Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-715-115/2009

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-07-24
Bylos Nr.: 2A-715-115/2009
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Algirdas Auruškevičius (pran.), Petras Jaržemskis, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas: Ž. Š.
Atsakovas: LR Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybei
Trečiasis asmuo: Policijos departamentui prie LR VRM
Advokatai: Dominykas Varnas

Kategorijos

44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-715-115/2009

Teisėjas Arūnas Zaveckis Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1; 44.2.4.2; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. liepos 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,

teisėjų Petro Jaržemskio, Henricho Jaglinskio,sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei,dalyvaujant ieškovui Ž. Š. ,ieškovo atstovui advokatui Dominykui Varnui,atsakovo LR Teisingumo ministerijos atstovei Eglei Dervinskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-1132-735/2009, pagal ieškovo Ž. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei atstovaujamai LR teisingumo ministerijos ir trečiajam asmeniui Policijos departamentui prie LR VRM dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Ž. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos LR teisingumo ministerijos, priteisti 13651,06 Lt turtinės žalos atlyginimo, 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 7100 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nurodė, kad jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas įtariant jį padarius nusikaltimus, numatytus BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006-12-20 nuosprendžiu pagal pareikštą jam kaltinimą padarius nusikaltimus, numatytus BK 228 str. 1 d. ir BK 302 str. 1 d., jis buvo išteisintas, o dėl kaltinimo, padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d., jis nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas ir baudžiamoji byla toje dalyje dėl mažareikšmiškumo nutraukta. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-07 nuosprendžiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006-12-20 nuosprendis buvo panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 1 d. ir jam skirta bausmė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas 3 metams, taip pat pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d., ir jam skirta 30 MGL (3 750 Lt) bauda, taip pat pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 str. 1 d. ir jam paskirta 30 MGL (3 750 Lt) bauda. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-09 nutartimi Kauno apygardos teismo 2007-03-07 nuosprendis buvo panaikintas ir paliktas galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006-12-20 išteisinamasis nuosprendis. Ieškovas nurodė, kad minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo galutinai patvirtinta, kad jis nusikaltimo nepadarė ir, kad Kauno apygardos teismo nuosprendžiu jis buvo nuteistas nepagrįstai. Dėl baudžiamosios bylos iškėlimo ir nepagrįsto nuteisimo jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2006-08-01 iki 2006-12-20 jis Kauno miesto apylinkės teismo ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarčių pagrindu pagal darbdavio Kaišiadorių rajono PK viršininko įsakymus buvo laikinai nušalintas nuo pareigų vykdymo, o nuo 2007-03-14 Kauno apygardos teismo priimto nuosprendžio pagrindu pagal Kaišiadorių rajono PK viršininko 2007-03-14 įsakymą Nr. 63-TE-33 buvo visiškai atleistas iš vidaus tarnybos. Tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutarties priėmimo jis 2007-10-17 vėl buvo grąžintas į tarnybą. Ieškovas nurodė, kad jis negavo darbo užmokesčio už visą nušalinimo laikotarpį, taip pat už visą laikotarpį nuo atleidimo iš vidaus tarnybos iki jo grąžinimo į tarnybą, t.y. už laikotarpį nuo 2006-08-01 iki 2007-10-17, ir bendra jam padaryta turtinė žala sudaro 13 651,06 Lt. Jis nurodė, kad dėl darbo užmokesčio sumokėjimo jis kreipėsi į savo darbdavį Kaišiadorių rajono PK, tačiau šis išmokėti šias sumas atsisakė. Ieškovas nurodė, kad jis buvo nušalintas neteisėtais teismų sprendimais, o Kaišiadorių rajono PK viršininkas priimdamas įsakymus dėl ieškovo nušalinimo neturėjo pasirinkimo ir tik vykdė teismų sprendimus. Taip pat ieškovas nurodė, kad dėl užtrukusio ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme jis ir visa jo šeima patyrė didelį stresą ir nepatogumus. Policijos struktūroje jis nepriekaištingai dirbo 11 metų, todėl ikiteisminis tyrimas bei neteisėtas nuteisimas pablogino jo reputaciją. Ieškovas nurodė, kad nors jis buvo išteisintas, tačiau visi įrašai jo tarnybos lape yra išlikę ir gali turėti įtakos jo galimybei ateityje siekti karjeros. Be to, nušalintas nuo tarnybos jis neteko vienintelio pragyvenimo šaltinio ir negalėjo išlaikyti šeimos: sutuoktinės bei dviejų mažamečių vaikų Gabijos, gim. 2001-10-28, ir Tito, gim. 2006-07-02. Ieškovas nurodė, kad jis per nušalinimo nuo tarnybos bei atleidimo iš tarnybos laikotarpį bandė nesėkmingai įsidarbinti kitur. Galimybes rasti kitą darbą ribojo jo turimas policijos pareigūno išsilavinimas. Taip pat ieškovas nurodė, kad pradėjus jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą jis buvo priverstas organizuoti savo gynybą ir turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ikiteisminio tyrimo išlaidos sudarė 500 Lt, už atstovavimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ieškovas nurodė sumokėjęs advokatu 5 000 Lt, o už gynybą kasacinės instancijos teisme - 500 Lt.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujanti LR teisingumo ministerija su ieškiniu nesutiko, tačiau esant tam tikroms aplinkybėms su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad LR CK 6.273 str. 1 d. pagrindu LR Vyriausybė 2001-07-26 nutarimu Nr. 932 įgaliojo atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo tas valstybės institucijas, dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado tokia žala. LR teisingumo ministerija yra įgaliota atstovauti valstybei tik tada, kai žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. Atsakovas nurodė, kad dėl šių aplinkybių LR teisingumo ministerijai gali būti reiškiamas reikalavimas ir ji gali atsakyti už ieškovui Kauno apygardos teismo 2007-03-07 apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuris buvo panaikintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartimi, padarytą žalą. LR teisingumo ministerija nurodė, kad dėl ieškovui per laikotarpį nuo jo nušalinimo nuo tiesioginių pareigų vykdymo padarytos žalos turi atsakyti tiesioginis jo darbdavys. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog ieškovo laikinas nušalinimas nuo pareigų ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu buvo neteisėtas, todėl per šį laikotarpį padaryta žala (negautos pajamos) jam neturi būti priteisiamos. Atsakovo atstovas pripažino, jog ieškovą neteisėtai nuteisus, jis nuo 2007-03-14 buvo atleistas iš užimamų pareigų ir į jas grąžintas 2007-10-17, dėl ko jam buvo padaryta turtinė žala dėl negautų pajamų. Tačiau vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis bei LR CK 6.282 str. 1 d. atsakovo atstovas teigė, jog Ž. Š. buvo neteisėtų veiksmų dalyvis, todėl ieškovui priteistinos turtinės žalos dydis arba turi būti sumažintas arba reikalavimas dėl jos priteisimo iš viso atmestinas. Taip pat atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog dėl neteisėto nuteisimo jam buvo padaryta būtent 30 000 Lt neturtinė žala, taip pat nurodė, kad nėra įrodytos LR CK 6.250 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Nurodė, kad ieškovas nebuvo apkaltintas sunkaus nusikaltimo padarymu, jam nebuvo pritaikyta laisvės atėmimo bausmė, nepateikta duomenų apie tai, kad informacija apie nuteisimą buvo paskleista visuomenės informavimo priemonėse, kad buvo sutrikdyta ieškovo sveikata, todėl teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus atsižvelgiant į šias aplinkybes prašė nustatyti teismą.

Tretysis asmuo Policijos departamentas prie VRM su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad ieškovas Ž. Š. nušalinimo nuo tarnybos ir nuteisimo laikotarpiu nuo 2006-08-01 iki 2007-10-17 negavo 13 651,06 Lt darbo užmokesčio ir šis jo reikalavimas turėtų būti tenkinamas. Tretysis asmuo taip pat nurodė, kad ieškovas neįrodė visų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų – padarytos neturtinės žalos dydžio, neteisėtų veiksmų, žalą padariusio asmens kaltės, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų būtų atmestinas. Taip pat tretysis asmuo nesutiko su atsakovo atstovo teigimu, kad per nušalinimo laikotarpį ieškovui nesumokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas turi sumokėti darbdavys ir nurodė, kad darbdavys neturi tam skirtų piniginių lėšų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš Lietuvos Respublikos valstybės Ž. Š. 8 802,16 Lt turtinės žalos atlyginimo, 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 220 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 10 022,16 Lt. Likusioje dalyje ieškinį atmetė ir priteisė iš Ž. Š. Lietuvos Respublikos valstybei 14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad 2006-08-01 nušalinant Ž. Š. nuo pareigų jo atžvilgiu buvo taikyta LR BPK 157 str. nustatyta procesinė prievartos priemonė. Laikiną nušalinimą nuo pareigų taiko tik teismas, o darbdavys yra tik teismo sprendimą taikyti šią procesinę prievartos priemonę vykdytojas. Darbdaviui nėra suteikta teisė šią priemonę pakeisti kita ar ją panaikinti. Kaip matyti, šiuo atveju Kaišiadorių rajono PK viršininkas priimdamas įsakymus dėl Ž. Š. nušalinimo vykdė ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas nutartis dėl jo laikino nušalinimo, todėl nustačius, kad šie procesiniai teismo sprendimai buvo neteisėti, atsirastų pagrindas konstatuoti esant vieną iš sąlygų atsirasti valstybės civilinei atsakomybei ir šiame teisiniame santykyje pagal LR Vyriausybės 2001-07-26 nutarimą Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ valstybei atstovauti yra įgaliota LR teisingumo ministerija. Todėl teismas nurodė, kad atsakovo atstovo argumentas, jog valstybės atstovu dėl nušalinimo laikotarpiu padarytos ieškovui žalos atlyginimo turi būti Policijos departamentas prie VRM yra nepagrįstas ir jį atmetė. Pirmos instancijos teismas, aiškindamasis ar pagrįstai ikiteisminio tyrimo teisėjai laikinai nušalino ieškovą Ž. Š. nuo pareigų, pažymėjo, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. Išteisinamasis nuosprendis (apkaltinamojo nuosprendžio panaikinimas) yra teisingumo aktas teisiamojo atžvilgiu, bet ne apkaltos aktas bylą tyrusiems asmenims. Pagal LR CK 6.272 str. ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 4 str. 1 d. teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, jeigu jiems neteisėtai taikytos procesinės prievartos priemonės (kardomosios priemonės ir kitos procesinės prievartos priemonės). Procesinių prievartos priemonių taikymas laikytinas neteisėtu, kai įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (nuosprendžiu, nutartimi) nustatyti baudžiamojo proceso normų pažeidimai, kuriuos padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, priimdami sprendimus taikyti procesines prievartos priemones. Šiuo atveju nei Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006-12-20 nuosprendyje, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartyje nėra konstatuota, jog procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų Ž. Š. buvo pritaikyta nepagrįstai ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Teismas nenustatė, kad skiriant laikiną nušalinimą nuo pareigų, ar jį pratęsiant, būtų pažeisti įstatymai. Be to, pats ieškovas pripažino, jog priimtų teismo nutarčių dėl jo laikino nušalinimo nuo pareigų jis įstatymo nustatyta tvarka neskundė aukštesniam teismui. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų, ieškovo atžvilgiu buvo taikyta neteisėtai, todėl neįrodžius neteisėtų teismo, teisėjo veiksmų priimant šiuos sprendimus, negalimas ir Ž. Š. reikalavimo dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės, t.y. negautų pajamų, susijusių su darbo santykiais per nušalinimo laikotarpį nuo 2006-08-01 iki 2006-12-20, ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimas. Pirmos instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog nesant sąlygų valstybės deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti taip pat nepagrįstas ir atmestinas yra ieškovo reikalavimas dalyje dėl 5 500 Lt jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Teismas pripažino pagrįstu ieškovo argumentą, kad dėl neteisėto jo nuteisimo jis už laikotarpį nuo 2007-03-15 iki 2007-10-16 negavo su darbo santykiais susijusių pajamų. Nurodė, kad šios negautos pajamos yra ieškovo nuotoliai ir gali būti pripažintini turtine žala. Pagal LR Žalos atlyginimo įstatymo 4 str. 1 d. asmeniui, kuriam žala atsirado dėl neteisėto nuteisimo, ne teismo tvarka atlyginama reali turtinė žala, tame tarpe ir negautas darbo užmokestis ar kitos darbinės pajamos atskaičius mokesčius ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Pagal šią įstatymo nuostatą ne teismo tvarka atlyginamos turtinės žalos dydis negali viršyti 10 000 Lt. Dėl to, teismas konstatavo, jog pagal šią nuostatą asmeniui dėl neteisėto nuteisimo priklauso išmokėti visą negautą darbo užmokestį (atskaičius mokesčius), jei jo suma neviršija 10 000 Lt. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas priteisė ieškovui iš Lietuvos Respublikos valstybės 8 802,16 Lt turtinės žalos atlyginimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo prašymas priteisti žalos atlyginimą iš valstybę atstovaujančios institucijos – LR teisingumo ministerijos yra nepagrįstas ir jį atmetė. Šiuo atveju pažymėtina, kad pagal LR CK 6.272 str. 1 d. padarytą žalą įpareigota atlyginti valstybė, tuo tarpu LR teisingumo ministerija pagal LR CK 6.273 str. 1 d., LR Vyriausybės 2001-07-26 nutarimą Nr. 932 „Dėl atstovavimo bylose dėl žalos atlyginimo“ yra tik valstybės atstovas ir savarankiškai negali atsakyti pagal valstybei reiškiamą reikalavimą. Dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovui gali būti atlyginama tik dėl neteisėto jo nuteisimo padaryta neturtinė žala (LR CK 6.272 str. 3 d.). Bylos duomenimis Ž. Š. buvo laikomas nuteistu laikotarpiu nuo 2007-03-07 iki 2007-10-09, o tai nėra ilgas laikotarpis. Be to, jo atžvilgiu nebuvo taikytas laisvės atėmimas ar laisvės apribojimas. Paskirtos nuobaudos nėra didelės. Byloje nėra duomenų apie šio nuteisimo įtaką ieškovo sveikatai, tačiau savaime suprantama, kad dėl nepagrįsto nuteisimo ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija tiek aplinkinių, tiek bendradarbių akyse. Po Kauno apygardos teismo nuosprendžio priėmimo ieškovas buvo atleistas iš vidaus tarnybos ir prarado galimybę dirbti ir išlaikyti šeimą, savo mažamečius vaikus. Nors ieškovo argumentas, kad jis bandė įsidarbinti, tačiau jam nepavyko nėra pagrįstas įrodymais, tačiau teismas pripažino, kad policijoje dirbusiam ir už padarytą nusikalstamą veiką atleistam iš tarnybos asmeniui galimybė įsidarbinti yra labai ribota. Įvertinęs visas šias aplinkybes, pirmos instancijos teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies ir jam iš Lietuvos Respublikos valstybės priteisė 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

Ieškovas Ž. Š. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-03-04 sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės 13651,90 Lt turtinės žalos, 30000 Lt neturtinės žalos, 6000 Lt bylinėjimosi išlaidų baudžiamajame procese, taip pat šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas - 1100 Lt už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme bei 1500 Lt už šio apeliacinio skundo surašymą apeliacinės instancijos teismui. Ieškovas nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino ir priteisė jam mažesnį turtinės žalos atlyginimą negu jis prašė. Be to, pats ieškovo darbdavys buvo pripažinęs, jog ieškovo reikalavimas priteisti jam 13651,06 Lt žalą yra pagrįstas ir teisėtas. Ieškovas mano, kad teismas visiškai nepagrįstai atsižvelgė į atsakovo atstovo aiškinimus, neva reikia taikyti žalos sumažinimo doktriną, kadangi ieškovas kaip nukentėjusysis pats pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atsargiai. Ieškovas nurodo, kad teismas sprendimu turėjo priteisti tiek 5348,90 Lt turtinės žalos atlyginimą, tiek 5500 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų CK 6.249 str. 1 d. tiesioginių nuostolių forma. Šios išlaidos buvo protingo dydžio, būtinos ir reikalingos ginant ieškovo teises ir interesus baudžiamajame procese, siekiant visiško išteisinimo. Todėl ieškovas mano, kad teismui atmetus ieškinį dėl 10848,90 Lt turtinės žalos atlyginimo, ši sprendimo dalis turi būti pakeista, tenkinant minėtą ieškinio reikalavimą kartu su 8802,16 Lt teismo jau priteista turtinės žalos suma. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad neturtinė žala ieškovui gali būti atlyginama tik dėl neteisėto nuteisimo 2007-03-14 Kauno apygardos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, t. y. neturtinė žala ieškovą nušalinant nuo darbo ir įtariant kriminalinio nusikaltimo padarymu neturėtų būti atlyginama. Ieškovas pažymi, kad teismas vėlgi nepagrįstai rėmėsi LR žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 4 str., kadangi jis kalba apie žalos atlyginimą neteismine tvarka. Kadangi šiuo atveju ginčas yra teisme, žala atlyginama teismine tvarka. Ieškovas mano, kad teismas nepagrįstai neturtinės žalos dydį numažino iki 1000 Lt. Laiko, jog teismas nemotyvuotai sprendė, kad 7 mėnesių nuteisimo laikotarpis nėra ilgas. Ieškovas pažymi, kad jis buvo nepagrįstai nuteistas, nepagrįstai nušalintas nuo darbo, apie jo įtarimą nusikaltimu sužinojo kaimynai, dalis artimųjų, ir dauguma bendradarbių, todėl ieškovo jautėsi pažemintas jų akyse, prarado jų nepasitikėjimą. Tačiau teismas spręsdamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį į šiuos kriterijus neatsižvelgė.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti. Atsakovo atstovas pažymi, kad ieškovas buvo neteisėtai nuteistas, todėl jam atlyginta 8802,16 Lt turtinė žala, kuri sumažinta atsižvelgiant į LR CK 6.282 straipsnio 1 dalį. LR CK 6.282 straipsnio taikymo būtina sąlyga - nukentėjusio asmens kaltė. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (LR CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Atsakovo atstovas pažymi, kad ieškovas visgi buvo neteisėtų veiksmų dalyvis, o neteisėtų veiksmų dalyviui negali būti atlyginama žala, padaryta neteisėtais veiksmais. Todėl atsakovo atstovas mano, kad apeliaciniame skunde nurodyti ieškovo teiginiai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartyje nėra jokios užuominos į ieškovo didelį neatsargumą ar bendrą pobūdžio pareigą elgtis atsargiai pažeidimą, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Ieškovas teismo sprendimą skundžia ir dėl to, kad ieškovui neatlyginta turtinė ir neturtinė žala už ieškovo laikiną nušalinimą nuo pareigų. Tačiau asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija ar jos pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl šių subjektų neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų, jog ieškovas nepagrįstai buvo laikinai nušalintas nuo pareigų. Todėl atsakovo atstovas mano, kad teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą atlyginti jam turtinę ir neturtinę žalą už laikiną nušalinimą nuo pareigų. Atsakovo atstovas taip pat sutiko su pirmos instancijos teismo nuomone ir dėl 1000 Lt dydžio neturtinės žalos ieškovui priteisimo.

Tretysis asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Tretysis asmuo nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu laikinas ieškovo nušalinimas nuo pareigų buvo taikytas pagrįstai. Už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2006-08-01 iki 2006-11-01 ikiteisminio tyrimo metu ir už nušalinimo laikotarpį nuo 2006-11-02 iki 2007-10-17 baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu, ieškovas negavo darbo užmokesčio, kurį ieškovas būtų gavęs, jeigu nebūtų nušalintas. Todėl tretysis asmuo sutiko su ieškovo reikalavimu dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau pažymi, jog teismas atsižvelgęs į LR CK 6.282 str. 1 d. turėjo teisę turtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti. Tretysis asmuo taip pat nurodo, kad ieškovas neįrodė teismo jam padarytos žalos, todėl jo reikalavimas priteisti jam likusią 29 000 Lt neturtinę žalą yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas š dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas Ž. Š. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kuriuo tik iš dalies yra patenkintas jo ieškinys dėl atlyginimo turtinės ir neturtinės žalos, kuri padaryta jam iškeliant baudžiamąją bylą ir nuteisiant už nusikaltimus numatytus LR BK 228str.1d., 300str.1d., 302str.1d.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas iš dalies yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl keistinas.

Žemesnės instancijos teismas

Kolegija pažymi, kad CK 6.272 str. 1 d. nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Įstatymu nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio.

Neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areštas) yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų. Tuo tarpu iš šių veiksmų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu.

Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalą, yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas. Konstatavęs esmines ir reikšmingas aplinkybes civilinėje byloje teismas gali padaryti priešingą išvadą negu padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste. Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 7- 381/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006).

Žemesnės instancijos teismas

Kolegija pažymi, kad ieškovo nušalinimo nuo darbo metu galiojo 2002metais patvirtintas LR Baudžiamojo proceso kodeksas ir 2000 metais patvirtintas Baudžiamasis kodeksas. Iš byloje esančių nuosprendžių(b.l. 4-31) matyti, kad Ž. Š. baudžiamoji byla buvo iškelta už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju ir dirbdamas Kaišiadorių raj. PK viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulio pareigose, vykdydamas tarnybines pareigas, t.y. tirdamas 2006-07-25 gautą pranešimą apie Kaišiadorių rajone Pravieniškių II-ame kaime įvykusį techninį autoįvykį , piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 228str.1d., 300str.1d, 302str.1d.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2006-12-20 nuosprendžiu ieškovą pagal kaltinimus, numatytus BK 228 str. 1 d. ir BK 302 str. 1 d., išteisino, nenustačius, kad būtų padaryta inkriminuojama veika. Dėl kaltinimo, numatyto BK 300 str. 1 d., t.y. dėl tiesos neatitinkančių žinių įrašymą į PK „Informacijos žurnalą“ apie autoįvykį (dokumento suklastojimo), ieškovą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas atleido ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukė dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-07 nuosprendžiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006-12-20 nuosprendis buvo panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo ieškovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 1 d. ir jam skirta bausmė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas 3 metams; pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d., ir jam skirta 30 MGL (3 750 Lt) bauda; pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 str. 1 d. ir jam paskirta 30 MGL (3 750 Lt) bauda. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-09 nutartimi Kauno apygardos teismo 2007-03-07 nuosprendis yra panaikintas ir paliktas galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006-12-20 nuosprendis.

Paminėti dokumentai rodo, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ieškovui atitiko LR BPK 2 ir 6 str. nuostatas. Be to, atliekant ikiteisminį tyrimą, Kauno m. apylinkės teismas 2006-08-01 nutartimi, tenkinant prokuroro prašymą, įtariamąjį Ž. Š. nuo 2006-08-01 iki 2006-10-01 laikinai nušalino nuo pareigų ir šią nutartį įvykdė Kaišiadorių PK (b.l. 36-37, 38, 84-85). Įsiteisėjus Kauno apygardos teismo nuosprendžiui, ieškovas 2007-03-14 buvo atleistas iš tarnybos (b.l. 93). Lietuvos Aukščiausiajam teismui panaikinus Kauno apygardos teismo nuosprendį ir palikus galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo, ieškovas nuo 2006-12-20 vėl grąžintas į patrulio pareigas (b.l. 91, 92). Kolegija sprendžia, kad ieškovo nušalinimas nuo pareigų, atleidimas iš tarnybos ir grąžinimas yra atliktas vadovaujantis BPK ir kitais galiojančiais norminiais aktais. Byloje nėra nustatyta, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus jie būtų pripažinti neteisėtais BPK tvarka. Nagrinėjant bylą CPK tvarka, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovo teisės būtų pažeistos dėl ilgo ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo, ar nustatytos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Faktiškai ginčas yra iškilęs tik dėl materialinės teisės taikymo ir turtinės bei neturtinės žalos dydžio nustatymo.

Ieškovo patirtą turtinę žalą sudaro negautas uždarbis (13651,06Lt) nušalinimo, atleidimo iš tarnybos ir grąžinimo į pareigas laikotarpiu (b.l. 41), o taip pat advokato pagalbos išlaidos(6000,0Lt), patirtos baudžiamoje byloje (b.l.42-48). Ieškovo nurodytos žalos dydžio atsakovas ir tretysis asmuo neginčija. Neteismine tvarka LR teisingumo ministerija iš prašomos atlyginti 49651,06Lt turtinės ir neturtinės žalos sutiko sumokėti ieškovui 10000Lt, iš jų: 1754,0Lt advokato pagalbos išlaidoms ir 8245,91Lt negautoms darbo užmokesčio pajamoms atlyginti (b.l. 32-35).

Pirmos instancijos teismas priteisė ieškovui iš valstybės 10022,16Lt, iš jų: advokato pagalbos išlaidoms atlyginti-500,0Lt, negautų pajamų (uždarbio)-8802,16Lt ir neturtinės žalos-1000,0Lt. Tačiau su priteistu žalos dydžiu ieškovas nesutinka.

CK 6.272 straipsnyje nustatyta, kad padaryta neteisėtu nuteisimu, neteisėtu suėmimu, neteisėtu sulaikymu, neteisėtu procesinės prievartos priemonių pritaikymu, neteisėtu administraciniu areštu turtinė ir neturtinė žala yra atlyginama visiškai. Padarytos ir atlygintos žalos dydis valstybės deliktinės atsakomybės dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų atveju nustatomas pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles. CK 6.249 straipsnio pagrindu turtine žala pripažįstami tiesioginiai nuostoliai (asmens turto netekimas, sužalojimas, turėtos išlaidos) ir netiesioginiai nuostoliai (negautos dėl neteisėtų veiksmų pajamos).

Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad ieškovui negali būti atlyginama turtinė žala už laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpį, kadangi nušalinimas nuo pareigų nėra pripažintas neteisėtu. Šioje byloje valstybei CK 6.872str. 1 d. pagrindu atsiranda pareiga atlyginti ieškovui padarytą žalą, kuri atsirado ieškovą atleidus iš darbo, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, kuris vėliau buvo panaikintas. Tai rodo, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškovui priteisė 8802,16Lt atlyginti turtinei žalai, kurią sudaro nuteistojo negautos pajamos už laikotarpį nuo atleidimo iš tarnybos pagal Kauno apygardos teismo nuosprendį iki jo panaikinimo ir apelianto grąžinimo į pareigas. Šios sumos atsakovas neginčija, todėl ji paliktina kaip pagrįstai priteista, o apelianto argumentai dėl jos padidinimo iki 13651,06Lt atmestini. Tačiau kolegija mano, kad pirmos instancijos tesimas nepagrįstai ieškovui priteisė tik 500,0Lt advokato pagalbos išlaidų, patirtų baudžiamoje byloje. Pažymėtina, kad ieškovo patirtos advokato pagalbos 6000,0Lt išlaidų sumos atsakovas neginčija. Šios išlaidos yra susijusios su baudžiamosios bylos ieškovui iškėlimu, atliekamu ikiteisminiu tyrimu ir bylos nagrinėjimu keliose teismo instancijoje, pasiekiant galutinį rezultatą Lietuvos Aukščiausiajame teisme. Tai rodo, kad ieškovo turėtos visos advokato pagalbos išlaidos baudžiamoje byloje priskirtinos prie nuostolių (CK 6.249str.), kurie gali būti atlyginami pagal CK 6.672str.1d, kadangi jos susijusios su neteisėtu nuteisimu. Be to, kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad narinėjant bylą teismine tvarka ir sprendžiant turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą, priteistinos žalos dydis negali būti ribojamas tam tikra suma, kadangi sprendime paminėto žalos atlyginimo įstatymo nuostatos yra taikomos tik atlyginant žalą neteismine tvarka.

Iš byloje esančių teismo nuosprendžių ir Lietuvos aukščiausiojo teismo nutarties matyti, kad ieškovo veiksmai (įrašymas į žurnalą tiesos neatitinkančių duomenų) formaliai atitiko nusikaltimo sudėtį, numatytą BK 300str.1d. Todėl faktiškai dėl bylos iškėlimo, o taip pat atsiradusių advokato išlaidų iš dalies yra kaltas ir ieškovas, kuris nesilaikė tam tikrų reikalavimų ir tuo pažeidė įstatymą. Tačiau kolegija mano, kad mažinti šias išlaidas pagrindo nėra, nes ieškovui buvo pareikšti dar du kaltinimai, bet dėl jų padarymo nuteistasis išteisintas. Ši aplinkybė rodo, kad advokato pagalbos išlaidos baudžiamoje byloje yra pateisinamos ir pagrįstos, nes teisė į gynyba yra įtvirtinta įstatymu, numatant jos užtikrinimą ir valstybės sąskaita. Todėl ieškovo patirtos 6000,0Lt advokato išlaidos priskirtinos prie protingų ir atlygintinų visa apimtimi, nes apelianto veiksmai (dėl dokumento klastojimo) yra pripažinti mažareikšmiais ir byla šioje dalyje nutraukta. Taigi, ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, padidinant priteistinos turtinės žalos dydį iki 14802,016Lt(8802,16Lt+6000,0Lt).

CK 6.272straipsnio 3 dalis taip pat numato, kad be turtinės žalos šioje teisės normoje numatytais atvejais valstybė atlygina ir neturtinę žalą. Pirmos instancijos teismas iš ieškovo prašomos 30000,0Lt sumos neturtinei žalai atlyginti priteisė tik 1000,0Lt.Kolegija pažymi, kad neturtinė žala gali pasireikšti dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų nukentėjusiojo patirtais neigiamais vidiniais išgyvenimais, fiziniu skausmu, reputacijos pablogėjimu ir kitais panašiais būdais (CK 6.250 str.1 d. ). Valstybės civilinės atsakomybės atveju atlyginama tik ta žala, kuri su neteisėtais veiksmais yra susijusiu priežastiniu ryšiu (gali būti laikoma valstybės institucijų veiksmų rezultatu).

Kaip matyti iš šios bylos, tai ieškovas Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas nepagrįstai ir neteisėtai. Šią aplinkybę patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, kuria yra paliktas galioti Kaišiadorių raj. apylinkės teismo nuosprendis. Tačiau kiti pareigūnų veiksmai (dėl bylos iškėlimo, atliekamo ikiteisminio tyrimo, taikytos kardomosios priemonės, bylos nagrinėjimo teisme ir kt.) neteisėtais įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti. Tai rodo, kad sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą faktiškai turi būti atsižvelgiama tik į ieškovo neteisėtą nuteisimą ir ryšium su tuo galėjusias atsirasti neigiamas pasekmes.

Taip pat pažymėtina, kad valstybės pareiga yra užtikrinti teisėsaugos struktūrų ir pareigūnų tinkamą kvalifikaciją, pareigų atlikimą ir tuo apsaugoti visus asmenis nuo nepagrįsto nuteisimo ar laisvės apribojimo. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas iš esmės nustatė visas aplinkybes, kurios turi reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau nustatė aiškiai neprotingą priteistinos neturtinės žalos dydį ir ją didina iki 3000,0Lt. Tuo tarpu likusioje dalyje reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kadangi jis prieštarauja formuojamai teismų praktikai ir neatitinka valstybės finansinės padėties, kuri visuotinos krizės laikotarpiu yra gana sudėtinga.

Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo skundžiamas sprendimas keistinas (CPK 326str.1d.3p.).

Vadovaujantis CPK 92, 93 ir 98 str. perskaičiuotinos ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant, kad ieškinys tenkintinas 35,22proc.(17802,16Ltx100proc. :49691,06Lt), o apeliacinis skundas - 20,33proc.(8000Ltx100proc. :39348,90Lt).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1132-735/2009 pakeisti, padidinant priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydį ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės Ž. Š. 14802,16 Lt turtinės ir 3000,0 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir 387,42 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso- 18189,58Lt.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš Ž. Š. Lietuvos Respublikos valstybei 11,45Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu“.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės Ž. Š. 304,95Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusKolegijos teisėjai Petras JaržemskisHenrichas Jaglinskis