėjui draudimo išmoka buvo išmokėta pagrįstai, nes buvo nustatyti rangos sutarties pažeidimai: nukrypimas nuo darbų grafiko, dėl ko (duomenys neskelbtini) katilinė buvo kūrenama ilgiau nei numatyta grafike (iki 2017 m. rugsėjo 13 d.). Naudos gavėjo patirti nuostoliai buvo apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 5 d. iki 2017 rugsėjo 13 d., t. y. už 29 d., atėmus laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 10 d. Šios faktinės aplinkybės atitinka ir neprieštarauja Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklių Nr. 029 (toliau – Taisyklės) 5.2.2. punktui ir draudimo sutarties 3.2.2. punktui, atitinka ieškovo išduotame atlikimo laidavimo draudimo rašte apibrėžtą draudiminį įvykį, kad vykdytojo atliktas rangos sutartyje nustatytų terminų pažeidimas yra draudžiamasis įvykis. Kadangi vykdytojas pagal draudimo sutartį ir laiduotojas pagal laidavimo sutartį, įsipareigojo solidariai ir besąlygiškai atlyginti ieškovo sumokėtas sumas naudos gavėjui, todėl ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų 17 959,44 Eur skolą.

Atsiliepimas

3. Atsakovės UAB Energosistemos (vykdytojas) ir Turnaround Baltic I, UAB (laiduotojas), prašė patikslintą ieškinį atmesti ir atsakovės UAB Energosistemos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nurodė, kad ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes atsiranda iš naudos gavėjo visiškai niekuo nepagrįsto reikalavimo išmokėti tariamai patirtą žalą pagal atlikimo laidavimo draudimo raštą. Taisyklių 6.3. punkte numatyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomi tokie atvejai, kai įgaliotas pretenzijos reiškėjas nepagrindžia reikalaujamos sumos dydžio arba neįrodo savo paties patirtų nuostolių dydžio. Tai lemia, kad vadovaujantis tiek Taisyklių 6.3. punktu, tiek Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 98 straipsnio, ieškovas, vertindamas naudos gavėjo reikalavimą išmokėti 17 989,44 Eur draudimo išmoką, turėjo reikalauti pateikti pakankamus įrodymus pagrindžiančius vykdytojo padarytą žalą dėl rangos sutarties terminų pažeidimo. Atitinkamai, ieškovas, išmokėjęs prašomą draudimo išmoką ir reikšdamas regresinį reikalavimą, privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius naudos gavėjo nuostolių pagrįstumą ir realumą. Šiuo atveju ieškovas nesilaikė DĮ 98 straispnio ir Taisyklių 6.3. punkto reikalavimų, tinkamai neištyrė įvykio aplinkybių ir naudos gavėjo nuostolių pagrįstumo. Kartu su patikslintu ieškiniu pateiktas dokumentas „(duomenys neskelbtini) sąnaudų pasikeitimas vykdant trasų remontą“ visiškai neatskleidžia nei naudos gavėjo patirtų nuostolių dydžio, nei jų pagrįstumo. Pateiktas skaičiavimas yra neaiškus ir nieko nepagristas. Naudos gavėjas nepagrįstai laiko nuostoliais deklaruojamą kuro sąnaudų skirtumą, nes sąnaudos savaime neatsiranda. Naudos gavėjas pats valdo tas kuro sąnaudas reguliuodamas paduodamą šilumos kiekį, periodiškumą, temperatūrą, gamybos būdą. Vykdytojas, nei teikdamas pasiūlymą viešajame pirkime, nei rangos sutarties pasirašymo metu nenumatė ir negalėjo numatyti, kad naudos gavėjas dėl katilinės Vilainiuose kūrenimo patirs nuostolius ir juo labiau negalėjo numatyti galimų nuostolių dydžio. Atsakovės pažymėjo, kad naudos gavėjas, vykdytojui įvykdžius rangos sutartį, turėjo labai didelės komercinės naudos, nes vietoje skirtų projekto įgyvendinimui 638 800,00 Eur, vykdytojui sumokėjo tik 469 480,00 Eur. Vykdytojas darbus pagal rangos sutartį įsipareigojo vykdyti pagal suderintą grafiką, kuriame buvo nurodyta, kad šilumos tinklų atkarpos nuo TŠK „A“ prie PT‑119A1 iki PT-119C nuo ŠK-21 iki (duomenys neskelbtini) rekonstravimui numatytas 42 d. terminas. Tačiau, tai tik vienas tarpinis darbų etapo terminas, o visas rangos sutarties terminas buvo numatytas 29 mėn., t. y. nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2019 m. liepos 6 d., su galimybe pratęsti minėtą terminą dar 4 mėn. Vykdytojas nepažeidė bendro rangos sutarties termino, visus darbus atliko laiku ir tinkamai iki 2018 m. gruodžio mėn., t. y. net septyniais mėn. ankščiau. Be to, vykdant rangos sutartyje nurodytus darbus iškilo net keletas nuo vykdytojo nepriklausančių kliūčių ir aplinkybių, kurių jis sudarydamas rangos sutartį ir pasirašydama darbų grafiką negalėjo numatyti: (1) naudos gavėjo neteisėtas neveikimas: 2017 m. birželio 22 d. aktu naudos gavėjui perdavus statybvietę vykdytojui paaiškėjo, kad nėra galimybės laisvai prieiti prie šilumos trasos ir jos remontuoti (rekonstruoti), kadangi nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas savavališkai buvo užstatęs ir užblokavęs priėjimą prie šilumos trasos (ant minėtos šilumos trasos bei šios trasos apsaugos zonoje buvo neteisėtai pastatęs pastatą – sandėliuką), apie kurį vykdytojas informuotas nebuvo; šis sandėliukas po daugybinių vykdytojo raginimų buvo nugriautas ir priėjimas prie trasos atlaisvintas tik 2017 m. rugpjūčio 25 d.; (2) nenumatytų papildomų darbų atsiradimas: vykdant darbus pagal rangos sutartį paaiškėjo, jog trasų gelžbetoniai loviai yra per siauri, kad į juos būtų galima sumontuoti naujus izoliuotus vamzdynus. Apie tai buvo informuotas naudos gavėjas, šių kliūčių pašalinimas pareikalavo 7 papildomų darbo dienų; (3) (duomenys neskelbtini) centro seniūnijos privalomi nurodymai: pagal seniūnijos nurodymus darbus buvo galima vykdyti tik nuo 8 val. 00 min. ryto iki 17 val. 00 min. po pietų, siekiant užtikrinti gyventojams teisę į poilsį, kas sąlygojo nukrypimą nuo planuoto darbų vykdymo tempo; laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 10 d. darbai buvo sustabdyti (duomenys neskelbtini) savivaldybės reikalavimu dėl vykusios (duomenys neskelbtini) šventės; dėl to darbai nusikėlė dar 15 darbo dienų; (4) nepalankios gamtinės sąlygos: 2017 m. liepos-rugpjūčio mėn. iškritusių kritulių kiekis net tris kartus viršijo vidurkį ir buvo paskelbtas ekstremalusis įvykis (duomenys neskelbtini) bei ekstremali padėtis visoje Lietuvoje, buvo nuolat vykdomi papildomi, nenumatyti darbai, tokie kaip vandens šalinimas iš trasų, nuslinkusių šlaitų atkasimai rankiniu būdu ir pan., kurių nebuvo galima numatyti rangos sutarties sudarymo metu ir kurie taip pat sąlygojo nukrypimą nuo grafiko apie 17 darbo dienų. Būtent dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, vykdytojas pagal rangos sutartį turėjo teisę į terminų pratęsimą 46 dienoms. Rangos sutarties 5.4 punktu vykdytojui buvo suteikta teisė į darbų pabaigos termino pratęsimą iki 4 mėn.

4. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ (naudos gavėjas) nurodė, kad ieškovo reikalavimai yra visiškai pagrįsti ir teisėti, todėl juos prašė tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 11 d. sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį tenkino: priteisė ieškovui solidariai iš atsakovių 17 959,44 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (17 959,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat iš kiekvienos jų po 202,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybės naudai iš atsakovių priteisė po 7,98 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų.

6. Teismas nurodė, kad draudimo teisiniai santykiai tarp ginčo šalių susiklostė draudimo sutarties, draudimo liudijimo, atlikimo laidavimo draudimo rašto ir Taisyklių pagrindu. Draudimo sutartyje yra išdėstytos draudiko (ieškovo) ir draudėjo (vykdytojo) individualiai sutartos draudimo sutarties sąlygos. Rašte yra įtvirtinti draudiko (ieškovo) įsipareigojimai išimtinai naudos gavėjui. Tuo tarpu Taisyklės yra draudiko vienvaldiškai parengtos standartinės sutarčių sąlygos. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas (draudikas) garantavo (laidavo) naudos gavėjui už vykdytoją (draudėją), kad pastarais tinkamai atliks visus rangos sutartyje numatytus darbus. Tai tiesiogiai užfiksuota atlikimo laidavimo draudimo rašte (rašto trečia pastraipa), t. y. laidavimo draudimas savo esme atitinka laidavimo sampratą, kuomet laiduotojas už atlyginimą (kaip nagrinėjamu atveju) ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Tuo tarpu draudimo sutartimi vykdytojas (t. y. draudėjas), be kita ko, įsipareigojo naudos gavėjui atlikti rangos sutartyje numatytus darbų atlikimo įsipareigojimus sutartais terminais (draudimo sutarties 3.2.2 punktas).

7. Teismas sprendė, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šilumos tinklų rekonstravimo (I etapas) 2017-2018 m. grafiko 2 punkto darbai atkarpoje „Šilumos tinklų nuo TŠK „A“ prie PT-119A-1 iki PT-119-C rekonstravimas“ realiai buvo baigti tik 2017 m. rugsėjo 13 d. (nors turėjo būti užbaigti iki 2017 m. liepos 31 d.). Tokia situacija visiškai atitiko draudžiamojo įvykio sampratą pagal taisyklių 5.2.2 punktą. Todėl ieškovas pagrįstai turėjo teisę, remdamasis draudimo sutartimi (draudimo sutarties 3.2.2 punktas) ir atlikimo laidavimo draudimo raštu, pripažinti įvykį draudžiamuoju.

8. Teismas nesutiko su atsakovių argumentais, kad ieškovas draudimo išmoką naudos gavėjui privalėjo išmokėti tik pastarajam įrodžius patirtų nuostolių dydį, o to nepadarius įvykis turėjo būti pripažintas nedraudžiamuoju pagal Taisyklių 6.3 punktą. Taisyklių 6.3. punkte nustatyta, jog nedraudžiamuoju įvykiu laikomi atvejai, kai įgaliotas pretenzijos reiškėjas nepagrindžia reikalaujamos sumos dydžio arba neįrodo savo paties patirtų nuostolių. Vadinasi, naudos gavėjui užtenka pagrįsti reikalaujamos sumos dydį, tačiau nebūtina tuo pačiu įrodyti ir savo jau patirtus nuostolius. Reikalaujamos sumos dydžiui pagrįsti naudos gavėjas pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad papildomai nuo 2017 m. rugpjūčio 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. buvo kūrenama (duomenys neskelbtini) katilinė (atimtas šilumos gamybos laikotarpis nuo rugpjūčio 31 d. iki rugsėjo 10 d.), dėl ko 34 721,50 Eur suma išaugo šilumos gaminimo sąnaudos. Gera valia minėtą išaugusių šilumos gamybos sąnaudų sumą naudos gavėjas 2017 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 242-1592 sumažino iki 17 959,44 Eur. Teismui pareikalavus, naudos gavėjas pateikė palyginamąją lentelę, iš kurios matyti, kad dėl ilgesnio nei planuota (duomenys neskelbtini) katilinės eksploatavimo 2017 m. rugpjūčio 5 d. – 2017 m. rugsėjo 13 d. šilumos gamybos sąnaudos buvo 34 721,50 Eur, kai tuo tarpu 2016 m. rugpjūčio 5 d. – 2016 m. rugsėjo 13 d. (minėtos katilinės neeksploatuojant, o perkant šilumą iš AB „Lifosa“) tokios sąnaudos siekė tik 19 585,10 Eur. Remiantis tuo, teismas laikė, kad naudos gavėjo pažyma buvo pakankamas dokumentas reikalaujamai išmokėti sumai pagrįsti, ko pasėkoje ieškovas teisėtai išmokėjo naudos gavėjui jo pareikalautą 17 959,44 Eur sumą.

9. Teismas atsakovų argumentus dėl nuo vykdytojo valios nepriklausančių aplinkybių (naudos gavėjo neteisėtas neveikimas; atsiradę papildomi darbai; (duomenys neskelbtini) seniūnijos privalomi nurodymai; gamtinės sąlygos) laikė teisiškai nereikšmingais. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jeigu neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Šiuo atveju vykdytojas nenugalimos jėgos aplinkybių neįrodinėjo ir jomis nesirėmė. Be to, į nepalankias gamtines sąlygas naudos gavėjas atsižvelgė gera valia – 2017 m. lapkričio 10 d. raštu dėl didelio iškritusio kritulių kiekio, sumažino prašomų atlyginti nuostolių dydį iki 17 959,44 Eur.

10. Atsakovės rėmėsi ir CK 6.258 straipsnio 4 dalimi, kuri numato, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, rangos sutarties priede – (duomenys neskelbtini) šilumos tinklų rekonstravimo (I etapas) 2017-2018 m. grafike, jo 2 punkte, buvo nurodyta, jog darbai atkarpoje „Šilumos tinklų nuo TŠK „A“ prie PT-119A-1 iki PT-119-C rekonstravimas“ vyksta nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2017 m. liepos 31 d. Taip pat pastabose buvo aiškiai nurodyta, kad tuo laikotarpiu papildomai 25 dienas dirba (duomenys neskelbtini) katilinė. Iš to seka, kad vykdytojas turėjo numatyti ir suprasti, kad laiku, t. y. iki 2017 m. liepos 31 d., neužbaigus nurodytos atkarpos rekonstravimo darbų, (duomenys neskelbtini) katilinė turės dirbti ilgiau ir naudos gavėjas dėl to patirs papildomas sąnaudas (nuostolius), susijusius su šilumos gamybos kaštų padidėjimu. Be to, tai vykdytojui buvo tiesiogiai nurodyta ir naudos gavėjo 2017 m. liepos 31 d. rašte Nr. 242-1156.

11. Teismas nurodė, kad ieškovas pagrįstai ir teisėtai išmokėjo naudos gavėjui jo pareikalautą sumą pagal draudimo polisą ir atlikimo laidavimo draudimo raštą, jis pagal Taisyklių 17.3.1 punktą įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš draudėjo (vykdytojo). Kadangi ginčo šalys buvo sudariusios laidavimo sutartį (kuri nėra nuginčyta ar panaikinta, todėl galioja visa apimtimi), tai ieškovas turi teisę naudos gavėjui išmokėtos sumos reikalauti ir iš laiduotojo, nes CK 6.81 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Nagrinėjamu atveju, laidavimo sutartis taip pat įtvirtino solidarią vykdytojo ir laiduotojo atsakomybę prie ieškovą (laidavimo sutarties 2 punktas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB Energosistemos prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė tiek dėl reikalaujamos priteisti sumos dydžio, tiek dėl paties draudiminio įvykio pagrįstumo, tuo tarpu ieškovas bei naudos gavėjas šių aplinkybių neįrodė ir netyrė. Atsakovės nereikalavo įrodyti patirtų nuostolių dydžio, bet pateikė argumentus, kad draudikas privalėjo ištirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti pagal DĮ 98 straipsnio 2 dalies, ir ieškovo Taisyklių 6.3. punkto nuostatas. Atsakovės taip pat pateikė įrodymus, kad ikiteismine tvarka informavo ieškovą apie reikšmingas įvykio aplinkybes ir prašė tas aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Tačiau ieškovas nesiėmė jokių veiksmų. Ieškovas net nereagavo į atsakovės prašymus, o teismas vertino išimtinai tik naudos gavėjo pateiktus raštus dėl (duomenys neskelbtini) sąnaudų pasikeitimo, vykdant trasų remontą.

1.2. Pažyma, kuria remiasi ir pirmosios instancijos teismas, neįrodo reikalaujamos sumos dydžio, nes nepateikti faktiniai duomenys apie joje nurodytų skaičių šaltinius, kuriais remiantis buvo apskaičiuoti 34 721,50 Eur dydžio nuostoliai, ir kuriais tariami nuostoliai buvo perskaičiuoti ir sumažinti iki 17 959,44 Eur. Pažymoje nesimato skaičiavimo formulių, todėl nėra galimybės patikrinti skaičiavimus. Ieškovė nepateikė į bylą teismo prašomų faktinių duomenų, apie pažymoje paskaičiuotų tariamų nuostolių sumažinimą iki 17 959,44 Eur, teismo išvada, kad naudos gavėjas 2017 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 242-1592 gera valia sumažino nuostolių sumą iki 17 959,44 Eur, neturi jokio pagrindo. Faktinės aplinkybės yra tos, kad naudos gavėjas sumažino reikalavimą iš dalies sutikdamas su draudėjo argumentais dėl teisės į terminų pratęsimą pagal rangos sutarties sąlygas. Nei ieškovė, nei naudos gavėjas (trečiasis asmuo) nepagrindė pažymoje nurodytų duomenų kilmės, tariamų nuostolių sumos skaičiavimo formulių, nepateikė ten nurodytų duomenų šaltinių.

Šalies argumentai

1.3. Ieškovė neįvykdė teismo nurodymo ir nepateikė į bylą ERGO draudiminio įvykio bylos dokumentų, taip pat ir nenurodė teisės šaltinio, reglamentuojančio sąlyginio ir besąlyginio draudimo formas. Pirmosios instancijos teismas nepaisė ieškovo įrodymų trūkumų ir neatsižvelgė į visumos įrodymų prieštaravimus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad trečiojo asmens (naudos gavėjo) pateikta lentelė pagrindžia jo dėl ilgesnio, nei planuota (duomenys neskelbtini) katilinės eksploatavimo turėtas sąnaudas ir tai yra pakankamas dokumentas reikalaujamai išmokėti sumai pagrįsti. Priešingai, nei nurodė teismas, naudos gavėjo pateiktoje lentelėje nurodyti skaičiai nepagrįsti jokiais dokumentais ir neturi jokio loginio pagrindimo. Be to, net ir aritmetiniai skaičiavimai (pvz. iš 2017 m. tariamų sąnaudų 34 721,50 Eur atėmus 2016 m. tariamas sąnaudas 19 585,10 Eur, gaunasi skirtumas 15 136,40 Eur), bet ne naudos gavėjo pareikalauta suma. Be to, naudos gavėjas nepagrįstai laiko nuostoliais deklaruojamą šilumos sąnaudų skirtumą, nes pats valdo visas sąnaudas reguliuodamas paduodamą šilumos kiekį, periodiškumą, temperatūrą, gamybos būdą. Atsakovės niekaip neįtakoja šilumos sąnaudų.

Žemesnės instancijos teismas

1.4. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad naudos gavėjui užtenka pagrįsti reikalaujamos sumos dydį, pripažino, kad nuostolių suma turi būti pagrįsta, bet vis tik nekritiškai ir netinkamai vertino nepatikimus ir prieštaringus neoficialius naudos gavėjo dokumentus ir paaiškinimus dėl reikalaujamos sumos pagrindimo, tuo pažeisdamas įrodymų pakankamumo ir patikimumo vertinimo reikalavimus. Ieškovo (draudiko) ir trečiojo asmens (naudos gavėjo) pateikti duomenys yra prieštaringi, aiškiai nepakankami, ir jų visuma neleidžia daryti pagrįstos išvados dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo.

Atsiliepimas

1.5. Atsakovė (vykdytojas) pateikė teismui argumentus ir dokumentus, kad vykdant rangos sutartyje nurodytus darbus iškilo net keletas nuo vykdytojo nepriklausančių kliūčių ir aplinkybių, kurių jis, vertindamas viešojo pirkimo sąlygas, teikdamas pasiūlymą, sudarydamas rangos sutartį ir pasirašydamas darbų grafiką negalėjo numatyti. Tačiau teismas nepagrįstai sprendė, kad šie faktai yra teisiškai nereikšmingi. Be to, ir ieškovas (draudikas), nors ir buvo tinkamai informuotas apie tokias aplinkybės, netyrė draudiminio įvykio aplinkybių, neatsižvelgė į draudėjo (vykdytojo) pateiktą informacija apie naudos gavėjo netinkamai vykdytus įsipareigojimus pagal rangos sutartį ir tuo pažeidė DĮ 98 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas dėl netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo nepagrindė sprendime nurodytų nuostolių dydžio, o dėl netinkamo turinčių bylai reikšmės aplinkybių aiškinimo ir bylos esmės neatskleidimo, pasisakydamas apie draudėjo kaltę neaiškino naudos gavėjo kaltės, ir neatskleidė priežastinio ryšio tarp draudėjo galimai neteisėtų veiksmų ir konkrečios žalos atsiradimo.

1.6. Priešingai, nei skundžiamame sprendime pasisakė pirmosios instancijos teismas, grafiko pastabose nurodytas (duomenys neskelbtini) katilinės darbo 25 dienų terminas nieko nepasako apie tos katilinės šilumos gamybos savikainą, nėra informacijos apie alternatyvų šilumos tiekimą iš AB „Lifosa“ ir jos pardavimo kainą. Apie tai nebuvo jokios informacijos konkurso dokumentuose ir viešai prieinamose šaltiniuose. Net ir būdamas labai apdairus konkurso dalyvis, vykdytojas negalėjo numatyti ir suprasti, kad laiku neužbaigus nurodytos atkarpos rekonstravimo darbų, ir (duomenys neskelbtini) katilinei dirbant ilgiau, naudos gavėjas dėl to patirs papildomas sąnaudas (nuostolius), susijusius su šilumos gamybos kaštų padidėjimu ir juo labiau negalėjo numatyti galimų nuostolių dydžio.

1.7. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad visi išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti, kad ieškovas pagrįstai ir teisėtai išmokėjo naudos gavėjui jo pareikalautą sumą pagal draudimo polisą ir atlikimo laidavimo draudimo raštą, nėra pagrįsta pakankamais įrodymais. Priešingai, nei nurodė teismas, ieškovas nepagrįstai ir neteisėtai išmokėjo naudos gavėjui reikalaujamą sumą, nes pažeidė DĮ 98 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nesilaikė savo patvirtintų Taisyklių 6.3. punkto nuostatų. Ieškovas netyrė draudiminio įvykio, netikrino reikalaujamos sumos pagrįstumo, elgėsi nesąžiningai atsakovių atžvilgiu, ir nepateikė į bylą patikimų įrodymų dėl naudos gavėjo pareikalautų tariamų nuostolių dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas CK 6.246 - 6.249 straipsnio, DĮ 98 straipsnio teisinį reguliavimą (materialiosios teisės normas), procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą bei įpareigojančias teismus atskleisti bylos esmę (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis ir 265 straipsnio 1 dalis), nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, neatskleidė bylos esmės, padarė nepagrįstas išvadas, todėl sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

13. Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, pateikė atsiliepimą į atsakovės (vykdytojas) apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Žalos administravimo metu buvo nustatyti šie rangos sutarties pažeidimai: nukrypimas nuo darbų grafiko, dėl ko (duomenys neskelbtini) katilinė buvo kūrenama ilgiau nei numatyta grafike – iki 2017 m. rugsėjo 13 d.; naudos gavėjas nuostolius skaičiavo už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 5 d. iki 2017 rugsėjo 13 d., už 29 dienas, atėmus laikotarpį nuo rugpjūčio 31 d. iki rugsėjo 10 d. Šios faktinės aplinkybės atitinka ir Taisyklių 5.2.2. punktą ir draudimo sutarties Nr. AT 75231 3.2.2. punktą, taip pat ERGO išduotame laidavimo rašte apibrėžtą draudiminį įvykį, kad rangos sutartyje nustatytų terminų pažeidimas yra draudžiamasis įvykis, o vykdytojas įsipareigoja darbus atlikti rangos sutartyje numatytais terminais, bei 11.8 punktu, kuriuo kiekviena iš sutarties šalių įsipareigojo atlyginti tiesioginius nuostolius dėl prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Ši sąlyga buvo numatyta ir pirkimo dokumentuose, kaip viena iš svarbiausių rangos sutarties sąlygų. Todėl 2018 m. rugsėjo 26 d. naudos gavėjui buvo išmokėta ginčo draudimo išmoka. Ieškovas išmokėjo naudos gavėjui reikalaujamą sumą remiantis laidavimo sutarties 4 punktu.

2.2. Atsakovė (vykdytojas) nepagrįstai nurodo, kad naudos gavėjas tinkamai nepagrindė ieškovui patirtų nuostolių dydžio ir įvykis turėjo būti pripažintas nedraudžiamuoju Taisyklių 6.3 punkto pagrindu. Draudimo teisiniai santykiai tarp ginčo šalių susiklostė draudimo sutarties, draudimo liudijimo, atlikimo laidavimo draudimo rašto ir Taisyklių pagrindu. Draudimo sutartyje yra susitarta tarp ieškovo ir draudėjo (vykdytojo) dėl individualių draudimo sutarties sąlygų. Reikalaujamos sumos dydžiui pagrįsti naudos gavėjas pateikė pažymą „(duomenys neskelbtini) sąnaudų pasikeitimas, vykdant trasų remontą“. Be to, naudos gavėjas pateikė palyginamąją lentelę. Remiantis šiais įrodymais, pirmosios instancijos teismas naudos gavėjo pažymą „(duomenys neskelbtini) sąnaudų pasikeitimas, vykdant trasų remontą“ pagrįstai pripažino pakankamu įrodymu reikalaujamai išmokėti sumai pagrįsti, todėl ieškovas teisėtai išmokėjo naudos gavėjui jo pareikalautą sumą.

2.3. Ieškovas (draudikas) garantavo (laidavo) naudos gavėjui už vykdytoją (draudėją), kad pastarais tinkamai atliks visus rangos sutartyje numatytus darbus. Draudimo sutartimi vykdytojas (draudėjas), be kita ko, įsipareigojo naudos gavėjui atlikti rangos sutartyje numatytus darbų atlikimo įsipareigojimus sutartais terminais. Byloje neginčijamai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šilumos tinklų rekonstravimo (I etapas) 2017-18 m. grafiko 2 punkto darbai atkarpoje „Šilumos tinklų nuo TŠK „A“ prie PT-119A-1 iki PT-119-C rekonstravimas“ realiai buvo baigti tik 2017 m. rugsėjo 13 d. (nors turėjo būti užbaigti iki 2017 m. liepos 31 d.). Tokia situacija visiškai atitiko draudžiamojo įvykio sampratą pagal taisyklių 5.2.2 punktą. Ieškovas pagrįstai turėjo teisę, remdamasis draudimo sutartimi ir atlikimo laidavimo draudimo raštu, pripažinti įvykį draudžiamuoju. Be to, ginčo suma buvo išmokėta laidavimo sutarties 4 punkto pagrindu. Taigi teismas tinkamai įvertino esančius įrodomus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių iš esmės yra kilęs dėl to, ar egzistuoja ieškovui (draudikui) ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, pagrindas reikalauti susigrąžinti 17 959,44 Eur dydžio draudimo išmoką pagal šalių sudarytą draudimo sutartį ir atsakovės Turnaround Baltic I, UAB, išduotą laidavimo raštą.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje numatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Taigi, draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma remiantis tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudimo taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; kt.). Analizuojamu atveju ieškovo suteiktos draudimo apsaugos ribos apibrėžtos draudimo liudijime Nr. 710‑451‑75231 ir Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklėse Nr. 029 (toliau – Taisyklės).

17. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, reikalavimą priteisti išmokėtą draudimo išmoką iš atsakovės (apeliantės) UAB Energosistemos (vykdytoja, draudėja) pagrįstumą įrodinėjo tuo, kad ji netinkamai vykdė rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus: nesilaikė prie ginčo rangos sutarties pridėto (duomenys neskelbtini) šilumos tinklų rekonstravimo (I etapas) 2017-18 m. grafiko, kurio 2 punkte buvo nurodyta, jog darbai „Šilumos tinklų nuo TŠK „A“ prie PT-119A-1 iki PT-119-C rekonstravimas“ vyksta nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2017 m. liepos 31 d. Darbai minėtoje atkarpoje buvo baigti tik 2017 m. rugsėjo 13 d. Dėl šių priežasčių naudos gavėjas, kuriam buvo išmokėta draudimo išmoka, patyrė 17 959,44 Eur dydžio nuostolius, nes laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. šilumą tiekė (duomenys neskelbtini) katilinė ir dėl ko buvo patirtos papildomos sąnaudos (nuostoliai), susiję su šilumos gamybos kaštų padidėjimu.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė, kad ieškovo reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo yra pagrindas tenkinti visa apimtimi. Kaip matyti iš apskųsto sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas, vertindamas ieškovo reikalavimo dėl draudimo išmokos priteisimo pagrįstumą, pasisakė dėl tokių aspektų: ar apeliantė UAB Energosistemos tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, ar dėl to rangos sutarties vykdytojai kilo sutartinė civilinė atsakomybė prieš trečiąjį asmenį AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ ir ar ieškovei atsirado pareiga mokėti draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad apeliantė (rangos sutarties vykdytoja) UAB Energosistemos netinkamai vykdė rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nes darbai buvo atlikti nelaiku (pažeidžiant rangos sutartyje numatytą terminą). Teismas trečiojo asmens AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ patirtas sąnaudas, atsiradusias įsigyjant šilumos energiją iš (duomenys neskelbtini) katilinės, o ne planuotą šilumos energijos įsigijimą iš AB „LIFOSA“, laikė tiesiogine žala (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), kuri pagal draudimo taisykles priskiriama žalai, patenkančiai į draudimo objektą. Teismas laikėsi nuostatos, kad naudos gavėjo patirtos žalos dydis yra įrodytas ir pripažino, jog naudos gavėjo deklaruojami turtiniai praradimai patenka į draudimo objektą bei sudarė pagrindą išmokėti draudimo išmoką.

19. Apeliantė UAB Energosistemos, nesutikdama su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jos, kaip rangos sutarties vykdytojos, civilinės atsakomybės sąlygų buvimas nagrinėjamoje byloje nėra įrodytas. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus), priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Neįrodžius bet kurios iš nurodytų sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja apeliantės UAB Energosistemos civilinės atsakomybės sąlygų visuma.

20. Aptariamu atveju apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl jos, kaip rangos sutarties vykdytojos, netinkamo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, nurodydama, kad ieškovas netyrė draudiminio įvykio aplinkybių. Apeliantės teigimu, mokėti draudimo išmoką nebuvo pagrindo, nes, vykdant rangos sutartyje nurodytus darbus, iškilo net keletas nuo vykdytojo nepriklausančių kliūčių ir aplinkybių. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu pagrįstai pažymėjo, kad pareiga įrodyti, jog prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl nenugalimos jėgos, tenka draudėjai (vykdytojai), kaip verslininkei, kuri bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo nenugalimos jėgos aplinkybių. Be to, sprendžiant, ar draudikas (ieškovas) ėmėsi veiksmų draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, yra aktualūs į bylą pateikti dokumentai: apeliantės (vykdytojos) ir trečiojo asmens (užsakovo) sudaryta rangos sutartis, naudos gavėjo 2017 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 242-1592 pateikta informacija, kuria apeliantė buvo informuota apie patirtus nuostolius.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs draudėjos (apeliantės UAB Energosistemos) ir naudos gavėjo (AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“) sudarytos rangos sutarties sąlygas, kuriose yra nustatyti atliekamų darbų terminai, pagrįstai sprendė, kad draudėja turėjo numatyti ir suprasti, jog laiku, t. y. iki 2017 m. liepos 31 d., neužbaigus atkarpos rekonstravimo darbų, užsakovui užtikrinant šiluminės energijos tiekimą yra būtinybė nepriklausomai nuo gaminamos energijos kainos pasitelkti kitą šiluminės energijos gamintoją. Taigi, ieškovui nurodant, kad apeliantės UAB Energosistemos neteisėti veiksmai pasireiškė laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. (atėmus šilumos gamybos laikotarpį nuo rugpjūčio 31 d. iki rugsėjo 10 d.), kai pagal rangos sutarties sąlygas darbai turėjo būti baigti iki 2017 m. liepos 31 d., yra pagrindas daryti išvadą, jog neteisėti apeliantės veiksmai minėtu laikotarpiu neatlikus darbų yra įrodyti.

22. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nurodo, jog nėra priežastinio ryšio tarp jos neteisėtų veiksmų ir naudos gavėjo (AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“) patirtos žalos. Teisėjų kolegija su tokia procesine pozicija nesutinka bei pažymi, kad naudos gavėja patyrė tiesioginius nuostolius būtent dėl apeliantės neteisėtų veiksmų, pastarajai neatlikus prisiimtų įsipareigojimų – atlikti šilumos tinklų rekonstravimo darbus numatytu terminu. Akivaizdu, jog apeliantei tinkamai ir laiku įvykdžius savo sutartinius įsipareigojimus, naudos gavėjai nebūtų poreikio pasitelkti šiluminės energijos gamintojo, kurio gaminamos energijos sąnaudos yra didesnės, nei naudos gavėja galėjo įsigyti rinkoje, todėl ir ginčo nuostoliai nebūtų atsiradę. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame sprendime padaryta teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju tarp apeliantės neteisėtų veiksmų ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

23. Apeliantės teigimu, šiuo atveju netinkamai yra apskaičiuotas ir nuostolių dydis. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti. Naudos gavėjas (AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“) į bylą pateikė savo išsamius skaičiavimus, kuriais grindė nuostolių dydį (reg. Nr. DOK-116616). Pažymėtina, kad naudos gavėja nuostolių dydžio neįrodinėjo lygindama ginčo laikotarpiu ir 2016 metais patirtas išlaidas energijai įsigyti. Šiame rašytiniame įrodyme užfiksuoti duomenys yra pakankami išvadai, kiek naudos gavėja patyrė išlaidų, įsigydama šiluminę energiją iš (duomenys neskelbtini) katilinės. Pateiktoje lentelėje, teisėjų kolegijos vertinimu, detaliai įvardijamas įsigytos šiluminės energijos kiekis (853,2 MWh), atskleistos (duomenys neskelbtini) katilinėje pagamintos šiluminės energijos 1 MWh sąnaudos bei pateikta palyginamoji įsigijimo iš AB „LIFOSA“ šiluminės energijos kaina. Iš šių duomenų nustatyta, kad ginčo laikotarpiu naudos gavėjas, įsigijęs 853,2 MWh šilumos kiekį, patyrė 50 253,48 Eur išlaidas (853,20 x 58,9), tuo tarpu įsigyjant atitinkamą kiekį energijos iš AB „LIFOSA“ naudos gavėjo išlaidos siektų 15 528,24 Eur (853,20 x 18,20), t. y. kainų skirtumas tarp šių energijos gamintojų sudaro 34 725,24 Eur (50 253,48 Eur – 15 528,24 Eur) sumą, kuri ir yra nurodyta naudos gavėjo rangos sutarties vykdytojui (apeliantei) pareikštoje pretenzijoje.

24. Byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų naudos gavėjos pateiktus skaičiavimus, išdėstytus lentelėje, o sutikti su apeliantės argumentais, jog naudos gavėja, valdydama visas sąnaudas, galėjo reguliuoti paduodamą šilumos kiekį, periodiškumą, temperatūrą, gamybos būdą taip pat nėra pagrindo, kadangi akivaizdu, jog, neužtikrinant tinkamo šiluminės energijos tiekimo, būtų pažeisti galutinių vartotojų, t. y. tiek fizinių, tiek juridinių asmenų interesai. Teisėjų kolegijos vertinimu, naudos gavėjos nuostolius yra pagrindas prilyginti planuoto pelno praradimui ir pripažinti, kad jie yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su rangos sutarties vykdytojos (apeliantės) veikos, pasireiškusios sutartinių įsipareigojimų nevykdymu per nustatytą terminą, neteisėtumu (CK 6.246, 6.247 straipsniai), kas lemia išvadą, jog tokia situacija visiškai atitiko draudžiamojo įvykio sampratą pagal Taisyklių 5.2.2 punktą.

25. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Remiantis tuo, apeliantės UAB Energosistemos apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės UAB Energosistemos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos, tuo tarpu ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Kadangi ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jo bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau dėl to nepasisako.

27. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Diana LabokaitėEgidijus TamašauskasLina Žemaitienė