Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-04-05 · Civilinė byla Nr. 2-369/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-05
Bylos Nr.
2-369/2012
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01819-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rimvydas Norkus, Donatas Šernas, Dalia Vasarienė
Atsakovas
A. I.
Ieškovas
Nordea Bank Finland PLC
Kategorijos
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-369/2012Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01819-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 99.1.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, civilinėje byloje Nr. 2-632-560/2011 pagal ieškovo Nordea Bank Finland PLC ieškinį atsakovui A. I. dėl įsiskolinimo priteisimo bei pagal atsakovo A. I. priešieškinį ieškovui Nordea Bank Finland PLC dėl atleidimo nuo privelės vykdymo, dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Inegro“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu nusprendė ieškovo Nordea Bank Finland PLC ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo A. I. ieškovo naudai 3 099 504,65 eurų skolos, 16 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 30 000 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 6 000 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovo priešieškinys minėtu teismo sprendimu buvo atmestas.

Atsiliepimas

Atsakovas A. I. pateikė apeliacinį skundą dėl nurodyto teismo sprendimo, kuriuo be kita ko prašė atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 2 d. nutartimi atsakovo prašymą patenkino iš dalies, t. y. atleido jį nuo 10 000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą bei nustatė terminą sumokėti likusią dalį, t. y. 20 000 Lt, žyminio mokesčio. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi šią Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Atsakovas pateikė teismui prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Nurodė, jog jis dėl sunkios finansinės padėties objektyviai neturi galimybės gauti lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti. Taip pat nurodė, jog jis niekur nedirba, bylos nagrinėjimo metu jokios aplinkybės dėl jo turtinės padėties nepasikeitė. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priešieškinio priėmimo klausimą, pripažino, kad atsakovo turtinė padėtis sudaro pagrindą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotos visos jam priklausančios lėšos, kas itin riboja jo veiksmus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsakovo prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą netenkino.

Teismas nurodė, kad apeliantas nepateikė jokių naujų įrodymų, patvirtinančių jo sunkią materialinę padėtį, kurių tiek Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas jo prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio, tiek Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, būtų nevertinę ir dėl jų nepasisakę. Taip pat apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog jo sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės vėliau ir jis, bylos pralaimėjimo atveju, galės susimokėti bylinėjimosi išlaidas. Priešingai, apeliantas prašyme nurodė, jog jo turtinė padėtis bylos nagrinėjimo metu nė kiek nepagerėjo. Be to, apelianto argumentai, jog jo turtui yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir tai riboja jo veiksmus, jau buvo vertinami nagrinėjant prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio. Teismas pažymėjo, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog jis būtų kreipęsis į teismą su prašymu pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtį, leidžiant iš areštuotų lėšų sumokėti žyminį mokestį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo išsprendė formaliai, neanalizuodamas susidariusios situacijos, kai atsakovas šiuo metu negali gauti didelės pinigų sumos žyminio mokesčio sumokėjimui. Teismas, spręsdamas priešieškinio priėmimo klausimą, pripažino, jog atsakovo turtinė padėtis sudaro pagrindą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Bylos nagrinėjimo metu aplinkybės dėl atsakovo turtinės padėties iš esmės nepasikeitė. Šiuo metu jis niekur nedirba, tačiau aktyvios darbo paieškos duoda rezultatų ir yra konkrečių darbo pasiūlymų, taigi egzistuoja reali galimybė iki teismo sprendimo surinkti pinigų sumą, reikalingą žyminiam mokesčiui sumokėti.Dėl šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių areštuotos visos apeliantui priklausančios piniginės lėšos, esančios sąskaitose, pas jį ar trečiuosius asmenis, taip pat nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas. Apeliantas pažymi, kad jokių neareštuotų piniginių lėšų ar kito turto jis neturi.Teismas neatsižvelgė į tai, kad įstatymai numato atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagrindą, kai procesinį dokumentą pateikia vartotojas (CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Tai savarankiškas pagrindas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Nordea Bank Finland PLC prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog jo sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės vėliau ir kad jis bylos nagrinėjimo metu galės susimokėti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad tai, jog apeliantas iki šiol nėra sumokėjęs žyminio mokesčio už priešieškinį tik patvirtina, kad nėra realių aplinkybių, rodančių, kad apeliantas ateityje surinks pakankamą pinigų sumą ir galės laiku sumokėti atidėtą žyminio mokesčio dalį. Taip pat nurodo, kad apeliantas negali būti laikomas vartotoju pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes jis laidavimo sutartį su banku sudarė siekdamas išimtinai su jo verslu susijusių tikslų. Be to, ši išlyga taikytina sprendžiant atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą. Pažymi, jog patenkinus apelianto prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, nebūtų įgyvendintas įstatymų leidėjo siekis žyminio mokesčio institutu vykdyti neracionalaus ir nesąžiningo bylinėjimosi prevenciją. Banko įsitikinimu, apeliantas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teise į tesiminę gynybą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto prašymą atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą.

CPK 84 straipsnis numato, kad esant motyvuotam ir pagrįstam asmens prašymui, teismas, atsižvelgęs į to asmens turtinę padėtį, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti asmeniui realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti šio mokesčio.

Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 12 d. nutartimi iš dalies patenkino apelianto prašymą, atleido jį nuo dalies, t. y. 10 000 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo ir nustatė terminą sumokėti likusiai daliai, t. y. 20 000 Lt, žyminio mokesčio. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad apeliantas neprašė atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimo iki apeliacinės instancijos teismas priims procesinį sprendimą, o prašė tik atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Apeliantas, pateikdamas prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nurodė, kad dėl sunkios finansinės padėties šiuo metu jis objektyviai neturi galimybių gauti lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti, nes teismas šioje byloje priėmė nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotos visos apeliantui priklausančios lėšos, esančios sąskaitose pas jį ar trečiuosius asmenis, taip pat nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o tai itin riboja apelianto veiksmus. Atmesdamas šį apelianto prašymą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog jo sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės vėliau ir kad jis, bylos pralaimėjimo atveju, galės susimokėti bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad sprendžiant dėl prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo pagrįstumo, reikia ne tik nustatyti sunkią asmens turtinę padėtį, bet ir nustatyti, ar asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį. Visgi, nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija reikšminga aplinkybe laiko tai, kad dėl šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, visas apeliantui priklausantis turtas yra areštuotas. AB Swedbank pažyma patvirtina, kad areštuotos sąskaitoje esančios lėšos 10 701 969 Lt ir 19 286,71 Lt sumai (2 t., b. l. 95). Byloje esanti antstolės pažyma dėl viešųjų varžytynių patvirtina, kad apelianto atžvilgiu yra vykdomas priverstinis 663 310,93 Lt dydžio skolos išieškojimas (2 t., 93 b. l.). Apeliantas nedirba ir pajamų negauna, nors, jo teigimu, užsiima darbo paieška. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtos aplinkybės neabejotinai riboja apelianto finansines galimybes sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, kuri nagrinėjamoje byloje yra iš tiesų didelė. Pažymėtina ir tai, kad byla vyksta dėl itin didelės sumos įsiskolinimo priteisimo, todėl tuo atveju, jei būtų patenkinti atsakovo apeliacinio skundo reikalavimai, apelianto turtinė padėtis iš esmės pagerėtų.

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, teisėjų kolegija mano, jog vien dėl to, kad atsakovas neturi realių finansinių galimybių sumokėti visą žyminio mokesčio dalį iš karto, negali būti apribota jo teisė į apeliaciją, dėl to sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas atidėti apeliantui dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas neatleidžia asmens nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pareigos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti atsakovui A. I. nesumokėtos dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.

Teisėjai Rimvydas NorkusDonatas ŠernasDalia Vasarienė