Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Indrės Zubavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (16 veikų) – galutine 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – galutine 1 metų laisvės apribojimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – galutine 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausme (teismo nuosprendis neįsiteisėjęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos ir laiko, bet ne vėliau nei nuo 2024 m. gruodžio 12 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė savo gyvenamosios vietos lauko tualete, adresu (duomenys neskelbtini), nedidelį kiekį 0,064 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose tetrahidrokanabinolio koncentracija – 19,3 proc., iki tol, kol 2024 m. gruodžio 12 d. nuo 12.05 val. iki 15.01 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato pareigūnai, atlikdami kratą (duomenys neskelbtini), šią medžiagą rado ir paėmė.

Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

2024 m. gruodžio 13 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad apie (duomenys neskelbtini) vartoja kanapes, kurias perka iš visiškai nepažįstamų asmenų per programėlę „Telegram“, kurioje randa grupę, užsako kanapes, po to per kripto valiutos sukurtą piniginę už jas apmoka ir jam atsiunčia į „Telegram“ žinutę su vietos koordinatėmis, kur gali pasiimti kanapes. Po to tas žmogus išsitrina profilį ir kitą kartą jam reikia iš naujo ieškoti pardavėjo. 2024 m. gruodžio 12 d. pas jį į namus (duomenys neskelbtini), apie 12.00 val., atvyko policija su kratos orderiu ir pradėjo daryti kratą bei ieškoti kažkokių vogtų statybinių įrankių, kurių jis niekada neturėjo. Kratos metu jis pats pasakė pareigūnams, kad kieme, lauko tualete, jis turi kanapių smulkinimo malūnėlį ir butelį su folija, per kurį rūko kanapes. Pareigūnai rado malūnėlį ir foliją su kanapių likučiais bei išėmė juos. Negali pasakyti, kokiu laiku, kokiomis dienomis ir iš ko jis įsigijo narkotinę medžiagą – kanapes. Kiek už tai sumokėjo, neatsimena, nes dabar nevartoja. Sutinka, kad procesas būtu užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

2025 m. vasario 11 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis A. P. parodė, kad prisipažįsta visiškai ir tvirtai laikosi savo parodymų, duotų 2024 m. gruodžio 13 d. įtariamojo apklausos metu. Negali pasakyti, kokiu laiku, kokiomis dienomis ir iš ko jis įsigijo narkotinę medžiagą – kanapes. Kiek už tai sumokėjo, neatsimena, nes dabar nevartoja. Sutinka, kad procesas būtu užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 259 straipsnį kilti pakanka bent vienos iš jame nurodytų veikų padarymo.

BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.

Nagrinėjamoje byloje esančioje Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. vasario 11 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad žalios spalvos sausa, susmulkinta augalinė medžiaga iš gelsvos spalvos metalinio smulkintuvo su užrašu „RED LIGHT“, 2024 m. gruodžio 12 d. kratos metu paimto adresu (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,064 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija jose yra 19,3 proc.

2025 m. sausio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 3856/2024(01) nurodyta, kad A. P. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Šlapime amfetaminų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis, šlapime benzodiazepinų nerasta.

Kanapės (antžeminės dalys) yra įrašytos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“, 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 20 punktą kaip narkotinė medžiaga. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V‑239, 25 punktą nagrinėjamu atveju 0,064 g kanapių (antžeminių dalių) neviršija nedidelio kiekio, t. y. 5 g, ribos.

Be A. P. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniųjų tyrėjų 2024 m. gruodžio 13 d., 2024 m. gruodžio 18 d. ir 2025 m. vasario 12 d. tarnybiniais pranešimais, 2024 m. gruodžio 12 d. kratos protokolu, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. vasario 11 d. specialisto išvada, 2025 m. sausio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 3856/2024(01), kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad A. P. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos ir laiko, bet ne vėliau nei nuo 2024 m. gruodžio 12 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė savo gyvenamosios vietos lauko tualete, adresu (duomenys neskelbtini), nedidelį kiekį 0,064 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose tetrahidrokanabinolio koncentracija – 19,3 proc., iki tol, kol 2024 m. gruodžio 12 d. nuo 12.05 val. iki 15.01 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato pareigūnai, atlikdami kratą (duomenys neskelbtini), šią medžiagą rado ir paėmė.

Paskelbus A. P. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę A. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Skiriant bausmę A. P., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas baudžiamasis nusižengimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, jog yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat įvertina byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. P. – teistas, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, per paskutinius vienerius metus tris kartus baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu bei nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, dirbantis, nevedęs, duomenų apie priklausomybės ligų gydymą nėra, (duomenys neskelbtini) kartus gydytas (duomenys neskelbtini), diagnozuotas (duomenys neskelbtini). 2025 m. vasario 5 d. Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 89TPK-44/2025 nurodyta, kad A. P. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga), nes nėra duomenų, kad A. P. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, jos dydį nustatant didesnį už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 46 straipsnio 2 dalis).

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vokas su tyrimo objektais ir objektų pakuotėmis, perduotas saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintinas.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – voką su tyrimo objektais ir objektų pakuotėmis, perduotą saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

Išaiškinti A. P., kad viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14–18 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Jei nuteistasis šios pareigos be svarbių priežasčių neįvykdo, jam gali būti paskirta nuobauda – įspėjimas. Viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į nuosprendį priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką. Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu.

Taip pat išaiškinti A. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu, jis per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.