Kauno apylinkės teismo įsakymas

2012-08-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-192-813/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2012-08-01
Bylos Nr.
1-192-813/2012
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-00010-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Kantaravičius
Baudžiamoji byla Nr. 1-192-813/2012(Proceso Nr. 1-61-1-00010-2012-5)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.18.11.; 2.10.1.4.
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 1 d.Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, išnagrinėjęs Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Bužavo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-00010-12, kurioje

K M, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. Jonavoje, lietuvis, LR pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pensininkas, sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31 būdamas sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini) registruotos (duomenys neskelbtini) pirmininku, pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, jo pakeitimų ir papildymų 21 straipsnio nuostatas “Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 30 punkto nuostatas „Už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už šios bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, nesilaikydamas įstatymų ir norminių aktų reikalavimų netinkamai organizavo ir aplaidžiai tvarkė bendrijos buhalterinę apskaitą, o būtent:

- nesivadovaudamas 2004-11-22 LR Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-372 „Dėl pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ ( jo vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintomis taisyklėmis, kurių 2 punkte nurodyta, kad „ Šias Taisykles taiko viešosios įstaigos, asociacijos, rūmai, labdaros ir paramos fondai, daugiabučių namų savininkų bendrijos, sodininkų bendrijos, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ir kiti pelno nesiekiantys ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys (toliau vadinama – ūkio subjektai), išskyrus biudžetines įstaigas ir viešąsias sveikatos priežiūros įstaigas…”. Aukščiau nurodytų taisyklių 4 punkte nurodyta „ Ūkio subjektai, tvarkydami apskaitą ir rengdami finansinę atskaitomybę, vadovaujasi bendraisiais apskaitos principais, nustatytais Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme. Vadovaudamiesi bendraisiais apskaitos principais, teisės aktais, reglamentuojančiais jų veiklą, Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų pavyzdiniu sąskaitų planu ir rekomenduojamais jo paaiškinimais (Taisyklių 1 priedas) bei kitais teisės aktais, susijusiais su buhalterinės apskaitos tvarkymu, ir šiomis Taisyklėmis, ūkio subjektai pasirenka apskaitos politiką, kurią tvirtina ūkio subjekto vadovas“, netvarkė dvejybinio įrašo buhalterinės apskaitos, neatlikinėjo inventorizacijų, nesudarinėjo balansų ir veiklos ataskaitų;

- nesivadovaudamas 2003-12-18 LR Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 ( jo pakeitimų ir papildymų) 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuorodomis, kur „ Bendrijos valdymo organas įgyvendina bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto, rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą, sudaro metinę finansinę atskaitomybę ir ją pateikia bendrijos narių susirinkimui”, nesudarinėjo bendrijoje metinės finansinės atskaitomybės, tyrimui nepateikė 2009 m., 2010 m. pajamų ir išlaidų sąmatos;

- nesivadovavo 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, jo pakeitimų ir papildymų 4 straipsnio reikalavimais, kur „ Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, dėl ko bendrijos apskaitos informacija netinkama, neobjektyvi, nepalyginama ir neišsami;

- nesivadovavo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimais, kur nurodyta „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punktu, kur “ Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus - ir kasininkas…”, bei 16 punktu, kur nurodyta „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“. 4 punktu, kur “Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas.” 5 punktu, kur nurodyta, kad „ Jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį fiziniam asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas, nurodomas šio fizinio asmens vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta“ bei 6 punktu, kur nurodyta „Išmokėti pinigus iš kasos fiziniams asmenims, kurie nėra ūkio subjekto darbuotojai, leidžiama tik pagal kiekvienam fiziniam asmeniui atskirai išrašytus kasos išlaidų orderius, nes:

- tyrimui pateikė pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus pagal kuriuos buvo nustatyta, kad 2009 m. bendrijoje pagal pinigų priėmimo kvitus buvo surinkta 2320,00 Lt, tačiau pildytus pinigų priėmimo kvitus pateikė tik už laikotarpį nuo 2009-08-04 iki 2009-11-29, dėl ko nebuvo galimybės patikrinti ar duomenys pajamų – išlaidų knygoje atitiko tikrovę;

- tyrimui pateikė pajamų – išlaidų knygą, kurioje nurodyta, kad bendrija 2010-06-25 sumokėjo nenustatytam asmeniui už šieno grėbimą 20,00 Lt, tačiau tyrimui nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio darbų atlikimą ir pinigų sumokėjimą;

- tyrimui pateikė pajamų - išlaidų knygą, kurioje nurodyta, kad 2010-11-19 bendrijos pirmininkas sumokėjo elektrikui 650,00 Lt, tačiau jokio šias išlaidas pateisinančio dokumento ( bendrijos kasos išlaidų ar gavėjo kasos pajamų orderio, grynųjų pinigų priėmimo kvito) tyrimui nepateikė;

- pateikė jo paties, buhalterės J. D., bendrijos narių K. A. bei D. J. tėvo A. J. pasirašytą 2010-09-24 aktą, kuriame nurodyta, kad 3800,00 Lt bendrijos lėšų buvo panaudota kelio remontui ( iš kurių nenustatytam fiziniam ar juridiniam asmeniui buvo apmokėta už 3200 Lt vertės krovinį ir 600 Lt už 7,5 val. traktoriaus paslaugas), jokių duomenų apie akte nurodytą paslaugos atlikėją ir pinigų gavėją, pinigų išmokėjimą patvirtinančių dokumentų nepateikė, 3800,00 Lt išlaidų nepateisino;

- nesivadovavo 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kur „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, bei 12 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kur „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, nes tyrimo metu buvo nustatyta, kad:

- tyrimui pateiktu 2009-04-23 mokėjimo nurodymu Nr. 3 K. M. buvo pervesta į jo asmeninę sąskaitą Nr. LT400075800001345630, buvusią AB Snoro banke, 680,00 Lt, nurodant kad mokama už paslaugas, tačiau jokių šias išlaidas įrodančių dokumentų nepateikė, be to bendrijos buhalterė J. D. 680,00 Lt dydžio bendrijos išlaidų neįtraukė į pildytą pajamų išlaidų knygą;

- tyrimui pateiktuose 2010-09-16 ir 2010-09-21 dokumentuose Nr. 0586826 ir Nr.0586829 nurodyta, kad grynais pinigais iš atsiskaitomosios sąskaitos buvo paimta 3000,00 Lt, tačiau buhalterė J. D. šios sumos paėmimo ir panaudojimo į bendrijoje pildytą pajamų - išlaidų knygą neįtraukė. Atsiskaitomosios sąskaitos išraše nurodė, kad 2000,00 Lt paėmė bendrijos pirmininkas K. M., kas paėmė 1000,00 Lt išraše nenurodė.

- nesivadovavo Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340 (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 1K-240 redakcija) patvirtintų „Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių“ 7 punktu, kur nurodyta „Visuose kvituose turi būti nurodyti jų serija ir eilės numeris“ ir 27 punktu, kur nurodyta „Kvitų blankų dingimo ar praradimo atveju turi būti surašomas kvitų blankų dingimo aktas“ 4 punkto nuostatas „Kvitai naudojami klientams atsiskaitant arba perkant iš asmenų prekes ir atsiskaitant su jais grynaisiais pinigais tik nustatytais atvejais, kai neprivaloma naudoti kasos aparatų. Kvitai nepakeičia kasos pajamų ar kasos išlaidų orderių ir negali būti išrašomi įnešant pinigus į ūkio subjekto kasą ar juos šioje kasoje išmokant“. pateikė tyrimui 58 pinigų priėmimo kvitus, be numerių ir serijos, dalį kvitų su vienodais numeriais, 48 pinigų priėmimo kvitus serija BMU nuo Nr. 037401 iki 037450, tarp kurių nėra dviejų nei tuščių, nei sugadintų Nr. 037417 ir 037426 kvitų, nepateikė šių blankų praradimą pateisinančių dokumentų. Pinigų priėmimo kvitų registravo ir neinventorizavo, dėl ko laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31 iš dalies negalima nustatyti sodininkų bendrijos „Sankryža“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

1) Apklaustas įtariamuoju K. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2007-07-04 jis buvo paskirtas sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) pirmininku ir jo pareigas eina iki šios dienos. Buhalterės pareigas bendrijoje eina valdybos narė J. D.. 2007-07-04 įvykusiame bendrijos narių susirinkime buvo nutarta, tris mėnesius mokėti atlyginimą tik pirmininkui po 50 Lt į mėnesį iš surinktų bendrijos nario mokesčio lėšų, kitiems valdybos nariams atlyginimas mokamas nebuvo, 2007-07-28 vykusiame bendrijos narių susirinkime buvo nutarta pirmininkui kas mėnesį mokėti 100 Lt atlyginimą, o buhalterei J. D. po 50 Lt į mėnesį. 2009-05-30 visuotiniame narių susirinkime buvo nutarta už sunaudotą benziną ir prakalbėtus bendrijos reikalais pokalbius asmeniniu telefonu mokėti pirmininkui kas mėnesį po 200 Lt, o buhalterei J. D. po 100 Lt kaip premiją ir paskatinimą už tvarkomus bendrijos dokumentus ir nario mokesčio surinkimą. Nors jie su J. D. gaudavo atlyginimus, darbo sutarys tarp jų ir sodininkų bendrijos sudarytos nebuvo, jis nežinojo, kad jas reikia sudaryti, dėl tos pačios priežasties, nesudarydo sutarčių ir su asmenimis, kurie sodininkų bendrijai teikdavo tam tikras paslaugas, pavyzdžiui šienaudavo, lygindavo kelią, veždavo krovinius ir kt. Nežinojo, kad iš sodų bendrijos pirmininko, buhalterės ir kitų asmenų, teikiančių sodų bendrijai tam tikras paslaugas, atlyginimų reikia mokėti mokesčius. Jis manė, kad tai yra buhalterės darbas, ją pasitikėjo, manė, kad ji savo darbą atlieka profesionaliai ir žino kokius mokesčius kam ir kada reikia sumokėti. Jis su darbuotojais tardavosi tik dėl atlyginimų, buvo aktualų, kad darbai būtų atlikti kokybiškai ir kuo mažesnėmis sąnaudomis. Visus piniginius reikalus su darbininkais tvarkydavo buhalterė J. D., ji ir pildydavo dokumentus ir mokėdavo pinigus. Apie buhalterinius dokumentus, kurie buvo netinkamai įforminti, neišsaugoti arba nebuvo pildomi visai, nieko pasakyti negali, kadangi juos tvarkė buhalterė J. D., jis pats buhalterinio išsilavinimo neturi ir pats buhalterijos netvarkė. J. D. pildė dokumentus ir disponavo bendrijos pinigais, kurie būdavo pas ją. Senos bendrijoje pirmininkės buvo į darbą bendrijoje priimtas elektrikas J. C., jis tvarkydavo elektrą, kol ji buvo bendrijos nuosavybė, o kai elektra perėjo „Lesto“ nuosavybėn, elektriko paslaugų atsisakė, jis būdavo kviečiamas tik tuomet, jeigu atsirasdavo kažkokių problemų. Kai „Lesto“, tuo metu „VST“, perėmė sodų bendrijai priklausančios elektros valdymą, buvo nustatytas trūkumas. Kad tūkums būtų panaikintas, jis elektrikui J. C. iš kasos davė 650 Lt. Negali dabar konkrečiai pasakyti kada ir kas būtent buvo su elektros trūkumu, pamena, kad dėl to buvo surašytas aktas, kuris turi būti prie bendrijos „Sankryža“ dokumentų. Kai davė 650 Lt elektrikui, jis ant to akto savo ranka parašė, kad tuos pinigus gavo. J. C. šį įvykį turėtų prisiminti ir patvirtinti, kad buvo gavęs iš jo 650 Lt, be to turi būti aktas su paties J. C. parašu, kad pinigus gavo. Dėl 3800 Lt išlaidų gali pasakyti, kad tie pinigai buvo išleisti kelio remontui, jis jų nepasisavino. Į bendriją buvo atvežtas asfalto laužas ir vėliau kelias buvo lyginamas traktoriumi. Už laužą buvo sumokėti 3200 Lt, o už traktoriaus paslaugas 600 Lt. Apie tai buvo surašytas aktas, kuris irgi turi būti prie bendrovės dokumentų. Tame akte pasirašė K. A. ir A. J., kuris yra buvusio bendrijos nario D. J. tėvas. Kas būtent atvežė krovinį ir kas lygino kelia, pasakyti negali, tuos darbus organizavo K. A., kuris ir galėtų tuos asmenis nurodyti. O kad kelias buvo suremontuotas gali patvirtinti bendrijos nariai, kurie tai matė. 2009 m., tiksliai datos nepamena, buvo padaryta reklaminė sodininkų bendrijos „Sankryža“ lenta su sodų bendrijos planu, tai kainavo 680 Lt, kai tas lentas atvežė jis sumokėjo iš savo asmeninių pinigų, vėliau J. D. iš bendrijos kasos jam tuos pinigus grąžino, pervedė tuos pinigus į jo asmeninę sąskaitą AB „Swedbank“ bake. Dėl 2000 Lt, kurie buvo jam duoti nieko konkrečiai pasakyti negali, nes nepamena, kad jam būtų duoti tokie pinigai, mano, kad jie buvo panaudoti kelio remontui, 2010 m. rugsėjo mėnesį kaip tik buvo remontuojamas kelias, buvo vežamas aukščiau paminėtas asfalto laužas, tie pinigai ir galėjo būti panaudoti kelio remontui. Jis nėra pasisavinęs iš sodininkų bendrijos kasos nei vieno lito, visi pinigai išleisti sodų bendrijos reikalais, bet dėl netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo, dabar jam sunku įrodyti kur ir kada jie buvo panaudoti. Kaip jau minėjo, buhalterinio išsilavinimo neturi, pasitikėjo J. D., manė, kad ji savo darbą išmano gerai, be to J. D. darbas kasmet buvo tikrinamas sodų bendrijos revizijos komisijos, iš komisijos narių jis nėra gavęs jokių nusiskundimų. Supranta, kad įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai ir kaip sodininkystės bendrijos „(duomenys neskelbtini) pirmininkas visą atsakomybę prisiima sau. Sutinku, kad procesas jo atžvilgiu ateityje būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, įspėtas, kad baudžiamojo įsakymo atveju galima ne tik bauda, bet ir laisvės apribojimas (2 t. b.l. 40-41).

Žemesnės instancijos teismas

2) Liudytojas V. B. parodė, kad yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) narys, jam kartu su žmona A. B. šioje bendrijoje priklauso sodo sklypas Nr. 49. Nuo 2007 m. sodininkų bendrijos pirmininku tapo K. M.. Jis nuo pat savo vadovavimo pradžios neteikė eiliniams bendrijos nariams, tame tarpe ir jam, jokios informacijos apie bendrijos ūkinę-finansinė veiklą, surenkamų nario mokesčių panaudojimą. Jis kaip bendrijos narys, vadovaujantis bendrijoje įstatais, kurie leidžia jam susipažinti su bendrijos finansinės veiklos dokumentais, daugelį kartų kreipėsi į K. M. žodžiu ir net 3 kartus raštu, kadangi jam buvo neaiškus surenkamų nario mokesčių panaudojimas. Kiekvieną kartą buvo grubiai atsakoma, kad nekištų nosies kur nereikia, kadangi tai ne jo reikalas, taip pat negavo jokių atsakymų į siųstus raštiškus prašymus. Siekdamas susipažinti su dokumentais, neturėdamas kitokios išeities, kreipėsi į teismą, kad teismas įpareigotų bendriją pateikti jam susipažinti visus bendrijos ūkinės-finansinės veiklos dokumentus. Jonavos rajono apylinkės teismas 2011-03-23 sprendimu ieškinį patenkino ir įpareigojo atsakovą sodininkų bendriją „Sankryža“ pateikti jam susipažinti visą bendrijos ūkinės-finansinės veiklos dokumentaciją. 2011-04-28 nutartimi teismas nustatė sprendimo vykdymo tvarką. Vykdant teismo sprendimą, sodininkų bendrijos pirmininkas K. M. 2011-06-21 pateikė susipažinti bendrijos dokumentus. Iš jam pateiktų dokumentų suprato, kodėl buvo vengiama juos parodyti bendrijos nariams. Nors nėra buhalteris ar ekonomistas, tačiau žino, kad kai kurie dokumentai, patvirtinantys ūkinės-finansinės veiklos operacijas, bet kuriuo juridinio asmens buhalterinėje apskaitoje yra būtini ir privalomi. Tarp jam pateiktų dokumentų nerado jokių sutarčių kelių remonto darbams atlikti, o taip pa ir nei vienos PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimui už šiuos darbus ir kasos išlaidų orderių, nors pinigai šiam tikslui iš bendrijos narių buvo surinkti. Taip pat nerado jokių sutarčių ir apmokėjimo dokumentų teritorijos šienavimui, tvoros dažymui ir kitiems darbams. Kaip pastebėjo, faktiškai jokiems darbams sutartys nebuvo sudaromos, o pinigai, matomai, mokami „juodais“ arba „vokeliuose“, arba tiesiog pasisavinami, kadangi jokių išlaidas patvirtinančių dokumentų nėra. Nors bendrijos pirmininkui ir buhalterei yra mokamas atlyginimas, bendrijoje nėra jokių dokumentų, kad būtų mokami priklausantys nuo to mokesčiai – GMP ir Sodrai. Kai kurios sąskaitos ir sutartys surašytos abstrakčiai, pavyzdžiui, kad įmonė suteikė sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ transporto paslaugas , todėl iš tokių dokumentų negalima nustatyti, kokie kroviniai , iš kur ir į kur buvo vežami, o tai, galimai, sudaro sąlygas piktnaudžiavimui, t. y. pasinaudoti transporto paslaugomis savo asmeniniams poreikiams, tik tai bendrijos sąskaita, arba pasisavinti bendrijos pinigus, dalijant juos su sąskaita išrašiusia įmone. Bendrijos ūkinę finansinę veiklą kontroliuojanti 3 narių revizijos komisija, iki šiol apskaitą tikrindavo tik formaliai, tačiau 2011 m., komisijos narės, žinodamos apie jo kreipimąsi į teismą, tikslu gauti susipažinti bendrovės dokumentus, pareikalavo iš buhalterės konkrečių bendrijos apskaitos dokumentų, tačiau taip pat jų negavo. Apie tai komisijos narės 2011-05-05 surašė raštišką paaiškinimą bendrijos pirmininkui K. M., tačiau pirmininkas į tai niekaip nereagavo. Įtardamas, kad sodininkų bendrijos pirmininko K. M. ir buhalterės J. D. veiksmuose, galimai, yra nusikalstamų veikų požymių, 2011-07-28 kreipėsi skundu į Jonavos rajono apylinkės prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą (2 t. b.l. 21-22).

3) Liudytoja J. D. parodė, kad nuo 2007 m. gegužės mėn., tiksliau datos nepasakys, nepamena, per visuotini sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) narių susirinkimą ji buvo paskirta bendrijos buhaltere. 2007-07-04 įvykusiame bendrijos narių susirinkime buvo nutarta, tris mėnesius mokėti atlyginimą tik pirmininkui po 50 Lt į mėnesį iš surinktų bendrijos nario mokesčio lėšų, kitiems valdybos nariams atlyginimas mokamas nebuvo, 2007-07-28 vykusiame bendrijos narių susirinkime buvo nutarta pirmininkui kas mėnesį mokėti 100 Lt atlyginimą, o buhalterei po 50 Lt į mėnesį. 2009-05-30 visuotiniame narių susirinkime buvo nutarta už sunaudotą benziną ir prakalbėtus bendrijos reikalais pokalbius asmeniniu telefonu mokėti pirmininkui kas mėnesį po 200 Lt, o buhalterei po 100 Lt kaip premiją ir paskatinimą už tvarkomus bendrijos dokumentus ir nario mokesčio surinkimą. Nors jie su pirmininku K. M. gaudavo atlyginimus, darbo sutarys tarp jų ir sodininkų bendrijos sudarytos nebuvo. Ji buhalterinio išsilavinimo neturi, buhalterinę apskaitą tvarkė taip kaip mokėjo. Kai nuo 2007 m. pradėjo eiti buhalterės pareigas, jai niekas jokių buhalterinių dokumentų neperdavė, buhalterės pareigas ėjo buvusi pirmininkė R. Š.. Ji iš jos gavo tik sodininkų bendrijos narių prašymus priimti į bendriją, bendrijos sąskaitą buvo uždaryta, joje buvo keli centai. Buhalterinę apskaitą pradėjo tvarkyti nuo nulio, kadangi ankstesnė pirmininkė jos nevedė visai, todl neturėjo jokių pavyzdžių. Ji pradėjo pajamų –išlaidų knygą, kurioje fiksuodavo išlaidas ir pajamas, vedė atskirą segtuvą, kur segdavo išlaidas patvirtinančius dokumentus, sąskaitas-faktūras, mokėjimo nurodymus, aktus, kasos pajamų orderių kvitus ir kt., atskirai segdavo žiniaraščius. Nario mokesčius ji rinkdavau pati, apie tai vedė atskirą knygą, kur buvo surašyti visi nariai, jų sklypų dydžiai, kai narys atnešdavo vieną kartą metuose mokestį (7 Lt už arą), ji apie tai knygoje ties to nario pavarde darydavo atžymą ir dar darydavo atžymą nario knygutėje. Jie su pirmininku nuo 2007 m. užsakė naujas knygutės ir visiems nariams buvo išdalintos naujos knygutės. Taip pat apie surinktą nario mokestį darydavo atžymą pajamų - išlaidų knygoje. Jai jos vedama apskaita buvo informatyvi, be to, metų pabaigoje jos kaip buhalterės darbą tikrindavo bendrijos valdybos narių išrinkta revizijos komisija. Ji niekada nesulaukdavo jokių komisijos priekaištų ar pastabų. Jeigu būdavo samdomi darbininkai, o pagrinde jie buvo samdomi nušienauti žolę, ji surašydavo laisvą formą sutartį, kurioje nurodydavo darbininko vardą, pavardę, sumą, kuri jam buvo mokama ir mokėdavo tam žmogui grynais pinigais į rankas, o žmogus gavęs pinigus pasirašydavo sutartyje. Nušienavus, ji žolę nugriebdavo pati už dyką. Nieko nesamdė oficialiai, kadangi bendrija neturėdavo tiek pinigų, mokėti privatiems asmenims buvo patogiau, kadangi galėjo susitarti dėl konkrečios sumos, kuri buvo palyginus nedidelė ir bendrijai tiko. 2010 m. rugsėjį, datos tiksliai nepamena, sodininkų bendrijos narys K. A. susitarė su darbininkais, kurie dirbo kelyje Jonava-Kaunas, kad jie atveš į bendriją asfalto laužo. K. A. iš pradžių susitarė dėl asfalto laužo sau asmeniškai, bet kai sodininkų bendrijos pirmininkas K. M. sužinojo, kad jis veš laužą sau, nusprendė sutaisyti kelią ir bendrijos narių labui. Bendrija tuomet turėjo sąskaitoje pinigų ir galėjo sau leisti sutvarkyti kelio ruožą, visiems keliukams tų pinigų neužtektų. Tvarkė pati prasčiausią kelią, kuriuo po lietaus buvo labai sunku pravažiuoti. K. A. susitarė su vairuotojais, jie privačiai veždavo asfalto laužą ir pildavo ant kelio. Krovininis automobilis kainavo 400 Lt, buvo atvežti 8 automobiliai, po to buvo samdomi traktoriai, kurie tą laužą išstumdavo ir išlygindavo. Kelio remontui buvo išleista 3800 Lt, 3000 Lt buvo nuimti nuo sąskaitos banke, likusius turėjo grynais. 2010 m. rugsėjo mėn. nuo sąskaitos nuimti 3000 Lt ir yra už kelio remontą sumokėti pinigai. Kadangi vairuotojai dirbo privačiai, jokių išlaidas patvirtinančių dokumentų prisegti negalėjo, nes jų nebuvo. Jie surašė aktą, kuriame nurodė, kad buvo atvežtas krovinys – asfalto laužas 8 automobiliai po 400 Lt ir 600 Lt buvo sumokėti už traktoriaus darbą. Ji netvarė dvejybinio įrašo buhalterinės apskaitos, nesudarinėjo balansų ir veiklos ataskaitų, apskaitą vedė taip kaip išmanė, jai ji buvo aiški ir informatyvi (2 t. b.l. 26-27).

4) Liudytojas K. A. parodė, kad jis yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini). narys. Kadangi jo sklypas yra sodų bendrijos gale, kelias toje atkarpoje buvo labai prastas, todėl jis ir keli kaimynai nusprendė tą kelią sutvarkyti. Tuo metu buvo tvarkomas kelias Jonava - Kaunas ir jis važiuodamas tuo keliu pamatė, kad yra nuimamas seno asfalto sluoksnis, sustojo ir pasiteiravo vyrų, ar negalėtų jie tą asfaltą nuvežti į sodų bendriją „(duomenys neskelbtini)“, jie sutiko tai padaryti. Apie tai, kad jis su kaimynais remontuos kelią pasakė sodininkų bendrijos pirmininkui K. M.. Kadangi kelias buvo blogas ne tik prie jo sklypo, K. M. paprašė susitarti su vyrais, kad atvežtų asfalto laužo daugiau, kadangi K. M. norėjo pataisyti didesnį kelio ruožą. Už laužą atvežtą ant kelio prie mano ir kaimynų sklypo jis mokėjo patys, o už asfalto laužą atvežtą ant kelio, kurį remontavo pirmininkas mokėjo jis pats iš sodininkų bendrijos lėšų. Apie tai buvo surašytas aktas, kurį jis pasirašė, taip pat aktą pasirašė anksčiau bendrijoje gyvenusio nario D. J. tėvas A. J.. Laužą į sodų bendriją vežė tie patys automobiliai, kurie dirbo kelyje Kaunas-Jonava, kadangi vairuotojai tai darė privačiai, įforminti laužo atvežimo dokumentaliai nebuvo galimybės, lygino kelią atsitiktinai rasti traktoriai, kai matydavo mieste dirbantį traktorių, prašydavo, kad jis už tam tikrą mokestį atvažiuotų ir palygintų kelią. Kas konkrečiai vežė asfalto laužą ant bendrijos kelio pasakyti negali, kadangi vairuotojų vardo ir pavardės aš neklausdavo, tą patį gali pasakyti ir apie traktorių vairuotojus. Kad kelias buvo remontuojamas matė visi sodų bendrijos gyventojai, asfalto laužas iki šiol guli at kelio, tas faktas yra akivaizdus. Laužas į kelią buvo vežamas dvi dienas, buvo atvežti aštuoni automobiliai asfalto laužo už vieną automobilį buvo mokama 400 (keturi šimtai) Lt. Akte buvo nurodytos bendros sumos, kurios buvo sumokėtos automobilių vairuotojams už laužo atvėžimą ir traktorių vairuotojams už lyginimo darbus. Padaryti kelio oficialiai, pasirašant sutartį su kelio remonto darbus atliekančia bendrove bendrija negalėjo, kadangi nebuvo tiek pinigų (2 t. b.l. 23).

5) Liudytojas G. V. parodė, kad jis sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) . turi sklypą. Jo ir kaimyno K. A. sodo sklypai yra ant kalno, toje vietoje, ypač pavasarį ir kai lyja stiprūs lietūs, žemė yra išplaunama, todėl jis, kaip ir jo kaimynas, nuolat stiprina sklypus, kad nebūtų nuplauti vandens, tai darė iš savo lėšų, taip pat patys tvarkydavo ir kelią. 2010 m. rugsėjo mėnesį, tiksliau datos nepasakys, kaimynas K. A. jam pasakė, kad su darbininkais, kurie remontavo kelią Jonava- Kaunas susitarė dėl asfalto laužo. Jie apie tai pasakė sodininkų bendrijos pirmininkui K. M., kuris pažadėjo išskirt kažkiek pinigų iš surinktos bendrijos nario mokesčio sumos. Į sklypą privačių vairuotojų buvo vežamas asfalto laužas, už kurį buvo mokama po 400 Lt už automobilį, kiek konkrečiai bendrija sumokėjo už asfalto laužą, pasakyti negali, nežino. Kadangi vairuotojai laužą vežė privačiai, jokie dokumentai pildomi nebuvo, pinigai buvo mokami tiesiai į rankas grynais. Kelią lygino traktoriai, kurie buvo atsitiktinai rasti mieste. Traktorių vairuotojams pinigai taip pat buvo mokami gynais, neįforminant jokių dokumentų, kadangi jie, kaip ir krovininių automobilių vairuotojai dirbo privačiai. Sodų bendrija dėl kelio remonto negalėjo pasirašyti sutarties su tas paslaugas teikiančia įmone, dėl pinigų stygiaus, kadangi neturėjo pakankamos sumos. Pirmininkas stengėsi atlikinėti darbus kuo mažesnėmis išlaidomis. 2010 m. buvo suremontuota apie 200 m. sodų bendrijos kelio, asfalto laužas, atvežtas 2010 m. rudenį iki šiol guli ant kelio, tai yra akivaizdus faktas, visi sodo gyventojai matė, kad buvo atliekami remonto darbai ir gali tai patvirtinti (2 t. b.l. 25).

6) Liudytoja R. B. parodė, kad ji gyvena sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini) yra bendrijos narė. Sodų bendrija yra kalnuoto landšafto vietoje, žmonės kurie gyvena ant kalniukų nuolat skundžiasi, kad po stiprių liūčių, rudenį, pavasarį, bėgantis nuo kalnų vanduo išplauna žemę, todėl jie nuolat priversti stiprinti savo sklypus. Dėl tos pačios priežasties buvo nepravažiuojami keliai, kurie nuolat būdavo duobėti, ant kelio būdavo nepravažiuojamos balos. 2010 m. rugsėjo mėn., laiko tiksliai nepamena, sodininkų bendrijos narys ir gyventojas K. A. susitarė dėl asfalto laužo atvėžimo. Tuo metu buvo remontuojamas kelias Jonava- Kaunas ir ten dirbantys automobiliai į sodininkų bendriją veždavo asfalto laužą, pildavo ant kelio, vėliau buvo samdomi traktoriai, kurie tą laužą išstumdydavo ir išlygindavo. Kiek žino asfalto laužo vežimu ir kelio lyginimu rūpinosi K. A., kadangi jis vežėsi tą laužą ir sau ant kelio prie namų, o bendrijos pirmininkas K. M. skyrė pinigų ir tuo pat metu buvo suremontuotas kelias, esatis sodų pradžioje ir kelio atkarpa link jos namų. Kelias buvo remontuojamas ne vieną dieną, buvo atvežta daug automobilių, kiek sodininkų bendrijos pinigų buvo išleista kelio remontui pasakyti negali, nepamena, bet ta suma buvo paskelbta per susirinkimą. Dėl išleistų kelio remontui pinigų sumos nei pirmininkui, nei buhalterei jokių priekaištų neturi, todėl jos net neįsidėmėjo. Ją tenkino galutinis rezultatas, kadangi jokių papildomų lėšų iš sodininkų bendrijos narių surinkta nebuvo, o kelias tapo pravažiuojamu. Kad kelias buvo remontuojamas – akivaizdus faktas, buvo remontuojamas kelias prie įvažiavimo į sodą ir tai matė visi sodininkų bendrijos nariai ir gyventojai (2 t. b.l. 29).

7) Liudytojas J. C. parodė, kad jis nuo maždaug 2001 m. rugpjūčio mėnesio iki 2010 m., datos tiksliau nepasakys, buvo atsakingas už elektros ūkį sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). 2010 m. maždaug lapkričio mėnesį visą bendrijos elektros ūkį perėmė „VST“. Perduodat elektros ūkį bendrijoje „(duomenys neskelbtini) buvo nustatytas 1609,10 Lt trūkumas, t. y. už tokią sumą nebuvo apmokėta už elektros tiekimą. Trūkumai buvo nustatyti ir sodininkų bendrijoje „Varnutė“, kadangi abu sodai buvo prijungti prie vieno skaitliuko. Apie nustatytą trūkumą jis informavo pirmininką ir kaip sodininkų bendrijos energetikas surašė aktą, kurį pasirašė. Kadangi bendrija „(duomenys neskelbtini) neturėjo tokios sumos, jam pirmininkas K. M. davė 650 Lt, kuriuos jis sumokėjo „VST“ ir tokiu būdu apmokėjo dalį skolos. Prieš apklausą jam buvo parodytas sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini) pirmininkui rašytas aktas, kuriame buvo išdėstyta apie susidariusias skolas ir jų dydį, tą aktą jis surašė pats savo ranka. Akte esantis prierašas „gavau 650 Lt“ užrašytas irgi jo ranka, kuomet pirmininkas K. M. jam davė minėtų 650 Lt apmokėti už susidariusią skolą (2 t. b.l. 24).

8) 2012-02-29 specialisto išvada Nr. 5-2/21 dėl sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatu nustatyta, kad sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) tvarkydama apskaitą nesivadovavo:

1. 2004-11-22 LR Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-372 „Dėl pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ ( jo vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintomis taisyklėmis, kurių 2 punkte nurodyta, kad „ Šias Taisykles taiko viešosios įstaigos, asociacijos, rūmai, labdaros ir paramos fondai, daugiabučių namų savininkų bendrijos, sodininkų bendrijos, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ir kiti pelno nesiekiantys ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys (toliau vadinama – ūkio subjektai), išskyrus biudžetines įstaigas ir viešąsias sveikatos priežiūros įstaigas…”. Aukščiau nurodytų taisyklių 4 punkte nurodyta „ Ūkio subjektai, tvarkydami apskaitą ir rengdami finansinę atskaitomybę, vadovaujasi bendraisiais apskaitos principais, nustatytais Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme. Vadovaudamiesi bendraisiais apskaitos principais, teisės aktais, reglamentuojančiais jų veiklą, Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų pavyzdiniu sąskaitų planu ir rekomenduojamais jo paaiškinimais (Taisyklių 1 priedas) bei kitais teisės aktais, susijusiais su buhalterinės apskaitos tvarkymu, ir šiomis Taisyklėmis, ūkio subjektai pasirenka apskaitos politiką, kurią tvirtina ūkio subjekto vadovas“, nes netvarkė netvarkė dvejybinio įrašo buhalterinės apskaitos, neatlikinėjo inventorizacijų, nesudarinėjo balansų ir veiklos ataskaitų.

2. 2003-12-18 LR Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 ( jo pakeitimų ir papildymų) 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuorodomis, kur „ Bendrijos valdymo organas įgyvendina bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto, rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą, sudaro metinę finansinę atskaitomybę ir ją pateikia bendrijos narių susirinkimui”. Tyrimui nebuvo pateiktos 2009m. nei 2010 m. pajamų ir išlaidų sąmatos, bendrijoje nebuvo sudaromos metinės finansinės atskaitomybės. Aukščiau nurodyto įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuorodomis nesivadovavo bendrijos pirmininkas K. M..

3. 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, jo pakeitimų ir papildymų:

- 4 straipsnio reikalavimais, kur „ Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nes bendrijos apskaitos informacija netinkama, neobjektyvi, nepalyginama ir neišsami;

- 12 straipsnio 1 dalies reikalavimais, kur nurodyta „ Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes:

pagal pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad 2009 m. pagal pinigų priėmimo kvitus buvo surinkta 2320,00 Lt. Tačiau tyrimui buvo pateikti tik laikotarpio nuo 2009-08-04 iki 2009-11-29 pildyti pinigų priėmimo kvitai, todėl tyrimo metu negalima buvo patikrinti ar duomenys pajamų – išlaidų knygoje atitiko tikrovę;tyrimui pateiktoje pajamų – išlaidų knygoje nurodyta, kad bendrija 2010-06-25 sumokėjo nenustatytam asmeniui už šieno grėbimą 20,00 Lt, tačiau jokio dokumento, patvirtinančio darbų atlikimą ir pinigų sumokėjimą tyrimui nepateikė;pajamų - išlaidų knygoje nurodyta, kad 2010-11-19 bendrijos pirmininkas sumokėjo elektrikui 650,00 Lt, tačiau joks šias išlaidas pateisinantis dokumentas ( bendrijos kasos išlaidų ar gavėjo kasos pajamų orderis, grynųjų pinigų priėmimo kvitas) tyrimui nepateiktas;2010-09-24 sodininkų bendrijos pirmininkas K. M., buhalterė J. D. ir bendrijos narys K. A. ir bendrijos nario D. J. tėvas A. J. pasirašė akte, kuriame nurodyta, kad 3800,00 Lt bendrijos lėšų buvo panaudota kelio remontui. Akte nurodyta, kad nenustatytas fizinis ar juridinis asmuo atvežė krovinį 3200,00 Lt vertės, o traktoriaus paslaugos už 7,5 val. įkainotos 600,00 Lt. Tačiau tyrimui nebuvo pateiktas joks pinigų išmokėjimo dokumentas, nepateikti jokie duomenys apie akte nurodytą paslaugos atlikėją ir pinigų gavėją, aktas paslaugos atlikėjo ir pinigų gavėjo nepasirašytas, todėl daroma išvada, kad 3800,00 Lt išlaidos nepateisintos.

Tyrimo metu nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrijos pirmininkui K. M. buvo išmokėta 3680,00 Lt dydžio suma, kurios panaudojimą pateisinančių dokumentų prie tyrimui pateiktų nėra, todėl buvo padaryta išvada, kad tai su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos.

- 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kur „. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, bei 12 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kur „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad:

- 2009-04-23 mokėjimo nurodymu Nr. 3 K. M. buvo pervesta į jo asmeninę sąskaitą Nr. LT400075800001345630, buvusią AB Snoro banke, 680,00 Lt, nurodant kad mokama už paslaugas, tačiau jokie šias išlaidas įrodantys dokumentai nepateikti, be to 680,00 Lt dydžio bendrijos išlaidos neįtrauktos į pildytą pajamų išlaidų knygą;

- 2010 m. rugsėjo mėn. 2010-09-16 ir 2010-09-21 grynais pinigais iš atsiskaitomosios sąskaitos buvo paimta 3000,00 Lt (dok. Nr. 0586826 ir Nr.0586829), šios sumos nei paėmimas nei panaudojimas bendrijos pildytoje pajamų - išlaidų knygoje neatvaizduotas. Atsiskaitomosios sąskaitos išraše nurodyta, kad 2000,00 Lt paėmė bendrijos pirmininkas K. M., o kas paėmė 1000,00 Lt išraše nenurodyta

Aukščiau nurodytų straipsnių nuostatomis nesivadovavo bendrijos buhalterė J. D., kuri 3680,00 Lt bendrijos išlaidų neįtraukė į pildytą pajamų išlaidų knygą ( 680,00+3000,00). Pažymėtina, kad bendrija nepateikė jokio ūkinių operacijų registro, kuriame būtų taikytas dvejybinis įrašas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, jo pakeitimų ir papildymų 21 straipsnio nuostatas “Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, t.y. bendrijos pirmininkas K. M., nes nesudarė darbo sutarties su bendrijos buhaltere J. D..

4. Nors 1999-06-03 LRV nutarimu Nr. 719 „Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos taisyklės yra sodininkų bendrijoms rekomenduojamo pobūdžio, tačiau tam, kad nustatyti ataskaitinio laikotarpio pabaigoje esančius bendrijos lėšų kiekį ir įsipareigojimus, jų faktinius kiekius sutikrinti su buhalterinių registrų įrašais, inventorizacijos yra būtinos. Iš tyrimui pateiktų dokumentų negalima buvo nustatyti, kokio dydžio lėšomis bendrija disponavo tiriamojo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, ir kokie sodininkai kiek buvo skolingi bendrijai (nesumokėto nario mokesčio) tiriamojo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.

5. 2000-02-17 LRV nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių:

- 3 punktu, kur “ Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus - ir kasininkas…”, bei 16 punktu, kur nurodyta „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“. Bendrijoje nebuvo pildoma kasos knyga, nenaudojami kasos pajamų orderiai;

- 4 punktu, kur “ Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas.” Bendrijoje nebuvo naudojami kasos išlaidų orderiai, informacija apie pinigų išmokėjimą buvo fiksuojame laisvos formos aktuose. Pažymėtina, kad 2010-09-24 akte, kurį pasirašė sodininkų bendrijos pirmininkas K. M., buhalterė J. D. , bendrijos narys K. A. ir bendrijos nario D. J. tėvas A. J., kuriame nurodyta, kad 3800,00 Lt bendrijos lėšų buvo panaudota kelio remontui, pinigų gavėjai nepasirašė, be to nenurodyta, kas atliko darbus ir pardavė prekę;

- 5 punktu, kur nurodyta, kad „ Jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį fiziniam asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas, nurodomas šio fizinio asmens vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta“ bei 6 punktu, kur nurodyta „Išmokėti pinigus iš kasos fiziniams asmenims, kurie nėra ūkio subjekto darbuotojai, leidžiama tik pagal kiekvienam fiziniam asmeniui atskirai išrašytus kasos išlaidų orderius“. Tyrimui pateiktuose aktuose nurodyti paslaugas atlikę asmenys bendrijoje neįdarbinti, su jais nesudarytos paslaugų sutartys;

Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 30 punkto nuostatas „Už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, t.y. bendrijos pirmininkas K. M..

6. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340 (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 1K-240 redakcija) patvirtintų „Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių“ 7 punktu, kur nurodyta „Visuose kvituose turi būti nurodyti jų serija ir eilės numeris“ ir 27 punktu, kur nurodyta „Kvitų blankų dingimo ar praradimo atveju turi būti surašomas kvitų blankų dingimo aktas“, nes tyrimui pateikti 58 pinigų priėmimo kvitai neturi nei serijos nei Nr., dalies kvitų Nr. vienodi, be to tyrimui pateikti 48 pinigų priėmimo kvitai ser. BMU nuo Nr. 037401 iki 037450, tarp kurių nėra dviejų nei tuščių, nei sugadintų Nr. 037417 ir 037426, taip pat nėra jokio šių blankų praradimą pateisinančių dokumentų. Pinigų priėmimo kvitai nebuvo registruojami ir inventorizuojami. Pagal aukščiau nurodytų taisyklių 4 punkto nuostatas „ Kvitai naudojami klientams atsiskaitant arba perkant iš asmenų prekes ir atsiskaitant su jais grynaisiais pinigais tik nustatytais atvejais, kai neprivaloma naudoti kasos aparatų. Kvitai nepakeičia kasos pajamų ar kasos išlaidų orderių ir negali būti išrašomi įnešant pinigus į ūkio subjekto kasą ar juos šioje kasoje išmokant“.

7. 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 ( 2008 m. gruodžio 23 d. redakcija, įstatymo Nr. XI-111) 6 straipsnio nuostatomis ir 1996-05-21 LR Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 (ir jo vėlesnių papildymų) 17 straipsnio nuostatomis, nes nepriskaičiavo ir nesumokėjo 1752,63 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 1051,58 Lt privalomo sveikatos draudimo įmokų, bei valstybinio socialinio draudimo įmokų 3619,77 Lt nuo išmokėtų atlyginimų bendrijos pirmininkui ir buhalteriui, be to bendrija samdžiusi S. G., A. L., V. S., I. D. ir J. N. atlikti šienavimo paslaugas bei V. K. atlikti kelio greideriavimą ir žvyro išlyginimą, darbų atlikimo aktuose nurodžiusi, kad apmokėjo jiems už paslaugas 625,00 Lt , nepriskaičiavo ir nesumokėjo 93,75 Lt dydžio gyventojų pajamų mokesčio ir 29,40 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Iš viso tiriamuoju laikotarpiu bendrija nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 6547,13 Lt dydžio mokesčių.

Tyrimo metu nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu, dėl buhalterės J. D. ne visų pajamų ir išlaidų fiksavimo apskaitoje bei dėl K. M. netinkamo pareigų atlikimo, t.y. buhalterinės apskaitos netinkamo organizavimo, bendrija patyrė 4381,73 Lt dydžio nuostolį .

Tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti bendrijos turto bei įsipareigojimų dydį ir struktūrą, nes:

tyrimo metu negalima buvo nustatyti kokio dydžio lėšomis bendrija disponavo 2009 m. sausio 1 d., 2009 m. gruodžio 31 d. o tuo pačiu ir 2010 m. gruodžio 31 d.;bendrija neruošė pajamų ir išlaidų sąmatų, netvarkė dvejybinio įrašo buhalterinės apskaitos, neatlikinėjo inventorizacijų, nesudarinėjo balansų ir veiklos ataskaitų, netvarkė darbo užmokesčio apskaitos;bendrija neskaičiavo, nedeklaravo ir nemokėjo mokesčių, nuo pajamų, susijusių su darbo santykiais ir nuo išmokų fiziniams asmenims už vykdytas paslaugas;tyrimui bendrija pateikė pajamų – išlaidų knygą, kurioje įtrauktos ne visos pajamos ir ne visos išlaidos, o kai kurios išlaidos įtrauktos nesant jas patvirtinančių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų;bendrija nepildė įsiskolinimų bendrijai registrų ir bendrijos įsipareigojimų kreditoriams registrų;bendrija netinkamai įformino grynųjų pinigų gavimo ir išmokėjimo dokumentus, dėl to negalima buvo nustatyti kiek iš viso tiriamuoju laikotarpiu bendrija turėjo išlaidų (1 t., b.l. 87-176).

Tokiu būdu byloje įrodyta, kad K. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d.

K. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. K. M. VšĮ Jonavos PSPC PSC dėl psichikos ligos pas gydytoją psichiatrą nesilankė, nesigydė, priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašytas, baustas administracine tvarka, neteistas, eina SB „Sankryža“ pirmininko pareigas, pensinio amžiaus (2 t., b.l. 43-46). K. M. baustinas bauda, kuri yra pakankamai efektyvi bausmės rūšis, leisianti pasiekti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus. K. M. sutiko su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko prokuroro siūlomos 3 MGL (390 Lt) baudos dydžiu (2 t., b.l. 62). Todėl K. M. skirtina prokuroro pasiūlyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis LR BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendžia:

K M pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. ir paskirti jam 3 (trijų) minimalaus gyvenimo lygio (MGL) – 390 Lt (trijų šimtų devyniasdešimties litų) dydžio baudą.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo K. M. kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad teismo paskirtą baudą jis privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (mokėti reikia – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801) ir banko kvitą pristatyti teismo raštinės darbuotojui. Jei kaltinamasis laiku nesumokės baudos, ji bus išieškota įstatymų nustatyta tvarka.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Jonavos rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies (griežtesnę ar švelnesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Darius Kantaravičius