Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stulgienė, sekretoriaujant L. V., dalyvaujant ieškovei I. K. , jos atstovui adv.S. K. , atsakovui S. K. , jo atstovui adv.V. S. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui S. K. ir atsakovo S. K. priešieškinį I. K. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pateiktas ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai ir atsakovo priešieškinys netenkintinas.

LR CK 3.201straipsnyje numatyti pagrindai, kuriems esant galimas priteisto išlaikymo dydžio pakeitimas, tai yra iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai , pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms.

Iš duomenų prijungtoje išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-1096/1999 matyti, kad 1999 09 30 nutarimas, kuriuo iš S. K. , gim. (duomenys neskelbtini) nutarta išieškoti alimentus I. K. naudai dukros E. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui ¼ dydžio visų rūšių uždarbio(pajamų), bet ne mažiau 1MGL kas mėnesį iki jos pilnametystės, buvo priimtas iki 2001 07 01 galiojusio Santuokos šeimos kodekso 81str.pagrindu, supaprastinto proceso tvarka, kuri nereikalavo tėvų turtinės padėties, vaiko poreikių vertinimo. Vertinant priteistą iš atsakovo išlaikymą Rokiškio rajono apylinkės teismo 1999 09 30 nutarimu, atsižvelgtina į tai, kad nuo 2001 07 01 įsigaliojusio Civilinio kodekso 3 knygos normos numato kitas teiktino išlaikymo formas ir dydžius(LR CK 3.196str.) bei įtvirtina vaikų ir tėvų turto atskyrimo principą(CK 3.185str.1d.).

Teisminio nagrinėjimo metu įrodyta, kad ieškovė I. K. nuo (duomenys neskelbtini) dirba VšĮ R. rajono ligoninėje, gauna pastovų darbo užmokestį(b.l.62-64), kurio priskaičiuota suma vidutiniškai per mėnesį sudaro 1290Lt (b.l.9).Ieškovė nurodė, kad ji su dukra gyvena bute be patogumų, priklausančiame jos motinai L. A. , kuriame gyveno ir su atsakovu iki santuokos nutraukimo. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoja apklausta L. A. (b.l96), šių aplinkybių neginčijo ir atsakovas. Per laikotarpį nuo 1999 09 30 teismo nutarimo, kada buvo priteisti alimentai iš atsakovo dukros išlaikymui, ieškovė jokio registruotino turto neįgijo. Iš bylos duomenų matyti, kad E. K. lanko choreografijos mokyklą, mokestis per mėnesį sudaro 25Lt(b.l.15).2008 11 07 ieškovė yra įgijusi kompiuterį už 1920Lt(b.l.14,16-19), grotuvą MP3 Philips, DVD grotuvą Vido, įsivedusi internetą,kaip nurodė teismo posėdyje ieškovė, dukros poreikiams tenkinti. Įvertinant ieškovės turtinę padėtį minėtu laikotarpiu laikytina, kad ieškovės turtinė padėtis pablogėjo, nes jos darbo užmokestis iš esmės per visą nurodytą laikotarpį nekito , ieškovė nurodė, kad atsakovas teikė tik 1 MGL dydžio išlaikymą, 2008 metais ir nereguliariai, o atsakovas nepateikė tai paneigiančių kitų įrodymų.Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į išaugusius šalių dukros E. poreikius per beveik 10 metų laikotarpį, pabrangusį pragyvenimo lygį bei tai, kad nors atsakovas ir

pripažino per laikotarpį nuo alimentų priteisimo 1999 09 30 dukros E. poreikius padidėjusiais, įrodymų, kad prie šių poreikių tenkinimo prisidėjo, nepateikė.

Iš gautų duomenų iš Sodros duomenų bazės matyti, kad nuo 2000 01 01 atsakovas S. K. nuo 2000 04 07 iki 2003 06 06 dirbo pagal verslo liudijimą, nuo 2000 10 02 iki 2000 11 02 UAB „J.“, kur uždirbo 569,26Lt, duomenų apie pajamas gautas dirbant pagal verslo liudijimą nenurodyta(b.l.58-61), atsakovas duomenų apie gautas pajamas dirbant pagal vetrslo liudijimą taip pat nepateikė.Tačiau, kaip matyti iš kitų teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų, atsakovas per laikotarpį nuo teismo 1999 09 30 nutarimo priėmimo, savo vardu į 2003 11 11 įgijo automobilį R. E. valstyb.Nr.(duomenys neskelbtini) b.l.75), jo sutuoktinės L. K. vardu 2008 04 08 įgytas automobilis R. M. , valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini)(b.l.76), 2005 04 12 žemės sklypas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, esantis (duomenys neskelbtini)(b.l.70), kuriame pagal antstolės O. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir foto nuotraukas prie jo, matyti, kad yra pastatytas vieno aukšto gyvenamas namas su garažu ir atskiru pirties pastatu. Iš pateikto byloje santuokos liudijimo nuorašo matyti(b.l.32), kad S. K. įregistravo santuoką su L. M. , priėmusia K. pavardę, 2002 12 31, todėl preziumuojama, kad tiek S. K. vardu, tiek L. K. vardu įgytam santuokos metu turtui taikomas įstatymo nustatytas turto teisinis rėžimas, t.y. turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe(LR CK 3.87str., 3.88str.2d.), nes atsakovas nepateikė duomenų, kad būtų sudaryta tarp sutuoktinių Vedybų sutartis ir susitarta dėl kitokios turto nuosavybės formos, todėl į tai atsižvelgtina, vertinant atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybes teikti didesnio dydžio išlaikymą dukrai E. Atsakovo argumentai, kad L. K. vardu žemės sklypas namo statybai įgytas už L. K. gautas lėšas jai pardavus asmeninės nuosavybės teise įgytą butą (duomenys neskelbtini), nes iš pateiktų byloje rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovo sutuoktinė L. K. , butą (duomenys neskelbtini) pardavė 2008 02 28 (b.l.71), tuo tarpu žemės sklypas jos vardu P. kaime įgytas 2005 05 12, t.y. beveik prieš tris metus iki minėto buto pardavimo. Vertinant atsakovo galimybes teikti prašomo priteisti iš jo išlaikymo dydį dukrai E. K. , atsižvelgtina taip pat ir į tai, kad jis turi pareigą išlaikyti du vaikus, t.y. E. K. gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.5) ir A. K. gim. (duomenys neskelbtini)(b.l.33), tačiau vertinant joms reikalingų išlaidų būtiniausiems poreikiams tenkinti dydį laikytina, kad joms reikalingos skirtingos sumos, atsižvelgiant jau vien į skirtingą mergaičių amžių ir amžiaus sąlygojamus tokio amžiaus vaikų poreikius, bei į papildomus poreikius reikalingus E. K. lankant bendro lavinimo ir choreografijos mokyklas. Atsakovas nepateikė duomenų, kad dukros A. išlaikymui reikalingos papildomos išlaidos, susiję su jos susirgimais. Įstatymas numato tėvams, o ne kitiems asmenims pareigą skirti lėšas vaikų išlaikymui (LR CK 3.194str.), todėl nesutiktina su atsakovo argumentais, kad jis turi pareigą išlaikyti ir jo sutuoktinės sūnų L. M. gim. (duomenys neskelbtini), nes jo sutuoktinė dirba dviejose darbavietėse (b.l.65-68) ir gauna pastovias pajamas, kurios 2008 metais vidutiniškai siekė 3000Lt per mėnesį ir kurios pagal LR CK 3.88str.1d.5 punktą, taip pat pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe, be to turi asmeninio turto(b.l.72-73) . Iš teismui pateiktos Rokiškio darbo biržos pažymos(B.l.92) matyti, kad joje atsakovas S. K. 2000 ir 2002 metais buvo registruotas tik po vieną dieną, darbo paieškos buvo nutrauktos be teisės registruotis 6 mėn., vėliau buvo registruotas nuo 2007 04 03 iki 2008 03 07 ir nuo 2008 11 27, t.y. sekančią dieną po to, kai jam buvo įteikti procesiniai dokumentai, liudijantys apie bylos iškėlimą teisme(b.l.23).Būtent laikotarpiu nuo 2008 03 07, kuomet atsakovas net 5 mėnesius dukrai E. neteikė jokio išlaikymo(b.l.81), jis nebuvo registruotas ir darbo biržoje kaip ieškantis darbo, todėl vien tai negali būti laikoma argumentu, atsakovo turtinę padėtį esant pablogėjusia. Priešingai, įgytas jo ir jo sutuoktinės L. K. vardu turtas rodo, kad atsakovo turtinė padėtis yra pagerėjusi, lyginant su ieškovės turtine padėtimi, todėl laikytina, kad atsakovas turi didesnes galimybes prisidėti prie dukrai E. teiktino išlaikymo negu

ieškovė.Sutiktina su ieškovės atstovo argumentais, išsakytais teismo posėdyje, kad atsakovas, prisidėdamas darbu prie santuokoje įgyto turto gausinimo, tuo pačiu gerina ir savo turtinę padėtį, nes santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas iš dalies sutinka ir su atsakovo atstovo argumentais, kad atsakovas santuokoje su žmona L. K. įsigydamas žemės sklypą, statydamas jame namą, siekęs įgyvendinti ir kitų vaikų, t.y. A. K. ir žmonos sūnaus L. M. teisę turėti gyvenamą patalpą.Tačiau įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad siekis įgyti dabartinei atsakovo šeimai nuosavą gyvenamą patalpą, tuo užtikrinant ir nepilnamečių vaikų interesus, negali būti vertinamas labiau, nei atsakovo pareiga teikti išlaikymą dukrai E. K. tokio dydžio, kad jis užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas(Vaiko teisių konvencijos 3,27 str., LR CK 3.155,3.165str.,Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14,18 ir kiti str.) ar įgyvendinamas pareigos teikti reikiamo dydžio išlaikymą dukrai E., daliniu nevykdymu.Būtinomis vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui , sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui.Dėl to, nesutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovės įgytas turtas :grotuvas MP3 Philips, DVD grotuvas Vido , kompiuteris ar įvestas internetas, rodo ieškovės turtinės padėties pagerėjimą, nes šie daiktai iš dalies laikytini skirtais ir šalių dukros E. poreikiams tenkinti.

Vertinant šalių pateiktų reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgtina ir į tai, kad 2006 12 19 priimtas Vaikų išlaikymo fondo įstatymas, įsigaliojęs nuo 2008 01 01(Žin.,2006,Nr.144-5464), kurio paskirtis užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą, numato, kad vaikų išlaikymo fondo išmokos vienam vaikui per mėnesį yra ne didesnės negu 1,5 MGL dydžio. Tokia minėto įstatymo nuostata dėl maksimalios vaikui valstybės teiktinos socialinės paramos, skolininkui neteikiant išlaikymo , bei formuojama teismų praktika, kad teikiamo vaikui išlaikymo dydis turi būti orientuotas į nustatytą minimalią mėnesinę algą , leidžia daryti išvadą, kad priteistino išlaikymo dydis kiekvienam vaikui , negali būti mažesnis, negu valstybės numatyta teikti iš minėto fondo maksimali socialinė išmoka , nes priešingas vertinimas iškreiptų Vaikų išlaikymo fondo įstatymo paskirtį, nurodytą įstatymo 1 straipsnyje, pažeistų vaikų teisę į valstybės jiems garantuojamą socialinę apsaugą gauti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo pagal minėtą įstatymą, prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams(LR CK 1.5str.), todėl atsakovo priešieškinys, kuriuo prašoma nustatyti priteistino dukrai E. išlaikymo dydį po 150Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, laikytinas nepagrįstu ir neatitinkančiu aukščiau minėtų įstatymo reikalavimų.Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. Korsakovas v. T. Korsakienė, Nr. 3K-3-286/2004).Išlaikymo dydžio parinkimo kriterijais yra : vaiko poreikiai, jo amžius, sveikatos būklė, tėvų turtinė padėtis, tėvų turto struktūra, gaunamų pajamų dydis, periodiškumas ir kita. Nors teismų praktika orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, sieja su CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), , t.y. 800Lt per mėnesį, nustatant konkretų E. K. reikalingo išlaikymo dydį per mėnesį jos poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus laikytina, kad jos būtinus poreikius patenkintų 650Lt išlaikymo dydis, kurio dalį-300Lt nurodė galinti teikti ieškovė,

likusi didesnė reikalingo išlaikymo dalis-350Lt, priteistina iš atsakovo, kuris laikytinas išgalinčiu teikti tokio dydžio išlaikymą atsižvelgiant į savo turtinę padėtį bei tai, kad yra darbingo amžiaus ir turi pareigą savo turimus sugebėjimus, kvalifikaciją ir darbinius įgūdžius siekti panaudoti taip, kad užtikrintų savo visiems vaikams reikalingą išlaikymą. Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaikus suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Be to, tėvai asmeninę įstatyminę pareigą išlaikyti vaikus privalo įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiauti CK 3.192str.2 dalyje įtvirtintu proporcingumo principu, suteikiančiu teisę reikalauti, kad, priteisiant išlaikymą nepilnamečiams, būtų atsižvelgiama į jų turtinę padėtį ir dirbtinai nebloginti savo turtinės padėties. Tai, kad atsakovas darbo biržoje įsiregistravo tik iškėlus bylą teisme ar kad jis neieško darbo, o savo darbu gerina savo šeimos gyvenimo sąlygas, nėra pagrindu laikyti , kad reikalingo dukrai E. išlaikymo neišgali teikti.

Vadovaujantis išdėstytu, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2008 11 21 pakeistinas 1999 09 30 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarimas civilinėje byloje Nr.2-1096/1999 ir priteistina iš atsakovo S. K. , a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) išlaikymas dukrai E. K. gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 350Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto E. K. išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise iki jos pilnametystės pavestinas ieškovei I. K. (LR CK 3.190, 3.157, 3.201str.).

Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 10 30 sprendimu I. K. atleista 50 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų(b.l.20).Pagal pateiktą tarnybos 2009 02 26 pažymą Nr.182 už antrinės teisinės pagalbos teikimą I. K. išlaidos sudaro 283Lt, kitą išlaidų dalį- 283Lt (50 procentų )yra sumokėjusi valstybei pati ieškovė I. K. 2009 02 11(b.l.85) ir 2009 03 02 mokėjimo kvitais AB banke Hansabankas(b.l.105).

Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 12 04 sprendimu(b.l.40)S. K. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Pagal pateiktą tarnybos pažymą išlaidos už antrinę teisinę pagalbą sudaro 400Lt (b.l.87).Pagal LR CPK 96str.1d.bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14str.7 dalį, į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas neįeina išlaidų, kurias teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Dėl to, priteistina iš atsakovo S. K. ieškovei I. K. 283Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Likusios bylinėjimosi išlaidos lieka valstybei(LR CPK 96str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės I. K. ieškinį tenkinti visiškai, atsakovo S. K. priešieškinio netenkinti.

Nuo 2008m.lapkričio 21d. pakeisti 1999 09 30 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarimą civilinėje byloje Nr.2-1096/1999, kuriuo iš S. K. , gim. (duomenys neskelbtini) nutarta išieškoti alimentus I. K. naudai dukros E. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui ¼ dydžio visų rūšių uždarbio(pajamų), bet ne mažiau 1MGL kas mėnesį iki jos pilnametystės ir priteisti iš atsakovo S. K. , a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai E. K. gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po tris šimtus

penkiasdešimt Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto E. K. išlaikymo tvarkymą uzufrukto teise iki jos pilnametystės pavesti ieškovei I. K. , a.k(duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. K. , a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. K. , a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 283Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.