Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

civilinių ieškovų LR Valstybės kontrolės atstovams R. I., R. J., „IfP&Insuranse AS“ filialo atstovei R. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas 13 kartų:

2002-02-08 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 278 str.1d., 272 str. 2 d., 42 str. 1 d., 35 str. (galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimas 4 m. su turto konfiskavimu. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laikotarpį nuo 2001-07-20 iki 2001-07-22 ir suėmimo laikotarpį nuo 2001-08-03 iki 2002-02-08. 2002-06-06 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2002-02-08 nuosprendį pakeisti: veiką iš LR BK 272 str. 2 d. perkvalifikuoti į LR BK 271 str. 1d. ir nuteisti 1 metams ir 6 mėn. laisvės atėmimo. LR BK 42 str. pagrindu paskirtas bausmes subendrinus, galutinė bausmė 1 metai 6 mėn. laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. 2003-11-07 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 362 str., LR 2002-10-29 įstatymo Nr .IX-1162 10 str., atleisti nuo papildomos bausmės – turto konfiskavimo, paskirtos Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2002-02-08 nuosprendžiu.2004-01-27 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d. areštas 60 p. 2004-10-25 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3d., 63 str. 5 d., areštas 40 p. įskaityti 2 d.2005-05-16 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimas 6 mėn. vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2004-10-25 nuosprendžiu, galutinė bausmė 7 mėn. laisvės atėmimo. Pritaikius LR BK 66 str. 1d. įskaityti laiką nuo 2004-12-15 iki 2004-12-17 bei atliktą bausmę pagal 2004-10-25 nuosprendį. Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 3 p. konfiskuoti 100 Lt iš nusikalstamos veikos gautus pinigus.2006-08-11 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 241 str. 3 d., LR BK 22 str., LR BK 178 str. 2 d., LR BK 63 str. 1 d., LR BK 63 str. 2d., laisvės atėmimas 1 metai 6 mėn.2006-08-04 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 187 str. 3 d., LR BK 22 str. 1 d., LR BK 178 str. 2 d., LR BK 63 str. 1d., LR BK 63 str. 2 d., laisvės atėmimas 1 metai 6 mėn.2006-08-11 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 241 str. 1 d. laisvės atėmimas 1 m. bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos. 2007-01-12 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi pritaikius LR BK 63 str. 1 d., 4 d. subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu bausmes paskirtas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-08-04 ir 2006-08-11 nuosprendžiais, galutinę bausmę paskirti 2 metus 2 mėn. laisvės atėmimo. Bausmės pradžia nuo 2006-08-03.2007-02-07 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., LR BK 178 str. 2 d. (2 epizodai) – 1 metai laisvės atėmimo, pagal LR BK 187 str. 3 d. – 30 parų arešto. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 2d., 4d., 5d., 6d., 9d., paskirtas bausmes subendrinti su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-08-04 nuosprendžiu paskirta bausme bei Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-08-11 nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant bausmes paskirtas už baudžiamuosius nusižengimus prie griežčiausios paskirtos už vieną iš padarytų nusikaltimų bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 8 mėn. įskaitant į bausmę laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2006-04-07 iki 2006-04-08 (2 paras) ir dalį atliktos bausmės pagal ankstesnius nuosprendžius. Kardomąsias priemones panaikinti.2009-06-10 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1d., LR BK 178 str. 2d. areštas 40 p. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2009-05-25 iki 2009-06-10.2009-09-16 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1d. areštas 80 p. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo, vykdant nuosprendį, dienos.2010-02-10 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1d. laisvės atėmimas 5 mėn. vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 3d., paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2009-06-16 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010-01-12 iki 2010-02-10.2011-03-24 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2d. – 4 epizod., LR BK 187 str. 3d., LR BK 259 str. 2d., laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo, vykdant nuosprendį, dienos. Į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikymą nuo 2010-09-28 iki 2010-09-30.2011-11-28 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178str. 2 d., LR BK 259 str. 2 d. 1 metams 7 mėnesiams laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011-05-04 iki 2011-05-06 ir suėmimo laiką nuo 2011-05-06 iki 2011-06-15. Vilniaus apygardos teismo 2012-02-14 nuosprendžiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-11-28 nuosprendis pakeistas, į bausmės atlikimo laiką nuteistajam J. M. įskaitytas suėmimo laikas nuo 2011-05-04 iki 2011-11-28 (2012-12-04 paleistas iš Lukiškių tardymo-izoliatoriaus kalėjimo atlikęs bausmę).

J. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų savarankiškų nusikalstamų veikų), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis J. M. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir tokiu būdu veikdamas tyčia, laikotarpiu nuo 2010-11-30 21.30 val. iki 2010-12-01 7.20 val., įsibrovęs į neužrakintas patalpas, esančias Kedrų g. 9, Vilniuje, pagrobė K. G. priklausančią juodos spalvos rankinę – 80 Lt vertės, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonai „Nokia 6021“ – 100 Lt vertės ir „Nokia 6020“ – 100 Lt vertės, raudonos spalvos piniginę – 50 Lt vertės, kurioje buvo 220 Lt grynųjų pinigų, kuponas – 50 Lt vertės, tokiu būdu pagrobė viso turto už 600 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajai K. G. bendrą 600 litų turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis J. M. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir tokiu būdu veikdamas tyčia, 2010-12-06 laikotarpiu nuo 1.30 val. iki 6.30 val., įsibrovęs į neužrakintą namą, esantį K. Donelaičio g. 8C, Vilniuje, nuo lentynos, esančios namo pirmo aukšto koridoriuje prie laiptų pagrobė R. J. priklausančius, juodos spalvos rankinę – 100 Lt vertės, kurioje buvo daiktai: du mobiliojo ryšio telefonai „Nokia C5-00“ – 549 Lt vertės ir „Sony Ericson“ – 513 Lt, USB raktas – 100 Lt vertės, juodos spalvos piniginę– 100 Lt vertės, kurioje buvo 150 Lt grynųjų pinigų, R. J. vardu išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas – 150 Lt vertės, taip pat pagrobė Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2330“ – 249 Lt vertės, tokiu būdu pagrobė R. J. viso turto už 600 litų, o Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei viso turto už 249 Lt, bendrai pagrobė turto už 849 litus.

Be to, kaltinamasis J. M. neteisėtai įgijo ir laikė dvi svetimas elektronines mokėjimo priemones, o būtent:

jis, 2010-12-06 laikotarpiu nuo 1.30 val. iki 6.30 val., įsibrovęs į neužrakintą namą, esantį K. Donelaičio g. 8C, Vilniuje, nuo lentynos, esančios namo pirmo aukšto koridoriuje prie laiptų pagrobdamas R. J. priklausančią rankinę, kurioje buvo piniginė su banko mokėjimo kortelėmis AB „Swedbank“ banko mokėjimo priemonę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini)ir „Danske bankas“ mokėjimo priemonę „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini), pakankamas finansinei operacijai inicijuoti, kurias vėliau panaudojo atlikdamas finansines operacijas, tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones pakankamas finansinei operacijai inicijuoti, kurias neteisėtai laikė su savimi iki tyrimo metu nenustatyto laiko.

Be to, kaltinamasis J. M. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent:

jis, 2010-12-06 apie 5.10 val., „Swedbank“ bankomate, esančiame Vilniuje, Savanorių pr. 31, neteisėtai atliko finansinę operaciją su „Danske bank“ mokėjimo kortele „Visa“, Nr. 4008 6500 1599 6016, išduota R. J., išgrynino 200 Lt, t.y. neteisėtai atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką jis, 2010-12-06 apie 5.11 val. „Swedbank“ bankomate, esančiame Vilniuje, Savanorių pr. 31, neteisėtai atliko finansinę operaciją su „Danske bank“ mokėjimo kortele „Visa“, Nr. (duomenys neskelbtini), išduota R. J., išgrynino 3 000 Lt, t.y. neteisėtai atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką jis, 2010-12-06 apie 5.13 val. „Swedbank“ bankomate, esančiame Vilniuje, Savanorių pr. 31, neteisėtai atliko finansinę operaciją su „Danske bank“ mokėjimo kortele „Visa“, Nr. (duomenys neskelbtini), išduota R. J., išgrynino 500 Lt, t.y. neteisėtai atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone.

Be to, kaltinamasis J. M. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis 2010-12-06 apie 5.10 val., „Swedbank“ bankomate, esančiame Vilniuje, Savanorių pr. 31, neteisėtai atliko finansinę operaciją nuėmė nuo „Danske bank“ mokėjimo kortelė „Visa“, Nr. 4008 6500 1599 6016, išduotos R. J., skirtos finansinei operacijai inicijuoti, 200 Lt, t.y. apgaule savo naudai įgijo R. J. priklausančius 200 Lt, vėliau J. M. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010-12-06 apie 5.11 val., „Swedbank“ bankomate, esančiame Vilniuje, Savanorių pr. 31, neteisėtai atliko finansinę operaciją nuėmė nuo „Danske bank“ mokėjimo kortele „Visa“, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos R. J., skirtos finansinei operacijai inicijuoti, 3 000 Lt, t.y. apgaule savo naudai įgijo R. J. priklausančius 3 000 Lt, vėliau J. M. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010-12-06 apie 5.13 val., „Swedbank“ bankomate, esančiame Vilniuje, Savanorių pr. 31, neteisėtai atliko finansinę operaciją nuėmė nuo „Danske bank“ mokėjimo kortelė „Visa“, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos R. J., skirtos finansinei operacijai inicijuoti, 500 Lt, t.y. apgaule savo naudai įgijo R. J. priklausančius 500 Lt.

Kaltinamasis J. M. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino. Sutiko duoti paaiškinimus. Paaiškino, kad dėl K. G. priklausančio turto pagrobimo įsibrovus į patalpą savo kaltės neprisipažįsta. Buvo stotyje. Tikslios datos nepamena. Prie jo priėjo 2 vyrai iš veido matyti. Jų gerai nepamena. Jie paklausė, ar reikalingi Nokia firmos mobilus telefonai, nes jie negalėjo jų parduoti. Paaiškino, kad tai ne vogti telefonai, juos reikia tiesiog parduoti, nes trūko jiems pinigų. Jis (kaltinamasis) nupirko tuos telefonus. Sumokėjo jiems 70 arba 80 litų. Vėliau įkeitė (pardavė) telefonus lombarde Leonui už 50 litų. Lombardo kvitus pasirašė. Norėjo užsidirbti. Dėl R. J. priklausančio turto pagrobimo įsibrovus į patalpą Donelaičio g. kaltės nepripažįsta. Gyvena Lentvaryje. Kiek prisimena, tada buvo naktis, žiema, labai šalta, neturėjo, kur nakvoti. Tikrai namuose buvo, negalėjo būti toje vietoje. Visada taip daro, kai šalta, būna tėvų namuose, Lentvaryje. Nebuvo tokio vakaro, kad nakvotų kažkur Vilniuje. Nebuvo toje vietoje ir neįsibrovė į namą, esantį Donelaičio gatvėje. Nežino kur Vilniuje randasi Kedrų ir Donelaičio gatvės. Dėl mokėjimo priemonių laikymo kaltinimo neprisižįsta. Kaltinime nurodyta, kad buvo labai anksti, apie 4 val. ryto. Tuo metu buvo namuose Lentvaryje ir negalėjo būti prie bankomato tuo metu. Traukiniai tokiu metu nevažinėja. Niekada neturėjo savo banko kortelių. Nebuvau kaltinime nurodytu laiku prie bankomato. Nežino pagal ką ekspertai sprendė, jog tai jis. Nieko nežino apie šį nusikaltimą.

Kaltinamajam parodžius lombardo įkeitimo bilietus (1 tomas, b.l. 106-107), pastarasis patvirtino, kad tai jo parašai. Tačiau nebuvo prie bankomato ir tose vagystėse nedalyvavo. Yra teistas. Buvo priklausomas nuo narkotikų. 2010 metai gydėsi nuo jų priklausomybės. Nepripažįsta kaltės, nesutinka su pareikštais civiliniais ieškiniais.

Nukentėjusioji K. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena su draugu Kedrų g. 9, Vilniuje. Namas padalintas į atskirus butus. Visas namas aptvertas tvora. Yra du butai su įėjimais iš lauko pusės. Kiemas stebimas vaizdo kamera. Tos dienos vaizdo įrašas nekokybiškas. 2010 lapkričio mėnesį vakare su draugu grįžo namo. Dėl aplaidumo, neapsižiūrėjimo paliko neužrakintas duris. Galvojo, kad durys užrakintos. Nuėjo miegoti. Ryte atsikėlus, pastebėjo, kad įprastoje vietoje, ant rašomojo stalo, prie lauko durų, t.y. prie išėjimo iš buto, nėra jos dirbtinės juodos odos rankinės. Rankinėje buvo lakuota raudonos spalvos piniginė, joje apie 220 Lt, du Nokia mobilaus ryšio telefonai, 50 Lt vertės dovanų kuponas, kosmetika, raktai nuo automobilio ir buto. Paskambino savo telefonais, jie buvo išjungti. Durys buvo atrakintos. Tikrino ar rankinės nepaliko parduotuvėje. Apsaugos darbuotojai pasakė, kad nepaliko. Pašaliniam asmeniui, norint patekti į jos butą, nereikia eiti į kitą patalpą. Langai buvo uždaryti, žaliuzės užtrauktos. Kaltinamasis turbūt įėjo pro vartelius, kurie yra arčiau įėjimo. Kaltinamojo neteko matyti, jo nepažįsta. Palaiko 500 Lt ieškinį. Ieškinio sumą sumažino, nes vienas telefonas, kuris buvo priduotas M. lombarde, grąžintas ikiteisminio tyrimo metu.

Nukentėjusiosios R. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad gruodžio 6 d. ryte prabudus, iš antrojo aukšto leidausi žemyn. Pamatė, kad jos dukra, kuriai 16 metų, valo grindis prie durų. Paklausus kam tai daro, atsakė, kad, kažkas prinešė purvo. Purvo pėdsakai vedė iki tos vietos kur buvo mano rankinė. Tada pamatė, kad nėra jos rankinės ir mobilaus ryšio telefonų Nokia ir Samsung, vienas iš jų tarnybinis, priklausantis jos darbovietei-Valstybės kontrolei. Telefonai buvo padėti ant lentynos. Rankinėje buvo pasas, buvo įvairūs leidimai išduoti valstybės kontrolės, į Seimą, Vyriausybę, piniginė su kortelėmis, apie 150 litų grynųjų pinigų, USB raktas, smulkmės, popieriai. Swedbank, Danske banko kortelės, kurias užblokavo. Namas apjuostas gana aukšta tvora. Du varteliai, vieni veda iki namo, o kiti automobiliui, pakeliami elektroniniu būdu. Juos galima atrakinti. Iš išorės reikia vartams atrakinti rakto. Įėjus i butą iš karto yra išorinės lauko durys, tada mažiukas koridoriukas, įeini į gyvenamąją patalpą, kur stovi kolonos, ten lentynos, kur deda savo daiktus. Prieš keletą dienų iki tos vagystės, vyresnioji dukra pametė raktus. Todėl negali paaiškinti ar buvo durys atrakintos, ar atsirakino raktu kaltinamasis. Vyras paskutinis ėjo. Ar jis tikrino ar durys užrakintos, nežino. Tačiau durys išorinės buvo neužrakintos, o namas buvo užrakintas. Įsilaužimo požymių nepastebėjo. Langai uždaryti. Į kiemo vidų galima patekti ir peršokus per tvorą. Pirmiausiai reikia pro vartus patekti. Namas turi du įėjimus. Draudimas padengė žalą: visas patalpoje esantis turtas buvo apdraustas. Bendra žalos suma 5463 Lt. Draudimas kompensavo apie 4000 Lt.

Pagarsinus draudimo išrašą, nukentėjusioji paaiškino, kad buvo įvardinta 5463 Lt bendra žalos suma. 4712,98 Lt grąžino draudimas. 751 Lt neatlygintos žalos. Todėl mažina pareikštą civilinį ieškinį draudimo išmokos dalyje ir prašo priteisti 751 Lt.

Liudytojas R. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu davė paaiškinimus tyrėjai. Vagystė buvo prieš 2 metus, todėl detalių neprisimena. Gyvena adresu K. Donelaičio g. 8C, Vilniuje. Nuosavame 2 aukštų name. Nežino ar durys buvo užrakintos ar ne, paprastai rakinamos. Kelios dienos prieš tai buvo dingę dukrai ar sūnui raktai. Nusileido iš miegamo į pirmą aukštą ir žmona pastebėjo šlapius pėdsakus nuo sniego ant grindų, kuriuos dukra valė. Po to pastebėjo, kad nėra ant lentynos, kuri yra šalia įėjimo, buvusių daiktų. Žmona pasigedo rankinės, su visu jame esančiu turiniu: juoda pinigine, su joje esančiais pinigais, kortelėmis, dokumentais ir 3 telefonų Nokia ir Sony Ericson firmų, kurie buvo padėti ant lentynos. Pagal pėdsakus buvo aišku, kad kažkas pribėgo prie lentynos, pagriebė daiktus ir pabėgo. Jei įeiti pro centrines namo duris, tai yra dvejos durys, taip vadinamas tambūras, tada eini tiesiai ir yra tokios horizontalios lentynos, tada virtuvė ir iš karto kolona, apėjus tą koloną yra laiptai, kurie sukasi, į antrą aukštą. Užlipi į antrą aukštą, tada pasukus į kairę pakliūni į miegamąjį. Atrodo, kad buvo įsibrauta pro duris, nes pagal pėdsakus matėsi, kad kažkas ėjo nuo durų link tos lentynos. Spyna nebuvo sulaužyta. Minėtos šlapios dėmės ėjo nuo įėjimo durų link lentynos. Turtas buvo „IfP &„Insuranse AS“ draudime draustas. Draudimas kompensavo 4712, 98 Lt. , išskyrus frančizę 300 Lt.

Specialistas A. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad neįtrauktas į Teisingumo ministerijos ekspertų sąrašus. Dirba Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centre Informacinių tyrimų technologijų specialistu. Išsilavinimas aukštasis. Darbo stažas Kriminalistinių tyrimų centre dirbu 15 metų, tyrimus daro 12 metų, savarankiškai 10 metų. Prieš atliekant tyrimą buvo pateiktos nuotraukos, darytos iš bankomato stebėjimo sistemos, tai yra atskiri skaitmeniniai stebėjimo failiukai, ne vaizdo įrašas. Nuotraukų buvo 7. Iš 7 buvo atrinkta 1 nuotrauka, kadangi tyrimas atliekamas remiantis veido bruožais, todėl atrenkama nuotrauka, kurioje geriausiai matosi veido bruožai ir individualūs požymiai, kuriais remiantis yra identifikuojamas asmuo. Buvo pateikti lyginamieji pavyzdžiai, tačiau buvo paprašyta papildomai pateikti lyginamųjų pavyzdžių, nes pagal metodiką yra toks reikalavimas, kad jei yra galimybė lyginamuosius atlikti taip pat kaip ir tiriamoji medžiaga. Kadangi papildomai pateikti lyginamieji pavyzdžiai netinkami, todėl buvo remtasi turima gauta anksčiau lyginamąja medžiaga, tai yra nuotrauka. Taip pat iš nuotraukų buvo atrinkta viena nuotrauka, kur geriausiai matosi dominantys veido požymiai.

Parodžius fotolentelę (2 tome, b.l. 17-18), pastarasis paaiškino, kad kalba apie šias nuotraukas. Naudojosi tam tikra metodika. Yra pagal kokybės sistemą surašytos standartinės veiklos procedūros, kurios yra patvirtintos ir remiantis tom procedūrom yra atliekamas tyrimas, tai yra įvertinamas pats pateiktas vaizdas, ar tai vaizdo įrašas, ar nuotraukos, kokybė, įvertinami veido bruožai, atskiri požymiai, tada vertinama lyginamoji medžiaga, kiek ji atitinka reikalavimus tyrimui atlikti, tada atliekama pats lyginamasis tyrimas. Iš pradžių dirba su tiriamąja medžiaga, yra įvertinama tiriamoji nuotrauka, kiek ji tinkama tyrimui atlikti, ar įmanoma tais užfiksuotasis veido požymiais, atskirais elementais, bruožais atlikti tyrimą. Tiriamojoje nuotraukoje buvo atkreiptas dėmesys į specifinę, retai pasitaikančią, na bent jau mano praktikoje nepasitaikė, raukšlę tarp akių, virš nosies. Forma kaip „V“ apversta. Toliau panosies srities filtras ( duobutė) ir viršutinė lūpa, raukšlė po akim ir taip vadinama nosies burnos raukšlė, einanti nuo nosies sparnelio į apačią. Sudėjus bendroj sumoj visus šiuos išvardintus požymius, akių formą, žandų formą, nosies formą, nusprendžiau, kad šitų požymių tyrimui daryti pakanka jeigu lyginamojoje medžiagoje pavyks rasti tuos pačius požymius. Buvo paprašyta papildomai lyginamoji medžiaga, kad įsitikinti, ar viskas atitinka. Kadangi ta medžiaga buvo nekokybiškai atlikta, ji tyrimui nebuvo naudojama, o buvo naudojama pirminė lyginamoji medžiaga. Tie duomenys buvo užfiksuoti ir atžymėti. Tie duomenys matosi fotolentelės 4 lape 5 ir 6 nuotraukos, yra sužymėta raudonom linijom. Pirma raukšlė yra tarp akių ir nosies, antra žyma yra po akim raukšlė, trečia atžyma nosies-burnos raukšlė. Po to yra tiriamojoje dalyje aprašyta 1-5 punktai : raukšlė tarp akių, raukšlė po dešiniąja akimi, nosies-burnos raukšlė dešinėje veido pusėje, nosies forma ir dydis, panosies filtro forma ir dydis. Iš pateiktos lyginamosios medžiagos yra atrenkama nuotrauka pagal tam tikrus kriterijus, tai yra remiantis tais požymiais, kurie yra užfiksuoti tiriamojoje medžiagoje ir kiek atitinka veido, galvos padėtis su tiriamąja. Kadangi šiuo atveju tokios nuotraukos nebuvo, tai buvo atrinkta nuotrauka, kurioje geriausiai tie veido bruožai, elementai, pagal kuriuos yra identifikuojamas asmuo. Čia kalbam apie 2 nuotrauką. Yra atrenkama nuotrauka, tinkamiausia tyrimui. Kitas etapas – tos dvi nuotraukos yra lyginamos tarpusavyje. Turim programą specialią, kuri padeda tai daryti,, tai yra įkeliama nuotrauka, susižymima, galima pasididinti, yra taip pat taip vadinama „Fotošop“ vaizdo redagavimo programa, kurios pagalba irgi yra atliekami tam tikri veiksmai nekeičiant vaizdo, o tik leistinose ribose gerinant apšvietimą, ryškumą, nekeičiant veido elementų. Vienas iš metodų yra vieną atvaizdą uždėti ant kito, bet tai daroma jeigu atitinka padėtis, tai yra abi nuotraukos tuo pačiu rakursu padarytos, tada galima vieną vaizdą dėti ant kito ir žiūrėti pagal atstumus, pagal formas. Šiuo atveju toks dalykas nebuvo daromas, kadangi tiriamoji nuotrauka pusiau šonu, galva palenkta, o lyginamoji nuotrauka iš priekio. Šiuo atveju buvo lyginami atskiri veido elementai, požymiai ir žiūrima, ar jie atitinka, ar ne. Skirtumų nebuvo rasta. Kadangi matėsi tik dešinioji užfiksuota veido dalis, kairės pusės nesimatė, todėl išvada duota –tikėtina, nes nesimato visas veidas, nesimato ausų, kurios pakankamai svarbios yra, tačiau sudėjus visus požymius į vieną visumą, tokia išvada buvo prieita. Pagal metodiką vieno specialisto atliktą darbą tikrina kitas specialistas ir jeigu yra kažkokių nesutarimų, klaidų, tai yra sužymima. Saugoma išvados kopija, kurią pasirašęs yra antras specialistas. Tačiau pilnai atsako už savo išvadą. Taip daroma pagal standartines veiklos procedūras, kad kitas specialistas turi įvertinti ir pritarti arba atmesti mano išvadą. Pagal išorinius elemento požymius, tai yra raukšlė tarp akių – sutapo. Raukšlė po dešine akimi – yra ir vienoje ir kitoje nuotraukoje. Nosies-burnos raukšlė dešinėje veido pusėje – sutapo. Nosies forma ir dydis bei panosies filtro forma ir dydis irgi sutapo. Iš pirminės banko pateiktos nuotraukos negalima kalbėti apie tai, kad žmogus turi kažkokių antropologinių neatitikimų, nes veidas matosi tik dalinai. Gerai matosi dalis dešiniosios veido pusės. Uždengtas yra smakras, apatinė lūpa yra uždengta, ausys uždengtos, antakis irgi nelabai gerai matosi, nes sunku pasakyti iš tikrųjų ar tai yra antakis, ar tai šešėlis matosi dešinės akies, todėl tie požymiai, kurie nesimato, apie kuriuos galima tik spėlioti, jie nenagrinėjami. Galutinė išvada buvo, kad tikėtina, kad tiriamojoje ir lyginamojoje medžiagoje yra vienas ir tas pats asmuo. Aprašė 5 elementų požymius, kuriais remiantis buvo atliktas identifikacinis tyrimas. Tų požymių be abejo yra žymiai daugiau. Pagal tuos 5 požymius nusprendė, kad užtenka duoti būtent tokią išvadą. O šiaip labai daug tokių požymių, pas kiekvieną žmogų individualiai: tai raukšlės, apgamai, randai, sakykim pas vieną žmogų labiau pamoti skruostikaulis, pas kitą mažiau ir taip toliau. Šiuo atveju kategoriškos išvados negalėjo duoti.

Civilinio ieškovo „IfP &„Insuranse AS“ atstovė R. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dirba „IfP &„Insuranse AS“ draudime juriste. Draudikas vadovaudamasis sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartimi tarp draudėjo R. J. išmokėjo draudimo išmoką 4712,98 Lt. ir taip atlygino žalą, atsiradusią dėl vagystės, apie kurią pranešė draudėjas. Tiriant šį įvykį buvo paprašyta pateikti pavogtų daiktų sąrašą su nurodytomis jų vertėmis. Analogiškai buvo išsiųstas paklausimas dėl informacijos pateikimo policijai . Gavę draudėjo pranešimą su nurodytais daiktais ir vertėmis, kad buvo pasinaudota bankine kortele ir nurodyta suma, pateiktas išrašas iš banko, trys telefonai, pultelis, raktai, rankinukas, piniginė, pinigai, banko kortelės, pasas. Gavęs šią informaciją ekspertas, kuris reguliuoja šią žalą, pažiūri ar tos sumos atitinka rinkoje esančius panašius daiktus, jų kainas. Pavyzdžiui paso pagaminimas kainuoja 50 Lt. Už paso pagaminimą tiek ir buvo išmokėta.Tada žiūrima ar atitinka su draudėjo nurodyta verte. Taip pat yra vadovaujamasi ir policijos pažyma, kurioje būna išvardinti maždaug kokie pavogti daiktai. Jei ekspertui, reguliuojančiam žalą, nekyla abejonių, tai išmokama draudiminė išmoka. Kaltinamajame akte nurodytos telefonų žymiai didesnės kainos dėl to, kad buvo pateikta kaip naujas daiktas, tik įsigytas, o draudėjas turėjo daiktus jau panaudotus. Draudėjas pats įsivertino kiek tą daiktą naudojo ir ekspertas tikriausiai internete patikrino kiek tokio modelio telefonas panaudotas galėtų kainuoti . Ekspertui tikriausiai nekilo abejonių, kad ta suma patenka į tą intervalą, kad už tiek galima įsigyti analogišką telefoną. Vienas iš telefonų priklausė draudėjo darbovietei, tai yra patikėjimo teise buvo valdomas daiktas. Pagal IfP &„Insuranse AS“ draudimo sutartį papuola į nagrinėjamą objektą. Pateiktos sumos atitiko tos dienos rinkos kainas. Jei nekyla abejonių, tada paskaičiuojama draudimo išmoka ir minusuojama draudimo sutartyje numatyta frančizė. Šiuo atveju minusuota 300 Lt frančizė, nurodyta draudimo sutartyje ir išmokėta 4712,98 Lt. Nurodytai sumai civilinį ieškinį palaiko.

Nukentėjusioji R. J. papildomai paaiškino, kad kaltinamajame akte už pavogtą asmens pasą įvardinta 150 Lt suma. Draudimo atstovė nurodė, kad draudimas pagal pranešimą už pasą išmokėjo 50 Lt. Skirtumas atsirado dėl to, kad su draudimo bendrove nebendravo, o tik su tyrėja. Tuo metu buvo ekstrinė situacija, nes po savaitės turėjo išvykti į Lenkiją darbo reikalais, todėl skubiai turėjo įsigyti skubos tvarka asmens tapatybės kortelę. Realiai sumokėjo virš 100 Lt. Dėl asmens tapatybės kortelės pagaminimo skubos tvarka kreipėsi į Naugarduko g. 100 esančią Migracijos tarnybą. Tai buvo 2010 m. gruodžio pradžioje. Dėl tarnybinio telefono „Nokia 2330“ kainų skirtumo kaltinamajame akte nurodyta suma 449 Lt., o draudimas išmokėjo 249 Lt. Kodėl toks skirtumas negali atsakyti. Kai išeidinėjo iš Valstybės kontrolės tarnybos, pilnai atsiskaitė su darboviete. Pridavė visus dokumentus, pretenzijų nepareiškė. Apie vagystę darbovietei buvo pranešta. Pinigus draudimas grąžino.

Liudytojas L. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta J. M. kaip klientą. Jis dažnai lankėsi pas jį (liudytoją) darbe. Dirbo keliose lombarduose. Negali dabar tiksliai pasakyti į kurią jo darbovietę jis tada atėjo. 2010 metais jis dirbo lombarde Vilniuje, Sodų g. J. M. atnešė 2 mobiliuosius telefonus, t.y. įkeitė telefonus. Buvo įkeisti telefonai Nokia 6020 ir Nokia 6021. Juos įkeitė būtent J. M.. Gerai visus klientus atsimena. Tą dieną atnešė iš pradžių pardavimui minėtus telefonus kažkoks kitas pilietis. Tas pilietis neturėjo asmens dokumentų ir jis negalėjo jų parduoti, nes tokios vidaus taisyklės, kad būtinas asmens dokumentas. Po 1-2 valandų atėjo J. M., turėdamas asmens dokumentą bei pardavė tuos pačius telefonus. Telefonai buvo be pakrovėjų. Tas kitas pilietis man nebuvo pažįstamas, ne iš pastovių klientų. Jis norėjo įkeisti ar parduoti tuos telefonus. J. M. neklausė iš kur jis gavo tuos telefonus. Duoda klientams pasirašyti kvitą, kuriame yra sakinys, jog žmogus parduodamas tuos daiktus, patvirtinta, kad šie daiktai priklauso jam ir gauti ne nusikalstamu būdu. Lombardo darbuotojas pildo kvitą, o asmuo ant jo pasirašo. Iš asmens dokumento nurašomi asmens duomenys. Svarbu, kad su nuotrauka būtų asmens dokumentas. J. M. iš pradžių lombardo kvito nepasiėmė, o pasiėmė vėliau. Jis labai kažkur skubėjo. J. M. buvo pastovus klientas, anksčiau buvo įkeitęs kompiuterį, dar kažką. J. M. neišsipirko tų telefonų. Tada tuos telefonus išstatė į vitriną pardavimui po 59 Lt ir pardavė.

Į papildomus klausimus liudytojas L. B. atsakė, kad kartu buvo su J. M. etapuoti į šį teismo posėdį. Šiuos telefono modelius puikiai žino. Galėtų pasakyti daugelio klientų priduotus telefonus. Kai ateina policijos pareigūnai bei klausinėja apie telefonus, tai ypač įsidėmi tų telefonų modelius. Šį kartą įsidėmėjo ta aplinkybė, kad atnešė 2 piliečiai tuos pačius telefonus. Tokius sutapimus iškart pamatai. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dar būdamas laisvėje. Buvo nusistatęs prieš pareigūnus po jo sulaikymo. Daug neklausinėjo manęs, gal dėl to ir nepaaiškėjo tos aplinkybės dėl kito piliečio be asmens dokumento. Dėl telefonų kategoriškai pasako, nes policijos pareigūnai bendravo dėl tų telefonų. Apklausinėjo šiais metais, apie balandžio mėnesį. Paaiškinimai teisingi. J. M. pažinojo kaip nuolatinį klieną, ne kaip draugą, jis būdavo atnešdavo ir siūlydavo daiktus. Kas 2 savaites ateidavo lombardą. Nesidomėjo iš ko M. gyvena, neanalizuoja savo klientų. Neklausė iš kur jis gauna tuos daiktus.

Kaltinamasis J. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Pareiškė, kad nusikalstamų veikų darymo metu jis buvo namuose, pas tėvus Lentvaryje. Paaiškino, kad telefonus nupirko už 70 ar 80 Lt iš asmenų, kurie jam yra pažįstami, tačiau jų gerai neatsimena ir pardavė minėtus telefonus už 50 Lt lombarde L. B.. Lombardo kvituose pasirašė pats. Taip pat paaiškino, jog Swedbank bankomato vaizdo įraše yra ne jis. Minėti kaltinamojo paaiškinimai vertinami kritiškai, kai siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jo paaiškinimus paneigia jo paties nurodytas paaiškinimas, kad mobilaus ryšio telefonus jis nusipirko už 70-80 Lt, o pardavė už mažesnę sumą, t.y. už 50 Lt. Be to, kaltinamasis J. M. negalėjo įvardinti konkrečių asmenų iš kurių įsigijo telefonus. K. G. priklausantys mobilaus ryšio telefonai buvo pavogti 2010-11-30, o J. M. telefonus lombarde pardavė 2010-12-01. R. J. priklausančio turto pagrobimo būdas yra analogiškas K. G. priklausančio turto pagrobimui. Įvykdytas praėjus tik keletui dienų. Kaltinamojo teiginys, kad Swedbank bankomato vaizdo įraše yra ne jis, paneigtas specialisto A. K., kuris patvirtino savo išvadą ir papildomai paaiškino, kad dirbant su lyginamąją medžiaga, t.y. lyginamąja kaltinamojo J. M. nuotrauka ir kontroline nuotrauka, pagal išorinius elemento požymius raukšlė tarp akių, nosies-burnos raukšlė dešinėje veido pusėje sutapo, raukšlė po dešine akimi yra ir vienoje, ir kitoje nuotraukoje bei nosies forma ir dydis bei panosies filtro forma ir dydis sutapo. Pateikė galutinę išvadą, kad tikėtina, kad tiriamojoje ir lyginamojoje medžiagoje yra vienas ir tas pats asmuo. Kategoriškos išvados negalėjo duoti, nes tyrimą atliko pagal pateiktoje kontrolinėje nuotraukoje esančius 5 požymius, kadangi banko pateiktoje nuotraukoje veidas matosi tik dalinai, o pagal sutampančius tiek lyginamojoje, tiek kontrolinėje nuotraukoje esančius požymius, tikėtina, kad banko pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas kaltinamasis J. M.. Be to, specialistas A. K. paaiškino, kad jo atliktą išvadą tikrino kitas specialistas, kuris atliktame tyrime klaidų, nesutarimų nenustatė.

Kaltinamojo J. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, pasitvirtino sekančiais duomenimis:

nukentėjusiųjų K. G., R. J., liudytojo R. J. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais.

2011-06-01 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog tyrimo metu buvo surastas ir iš L. L. išimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6020“, su baterija. Telefonas apžiūrėtas ir grąžintas nukentėjusiajai K. G. (t. 1, b.l. 108-111).

2011-06-02 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti lombardo įkeitimo bilieto kvitai, kurių Nr. 1064 (du lapeliai) ir Nr.998 (vienas lapelis) (t. 1, b.l. 105-107).

2011-06-02 MRT apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ šviesios spalvos, kurio IMEI Nr.356215/00/611462/7 su baterija (t. 1, b.l. 109-110).

2011-07-13 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog iš kaltinamojo J. M. veido nuotraukos lyginamasis pavyzdys (t. 2, b.l. 21-22).

2012-02-22 Lietuvos policijos kriminalinių tyrimo centro specialisto išvada Nr.140-(5232) - ISI- 1242, kurioje nustatyta, kad pateiktoje tiriamojoje vaizdo medžiagoje ir lyginamojoje J. M. vaizdo medžiagoje tikėtinai yra užfiksuotas vienas ir tas pats asmuo (t. 2, b.l. 15-19).

Nenustatyta, kad nukentėjusieji K. G., R. J., liudytojas R. J. dėl kokių tai priežasčių galėjo teisme apkalbėti kaltinamąjį J. M.. Jų paaiškinimai (parodymai) nuoseklūs, išsamūs, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir jie yra kaltinamojo J. M. kaltės įrodymas.

Apklausto teisiamojo posėdžio metu liudytojo L. B. paaiškinimai, kad mobilaus ryšio telefonus į lombardą atnešė kiti asmenys ir negalėjo jų priduoti, kadangi neturėjo asmens dokumentų, o vėliau juos atnešė kaltinamasis, vertintini kritiškai, kadangi ikiteisminio tyrimo metu L. B. buvo apklausinėjamas du kartu ir savo paaiškinimuose neminėjo jokių kitų asmenų, kurie būtų užėję į lombardą su tikslu parduoti telefonus, nurodė, kad gerai pažįsta J. M., jis dažnai lankėsi lombarde, kad 2010-12-01 jam dirbant lombarde, Sodų g. 18-A10, Vilniuje, užėjo jam ne kartą daiktus įkeitinėjęs ir gerai žinomas kaip klientas J. M., kuris atnešė bei įkeitė du mobiliojo ryšio telefonus. Už mobiliojo ryšio telefonus gavo 50 Lt. Teisiamojo posėdžio metu nurodė tikslius mobilaus ryšio telefonų pavadinimus, nors supirkinėjo juos 2010 metais, be to ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad neklausė J. M. iš kur pastarasis gavo telefonus, nors jam kaip ir buvo žinoma, kad prieš J. M. priduodant lombarde telefonus, norėdami priduoti tokius pačius telefonus, buvo užėję kiti asmenys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad L. B. nurodė, kad jie kartu su kaltinamuoju kartu buvo etapuoti iš laisvės atėmimo įstaigos. Yra pažįstami senai, todėl L. B. paaiškinimai, duoti teisimojo posėdžio metu vertinami kritiškai, kaip siekis padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam J. M..

Be to, aukščiau paminėtuose protokoluose, dokumentuose, vaizdo įraše esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Šie duomenys neprieštarauja aukščiau nurodytiems įrodymams. Juos papildo. Šiais duomenimis abejoti, netikėti nėra priežasčių, todėl ir šie yra kaltinamojo kaltės įrodymai.

Dėl 2010-11-30 ir 2010-12-06 veikų jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis J. M. nuo pat savo veiksmų pradžios, suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovęs į neužrakintas patalpas, esančias Kedrų g. 9, Vilniuje, pagrobė K. G. priklausančią juodos spalvos rankinę – 80 Lt vertės, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonai „Nokia 6021“ – 100 Lt vertės ir „Nokia 6020“ – 100 Lt vertės, raudonos spalvos piniginę – 50 Lt vertės, kurioje buvo 220 Lt grynųjų pinigų, kuponas – 50 Lt vertės, tokiu būdu pagrobė viso turto už 600 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajai K. G. bendrą 600 litų turtinę žalą bei įsibrovęs į neužrakintą namą, esantį K. Donelaičio g. 8C, Vilniuje, nuo lentynos, esančios namo pirmo aukšto koridoriuje prie laiptų pagrobė R. J. priklausančius, juodos spalvos rankinę – 100 Lt vertės, kurioje buvo daiktai: du mobiliojo ryšio telefonai „Nokia C5-00“ – 549 Lt vertės ir „Sony Ericson“ – 513 Lt, USB raktas – 100 Lt vertės, juodos spalvos piniginę– 100 Lt vertės, kurioje buvo 150 Lt grynųjų pinigų, R. J. vardu išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas – 150 Lt vertės, taip pat pagrobė Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2330“ – 249 Lt vertės, tokiu būdu pagrobė R. J. viso turto už 600 litų, o Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei viso turto už 249 Lt, bendrai pagrobė turto už 849 litus. Byloje pakanka įrodymų, pagrindžiančių J. M. kaltę dėl LR BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje nusikalstamų veikų padarymo.

Dėl 2010-12-06 veikos jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis pagrobdamas R. J. priklausančią rankinę, kurioje buvo piniginė su banko mokėjimo kortelėmis AB „Swedbank“ banko mokėjimo priemonę „Maestro“ Nr. 6763 7650 0062 6111 ir „Danske bankas“ mokėjimo priemonę „Visa“ Nr. 4008 6500 1599 6016, pakankamas finansinei operacijai inicijuoti, kurias vėliau panaudojo atlikdamas finansines operacijas, tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones pakankamas finansinei operacijai inicijuoti, kurias neteisėtai laikė su savimi iki tyrimo metu nenustatyto laiko. Byloje pakanka įrodymų, pagrindžiančių J. M. kaltę dėl LR BK 214 straipsnio 1 dalyje nusikalstamos veikos padarymo.

Be to, J. M. neteisėtai atliko finansines operacijas, svetima elektronine mokėjimo priemone, padarė nukentėjusiajai R. J. 3 700 Lt turtinę žalą bei apgaule savo naudai įgijo J. J. priklausantį 3700 Lt vertės turtą, nes kaltinamasis su „Danske bank“ mokėjimo kortele „Visa“, Nr. 4008 6500 1599 6016, išduota R. J., išgrynino 200 Lt, t.y. neteisėtai atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką jis, 2010-12-06 apie 5.11 val. „Swedbank“ bankomate, esančiame Vilniuje, Savanorių pr. 31, neteisėtai atliko finansinę operaciją su „Danske bank“ mokėjimo kortele „Visa“, Nr. 4008 6500 1599 6016, išduota R. J., išgrynino 3 000 Lt, t.y. neteisėtai atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką jis, 2010-12-06 apie 5.13 val. „Swedbank“ bankomate, esančiame Vilniuje, Savanorių pr. 31, neteisėtai atliko finansinę operaciją su „Danske bank“ mokėjimo kortele „Visa“, Nr. 4008 6500 1599 6016, išduota R. J., išgrynino 500 Lt. Byloje pakanka įrodymų, pagrindžiančių J. M. kaltę dėl LR BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje nusikalstamų veikų padarymo.

Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam J. M. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodytos nusikalstamos veikos buvo tyčinės, baigtos, sukėlusios pasekmes bei į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis J. M. anksčiau 13 kartų teistas už analogiškus nusikaltimus, administracinė tvarka baustas, į narkologinę bei psichiatrines įstaigas neįrašytas, nesigydė. Šį nusikaltimą padarė esant nepanaikintam, neišnykusiam teistumui. Nedirba, priklausomas nuo psichotropinių medžiagų, nėra saistomas socialiniais ryšiais, dėl savo poelgių išvadų nedaro, sistemingai vykdo nusikalstamas veikas. Visa tai rodo jo polinkį nusikalsti. Remiantis tuo bei vadovaujantis LR BK 27 straipsniu, 56 straipsnio 1 dalimi, bausmės tikslai šiuo atveju būtų pasiekti jam paskiriant laisvės atėmimo bausmę. Nenustatyta J. M. atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, todėl jam laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas LR BK 178 straipsnio 2 dalies (2 veikos), LR BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytiems dydžio vidurkiui.

K. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Lt turtinės žalos atlyginimo. Pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, įrodytas. Todėl ieškinys tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis).

Nukentėjusioji, civilinė ieškovė R. J. pareiškė 5463,09 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Draudimo įmonė „If P&C Insurance AS“ filialas pagal gyventojų turto draudimo sutartį 2011-02-10 R. J. (nukentėjusiosios R. J. sutuoktiniui) išmokėjo 4712,98 Lt draudimo išmoką pagal 2009-12-22 sudarytą gyventojų turto draudimo sutartį. Nukentėjusioji R. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad draudimo išmoka minėtai sumai yra išmokėta, sumažino pareikšto ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškinio sumą ir prašė priteisti 751 Lt patirtos ir draudimu neatlygintos turtinės žalos. Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės R. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl 751 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstas, realus, įrodytas. Todėl ieškinys tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis). Priteistina iš J. M. 751 Lt Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo R. J. naudai.

Civilinio ieškovo „If P&C Insurance AS“ filialo pareikštas civilinis ieškinys dėl 4712,98 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstas, realus, įrodytas. Draudimo bendrovė pagal gyventojų turto draudimo sutartį išmokėjo R. J. (nukentėjusiosios R. J. sutuoktiniui) 4712,98 Lt draudimo įmoką ir taip atlygino 2010-12-06 nusikalstama veika padaryta žalą. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Civilinis ieškovas atlyginęs nukentėjusiems asmenims padarytą žalą, įgijo regreso teisę reikalauti žalos atlyginimo regreso teise. Civilinio ieškovo „If P&C Insurance AS“ filialo pareikštas civilinis ieškinys dėl 4712,98 Lt priteisimo pagrįstas, realus ir įrodytas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnis). Priteistina iš J. M. 4712,98 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo „If P&C Insurance AS“ filialo naudai (LR CK 6.279, 6.1015 straipsniai).

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė pareiškė civilinį ieškinį dėl 205,79 Lt turtinės žalos atlyginimo. Pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, įrodytas. Todėl ieškinys tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais teismas,-

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį už K. G. priklausančio turto pagrobimą įsibrovus į patalpą ir paskirti 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę;

pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį už R. J. priklausančio turto pagrobimą įsibrovus į patalpą ir paskirti 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę;

pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį ir paskirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

pagal LR BK 215 straipsnio 1 dalį ir paskirti 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę;

pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, šias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir J. M. paskirti galutinę, subendrintą bausmę laisvės atėmimą 5 (penkiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos, pradėjus vykdyti nuosprendį.

Priteisti iš J. M. 500 Lt (penkis šimtus litų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo K. G. naudai.

Priteisti iš J. M. 751 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt vieną litą) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo R. J. naudai.

Priteisti iš J. M. 4712,98 Lt (keturis tūkstančius septynis šimtus dvylika litų 98 ct) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo „If P&C Insurance AS“ filialo naudai.

Priteisti iš J. M. 205,79 Lt (du šimtus penkis litus 79 ct) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 4 vienetus 13x18 formato nuotraukų, 3 vienetus kompaktinių diskų, 1 vienetą kompaktinio disko su vaizdo įrašu, saugomus voke baudžiamojoje byloje Nr.1-590-818/2012, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.