Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam esant kalinamam Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 17 d. iki 2021 m. vasario 10 d.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo pataisos namuose sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Pareiškėjas teigia, jog jam nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus gyvenamasis plotas.

Administracinėje byloje esantys duomenys (b. l. 14) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad nuo 2020 m. gruodžio 17 d. iki 2020 m. vasario 8 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 1, kuri yra 8 kv. m ploto, joje atliko bausmę 2 asmenys, todėl pareiškėjui teko 4 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2021 m. vasario 9 d. iki 2021 m. vasario 10 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 26, kuri yra 10,51 kv. m ploto, joje gyveno 2 asmenys, todėl pareiškėjui teko 5,25 kv. m gyvenamojo ploto. Atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, pareiškėjas, gavęs atsiliepimą į skundą jų neginčijo, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatuoja, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma. Taigi, nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.).

Pareiškėjas taip pat teigia, jog nebuvo užtikrinama socialinės reabilitacijos programų, buvo nepakankamai kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo renginių.

Į administracinę bylą patikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui yra sudarytas 2020 m. sausio 3 d. Individualus socialinės reabilitacijos planas Nr. 86/04K-6 (b. l. 27–31), kuriame numatytos socialinės reabilitacijos priemonės. Iš Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės (b. l. 32–35) matyti, jog socialinės reabilitacijos priemonės numatytos socialinės reabilitacijos plane yra vykdomos. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. V-167 „Dėl rekomendacijų Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą Valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152, metu, patvirtinimo“ 17 punktą sporto, kultūrinius renginius, susitikimus, pasitarimus ar kitokius susibūrimus įstaigų viduje nutarta organizuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro-valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimais, neviršijant nurodyto maksimalaus renginio dalyvių skaičiaus patalpoje ir (ar) atviroje erdvėje. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog Marijampolės PN programų, kuriose dalyvauja daugiau nei du asmenys, vedimas sustabdomas iki tol, kol bus atšaukta ekstremali situacija. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas būtų siekęs dalyvauti kokioje nors konkrečioje socialinės reabilitacijos programoje ir jam tokia teisė nebuvo suteikta. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes atsakovo atstovo neteisėti veiksmai dėl socialinės reabilitacijos programų, kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo renginių neužtikrinimo nekonstatuotini.

Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. 7/07-1194 patvirtina, kad nuo 2020 m. spalio 29 d. pareiškėjas yra priskirtas drausmės grupei. BVK 75 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti 2 valandas. Pagal BVK 75 straipsnio 2 dalį drausmės grupei priskirti nuteistieji gali būti laikomi užrakinti. Atsižvelgus į paminėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo argumentai, jog jam nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė ir pasivaikščioti jis galėjo tik 2 valandas per parą atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, jog kamerose nebūdavo dezinfekcijos, pasivaikščiojimo kiemuose šiukšlių kibirai sulaužyti, buvo pilna šiukšlių, kiemai nevalomi, neįrengti suoliukai, kamerose neveikė ventiliacija, vėdinama buvo tik per langą, švaraus oro kiekis neatitiko norminio oro švarumo, langus dengė grotos, už pusės metro buvo siena, todėl buvo stipriai apriboti šviežio oro srautai, oro judėjimo greitis neatitiko higienos normų reikalavimų, natūrali šviesa beveik nepateko į patalpas, sanitariniame mazge neveikė oro šalinimo sistema.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punkte, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 °C (Higienos normos HN 134:2015 16 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos HN 134:2015 14 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos HN 134:2015 39 punktas). Higienos norma HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Higienos normos HN 134:2015 34 punktas nustato, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka.

Atsakovo atstovo atsiliepime nurodyta, kad įstaiga užtikrina HN 134:2015 reikalavimų laikymąsi: gyvenamosios patalpos vėdinamos atidarius langus, taip pat įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija, dirbtinis apšvietimas visose patalpose yra ne mažesnis nei 200 lx, pasivaikščiojimo kiemeliai yra įrengti tinkamai.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog drabužiai buvo skalbiami tik kartą per mėnesį, todėl rūbus tekdavo skalbtis savarankiškai, tačiau kameroje nebuvo sudaryta sąlygų išskalbtus rūbus išsidžiovinti.

Higienos normos HN 134:2015 40 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Marijampolės PN kamerose gyvenančių nuteistųjų patalynė ir drabužiai yra skalbimai bei džiovinami centralizuotai įstaigos skalbykloje pataisos namų direktoriaus patvirtinta tvarka. Taip pat informavo, kad pareiškėjas turėjo galimybę skalbtis drabužius kiekvieną dieną. Į bylą pateiktoje Dušinės, skalbyklos, kirpyklos, avalynės ir drabužių taisyklos teikiamų paslaugų naudojimo tvarkoje (b. l. 40) nustatyta, kad skalbykloje centralizuotai skalbiama patalynė ir nuteistųjų, kuriems nesudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius patiems, drabužiai. Minėtoje tvarkoje numatyta, kad patalynė ir drabužiai skalbimui priimami ir atiduodami išskalbti tik grafike nurodytu laiku. Marijampolės PN 2020 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. 20/07-1966 nurodoma, jog kamerose gyvenantiems nuteistiesiems patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami kartą savaitėje, viršutiniai – kartą per mėnesį (b. l. 21). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes bei į tai, jog Higienos normos HN 134:2015 40 punktas nereglamentuoja viršutinių drabužių skalbimo periodiškumo, konstatuotina, jog šiuo aspektu nenustatyta neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų.

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš netinkamo maitinimo, nurodo, kad maistas nebuvo kaloringas ir skanus, dienos davinio energetinė vertė buvo nuo 1300 kcal iki 1500 kcal, dažnai neatitiko nustatyto kiekio.

BVK 173 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji maistu aprūpinami nemokamai, pagal fiziologines mitybos normas. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės) 5 punktą, nuteistųjų maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija.

Pareiškėjas nurodė, jog serga hepatitu C, tačiau jam nėra skiriamas pagerintas maitinimas.