Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Ekspertai.eu“ skundą atsakovei Lietuvos radijo ir televizijos komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos vertinimu Komiteto ir kitų Jungtinių Tautų organų sprendimai (išvados ir baigiamosios pastabos) yra privalomos Lietuvai. Jų privalomumas išaiškintas bylose B. prieš Barbadosą, Nr. 489/1992, § 5.3, R. prieš Barbadosą, Nr. 504/1992, § 6.3, Baigiamosiose pastabose Nr. CCPR/C/LTU/C/4 §§ 5 ir 6. Baigiamųjų pastabų Nr. CCPR/C/LBN/CO/3, §§ 5 ir 6 yra išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti teisės aktai turi būti aiškinami taip, kad jie neprieštarautų Komiteto išvadoms. Atsakovė ginčijamame sprendime netinkamai įvertino pareiškėjos pateiktą informaciją, padarė nepagrįstas išvadas, kad Komiteto išvados Lietuvai nėra privalomos.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas iš esmės palaikė skundo reikalavimus ir jame nurodytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Komisijos administracinio sprendimo (rašto), kuriuo nuspręsta, jog reportaže nepaskelbta neskelbtina informacija (dezinformacija), teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) televizijos laidoje „Panorama“ 2022 m. lapkričio 30 d. buvo parodytas reportažas apie Antakalnio kapinėse sovietinių paminklų nukėlimą. Reportažas: „Antakalnio kapinėse pradėti paruošiamieji darbai nukelti skulptūras sovietų okupantams. Visi darbai truks 20 dienų. Komitetas yra pritaikęs joms laikinąsias apsaugos priemones ir kol kas jų neleidžia nukelti, draudžia perlaidoti. Bet savivaldybė sako, kad karių kapų ir antkapių liesti nė neketino. Savivaldybei paskelbus, kad netrukus sovietų karius vaizduojančių paminklų neliks Antakalnio kapinėse pora stebėtojų, vienas nenorėjo rodyti veido: „Jo man tai gaila, kad jos nuimamos, šios skulptūros simbolizuoja pergalę, jos nesimbolizuoja tos tarybinės epochos; Skulptūros tai yra paprasčiausias dėkingumo ženklas už, tai kad mes čia esam gyvi ir galim būti“. Vis dėl to daugiau kalbintų gyventojų palaiko poziciją, kad sovietų okupacijos palikimo reikia atsikratyti, ypač Rusijai užpuolus Ukrainą: „Nepritariu tai ideologijai apskritai tai man būtų priešiška iš esmės <...>“. Šiandien prasideda paruošiamieji nukėlimo darbai, statoma tvora, įrengti takai technikai privažiuoti. Jei viskas vyks pagal planą iš viso nukėlimo darbai turėtų trukti 20 dienų. Pirmos penkios dienos skirtos pasiruošimui po to penkios bus skirtos stelų nukėlimui ir dar dešimt dienų skirtos teritorijos sutvarkymui. <...>. Skulptūrų nukėlimas pavėlintas Komitetui pranešus, kad joms laikinai taikomos apsaugos priemonės ir kol kas jų nukelti negalima. Lietuva prašo laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Kaip teigia Teisingumo ministerija jos pritaikytos remiantis klaidinga etninių rusų pateikta informacija, nes kalbama apie draudimą perlaidoti. Laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, nes neketinama nei perlaidoti, nei naikinti stelų ar antkapių. Dėl to savivaldybė nusprendė galutinio Komiteto sprendimo nelaukti. Anot advokato G. B. Komiteto išvados nėra griežtai teisiškai privalomos, nors įprastai gerbiamos. Visgi anot jo darbai kapinėse nieko nepažeidžia: „Mano supratimu esminis dalykas šiuo atveju yra tai, kad būtų išsaugomi kapai, kad kapai nebūtų sunaikinami ir pan. Na ir mes taip pat žinom, kad yra įvairios dar šalia ne vietoje pastatytos stelos, paminklai ir dar kažkokie dalykai, kurie nebūtinai yra tų kapų dalis ir matyti tikrai jie gali būti paimami, nukeliami, nepažeidžiant pačių kapų vietos“. Teisingumo ministrė sako, kad Komitetas Lietuvos peticiją gali nagrinėti 2–3 metus. Šiuo metu paminklai uždengti norint išvengti provokacijų.“

Pareiškėja 2022 m. gruodžio 15 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Komisijos pirmininką R. B.. Pareiškėja laiške paaiškino, kad ji 2022 m. lapkričio 30 d. ir (arba) 2022 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į LRT vadovę M. G.-B. ir jos kolegas, prašydama per vieną darbo dieną nuo šio rašto gavimo paneigti 2022 m. lapkričio 30 d. LRT televizijos laidoje „Panorama“ paskelbtą dezinformaciją (reportaže „Antakalnio paminklų nukėlimas“ buvo cituojamas buvęs teisingumo ministras, advokatas G. B., kuris esą teigė, kad „Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto (JTŽTK) išvados nėra griežtai teisiškai privalomos“) ir informuoti visuomenę, jog visi Komiteto sprendimai Lietuvai yra teisiškai privalomi, o Žurnalistų etikos inspektorė informavo, kad transliuotojų veiklą dėl numanomo dezinformacijos skleidimo prižiūri Komisija. Pareiškėja Komisijos prašė paprašyti LRT pripažinti, jog skelbė melą, atsiprašyti skaitytojų ir žiūrovų bei apie dezinformacijos paneigimą paskelbti lrt.lt interneto svetainėje, LRT radijuje ir LRT televizijoje.

Komisijos pirmininkas R. B. ginčijamame rašte nurodė, kad Jungtinių Tautų komitetai gali priimti tik išvadas (anglų kalba – views), kurios yra rekomendacinio pobūdžio, jokie Komitetų sprendimai nėra privalomi valstybėms narėms; Komiteto išvados valstybėje narėje yra įgyvendinamos geros valios principu, padarė išvadą, jog televizijos laidos reportaže nebuvo paskelbta VIĮ 19 straipsnyje nurodyta neskelbtina informacija.

Taigi pareiškėja skundą iš esmės grindė tuo, jog televizijos laidoje paskelbta informacija yra dezinformacija (VIĮ 2 straipsnio13 dalis), kurią draudžiama platinti (VIĮ 19 straipsnio 2 dalis).

Pagal VIĮ 2 straipsnio 15 dalį, dezinformacija – tai tyčia viešai paskleista melaginga informacija. VIĮ 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.

VIĮ 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmuo, manydamas, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas paskelbė ir (ar) paskleidė galimai neskelbtiną informaciją, turi teisę kreiptis į už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakingą instituciją su motyvuotu prašymu atlikti tyrimą, priimti sprendimą ir taikyti objektyviai būtinas poveikio priemones neskelbtinos informacijos paskelbimo ir (ar) skleidimo atveju. Už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakinga institucija išnagrinėja prašyme nurodytas aplinkybes ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos informuoja prašymą pateikusį asmenį apie nagrinėjimo rezultatus. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės pasitvirtina, apie tai informuojamas prašymą pateikęs asmuo, o už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakinga institucija per 20 darbo dienų nuo prašymą pateikusio asmens informavimo dienos priima sprendimą, kuriuo patvirtinamas neskelbtinos informacijos paskelbimo ir (ar) paskleidimo faktas ir kuriame nurodomos objektyviai būtinos poveikio priemonės, taikytinos viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui. Asmuo gali skųsti priimtą sprendimą, o tais atvejais, kai už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakinga institucija per 20 darbo dienų nuo jo informavimo apie prašyme nurodytų aplinkybių patvirtinimą dienos nepriima sprendimo, asmuo gali skųsti šios institucijos neveikimą, paduodamas motyvuotą skundą pirmosios instancijos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

VIĮ 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visuomenės informavimo priemonių pareigą paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, tokios informacijos paneigimo, taip pat viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų civilinės atsakomybės sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 2 dalį, jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Visuomenės informavimo priemonė turi teisę atsisakyti spausdinti ar paskelbti paneigimą tik tuo atveju, jeigu paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei. Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių kito asmens reputaciją, paneigimo tvarką ir terminus tokiu atveju nustato teismas.

Kokia informacija laikytina neskelbtina informacija numato VIĮ 19 straipsnio 1-3 dalys. Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje: 1) skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą; 2) skatinami ar kurstomi teroristiniai nusikaltimai; 3) skleidžiama ar kurstoma neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu; 4) skleidžiama, propaguojama ar reklamuojama pornografija, taip pat propaguojamos ir (ar) reklamuojamos seksualinės paslaugos, lytiniai iškrypimai; 5) propaguojamas ir (ar) reklamuojamas narkotinių, psichotropinių ir (ar) kitų psichologinę priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas, taip pat psichologinė priklausomybė nuo azartinių lošimų. Taip pat draudžiama skleisti informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą (VIĮ 19 str. 2 d.) bei informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją (VIĮ 19 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad pareiškėja nei 2022 m. gruodžio 15 d. elektroniniame laiške, nei skunde nenurodė jokių aplinkybių ir (ar) argumentų, susijusių su dėl paskleistos nurodytos informacijos, kurią ji laikė dezinformacija, pažeistomis jos teisėmis ar teisėtais interesais. LVAT šioje byloje priimtoje 2023 m. kovo 15 d. nutartyje išaiškino, kad „Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje asmens teisė kreiptis į už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakingą instituciją su motyvuotu prašymu atlikti tyrimą, priimti sprendimą ir taikyti objektyviai būtinas poveikio priemones neskelbtinos informacijos paskelbimo ir (ar) skleidimo atveju nėra siejama su to asmens teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimu. Pagal šią teisės normą, teisei paduoti prašymą atlikti tyrimą atsirasti pakanka asmens manymo, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas paskelbė ir (ar) paskleidė galbūt neskelbtiną informaciją.“

Pareiškėja prašyme nurodė savo manymą, kad televizijos laidos reportaže „Antakalnio kapinėse paminklų nukėlimas“ nurodytas advokato teiginys, kad: „Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto (JTŽTK) išvados nėra griežtai teisiškai privalomos“, yra neskelbtina informacija – dezinformacija, tačiau jokios argumentacijos šiai išvadai pagrįsti nepateikta. Komisija ginčijamame rašte nurodė, kad televizijos laidos reportaže nurodytas advokato teiginys, kad: „Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto (JTŽTK) išvados nėra griežtai teisiškai privalomos“ galėjo būti paskleista. Šią išvadą grindė tuo, kad Jungtinių Tautų komitetai gali priimti tik išvadas (anglų kalba – views), kurios yra rekomendacinio pobūdžio, jokie Komitetų sprendimai nėra privalomi valstybėms narėms; Komiteto išvados valstybėje narėje yra įgyvendinamos geros valios principu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi televizijos laidos reportažą ir jo kontekste išsakytą teiginį „Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto (JTŽTK) išvados nėra griežtai teisiškai privalomos“, šiuo atveju prieina prie išvados, kad nebuvo paskelbta neskelbtina informacija. Pareiškėjos skunde nurodomi teiginiai niekaip neįrodo, kad televizijos laidos reportaže buvo paskelbta informacija, atitinkanti dezinformacijos apibrėžimą, numatytą VIĮ 2 straipsnio 15 dalyje (tyčia viešai paskleista melaginga informacija). Lietuvos Respublikos terminų banke dezinformacija apibrėžiama kaip „operatyvinio (strateginio) maskavimo būdas; tyčinis neteisingų (klaidingų) duomenų apie savo pajėgas (sudėtį, apginklavimą, kovos veiksmų planus) skleidimas siekiant suklaidinti priešą; dezinformacijai naudojamos priemonės: žiniasklaida, agentūrinės priemonės, perbėgėliai, vietiniai gyventojai ir kt. dezinformacija derinama su demonstratyviaisiais veiksmais, imitavimu, maskuote. dezinformacijos nedraudžia tarptautinės humanitarinės teisės, jeigu ji nepažeidžia kurių nors tarptautinės teisės normų, taikomų ginkluotojo konflikto metu“ (https://terminai.vlkk.lt). Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje dezinformacija apibrėžiama kaip „klaidinančių žinių skleidimas dažniausiai politinės propagandos tikslais. Jai skleisti paprastai naudojama žiniasklaida“ (https://www.vle.lt). Iš pateiktų įvairiuose šaltiniuose dezinformacijos apbrėžimų matyti, kad visais dezinformacijos atvejais žiniasklaida sąmoningai panaudojama kaip įrankis karybos ar politikos tikslais, ko šioje byloje nebuvo nei įrodinėjama, nei nustatyta. Šiuo atveju būtent reportažo kūrėjai kalbino įvairius pašnekovus siekdama kuo įvairiau atskleisti reportaže aptariamą įvykį, jo reikšmingumą visuomenei ir kylančią problematiką.

Pareiškėja neįrodė, jog televizijos laidos reportaže buvo akivaizdžiai siekiama pateikti melagingą informaciją, t. y. dezinformuoti visuomenę, dėl ko darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti Komisijos raštą. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Komisiją atlikti tam tikrus veiksmus yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo dėl rašto panaikinimo, todėl, netenkinus pirmojo reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir antrojo skundo reikalavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos viešosios įstaigos „Ekspertai.eu“ skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.