- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-18
- Bylos Nr.
- 2A-654-212/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- S. S., Atsakovui A
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
Kolegijos teisėjų: pranešėjos Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ir atsakovo A. G. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui A. G. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė pripažinti atsakovą jos sūnaus Ž. S., gimusio 2009-05-14, tėvu; nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja; priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus Žilvino išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 4 200 Lt už laikotarpį nuo 2009-05-14 iki pareiškimo padavimo teisme dienos bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu bendrauti pradėjo nuo 2008 m. birželio mėnesio, o ieškovei tapus nėščiai, jų santykiai buvo nutraukti. 2009-05-15 ieškovei gimė sūnus Žilvinas ir atsakovas jokio išlaikymo sūnui neteikė.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino atsakovą Ž. S., gimusio 2009-05-14, tėvu ir priteisė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus Ž. S. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2009-12-28 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio Ž. S. materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė jo motiną ieškovę. Priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 2060 Lt už laikotarpį nuo 2009-05-14 iki 2009-12-27; nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove. Priteisė iš atsakovo 169 Lt žyminio mokesčio ir 25,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nustatė, kad Ž. S., gimusio 2009-05-14, gimimo liudijime (akto įrašo Nr. 384), motina įrašyta ieškovė, duomenys apie tėvą nenurodyti. Ieškovė prašo pripažinti atsakovą jos nepilnamečio sūnaus Ž. S. tėvu. Atsakovas tėvystės neginčijo ir prašė ją nustatyti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. ES 101/10 (01) patvirtino, kad atsakovas yra vaiko Ž. S. tėvas su 99,99995 % tikimybe. Atsakovas pareiškė sutinkąs su ekspertizės akto išvada. Todėl teismas konstatavo, kad byloje yra pakankamai įrodymų tėvystės faktui nustatyti CK 3.148 straipsnio prasme ir atsakovas pripažintinas Ž. S., gimusio 2009-05-14, biologiniu tėvu. Išnagrinėjęs civilinę bylą bei įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas darė išvadą, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas jo nepilnamečiui sūnui, nes atsakovas nevykdė pareigos jo materialiai išlaikyti (CK 3.194 str.). Nustatė, kad ieškovė šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, jos mėnesio pajamos yra 881,65 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa. Kitų pajamų ieškovė neturi. Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, adresu Liepų al. 12-33, Panevėžys, kuris yra įkeistas už būsto paskolą bei jos vardu registruota transporto priemonė N. P., v.n. (duomenys neskelbtini) Ieškovė augina dar vieną nepilnametį vaiką – sūnų M. S., gim. 1995-07-05. Atsakovas pateikė teismui pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį iš kurios matyti, kad jo darbo užmokestis per mėnesį yra apie 900 Lt. VĮ Registrų centro išduota pažyma patvirtina, kad atsakovo vardu yra registruoto nekilnojamojo turto –305/1357 dalis žemės sklypo, 63/1000 dalis gyvenamojo namo, esančių adresu Naujamiesčio g. 26, Panevėžys. Taip pat atsakovo vardu registruota viena transporto priemonė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų neįgalus ar nedarbingas, todėl privalo teikti išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius. Ieškovė nurodė, kad kiekvieną mėnesį sūnaus išlaikymui skiria apie 850 Lt būtiniems poreikiams, t.y. maistui 185,74 Lt, rūbams, batams 91,94 Lt, vaistams 107,96 Lt, sauskelnėms 111,35 Lt, higieninės prekėms 27,17 Lt, žaislams 17,40 Lt, patalynės komplektas 54,70 Lt, mokesčiai 146,67 Lt. Remdamasis ieškovės paaiškinimais dėl nepilnamečio sūnaus poreikių dydžio bei atsižvelgdamas į ieškovės gaunamas pajamas, turtinę ir materialinę padėtį, teismas darė švadą, kad Ž. S. poreikius patenkintų 300 Lt dydžio suma per mėnesį. Tokio dydžio išlaikymas pripažintinas atitinkančiu įstatyme numatytą proporcingumo tarp nepilnamečio vaiko poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principą bei užtikrinančiu būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Teismas darė išvada, jog atsakovas turi galimybes dirbti ir gauti pakankamas pajamas, kad galėtų teikti išlaikymą sūnui: atsakovas yra darbingo amžiaus, nepateikta duomenų apie sumažėjusį darbingumą ar negalėjimą dirbti tam tikro pobūdžio darbų. Kita vertus, atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, laikytina, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog sūnaus išlaikymui per mėnesį yra būtina po 850 Lt suma, nėra tinkamai pagrįstos ir išlaidų dydis nurodytas abstrakčiai. Todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt. Ši suma yra pakankama tokio amžiaus vaikui ir yra realiai įvykdoma bei nepažeidžia atsakovo interesų. Atsakovas pripažino, kad išlaikymo neteikė nuo sūnaus gimimo, todėl iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo sūnaus gimimo, t.y. 2009-05-14 iki ieškinio padavimo teisme dienos (2009-12-28), kas sudaro 2 260 Lt, skaičiuojant už 6 mėnesius ir 16 dienų po 300 Lt kas mėnesį (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė pripažino, kad atsakovas sūnaus išlaikymui yra sumokėjęs 200 Lt, todėl šiai sumai įsiskolinimas mažintinas ir iš atsakovo priteisiamas 2060 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Teismas kritiškai vertino atsakovo nurodytą aplinkybę, kad jis turi padėti sergantiems tėvams bei prisidėti prie neįgalaus brolio priežiūros, kadangi pateikti dokumentai neįrodo, kad jiems reikalinga parama ir ieškovui atsiranda prievolė išlaikyti trečiuosius asmenis (CK 3.205 str. 1 d.), be to, šių aplinkybių buvimas nepašalina atsakovo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Ieškovė skirtina nepilnamečio sūnaus materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Nepilnametis vaikas Ž. S. gyvena su mama, kuri juo rūpinasi ir prižiūri. Atsakovas nuo sūnaus gimimo jo nepripažino, nelankė ir nesidomėjo. Panevėžio miesto savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina atitiktų paties nepilnamečio poreikius bei teisėtus interesus, kadangi vaikas yra mažo amžiaus, nepakistų vaiko įprastinis, nusistovėjęs bendro gyvenimo su motina įprotis bei ritmas. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitam tėvui bendravimas su vaiku neribojamas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-06-14 sprendimo dalį, padidinant iš atsakovo nepilnamečio sūnaus Ž. S. išlaikymui priteistas 300 Lt periodines išmokas iki 400 Lt kas mėnesį, jas mokant nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2009-12-28 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui įsiskolinim 2060 Lt iki 2 773 Lt už laikotarpį nuo 2009-05-14 iki 2009-12-27. Mano, kad teismo sprendimo skundžiama dalis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo yra keistinas. Teismas netinkamai taikė teisės normas, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl padarė neteisingas bei prieštaringas išvadas ir priėmė neteisingą sprendimą šioje dalyje. Nurodo, kad sūnaus išlaikymui vien būtiniausiems poreikiams patenkinti per mėnesį ji skiria daugiau nei 800 Lt per mėnesį. Visos sumos patvirtinti kaip reikalauja teismas neturi galimybės, nes daug ką perka turguje, padėvėtų prekių parduotuvėje, o maistas perkamas visai šeimai bendrai. Visas sūnaus išlaikymo išlaidas fiksuoja ir pateikė teismui 2010-06-04 sąnaudų lentelę, iš kurios matyti, kad sūnui vidutiniškai išleidžia 851,23 Lt per mėnesį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl išlaikymo dydžio įtvirtinta nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymas negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą. Todėl jeigu teismas manė, kad ji nepakankamai įrodė vaiko išlaikymo išlaidų dydžio per mėnesį, vadovaujantis teismų praktika, turėjo būti taikomas 800 Lt išlaikymas per mėnesį. Iš atsakovo sūnaus išlaikymui teismas priteisė tik 300 Lt, todėl jai liko pareiga išlaikyti sūnų skiriant jam bent po 500 Lt. Tokia teismo sprendimo išvada yra nepagrįsta, prieštaraujanti byloje pateiktiems dokumentams bei įstatyme įtvirtintiems principams. Nors ji gauna didesnę pašalpą, tačiau ji išlaiko dar kitą nepilnametį sūnų, moka įmokas už paskolą butui, nes privalo vaikams užtikrinti gyvenamąjį plotą. Mano, kad atsakovo ir jos turtinė padėtis yra panaši, todėl teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo tėvo ir motinos teisių ir pareigų savo vaikams lygybės principo, nustatant kiekvienam iš jų priklausančio skirti atitinkamo dydžio išlaikymą vaikui, ir priteisti iš atsakovo mažesnę dalį išlaikymo, jai paliekant mokėti didesnę sūnui reikalingo išlaikymo dalį. Pakeitus išlaikymo dydį, prašo pakeisti ir priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-06-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – sūnaus Ž. S. išlaikymui priteisti periodines išmokas po 250 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes pažeidžia jo ir jo šeimos narių interesus. Sūnaus išlaikymui sutinka mokėti po 250 Lt per mėnesį, nes jo turtinė ir finansinė padėtis yra sunki. Darbo užmokestis per mėnesį apie 900 Lt ir iš šių pinigų privalo išlaikyti ir remti savo artimus šeimos narius, finansiškai padėti tėvams, prisidėti prie neįgalaus brolio priežiūros, mokėti komunalinius mokesčius, maitintis, pirkti vaistus, drabužius, išlaikyti gyvenamąjį būstą. Ieškovės turtinė ir finansinė padėtis yra geresnė, jos pajamos žymiai didesnės nei jo ir remiantis bylos duomenimis siekia virš 3 000 Lt per mėnesį, todėl ji gali daugiau skirti lėšų sūnaus išlaikymui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-06-14 sprendimo dalį, padidinant iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui 300 Lt periodines išmokas iki 400 Lt kas mėnesį, jas mokant nuo ieškinio padavimo dienas, t. y. 2009-12-28 iki jo pilnametystės, bei padidinti priteistą išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui iki 2 773 Lt. Nurodo, kad jos motinystės pašalpa nuo 2010-07-01 yra 2 700 Lt. Atsakovas neturi kitų mažamečių išlaikytinių. Tas faktas, kad atsakovas turi remti savo šeimos narius yra nesusijęs dėl sūnaus Žilvino išlaikymui skiriamos sumos, nes ji taip pat turi tėtį pensininką pirmos grupės invalidą, motiną antros grupės invalidę, kuriuos remia ir globoja, tačiau tuo nespekuliuoja šioje civilinėje byloje. Motinystės pašalpą, kaip valstybės garantuojamas pajamas, gaus dar 10 mėnesių, o tolimesnė jos finansinė padėtis visiškai neaiški, nes sugrįžusi į darbo vietą gaus tik apie 800 Lt į rankas. Remiantis pateiktais dokumentais teismui, šalių kilnojamojo ir nekilnojamojo turto atžvilgiu turtinė padėtis yra panaši, atsakovas nei vieno išlaikytinio, išskyrus savo sūnų Žilviną, neturi. Be to, atsakovas nesiima jokių priemonių padidinti savo pajamas, nors kaip vyras, turintis aukštąjį išsilavinimą, tai gali padaryti daug sėkmingiau nei ji.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir patenkinti jo apeliacinį skundą. Nurodo, kad su ieškove neturėjo jokių simpatijų ar palankumo jai, o ji pastojo pasinaudojusi situacija, kai jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pastojimo, gimdymo faktus nuslėpė nuo jo, turėdama savanaudiškų motyvų, tuo pažeisdama jo teises į informaciją, pasirinkimą bei padarydama didelę moralinę žalą jam ir jo šeimai. Mano, kad ieškovė pastojo nuo visiškai atsitiktinio žmogaus siekdama tik finansinės naudos. Vienpusis ieškovės sprendimas pagimdyti vaiką labai skaudžiai paveikė jo ir jo artimųjų gyvenimus bei žinia apie ieškovės pagimdytą vaiką padarė nepataisomą dvasinę traumą. Nurodo, kad šalių turtinė padėtis visiškai skirtinga – nekilnojamojo turto, namų valdos dalies, jis neturi, nes perleido Z. K. – Girdvainienei už dalį skolos, paliekant kitą skolos dalį 20 000 Lt vėlesniam išsimokėjimui. Taip pat labai skiriasi finansinė padėtis tarp šalių ir tai matyti iš pateiktų pažymų apie gaunamas pajamas. Ieškovė gauna labai didelę motinystės pašalpą, kas rodo, kad kūdikio gimimas buvo iš anksto planuotas. Be to, ji nepristatė pažymų apie gautas vienkartines vaiko bei neštumo – gimdymo pašalpas, kurios yra labai ženklios ir susijusios su vaiko pajamomis. Ieškovė pažymi, kad abu turi po vieną transporto priemonę, tačiau jas sulyginti galima tik palyginę jų rinkos kainą. Mano, kad šalys gyvena visiškai skirtingose finansinėse realijose – jis labai skrupulingai planuoja savo išlaidas, nes jų negali turėti daugiau nei gauna pajamų, todėl daugelį dalykų privalo atsisakyti ar pakeisti juos pigesniais. Ieškovė daro labai dideles išlaidas kas leidžia teigti, kad ji gali sau tai leisti. Ieškovė teigia, kad jai sunku mokėti banko paskolą, tačiau bankas duoda tokias paskolas tvirtai įsitikinęs esamu kliento mokumu, o ne tai kokias pajamas jis galbūt gaus ar negaus ateityje. Tai reiškia, kad ieškovė bankui pateikė svarius įrodymus apie savo galimybes išsimokėti gautą paskolą. Ieškovės pareiškimas dėl atsakovo vengimo susirasti geriau apmokamą darbą yra neteisingas ir net žeidžiamas, žinant šiandieninę situaciją darbo rinkoje. Ilgą laiką jis buvo bedarbis, o dabar patenkintas, kad turi darbą, iš kurio gaunamos pajamos patenkina bent minimalius jo poreikius. Jis sutinka, kad turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, tačiau gali skirti ne daugiau nei 200 Lt per mėnesį vaiko išlaikymui.
Apeliaciniai skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad Ž. S., gim. 2009-05-14 yra atsakovo sūnus, jo gyvenamoji vieta nustatyta su motina, ieškove S. S. (b. l. 5, 31-32) ir ginčo dėl to tarp šalių nėra. Šalys nesusitaria dėl vaiko išlaikymo dydžio. Pirmosios instancijos teismas, priteisė išlaikymą vaikui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė mano, kad 300 Lt išlaikymas yra per mažas, o atsakovas – kad per didelis, nes jis neišgali mokėti tokio dydžio išlaikymo ir prašo priteisti po 200 Lt.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais dėl šių motyvų.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54,4 p.). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikius, turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą. Be to, nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui.
Šalių vaikas yra 1,5 metų amžiaus. Ieškovės paskaičiavimu (b. l. 83) vaiko išlaikymui vidutinškai išleidžia 850 Lt kas mėnesį. Ieškovė gauna motinystės pašalpa, kuri nuo 2009-09-01 buvo 3 616,66 Lt (b. l. 6), o šiuo metu, jos pačios teigimu - 2 700 Lt. Atsakovo vidutinis darbo užmokestis apie 900 Lt (b. l. 84). Atsakovas neturi kitų išlaikytinių, ieškovė išlaiko dar vieną vaiką, Mindauga, gim. 1995-07-05 (b. l. 78). Tačiau šį vaiką išlaikyti yra jo tėvo pareiga. Ieškovė teigia, gaunanti iš Garantinio fondo 195 Lt vaiko išlaikymui, nes jo tėvas išlaikymo nemoka. Ieškovė kas mėnesį moka 293,69 Lt kreditą už turimą butą, 100 Lt kaupiamojo draudimo įmoką (b. l. 18, 76). Atsakovas privolių bankui, ar kitiems kreditoriams neturi, byloje tokių įrodymų nėra. Tiek ieškovė, tie atsakovas turi automobilius, todėl jų eksploatavimui taip pat reikalingos lėšos.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių pajamas ir išlaidas daro išvadą, kad priteistas išlaikymas vaikui po 300 Lt kas mėnesį yra pakankamas ir proporcingas tėvų gaunamoms pajamoms. Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties, turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2, 3 d.). Ta aplinkybė, kad pagal teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt, nereiškia, kad kiekvienas iš tėvų turi išlaikyti vaiką lygiomis fdalimis. Atmestini ieškovės argumentai, kad jos pajamos sumažės ir ji ateityje gal būt neturės darbo. Sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą, teismas negali vadovautis prielaidomis ir spelionėmis kas bus ir ko nebus, kaip pasikeis tėvų lėšos, sveikata ir pan. Įstatymas reglamentuoja, kad teismas, pagal vaiko tėvo, ar motinos ieškinį gali sumažinti ir padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms dėl ligos, slaugimo ir pan. (CK 3. 201 str.).
Atmestini atsakovo argumentai, kad jis negali mokėti 300 Lt išlaikymo vaikui. Leistinais rašytiniais įrodymais jis neįrodė, kad pagal savo turtinę padėtį negali teikti vaikui 300 Lt išlaikymo per mėnesį. Šalių asmeniniai priekaištai vienas kitam dėl vaiko gimimo aplinkybių, elgesio ir pan., atmestini, kaip teisiškai nereikšmingi. Teisėjų kolegija sprendžia, jog keisti skundžiamo teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.
Prmosios instancijos teismas padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas, kad materialinį išlaikymą vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3. 192 str.). Teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl išlaikymo dydžio nustatymo, proporcingumo principo taikymo, taip pat procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą civiliniame procese, dėl ko priteisiamo iš atsakovo išlaikymo dydį nepilnamečiui sūnui nustatė iki tinkamo dydžio ir atitinkantį atsakovo turtinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Kadangi apeliaciniai skundai atmetami, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nes ieškovė nuo jų yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., b. l. 111).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 Lt (keturis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.