Panevėžio apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui J. A., VĮ Turto banko atstovui, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo pagal pareiškėjos L. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. A., VĮ Turto bankui, išvadą teikiančiai institucijai -Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (b.l. 37) su pareiškėjos reikalavimais taip pat sutiko, mano, kad pareiškimas yra pareikštas nepilnamečių vaikų interesais, todėl yra tenkintinas. Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad pareiškėja yra nepilnamečių A. A., gim. (duomenys neskelbtini) , ir J. A., gim. (duomenys neskelbtini) motina, jų tėvas V. A. mirė 2013-05-18 (b.l. 6, 7, 8). 2013 m. birželio 25 d. mirė B. A., nepilnamečių vaikų senelė (b.l. 10). B. A. sutuoktinis pareiškėjos nepilnamečių vaikų senelis J. A., mirė 2015-02-11 (b.l. 11), B. A. turėjo du sūnus: V. A., mirusį 2013-05-18 (pareiškėjos sutuoktinis) ir J. A., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 34-35). Pareiškėja nori priimti B. A. palikimą atstovavimo teise V. A. nepilnamečių vaikų: A. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. A., gim. (duomenys neskelbtini) vardu, tačiau praleido įstatymų nurodytą terminą senelės palikimui priimti, kurį prašo atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Ginčo dėl to nėra kilę.Suinteresuotas asmuo J. A. 2015-11-09 raštu nurodė, jog pareiškimo pretenzijų jis neturi, šios turto dalies jis yra atsisakęs. Pagal CK 4.47 str. 2 p., vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio asmens turto, turtinių teisių ir pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas, o palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). CK 5. 57 str. 1 d. įtvirtinta, kad CK 5.50 str. nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Minėtam CK straipsniui taikyti svarbu nustatyti, kada pareiškėjas sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar per įstatymo nustatytą terminą jis išreiškė norą priimti palikimą ir kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminą jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Taigi, nagrinėjant įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, būtina nustatyti šias aplinkybes : 1) ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) nustačius atitinkamas aplinkybes privalomai vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, 3) nustatyti ir išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Nustatant ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Minėti klausimai sprendžiami visų bylos aplinkybių kontekste, o teismas turi diskrecijos teisę vertinti, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Šios bylos ypatumas yra tai, kad asmuo siekiantis teisinio rezultato – palikimo priėmimo ir realizuojantis savo, kaip įstatyminio įpėdinio teises yra nepilnamečiai A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. A., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujami savo įstatyminės atstovės – motinos L. A. Faktiškai dėl savo nepilnametystės A. A. ir J. A. teisės į senelės palikimą galėjo būti įgyvendintos tik per jų įstatyminę atstovę L. A., nes patys vaikai kreiptis su pareiškimu pas notarą negalėjo. Kaip pareiškėja nurodė, nustatytu laiku ji vaikų vardu palikimo po B. A. nepriėmė dėl stresinės ir nervinės jos būklės, nes beveik vienu metu mirė jos vyras ir jo motina, tai lėmė ir vyro brolio netinkamas elgesys, jos pačios psichologinė būklė buvo sudėtinga, ji buvo visiškai palūžusi, todėl ir nepajėgė susitvarkyti palikimo. Tai laikytina svarbiomis priežastimis, lėmusiomis tai, kad buvo praleistas terminas palikimui priimti. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad sutinkamai su susiklosčiusia teismų praktika bylose, kuriose yra sprendžiamas bet koks klausimas, susijęs su vaiko interesais, visada yra būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Vaiko interesų viršenybės principo įgyvendinimas yra viešojo intereso apsaugos sudedamoji dalis. Vaiko interesų viršenybė turi būti užtikrinama inter alia ir turtiniuose santykiuose. Tai pabrėžta ir 2011-06-30 apibendrinime „Dėl nepilnamečių turtinių teisių apsaugos paveldėjimo teisiniuose santykiuose“. Todėl termino pratęsimas palikimui priimti visiškai atitinka prioritetinį vaikų teisių apsaugos principą, vaiko interesus, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Kitų asmenų teisės ir viešasis interesas nebus pažeisti, kaip jau ir minėta, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis pratęstinas (CK 5.57 str. 1 d.).

Pareiškėja taip pat prašo išduoti teismo leidimą priimti 2013 m. birželio 25 d. mirusios B. A. palikimą sūnų vardu pagal turto apyrašą.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja elgtųsi priešingai nepilnamečių vaikų interesams. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodoma, kad skyrius sutinka su pareiškėjos prašymu ir rekomenduoja, jog palikimą nepilnamečių vaikų vardu pareiškėja priimtų pagal apyrašą. Duomenų, kad palikimas būtų apsunkintas kreditoriniais reikalavimais byloje nėra, palikimo priėmimas atitinka vaikų interesus, todėl įvertinus visumą aptartų aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėjos nepilnamečių vaikų A. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. A., gim. (duomenys neskelbtini) teisės ir interesai pažeisti nebus, taigi prašymas dėl teismo leidimo išdavimo tenkintinas. Įpėdiniai, priėmę palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.52, 5.53 str.), todėl siekiant apginti nepilnamečių įpėdinių interesus, pareiškėjai išduotinas teismo leidimas nepilnamečių vaiko vardu priimti palikimą pagal turto apyrašą, įpareigojant notarą išduoti vykdomąjį pavedimą antstoliui sudaryti turto apyrašą.

Byloje susidarė 6,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios priteistinos iš pareiškėjos (CPK 88 str. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 str., 582 str. 4 d. ir 6 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str., 5.56 str., 5.57 str., teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Pratęsti L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui pagal įstatymą priimti atstovavimo teise sūnų A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) vardu po B. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2013 m. birželio 25 d., mirties trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarčiai įsiteisėjus, išduoti teismo leidimą L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių sūnų A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą atstovavimo teise, atsiradusį po jų senelės B. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2013 metų birželio 25 d., palikimą priimant pagal turto apyrašą. Įpareigoti notarą išduoti vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 str. 2 d.).

Priteisti iš L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,56 Eur (šešis eurus 56 euro ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Nutartis dalyje dėl termino pratęsimo per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.