- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-04-28
- Bylos Nr.
- e1-1419-814/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00416-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Kaltinamasis
- A. D.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės E. N. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenamoji/deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) valytoja, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. birželio 22 d., būdama Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (toliau – Bendrija), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), pirmininke ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 21 straipsnio nuostatas būdama atsakinga už Bendrijos buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, jog ūkio subjekto apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, nepaskyrė Bendrijos buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens ir pati tvarkydama buhalterinę apskaitą, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 16 straipsnio 1 dalį „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 2002 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 340 patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių (2005 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 1K-240 redakcija) 9 punktą „ūkio subjektai, naudojantys kvitus kiekinei naudojamų kvitų blankų apskaitai tvarkyti, turi pildyti Pinigų priėmimo ir/arba išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knygą. Kvitų blankų apskaitos knygoje turi būti registruojami visi įsigyti (jeigu ūkio subjektas kvitų blankus gauna iš spaustuvės arba dokumentų blankais prekiaujančio ūkio subjekto), atskaitingiems asmenims išduoti, atskaitingų asmenų sunaudoti ir grąžinti kvitų blankai. Kiekviena blankų operacija turi būti įrašoma kvitų blankų apskaitos knygos atskiroje eilutėje. Gavus kvitų blankus iš spaustuvės ar dokumentų blankais prekiaujančio ūkio subjekto, kvitų blankų apskaitos knygos atitinkamose skiltyse įrašoma: gavimo data, spaustuvės (ūkio subjekto) pavadinimas, apskaitos dokumento, kuriuo įformintas blankų pirkimas, data ir numeris, gautų kvitų blankų kiekis, serija ir numeris, atsakingo asmens parašas“:
- nepildė pinigų priėmimo ir/arba išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knygos, todėl negalima nustatyti, ar visi gauti, sunaudoti ir / ar sugadinti pinigų priėmimo kvitai buvo įtraukti į Bendrijos buhalterinę apskaitą;
- nepildė apskaitos dokumentų, pagal kuriuos iš fizinių ir juridinių asmenų gavote lėšų bankiniais pavedimais, piniginių lėšų banke apskaitos registrų, kuriuose būtų užregistruotos ūkinės operacijos, todėl iš dalies negalima nustatyti, už ką Bendrija gavo lėšų, ar lėšos buvo panaudotos Bendrijos reikmėms ir ar ūkinės operacijos buvo užregistruotos buhalterinėje apskaitoje;
- neapskaitė 14 885,81 Eur panaudojimo už gautas paslaugas ir / ar įgytas prekes, todėl negalima nustatyti, ar pinigai buvo panaudoti Bendrijos reikmėms;
- neišrašė Bendrijos nariams apskaitos dokumentų, pagal kuriuos apskaičiuoti mokėtini mokesčiai Bendrijos nariams, nesudarė apskaitos registrų, todėl negalima nustatyti, koks turtas (pinigai ar gautinos sumos) ir kokia jo dalis buvo įrašoma žurnaluose, t. y. kiek Bendrija turėjo gauti narių mokesčių, kokia yra bendrijos narių nesumokėtų ir/ar avansu sumokėtų mokesčių suma;
- nepildė užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščių, apskaičiuotų ir sumokėtų mokesčių apskaitos registrų, todėl negalima nustatyti, ar teisingai buvo apskaičiuotas ir sumokėtas darbo užmokestis, ar Bendrija pilnai išmokėjo darbo užmokestį ir mokesčius, ar Bendrija liko skolinga, ar permokėjo;
- nesudarė sąnaudų ir atsargų apskaitos registrų, atsargų panaudojimo dokumentų už tiriamąjį laikotarpį, todėl negalima nustatyti, ar visos prekės buvo sunaudotos Bendrijos veikloje, ar buvo įsigytų prekių likutis ataskaitinių laikotarpių pabaigoje;
- nepildė gautų PVM sąskaitų faktūrų, tiekėjų skolų apskaitos registro, todėl negalima nustatyti, ar už gautas paslaugas buvo pilnai atsiskaityta, ar iš dalies;
be to, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku;3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“, 6 straipsnio 3 dalį „ūkio subjektai, tvarkydami apskaitą, daro dvejybinį įrašą“, 16 straipsnio 3 dalį „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai“, sudarytuose Bendrijos žurnaluose „Didžioji knyga 2016 m. I dalis“, „Didžioji knyga 2016 m. II dalis“, „Didžioji knyga 2017 m. I dalis“, „Didžioji knyga 2017 m. II dalis“, „Liftų“ nenurodė valiutos, buhalterinės sąskaitos, ūkinių operacijų datos, netaikė dvejybinio įrašo būdo, pildydama žurnalus nepasirašė, todėl negalima nustatyti, koks turtas (pinigai ar gautinos sumos) ir kokia jo dalis buvo įrašoma žurnaluose, t. y. kiek bendrija turėjo gauti narių mokesčių, kokia yra bendrijos narių nesumokėtų ir/ar avansu sumokėtų mokesčių suma;
be to, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 17 straipsnį „Finansinė atskaitomybė sudaroma pagal sąskaitų duomenis“ bei 2004 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr.1K-372 patvirtintų taisyklių “Dėl pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo ir politinės kampanijos dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių patvirtinimo“ 151 punktą ,,Finansinę atskaitomybę sudaro šios finansinės ataskaitos: balansas, veiklos rezultatų ataskaita, aiškinamasis raštas”, nesudarė finansinių ataskaitų už 2016 ir 2017 metus.
Dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. iš dalies negalima nustatyti Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji A. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2016 m. balandžio mėnesio pradėjo eiti daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininkės pareigas. Iki tol pirmininkavo N. D., kuri perdavė jai bendrijos dokumentus, tačiau be jokių dokumentų priėmimo - perdavimo aktų. Ji toliau tvarkė visus bendrijos reikalus taip, kaip tai darė N. D.. AB bankę DNB (šiuo metu Luminor) buvo patvirtintas jos parašas, t. y. į bendrijos sąskaitas per banką pinigus įnešti ir nuimti galėjo tik ji. Bendrija banke turėjo dvi sąskaitas - einamąją ir kaupiamąją. Einamojoje sąskaitoje būdavo bendrijos apyvartinės lėšos, kurios buvo renkamos daugiausiai už komunalines paslaugas. Namo gyventojai nešdavo jai pinigus, o ji pildydavo pinigų priėmimo kvitus, kuriuose būdavo atskiros grafos: šaltas vanduo, karštas vanduo, apšvietimas, liftas, aplinkos valymas, eksploatacinės išlaidos, administracinis mokestis ir vandens pardavimo kaina. Administracinis mokestis buvo jos atlyginimas, kuris sudarė 200 eurų, pirmus metus, kitus metus 210 eurų. Atlyginimas jai buvo nustatytas taip pat visuotinio susirinkimo metu, turi būti susirinkimų protokolai, kuriuos ji perdavė kartu su visais dokumentais E. S. Eksploatacinėms išlaidoms buvo renkami pinigai pastato, laiptinių, vamzdynų, elektros remontui. Jai pradėjus eiti pirmininkės pareigas, bendrija turėjo skolų UAB „Jonavos vandenys", UAB „Jonavos paslaugos", į tas pačias eksploatacines išlaidas buvo renkama labai nedidelė suma, kurios neužtekdavo. Kaupiamojoje sąskaitoje buvo laikomi pinigai, skirti laiptinių remontui. Iš kaupiamosios sąskaitos lėšų apmokėti už komunalinės paslaugas nebuvo galima, kadangi lėšos turėjo būti naudojamos būtent tais tikslais, kaip nuspręsdavo susirinkimų metu. Kai banke buvo uždraustos operacijos grynais pinigais, jai teko atidaryti trečią sąskaitą ir išsiimti banko kortelę. Kadangi ji buvo Luminor banko klientė, bendrijos sąskaita, buvo prijungta prie jos elektroninės bankininkystės. Bendrijos sąskaita nebuvo sujungta su jos asmenine banko mokėjimo kortele. Ji turėjo savo vardu išduotą banko kortelę, kuri buvo surišta su jos asmenine sąskaita, ir turėjo bendrijos banko kortelę, kuri buvo surišta su jos minėta trečiąja sąskaita. Pinigus, surinkus už komunalines paslaugas, ji mėnesio pabaigoje įnešdavo į einamąją sąskaitą, iš jos į sąskaitą, kuriai buvo išduota kortelė, ir per elektroninę bankininkystę darydavo bankinius pavedimus į paslaugas teikiančias bendroves – „Jonavos vandenys", „Jonavos paslaugas", UAB „Kauno liftai" už lifto priežiūrą (duomenys neskelbtini) name ir parduotuvei (duomenys neskelbtini) už santechnikos prekes, kurios buvo perkamos kai bendrijoje buvo atliekami santechnikos darbai. Dalį pinigų pasilikdavo grynais, kad galėtų apmokėti už atliekamus remonto, santechnikos, šienavimo darbus asmenims, dirbantiems pagal patentą ir teikiantiems paslaugas bendrijai. Kadangi bendrijoje nuolat trūko pinigų, todėl paslaugas dažniausiai teikdavo pensinio amžiaus asmenys, kadangi tokiems asmenims patentas kainuodavo mažiau. Taip bendrijoje dirbo J. G. ir G. G. Ji jiems duodavo tam tikrą pinigų sumą iš bendrijos lėšų, jie nupirkdavo patentą, tuomet ji su jais sudarydavo sutartis ir jie teikdavo paslaugas - G. G. dirbo valytoja, o J. G. nudirbdavo santechnikos, kitokius pagalbinius darbus, nupjaudavo žolę aplink namus. G. G. padėdavo R. Š., jos dalindavosi darbais, todėl G. G. „ant popieriaus" buvo mokamas kas mėnesį 200 eurų atlyginimas, o iš tikrųjų ji gaudavo 100 eurų sumą ir 100 eurų gaudavo R. Š. Tai buvo geranoriškas G. G. ir R. Š. susitarimas, dėl kurio niekas jokių pretenzijų nereikšdavo. Jeigu darbai būdavo sudėtingesni, kviesdavo privačius asmenis, kuriems mokėdavo grynais pinigais, o mėnesio gale sumą, kuri buvo mokama tiems asmenims už paslaugas, įrašydavo į kasos išlaidų orderį, kuriame įrašydavo, kad tie pinigai buvo sumokėti J. G., taip pat į tą orderį buvo įrašomos ir pinigų sumos, kurios per mėnesį buvo išmokėtos J. G. Tai yra į kasos išlaidų orderį mėnesio gale įrašydavo bendrą sumą, kurią buvo sumokėta J. G. ir privačiam asmeniui, atlikusiam tam tikrus darbus bendrijoje. Santechnikos ir kitus darbus (duomenys neskelbtini) name atlikdavo T. S., vyriškis vardu V., D. Š. J. G. tai žinojo, jokių pretenzijų jai nereiškė, pasirašydavo kasos išlaidų orderius, o kai ją nušalino, jis pradėjo priekaištauti, kad kasos išlaidų orderiuose nurodytų sumų negavo. Ant visų kasos išlaidų orderių pasirašęs pats J. G., dėl to yra tikra, kadangi jai būnant pirmininke nei ji, nei koks kitas asmuo jo parašų neklastojo. D. N. D. pirmininkaujant buvo renkami pinigai už liftų įrengimą (duomenys neskelbtini) name. (duomenys neskelbtini) name liftas buvo įrengtas, o (duomenys neskelbtini) gyventojai nesurinko pinigų. Kai ji pradėjo eiti pirmininkės pareigas, N. D. perdavė jai pinigus, kurie buvo surinkti (duomenys neskelbtini) name, ji juos grąžino gyventojams. Vėliau savivaldybė pasiūlė kompensuoti už lifto įrengimą ir nuo buto buvo renkama po 91 eurą. Pinigus davė mažiau negu pusė gyventojų, todėl įrengti lifto vėl nebuvo galimybės. Kai (duomenys neskelbtini) namo gyventojai atnešdavo jai pinigus liftui įrengti, ji atneštą sumą įrašydavo į pinigų priėmimo kvitą grafoje „liftas". Pinigai, skirti liftui įrengti nebuvo laikomi atskirai, kartu su visais kitais pinigais, surinktais už komunalines paslaugas įnešdavo į einamąją sąskaitą ir naudojo bendrijos reikmėms. Paaiškėjus, kad įrengti liftą nebus galimybės, ji pradėjo namo gyventojams pinigus grąžinti, tiesiog neimdama pinigų iš jų už komunalines paslaugas. Kai 2018 m. gegužės mėnesį ji buvo nušalinta nuo pareigų, pinigus gyventojams pradėjo grąžinti iš savo asmeninių lėšų. Ji namuose turi kasos išlaidos orderių, juos pildė grąžindama pinigus. Kadangi pinigus grąžindavo nurodytu būdu, negalėjo surinkti pakankamos sumos, kurios užtektų apmokėti už paslaugas UAB „Jonavos vandenys", todėl bendrija neapmokėjo UAB „Jonavos vandenys" už 2018 m. kovą ir balandį. Ji pinigų nepasisavino, tiesiog besistengdama grąžinti pinigus gyventojams už liftus, nepagalvojo, kad tokiu būdu padarys bendrijai skolą. Bendrijos skola UAB „Jonavos vandenys" šiuo metu yra įrašyta į jos lapelį, ji kas mėnesį geranoriškai įsipareigojo apmokėti dėl jos kaltės padarytą skolą iš savo asmeninių lėšų. 2017 metais buvo organizuotas susirinkimas, kurio metu ji pateikė visą informaciją, buvo surašytas susirinkimo protokolas, bet ataskaitos raštu nebuvo. 2018 m. visą informaciją pateikė R. Š., ar R. Š. paruošė ataskaitą, nežino. Pagal namo gyventojų skundą Jonavos rajono savivaldybei, ji turimus dokumentus pristatė į savivaldybės Turto skyrių. Dėl netinkamos veiklos jai buvo paskirta 250 eurų bauda, kuri šiuo meta yra išieškoma per antstolius, kadangi neturi materialinės galimybės ją apmokėti. Turto skyriuje buvo nustatytos jos visos vadovavimo spragos ir išdėstytos atskirame dokumente. 2018 m. birželio 12 d. visus buhalterinius ir kitokius su bendrija susijusius dokumentus ji perdavė E. S. Nuo 2018 m. balandžio mėnesio bendrijos reikalus tvarko M. V. Kaip vesti registrus tarpus namo bendrijos pirmininke, ją pamokė N. D. Ji pildė kasos knygą, taip pat visus gautus čekius, sąskaitas faktūras ir panašiai, segdavo į vieną segtuvą, išrašydavo kasos išlaidų orderius. Jokios kitokios buhalterinės apskaitos nevedė, nes nežinojo, kad reikia. Taigi gali patvirtinti, kad pinigų priėmimo ir /arba išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knygos nepildė, sąnaudų ir atsargų apskaitos registrų, atsargų panaudojimo dokumentų registrų, PVM sąskaitų faktūrų, tiekėjų skolų apskaitos registrų, piniginių lėšų banke, apskaičiuoto ir sumokėto darbo užmokesčio apskaičiuotų ir sumokėtų mokesčių apskaitos registrų nepildė. Pati buvo bendrijos buhalterė, nors ir neturėjo tam tinkamo išsilavinimo, neatrodė, kad kažką ne taip daro. Tyrimui pateikti žurnalai „Didžioji knyga 2016 m. I dalis“, „Didžioji knyga 2016 m. II dalis“, „Didžioji knyga 2017 m. I dalis“, „Didžioji knyga 2017 m. II dalis“, „Liftų“ yra bendrijos apskaitos registrai. Juos vedė kaip bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentus. 2016-2017 m. finansinės ataskaitos nebuvo pateiktos todėl, kad tokių kaip buhalterinių dokumentų, tvarkingų ataskaitų nerengdavo. Per ataskaitinius susirinkimus turėdavo pasiruošusi tik tokią kaip „špargalę", iš jos žmonėms pristatydavo, kiek lėšų buvo surinkta, kur jos buvo panaudotos ir pan. Kasos išlaidų orderiuose 2018 m. sausio 30 d. Nr. 11 ir 2018 m. vasario 27 d. Nr. 22 nėra G. G. parašų, nes tiesiog pamiršo paimti jos parašus. Taip pat gali būti ir su kasos išlaidų orderiu 2016 m. liepos 31 d. Nr. 362, išrašytu D. Š. E. M. 35,70 Eur suma už liftą buvo grąžinta, pamiršo paimti jos parašą. Kodėl skiriasi 2018 m. gegužės 18 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 56 N. K. išmokėta suma su kasos knygos atplėštiniame lape nurodyta suma, pasakyti negali, jam tiksliai buvo sumokėta 17,63 Eur, kodėl lape nurodyta 70,52 Eur nežino, gal suklydo rašydama ir nurodė sumą kitų asmenų. Specialisto išvadoje nurodoma 11 525,57 Eur suma buvo panaudota bendrijos reikmėms. Pinigai buvo mokami už įvairias paslaugas asmenimis, kurie atliko įvairius darbus, tokius kaip santechnikos, elektriko ir pan., taip pat duodavo pinigus už patentus, kaip dabar sužinojo, negalėjo to daryti iš bendrijos pinigų. Nepagalvojo, kad reikėjo visas turėtas išlaidas žymėtis. Iš banko sąskaitų išimtos piniginės lėšos, t. y. 1 050 Eur, buvo jos darbo užmokestis 210 Eur ir likusi suma turėjo būti sumokėta elektrikui P. Z. už sumontuotas elektros skydines. Kodėl neišrašė jokio sumokėjimą patvirtinančio dokumento, nežino. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi (2 t., b. l. 88-93, 94-97, 98-99, 102-105, 128-134).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:
liudytojos M. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 1996 m. vasario 7 d. buvo įsteigta daugiabučių namų, adresu (duomenys neskelbtini) bendrija. Nuo 2014 m. gruodžio 26 d. bendrijos pirmininkės pareigas pradėjo eiti N. D., nuo 2016 metų balandžio 13 d. - A. D.. N. D. pirmininkavimo laikotarpiu A. D. buvo valdybos nare, todėl N. D. išeinant iš darbo buvo patogu perduoti visą bendrijos dokumentaciją valdybos narei. Nuo 2018 m. gegužės mėnesio A. D. bendrijos savininkų visuotinio susirinkimo valdybos sprendimu buvo nušalinta nuo pareigų, susirinkime A. D. nedalyvavo. Per visą A. D. vadovavimo laikotarpį jokie bendrijos narių susirinkimai organizuojami nebuvo, taip pat nebuvo metinių ataskaitinių susirinkimų, kaip buvo naudojamos bendrijos lėšos nėra žinoma. Bendrijos nariai pradėjo reikšti nepasitenkinimą. Valdybos nariai dėl A. D. galimai neteisėtos veiklos kreipėsi daug kartų į Jonavos rajono savivaldybės administraciją. Žino, kad iš A. D. buvo reikalaujama informacija ir dokumentai, bet ji vengdavo ją pateikti, dėl ko jai net buvo skirtos baudos. A. D. pilnai disponuoja bendrijos banko sąskaita, kuri yra „Luminor" banko Jonavos skyriuje - bendra sąskaita ir kaupiamosios lėšos. Kaip aiškino pati A. D., jos asmeninė sąskaita yra sujungta su bendrijos sąskaita, dėl šios priežasties A. D. neatiduoda jiems bankininkystės kodų. Kai ragina ją padaryti sąskaitų atskyrimą, ji vengia ir į banką neina, todėl bendrijos sąskaita disponuoti niekas kitas, išskyrus ją, negali. A. D. perdavė buhalterinius dokumentus ir banko kortelę E. S. - bendrijos iniciatyvinės grupės narei, bet dėl minėtų priežasčių neatidavė prisijungimo kodų. E. S. dokumentus perdavė jai (M. V.) pagal priėmimo – perdavimo aktą. Per A. D. pirmininkavimo laikotarpį buhalteris samdomas nebuvo, ji pati tvarkė buhalterinę apskaitą. Ją nušalinus sužinojo, kad bendrijoje surinktos lėšos už šaltą vandenį iš bendrijos gyventojų, už 2018 m. už balandžio ir gegužės mėnesius nepervestos UAB „Jonavos vandenys“. Sumą sudaro 843 eurai. Iš bendrijos banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėn. iki birželio mėn., matyti, kad iš sąskaitoje esančių lėšų yra atsiskaitoma parduotuvėse, o pateisinančių dokumentų šiems pirkiniams nėra. Turi informacijos, kad A. D. atsiskaitydama su bendrijoje darbus atliekančiais asmenimis į kasos knygą įrašydavo žymiai didesnes sumas, negu buvo realiai mokama asmenims už darbą, mano, kad piniginį skirtumą ji galimai pasisavindavo sau. (duomenys neskelbtini) gyvenantis J. G. yra sakęs, kad jam buvo sumokėta žymiai mažiau, negu buvo nurodyta darbų teikimo sutartyje, taip pat buvo ir su valytoja G. G. Tokių dokumentų kaip A. D. darbo sutarties, darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščių, bendrijos įsipareigojimų, banko sąskaitų apskaitos registrų, pinigų priėmimo ir/arba išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knygos už laikotarpį nuo už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d., kasos knygos už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d., nėra (1 t., b. l. 86-89, 90-92);
liudytojos N. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad A. D. nuo 2016 metu balandžio 13 d. pradėjo eiti daugiabučių namų, adresu (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkės pareigas. Per savo pirmininkavimo laikotarpį ji pati tvarkė buhalterinę apskaitą, yra baigusi buhalterinės apskaitos kursus. A. D. buvo nušalinta nuo pareigų įtarus, kad ji galimai savinasi bendrijos lėšas ir netinkamai tvarko buhalterinę apskaitą. Bendrijos valdyba ne kartą kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administraciją dėl A. D. veiksmų, tačiau net administracija teisėtomis priemonėmis negalėjo išreikalauti, kad A. D. pateiktų turimus bendrijos dokumentus, todėl buvo kreiptasi į policiją. Žino, kad šiuo metu A. D. jau yra perdavusi buhalterinius dokumentus moteriai vardu E.. Apie A. D. veiklą nieko pasakyti negali, tiesiog bendrijos savininkai pradėjo reikšti nepasitenkinimus dėl to, kad A. D. 2016 - 2017 metais nepadarė ataskaitinių susirinkimų, nedavė ataskaitos dėl panaudotų bendrijos lėšų. A. D. vadovavimo bendrijai laikotarpiu buvo organizuotas tik vienas susirinkimas, visus sprendimus priimdavo tik pati A. D. Ji asmeniškai su A. D. nesiaiškino nei dėl susirinkimų, nei dėl bendrijos lėšų panaudojimo (1 t., b. l. 95-98);
liudytojos E. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad nuo 2016 m. sausio mėnesio pirmininkės pareigas pradėjo eiti A. D., kuri buvo išrinkta bendrijos narių susirinkimo metu. Renkant A. D. pirmininkės pareigoms, klausimas dėl jos algos sprendžiamas nebuvo. Vėliau paaiškėjo, kad ji sau buvo nusistačiusi 210 eurų dydžio mėnesinę algą. A. D. turėjo kas mėnesį rašyti algalapį, tačiau jokių dokumentų nepildė, ji tiesiog iš bendrijos sąskaitų išmokėdavo sau tam tikrą pinigų sumą. 2017 metų balandžio mėnesį ataskaitinio susirinkimo metu ji (E. S.) paprašė, kad A. D. pateiktų revizijos aktą už 2016 metus. Paaiškėjo, kad revizija nebuvo daroma ir per 2017 metus nebuvo padaryta. Revizija nebuvo padaryta, nes bendrijos revizijos komisijos pirmininkė A. šiuose reikaluose nieko nesupranta, o samdomų revizorių įkainiai bendrijai per dideli, lėšų tam neturi. Bendrijos nariai kas mėnesį surenka ir neša pirmininkei pinigus už šaltą vandenį, laiptinių apšvietimą, valytojai už aplinkos valymą, įnašą į kaupiamąją sąskaitą, eksploatacines išlaidas, administracines išlaidas, už vandens pardavimo kainą. Visus išvardintus pinigus rinko A. D., išrašydama pinigų priėmimo kvitą. Vėliau pinigai buvo įnešami į sąskaitą. Bendrija turi dvi sąskaitas banke Luminor - eksploatacinių išlaidų ir kaupiamąją. Žino, kad A. D. buvo padariusi, kad bendrijos sąskaitos ir jos asmeninė sąskaita buvo valdomos vienu prisijungimu, dėl ko A. D., kai buvo nušalinta nuo pareigų, negalėjo jiems grąžinti banko kortelės ir prisijungimo kodų. Nors pinigai ir buvo renkami, jokie darbai atliekami nebuvo, laiptinės nebuvo remontuojamos. 2018 m. gegužės mėnesį paaiškėjo, kad surinkti už šaltą vandenį pinigai, 2018 m. balandžio ir gegužės mėnesį nebuvo pervesti UAB „Jonavos vandenys“, dėl ko bendrijai už du mėnesius buvo įrašyta skola. Į banke esančias eksploatacinių išlaidų sąskaitas ir kaupiamąją sąskaitą buvo įnešami ne visi per mėnesį iš gyventojų surinkti pinigai. 2018 m. pradžioje, tikslaus laiko neprisimena, buvo tvarkomos laiptinių skydinės. Skydinių remontui buvo nurašyta apie 700 - 900 eurų, tačiau skydinės nesutvarkytos. Galėjo pinigus sumokėti asmeniui, neva tvarkančiam skydines, į rankas. Taip pat žino, kad (duomenys neskelbtini) namo valytoja dirbanti G. G. kiekvieną mėnesį gauna tam tikrą sumą algos, bet mažiau, negu rašoma algalapyje. Dar buvusi pirmininkė N. D. buvo pradėjusi rinkti lėšas už lifto (duomenys neskelbtini) name įrengimą, A. D. perėmė šitą darbą. Namo gyventojai mokėjo kas dalimis, kas visą sumą iškarto, kokia konkrečiai suma pasakyti negali. A. D. išrašydavo pinigų priėmimo kvitą. Kadangi jokie darbai atliekami nebuvo, todėl (duomenys neskelbtini) namo gyventojai pradėjo reikalauti grąžinti pinigus. A. D. teisinosi, kad lifto įrengimo darbai nevyksta, kadangi namo gyventojai neduoda pinigų ir lifto name nenori. Žino, kad šiuo metu A. D. yra atidavusi didesnę dalį pinigų namo gyventojams, bet yra ir tokių, kuriems pinigai negrąžinti. Ji (E. S.) 2018 m. sausį ji kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administracijos Turto skyrių, kuris kontroliuoja daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų pirmininkų darbą. Žino, kad Turto skyriaus darbuotojai pareikalavo, kad A. D. pateiktų bendrijos tam tikrus dokumentus, bet ji jų nepateikė, todėl buvo nubausta. Kadangi dokumentai Turto skyriui taip ir nebuvo pateikti, ji inicijavo kreipimąsi į policiją. 2018 m. birželio 12 d. A. D. jai perdavė buhalterinės apskaitos dokumentus - segtuvus, grynuosius pinigus - 53,19 Eur, bendrijos antspaudus, banko kortelę. Apie tai buvo surašytas aktas. Perduodama dokumentus, A. D. pasakė, kad tai visi dokumentai, kuriuos ji turi, daugiau nėra. Priimant dokumentus, į aktą buvo įrašyta tiesiog žodis „dokumentai“, segtuvai nebuvo sunumeruoti ir paimti vienetais (1 t., b. l. 101-105);
liudytojo J. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini) prieš tai turėjo butą (duomenys neskelbtini) name. (duomenys neskelbtini) yra įsteigta daugiabučių namų savininkų bendrija. Jis bendrijai teikdavo paslaugas pakeisti vamzdžius, valyti kanalizaciją, vasarą nupjaudavo žolę aplink daugiabučius namus. Kai A. D. tapo bendrijos pirmininke, jie susitarė, kad jis ir toliau bus samdomas minėtiems darbams. Ji davė jam pinigų, už kuriuos jis išėmė patentą, kad savaitgalio dienomis gali bendrijoje atlikinėti pagalbinius darbus. Už atliktus darbus A. jam paduodavo pinigus grynais į rankas, sakydavo, kad vėliau išrašys kvitą. Kai bendrijos gyventojai pradėjo reikšti nepasitenkinimus dėl A. vadovavimo, o vėliau ją visai nušalino nuo pareigų, A. jam padavė visą pluoštą kvitų, kur paprašė jo pasirašyti už neva jo atliktus bendrijoje darbus. Daugiausiai už atliktus darbus yra gavęs 30 eurų, paprastai būdavo nuo 5 iki 20 eurų. Jis orderius pasirašė, o paskui iš M. V. sužinojo, kad orderiuose yra surašytos šimtinės sumos, jis tokių sumų tikrai niekada nėra gavęs. Iš A. per visą paslaugų teikimo laikotarpį gal yra gavęs apie 130 eurų, tiksliau sumos įvardinti negali. Ant dokumentų, pateiktų jam apklausos metu, yra ne jo parašai juose įrašytų sumų nėra gavęs (1 t., b. l. 108-111);
liudytojos G. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad ji gyvena name (duomenys neskelbtini). Yra įsteigta Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, kur ji nuo 2016 m. dirba valytoja. Jai pagal abipusį susitarimą su bendrijos pirmininke buvo mokamas 200 eurų atlyginimas kas mėnesį. Atlyginimu ji dalinosi su savo kaimyne R. Š., kuri jai padėdavo. Ji (G. G.) gaudavo 100 eurų iš A. D., o kiek mokėdavo R. Š., ji nežino. Dėl dalies atlyginimo mokėjimo R., ji neprieštaravo. Atlyginimą jai mokėdavo grynais. Taip pat kas mėnesį A. D. jai duodavo pinigų ir ji pirkdavo patentą mėnesiui, kartais keliems mėnesiams. Kai buvo mokamas atlyginimas, ji jokių dokumentų ar orderių, kvitų nepasirašydavo. Pasirašydavo iškart ant dokumentų, surinktų už maždaug pusmetį. Matydavo, kad po nuliuko lyg dar buvo skaičiai, bet pasitikėdavo A. ir manė, kad taip reikia. Apklausos metu jai parodyti buhalterinės apskaitos dokumentai yra jos pasirašyti, bet ji nėra gavusi 250 eurų (1 t., b. l. 114-117);
liudytojo S. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad jis gyvena name (duomenys neskelbtini). 2017 metais Bendrijos susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas atstatyti liftą (duomenys neskelbtini) name. Buvo pakabinti skelbimai, kad už lifto įrengimą galima mokėti dalimis arba iškart visą sumą - 91 eurą nuo buto. Gal po dviejų mėnesių jis bendrijos pirmininkei A. D. sumokėjo už lifto įrengimą 91 vieną eurą, jam buvo išrašytas Pinigų priėmimo kvitas serija BUH Nr. 0725137, kuris jam buvo išduotas 2017 m. birželio 13 d. Nuo 2018 m. birželio mėnesio bendrijos pirmininkė jokių veiksmų, būtinų liftui atstatyti, nedarė, nebuvo jokio gyventojų skatinimo, kad jie neštų įmokas. Vėliau A. D. pasiūlė grąžinti jam įnašą už liftą, bet jis atsisakė, kadangi vis tikėjosi, kad liftas bus atstatytas. Jis nežino, ką reiškią žurnale, kur surašyti (duomenys neskelbtini) namo lifto avansiniai mokesčiai, prie jo buto numerio įrašas "132,71", grafoje „Iš viso" yra įrašas „Atiduota", bet iš tikrųjų jam tų pinigų niekas negrąžino (1 t., b. l. 120-123);
liudytojos D. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), name. Buvo įsteigta daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija ir nuspręsta jų name atstatyti liftą. 2016 metais buvo renkami pinigai. Ji pinigus nešė dalimis kai nešdavo bendrijos pirmininkei A. D. mokesčius už komunalines paslaugas. Peržiūrėjusi pas save namuose visus mokėjimo kvitus, pamatė, kad tik viename iš jų yra įrašyta 17,85 Eur įmoka, kitose kvituose net nebuvo grafos „Liftas". Kaip buvo fiksuojama jos įmoka, ji nežino. Iki 2017 m. rudens ji įmokėjo visą lifto atstatymui būti sumą, tačiau jokie darbai net nebuvo pradėti. Pasidomėjus, A. D. pasakė, kad nesurinko pakankamos sumos, paskui pradėjo slapstytis, tuomet 2018 m. pavasarį ji buvo nušalinta nuo pareigų. Kai suprato, kad lifto nebus, paprašė A. D. grąžinti pinigus. Apklausos dienai pinigai jai yra grąžinti 71 euras iš 89,25 eurų. Pretenzijų dėl negrąžintos sumos neturi. Kai A. D. jai grąžino pinigus, ji jai liepė pasirašyti ant kažkokio kvito, bet kas ten per kvitas, nežino (1 t., b. l. 126-129);
liudytojo V. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad daugiabučių namų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkė A. D. yra prašiusi suteikti santechniko paslaugas bendrijai, už ką ji jam sumokėjo grynais pinigais. Santechniko paslaugas bendrijai yra teikęs 2017 metais. Už jam suteiktas bendrijai paslaugas didžiausia jam sumokėta pinigų suma galėjo būti 70 Eur. Kaip tai buvo įrašyta buhalteriniuose dokumentuose, nežino (1 t., b. l. 132-135);
liudytojo T. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų bendrijos pirmininkė A. D. retkarčiais prašydavo suteikti elektriko paslaugas. Kadangi reikėjo įforminti jo darbą bendrijoje, A. D. buvo jam išpirkusi patentą. Kai atlikdavo darbus, atlygį gaudavo grynais pinigais. Niekada nėra pasirašęs jokių buhalterinių dokumentų dėl pinigų gavimo. Jis pirkdavo medžiagas, pasakydavo, kiek nori gauti už darbą, ir A. D. jam sumokėdavo bendrą sumą. Jeigu pirkdavo medžiagas, A. D. prekių kvitų nereikalaudavo, jų pristatyti nereikėjo. Didžiausia gauta suma yra 150 eurų. Darbus bendrijoje atliko ne vieną kartą. Paskutinį kartą bendrijoje yra atlikęs darbus 2017 m. rugsėjo mėnesį, kai baigėsi patento galiojimas, A. daugiau jo nebekvietė (1 t., b. l. 138-141).
2018 m. lapkričio 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad M. V. savanoriškai pateikė daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentus (Mėlynas segtuvas su užrašu „2015- 08-12“, 795 lapai; Kasos knyga nuo 2015-09-01 iki 2017-10-31, 31 lapas; Mėlynas segtuvas su kasos dokumentais 2018 m. sausis- birželis, 631 lapas; Oranžinis segtuvas permatomu viršeliu kasos dokumentai „2016 m. lapkritis- gruodis“ 355 lapai; Geltonas segtuvas permatomu viršeliu kasos dokumentai „2017 m. rugsėjis-spalis“ 318 lapų) (1 t., b. l. 142-148).
2018 m. lapkričio 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad S. S. pateikė 2017 m. birželio 13 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 0725137 kopiją, kad jis daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininkei A. D. yra sumokėjęs už lifto atstatymą 91 Eur įmoką (kvito serija BUH Nr. 0725137 kopija) (1 t., b. l. 149-152).
2019 m. balandžio 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad specialioji liudytoja A. D. geranoriškai pateikė kasos išlaidų orderių kopijas, įrodančius piniginių lėšų grąžinimą už liftų įrengimą (duomenys neskelbtini) namo gyventojams, sąskaitos už komunalines paslaugas kopiją (kasos išlaidų kvitų kopijos, pinigų priėmimo kvito Nr. 0725194 kopiją, sąskaitos už komunalines paslaugas už 2018 m. gruodžio mėn., kopija). (1 t., b. l. 153-163).
2019 m. spalio 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad M. V. pateikė 2016 m. birželio 30 d. daugiabučių gyventojų namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pakartotino susirinkimo protokolą, 2019 m. birželio 12 d. LR juridinių asmenų registro pagrindinių duomenų išrašo kopiją (1 t., b. l. 164-167).
2019 m. gruodžio 6 d. specialisto išvada Nr. 04/11-2-40-13010, nustatyta, kad atlikus tyrimą už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. pagal dokumentiniam tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (toliau - Bendrija) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalimi „Ūkio subjekto apskaitą tvarko <...> vyriausiasis buhalteris (buhalteris), <...> pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo“ ir „Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas“, tačiau pagal dokumentiniam tyrimui pateiktus dokumentus bendrija buhalterio neįdarbino, sutarties su apskaitos paslaugas teikiančia įmone ar savarankiškai paslaugas teikiančiu asmeniu nesudarė. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje A. D. nurodė, kad buhalterinę apskaitą tvarkė pati. Bendrija nepateikė Pinigų priėmimo ir/arba išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knygos, todėl negalima nustatyti ar visi gauti, sunaudoti ir /ar sugadinti pinigų priėmimo kvitai buvo įtraukti į Bendrijos buhalterinę apskaitą (veikla). Bendrija nepateikė apskaitos dokumentų, pagal kuriuos iš fizinių ir juridinių asmenų gavo lėšų bankiniais pavedimais, piniginių lėšų banke apskaitos registrų, kuriuose turėjo būti užfiksuotos ūkinės operacijos, todėl negalima nustatyti, už ką Bendrija gavo lėšų (veikla). Bendrija nepateikė atsargų panaudojimo dokumentų, sąnaudų ir atsargų apskaitos registrų už tiriamąjį laikotarpį, todėl negalima nustatyti, ar visos įsigytos prekės buvo sunaudotos Bendrijos veikloje, ar buvo įsigytų prekių likutis ataskaitinių laikotarpių pabaigoje (turtas). Bendrija nepateikė skolų tiekėjams apskaitos registro bei dalies gautų PVM sąskaitų faktūrų, todėl negalima nustatyti, ar už gautas paslaugas ir įsigytas prekes buvo pilnai atsiskaityta, ar iš dalies, t. y. įsipareigojimų tiekėjams dydžio. Bendrija nepateikė darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščių už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d., pagal kuriuos buvo apskaičiuotas ir sumokėtas darbo užmokestis, apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai, pateiktos deklaracijos, nepateikė apskaitos registrų, kuriuose turėjo būti užregistruotos šios ūkinės operacijos, todėl negalima patikrinti, ar teisingai buvo apskaičiuotas ir sumokėtas darbo užmokestis, ar Bendrija pilnai išmokėjo darbo užmokestį ir mokesčius, ar liko skolinga, ar permokėjo (įsipareigojimai). Bendrija dokumentiniam tyrimui pateikė žurnalus „Didžioji knyga 2016 m. I dalis“, „Didžioji knyga 2016 m. II dalis“, „Didžioji knyga 2017 m. I dalis“, „Didžioji knyga 2017 m. II dalis“, „Liftų“, kuriuose nurodyti butų šalto vandens, šiukšlių išvežimo, elektros energijos, aplinkos valymo, ekploatacinių išlaidų, administravimo išlaidų, vandens pardavimo kainos, skolų duomenys, tačiau pateiktuose žurnaluose nenurodyta valiuta, buhalterinė sąskaita, ūkinės operacijos data, netaikytas dvejybinio įrašo būdas. Bendrija nepateikė Bendrijos nariams išrašytų apskaitos dokumentų, pagal kuriuos apskaičiuoti mokėtini mokesčiai bendrijos nariams, todėl negalima nustatyti, koks turtas (pinigai ar gautinos sumos) ir kokia jo dalis buvo įrašoma žurnaluose, t. y. kiek Bendrija turėjo gauti narių mokesčių, kokia yra Bendrijos narių nesumokėtų ir/ar avansu sumokėtų mokesčių suma (turtas). Jeigu Pinigų priėmimo ir/arba išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knygos, užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščių, apskaitos registrų nepildė, tai Bendrija nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 6 straipsnio 2 dalimi „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,12 straipsnio 1 dalimi" visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais", 2002 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 340 patvirtintų pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių (2005 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 1K-240 redakcija) 9 punktu "ūkio subjektai, naudojantys kvitus kiekinei naudojamų kvitų blankų apskaitai tvarkyti, turi pildyti Pinigų priėmimo ir/arba išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knygą. Kvitų blankų apskaitos knygoje turi būti registruojami visi įsigyti (jeigu ūkio subjektas kvitų blankus gauna iš spaustuvės arba dokumentų blankais prekiaujančio ūkio subjekto), atskaitingiems asmenims išduoti, atskaitingų asmenų sunaudoti ir grąžinti kvitų blankai. Kiekviena blankų operacija turi būti įrašoma kvitų blankų apskaitos knygos atskiroje eilutėje. Gavus kvitų blankus iš spaustuvės ar dokumentų blankais prekiaujančio ūkio subjekto, kvitų blankų apskaitos knygos atitinkamose skiltyse įrašoma: gavimo data, spaustuvės (ūkio subjekto) pavadinimas, apskaitos dokumento, kuriuo įformintas blankų pirkimas, data ir numeris, gautų kvitų blankų kiekis, serija ir numeris, atsakingo asmens parašas". Jeigu pateikti žurnalai „Didžioji knyga 2016 m. I dalis“, „Didžioji knyga 2016 m. II dalis“, „Didžioji knyga 2017 m. I dalis“, „Didžioji knyga 2017 m. II dalis“, „Liftų“, yra Bendrijos apskaitos registrai, tai Bendrija registruodama ūkines operacijas nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsniu „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“, 6 straipsnio 3 dalimi „ūkio subjektai, tvarkydami apskaitą, daro dvejybinį įrašą“, 16 straipsnio 3 dalimi „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai“. Bendrija nepateikė 2016 - 2017 m. finansinių ataskaitų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 17 straipsniu „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis“ bei 2004 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-372 patvirtintų taisyklių “Dėl pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo ir politinės kampanijos dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių patvirtinimo“ 151 punktu ,,Finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios finansinės ataskaitos: balansas, veiklos rezultatų ataskaita, aiškinamasis raštas”. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais „Bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą" ir „metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir bendrijos veiklos metinės ataskaitos parengimą“. Dėl to, kad Bendrija vykdė veiklą nesivadovaudama teisės aktais, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d., negalima nustatyti, ar visos piniginės lėšos, t. y. 14 885,81 Eur buvo panaudotos Bendrijos reikmėms. Dėl to iš dalies negalima nustatyti Bendrijos veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros tiriamuoju laikotarpiu (2 t., b. l. 35-82).
BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių alternatyvių veikų padarymą: 1. buhalterinės apskaitos netvarkymą; 2. aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3. buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia BK 223 straipsnyje numatytus padarinius. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš šių objektyvių požymių nustatymo.
Remiantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas, šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 2 dalis numato, jog ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus. To paties įstatymo 19 straipsnis numato apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarką. Sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį klausimą, vien aplaidaus buhalterinių apskaitos dokumentų tvarkymo fakto nepakanka. Remiantis formuojama teismų praktika, BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė atsiranda tuo atveju, jei pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turinio, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kvalifikuojant veiką pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, būtina patikrinti, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros) kilimo sąlyga. Būtina nustatyti kilusius padarinius ir priežastinį ryšį tarp aplaidaus buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymo ir dėl to kilusių padarinių. Buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu. Išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą, matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. birželio 22 d. A. D., būdama Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininke vykdė veiklą nesivadovaudama teisės aktais, dėl ko negalima nustatyti, ar visos piniginės lėšos, t. y. 14 885,81 Eur buvo panaudotos Bendrijos reikmėms bei iš dalies negalima nustatyti Bendrijos veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros tiriamuoju laikotarpiu, tai patvirtinta kaltinamosios ir liudytojų parodymai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. gruodžio 6 d. specialisto išvada Nr. 04/11-2-40-13010, atliktos dokumentų, gautų ikiteisminio tyrimo metu, susijusių su Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos veikla, apžiūros. Teismas sprendžia, jog veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai, atitinka nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajai apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. D. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko, prašė baudą leisti sumokėti dalimis (2 t., b. l. 135-141).
Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta
Skirdamas bausmę A. D., teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams, nusikaltimas baigtas, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat į tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, nusikalstamų veikų padarymo metu bausta vieną kartą administracine tvarka, dirba.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėjas, nagrinėdamas prokuroro pareiškimą dėl bylos užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, nėra saistomas prokuroro siūlomu ar kaltininko pageidaujamu bausmės dydžiu. Teisėjas gali parinkti tokį bausmės dydį, kuris jo vertinimu yra teisingas. Nagrinėjamu atveju prokurorė siūlo A. D. skirti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, teismas daro išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajai gali būti skiriama prokuroro siūloma bausmė – laisvės apribojimas, nustatant jos trukmę mažesnę nei šios rūšies bausmės vidurkis, atsižvelgiant į tai jog nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, dėl padarytos veikos prisipažino ir gailisi (BK 48 straipsnio 2 dalis). Paskyrus laisvės apribojimo bausmę kaltinamajai tikslinga nustatyti įpareigojimus: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; 2) neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 8 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktai).
Kadangi kaltinamoji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajai kardomoji priemonė nebuvo paskirta ir skirti jos nėra pagrindo.
Proceso išlaidų, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. D. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; 2) neatlygintinai išdirbti 40 valandų per aštuonis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Išaiškinti kaltinamajai, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46–49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.