Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Ž. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nutarties, kuria Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųstas Norvegijos Karalystės Pietvarkių regiono pataisos tarnybos prašymas dėl Hordalando apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje perduotas pagal teismingumą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Skundu nuteistasis D. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartį ir klausimą dėl Hordalando apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje išspręsti Vilniaus miesto apylinkės teisme. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Nesutinkama su skundžiamos nutarties sprendimu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųstą Norvegijos Karalystės Pietvarkių regiono pataisos tarnybos prašymą dėl Hordalando apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje perduoti pagal teismingumą nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams. Nors D. Ž. paskutinis deklaruotos gyvenamosios vietos adresas buvo Panevėžio r., tačiau minėtame adrese negyveno, o buvo tik registruotas. Be to, visos institucijos, kurios yra aktualios jo bylai yra Vilniaus miesto teritorijoje.

3.2. Prieštaraujama, kad byla būtų nagrinėjama Lietuvos Respublikoje, kadangi jam ir jo sužadėtinei 2025 m. vasario 24 d. gimė sūnus Norvegijoje, Bergeno mieste, kur jis ir atlieka bausmę. D. Ž. rūpinasi savo šeima, yra garantuotas laikinomis atostogomis kartą per mėnesį, t. y. 2,5 dienos aplankyti savo šeimą. D. Ž. sužadėtinė gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, adresu (duomenys neskelbtini), kas patvirtina faktą, jog šeima yra šalia jo, todėl persiuntus D. Ž. atlikti likusią bausmės dalį į Lietuvos Respubliką, jis būtų atskirtas nuo šeimos, kas jam nesuteiks geresnės socialinės reabilitacijos.

4. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

5. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo D. Ž. skundo argumentais, teikimo byla ir patikrinęs skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartis, kuria Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųstas Norvegijos Karalystės Pietvarkių regiono pataisos tarnybos prašymas dėl Hordalando apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje perduotas pagal teismingumą nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir BPK VII dalyje nustatytas taisykles. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės Susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo“ 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kai Lietuvos Respublika yra nuosprendį vykdanti valstybė (vykdančioji valstybė), išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus, kompetentinga institucija klausimui dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo spręsti yra nuteisto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismas. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad šiuo atveju Norvegijos Karalystės Pietvarkių regiono pataisos tarnybos prašymą dėl Hordalando apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje turi išspręsti nuteistojo D. Ž. gyvenamosios vietos apylinkės teismas.

7. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutarties, teismas Norvegijos Karalystės Pietvakarių regiono pataisos tarnybos teikimą dėl Hordalando apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio, priimto D. Ž. atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje perdavė pagal teismingumą nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, motyvuodamas tuo, kad nuteistojo paskutinė gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje buvo (duomenys neskelbtini).

8. Nuteistasis D. Ž. aukštesniajam teismui pateiktame skunde nurodė, kad nors jo paskutinis deklaruotos gyvenamosios vietos adresas buvo Panevėžio r., tačiau jis tuo adresu negyveno, o buvo tik registruotas. Nuteistojo teigimu, visos aktualios institucijose yra Vilniaus miesto teritorijoje, todėl teikimas turėtų būti nagrinėjamas Vilniaus mieste. Vis dėlto, aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.

9. Visų pirma, nors nuteistasis skunde nurodė, kad Panevėžio r. buvo tik deklaruota jo gyvenamoji vieta, faktiškai ten negyveno, tačiau kito savo (paskutinio) gyvenamosios vietos adreso nuteistasis nenurodė. Antra, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, D. Ž. nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. deklaravo išvykimą į užsienio valstybę, o iki išvykimo jo paskutinė žinoma deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje buvo būtent (duomenys neskelbtini). Trečia, D. Ž. turimas ir galiojantis pasas taip pat buvo išduotas 2016 m. spalio 19 d. Panevėžyje. Be kita ko, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad 2016 m. nagrinėjant jam iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą, D. Ž. gyvenamosios vietas adresas buvo nurodytas (duomenys neskelbtini). Dar daugiau, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, D. Ž. nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. balandžio 8 d. dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)”, kurios buveinės adresas deklaruotas (duomenys neskelbtini). Be to, nuteistasis nuo 2016 m. gruodžio 9 d. vykdė individualią veiklą, o nuo 2016 m. gruodžio 19 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d., t. y. beveik iki pat savo išvykimo iš Lietuvos Respublikos, dirbo A. Ž. individualioje įmonėje. Taigi, D. Ž. darbiniai ir socialiniai santykiai buvo glaudžiai susiję su Panevėžiu, t. y. su paskutine žinoma jo gyvenamąja vieta. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai Norvegijos Karalystės Pietvakarių regiono pataisos tarnybos prašymą dėl Hordalando apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio, priimto D. Ž. atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje perdavė pagal teismingumą nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

10. Iš aukštesniajam teismui pateikto skundo matyti, kad nuteistasis D. Ž. iš esmės prieštarauja, kad byla (teikimas) būtų nagrinėjama ar nuosprendžiu paskirta bausmė būtų perduota vykyti Lietuvos Respublikoje, kadangi jis bausmę atlieka Norvegijoje, kur yra jo šeima, t. y. sužadėtinė ir sūnus. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nutarties dėl teismingumo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, tačiau nėra nagrinėjamos Hordalando apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje teisinis pagrindas ir su tuo susijusios aplinkybės. Todėl šie nuteistojo skundo argumentai nėra nagrinėjami ir vertinami.

11. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti nuteistojo D. Ž. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.