Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-05-29 · Civilinė byla Nr. e2YT-9478-429/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-29
Bylos Nr.
e2YT-9478-429/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03600-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Jegorovienė
Pareiškėjas
K. R.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto banko
Advokatai
Tomas Ryzgelis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-9478-429/2018
T. proceso Nr. 2-69-3-03600-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 29 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Jegorovienė,sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei,dalyvaujant pareiškėjui K. R.,pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Tomui Ryzgeliui,nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims VĮ Turto banko atstovui ,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. R. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis faktiškai priėmė po savo sutuoktinės L. R. , gimusios (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėjus valdyti jos turtą.

Pareiškėjas ir jos atstovas advokato padėjėjas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad pareiškėjo sutuoktinė L. R. mirė (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai susituokė (duomenys neskelbtini), tačiau santuokoje vaikų neturėjo. Santuokoje gyvenant įgiję butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir negyvenamąją patalpą – garažą , esantį (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties į notarą pareiškėjas nesikreipęs, tačiau faktiškai priėmęs žmonos palikimą- asmeninius daiktus, relikvijas, namų apyvokos daiktus, knygas, papuošalus, rūpinosi ir prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, už jį mokėjo mokesčius. Pareiškėjas po sutuoktinės mirties faktiškai priėmęs sutuoktinei priklausantį turtą ir jį valdantis kaip savą, bet nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo, todėl paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Jis faktiškai praleidęs terminą dėl palikimo priėmimo, nes nežinojęs, kad būtina kreiptis į notarą, todėl būtina nustatyti šį juridinį faktą, kad pareiškėjas priėmė sutuoktinės turtą po jos mirties , faktiškai pradėdama jį valdyti.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra, VĮ Turto bankui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė L. R. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokoje pareiškėjas kartu su sutuoktine įgijo butą, esantį Kuršių g. 60-36, Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir garažą , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurių teisinė registracija buvo atlikta L. R. vardu. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė vaikų neturėjo.

Po sutuoktinės L. R. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. L. R. iki mirties paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog K. R. po sutuoktinės mirties perėmė ir pradėjo valdyti velionės turtą – juo rūpinosi, tai yra faktiškai priėmė L. R. palikimą, faktiškai pradėjus jį valdyti : mokėjo komunalinius mokesčius už butą, garažą, rūpinosi turto išlaikymu, paveldėtą turtą prižiūrėjo. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į L. R. turtą, nėra pateikta.

Atsižvelgiant į tai ir remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. R. po savo sutuoktinės L. R., gimusios (duomenys neskelbtini) mirties faktiškai priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs paveldėtą turtą valdyti (CK 5.51 str., CPK 444 str. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės L. R., gimusios (duomenys neskelbtini) mirties - (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė jos palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vida Jegorovienė