Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. P., Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei Jūratei Galginienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. P. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - Klaipėdos teritorinei muitinei dėl 2007 m. lapkričio 27 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojos nutarimu K. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 171² straipsnio 1 dalį ir paskirta administracinė nuobauda - 1000 litų piniginė bauda. Administracinėn atsakomybėn K. P. patrauktas už tai, kad 2007 m. lapkričio 3 d. vairuodamas transporto priemonę VW Passat, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini) keliu Klaipėda - Kaunas, gabeno 15 talpų, kuriose buvo 335 litrų krosnių kuro ir neturėjo šio naftos produkto įsigijimą ar pagaminimą pagrindžiančių dokumentų. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 270 patvirtintos Naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų ir skystųjų produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos 12 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. P. su nutarimu nesutinka ir nurodo, kad 2007 m. lapkričio 3 d. važiavo automobiliu VW Passat, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini) keliu Klaipėda-Kaunas – Jurbarkas ir už Jurbarko, 15-ajame kilometre, sustabdė muitinės pareigūnai. Pareigūnams paaiškino, kad veža krosnių kurą, kurį pirko prieš metus ar du ir laikė sodo namelyje. Pareigūnams pareikalavus parašė paaiškinimą, kad atšalus orams išpumpavo iš talpos kurą ir veža jį į namus. Pareigūnai ilgai sprendė klausimą dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn, tačiau protokolo nesurašė. Važiuojant toliau, jį pasivijo muitinės pareigūnai, sustabdė ir nufilmavo visas talpas ir pareikalavo ant jau anksčiau parašyto paaiškinimo parašyti, kad veža daugiau talpų, tačiau tai, kad tos kitos talpos buvo tuščios nepatikrino. Tuo metu jam taip pat nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Apie paskirtą administracinę nuobaudą sužinojo tik 2008 m. sausio 2 d. gavęs nutarimą. Šiais ir kitais skunde išdėstytais motyvais teismą prašo :

- panaikinti 2007 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimą Nr.012671/RŽ51-789 ir bylą nuraukti.

Motyvuojamoji dalis

Šios veikos įvykdymą institucijos teigimu patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 012671/RŽ51-789 nustatytos ir įtvirtintos faktinės aplinkybės, šį faktą institucijos manymu patvirtino ir pats K. P., pažeidimo nustatymo vietoje parašęs paaiškinimą, kuriame pripažino, kad krosnių kurą vežė iš sodo į namus. Be to, kuro gabenimo faktą įrodo ir pažeidimo nustatymo metu padarytos fotonuotraukos, kuriose matosi K. P. automobilyje esančios plastikinės talpos su kuru ir muitinės pareigūnų rašytiniai liudijimai. K. P. skunde nepripažįsta kuro gabenimo fakto ir nurodo, kad talpose buvo ne kuras, o vanduo. Tokiais paaiškinimais, K. P. siekia išvengti atsakomybės už jam inkriminuoto pažeidimo padarymą. Atstovė šiais ir kitais atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Dėl procesinių pažeidimų.

K. P. skundu nurodo, kad jam nebuvo įteiktas protokolo egzempliorius ir jis nebuvo kviečiamas į bylos nagrinėjimą, negalėjo pasinaudoti jam suteiktomis teisėmis administracinės bylos nagrinėjimo metu.

Viena iš procesinio sprendimo teisėtumo garantijų yra asmens patraukto administracinėn atsakomybėn teisės į gynybą užtikrinimas. Teismas sutinka su K. P. skundo motyvais, kad skiriant nuobaudą ir nagrinėjant administracinę bylą Klaipėdos teritorinėje muitinėje buvo apribota administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė į gynybą. ATPK 259 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais; vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Kaip nustatyta teisminio nagrinėjimo metu, 2007 m. lapkričio 03 d. teisės pažeidimo protokolo egzempliorius, kuris turėjo būti įteiktas K. P., jam nebuvo įteiktas, o kartu su visa administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga buvo perduotas pareigūnui (organui) įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą ir po administracinės bylos išnagrinėjimo liko institucijoje. Institucijos atstovė teisminio nagrinėjimo metu šį protokolą pateikė teismui, kuris prijungtas prie šios administracinės bylos. Apklausta liudytoja S. J. nurodė, kad K. P. atsisakė priimti protokolą, tačiau, kaip nustatyta iš protokole esančių įrašų, juose nurodyta, kad K. P. atsisakė pasirašyti protokolą, o ne paimti protokolo egzempliorių. Protokole jokių įrašų apie tai, kad asmuo atsisakė paimti protokolą nėra. Asmens atsisakymas pasirašyti protokolą nėra kliūtimi jam įteikti protokolą, todėl akivaizdu, kad buvo pažeistos ATPK 259 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Be to kaip nustatyta iš bylos medžiagos ir atsiliepimo į skundą, K. P. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką nebuvo tinkamai pranešta, kadangi bylos nagrinėjimo vieta ir laikas buvo nurodyti tik administracinio teisės pažeidimo protokole, kuris nebuvo įteiktas ir joks kitas pranešimas nebuvo siunčiamas. ATPK 280 straipsnio 1 dalies 3 punktas įpareigoja pareigūną, kuris nagrinėja administracinio teisės pažeidimo bylą išsiaiškinti ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo vietą ir laiką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N 9(62) – 1911/2006 nurodė, kad pareiga užtikrinti patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens teises tenka institucijos pareigūnams. Ta aplinkybė, kad asmuo atsisako pasirašyti protokolą, kuriame buvo nurodyta posėdžio vieta ir data, neatleidžia instituciją nuo priedermės tinkamai informuoti patrauktąjį administracinėn atsakomybėn asmenį apie bylos nagrinėjimo vietą ir datą.

Iš aukščiau aptartų aplinkybių akivaizdu, kad padaryti procesiniai pažeidimai yra esminiai, nes jais buvo apribota asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn teisė į gynybą, todėl nutarimas skirti nuobaudą negali būti pripažintas teisėtu dėl ko naikintinas (žr. 2007-08-02 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1411/2007).

Dėl ATPK 171²straisnio 1 dalyje numatytos veikos inkriminavimo pagrįstumo.

Kaip jau nurodyta šiame nutarime, K. P. 2007 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojos nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 171² straipsnio 1 dalį ir paskirta administracinė nuobauda - 1000 litų piniginė bauda už tai, kad 2007 m. lapkričio 3 d. transporto priemone VW Passat, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini) keliu Klaipėda-Kaunas, 15 – oje talpų gabeno 335 litrų krosnių kuro, kuriam neturėjo jo įsigijimą ar pagaminimą pagrindžiančių dokumentų. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 270 patvirtintos Naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų ir skystųjų produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos 12 punkto reikalavimus.

ATPK 171² straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už biokuro, bioalyvos gabenimo ir laikymo, taip pat naftos produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos pažeidimą, išskyrus veiksmus, numatytus šio straipsnio antroje dalyje. Naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų ir skystų produktų gabenimo ir laikymo kuro talpose tvarka (toliau - Tvarka) patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 270, kurių 12 punkte numatyta, kad ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys mobiliosiose ir kilnojamosiose talpyklose perveždami daugiau kaip 40 litrų naftos produktų ir bioproduktų (neįskaitant esančių, transporto priemonės arba mechanizmo stacionariniuose degalų ir tepalų bakuose) kartu su kroviniu privalo turėti šių produktų įsigijimą ar pagaminimą pagrindžiančius dokumentus.

Administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime yra nurodoma, kad K. P. gabeno 15 talpų, kuriose buvo 335 litrai krosnių kuro (b.l.9). Šios aplinkybės yra grindžiamos pareigūnų paaiškinimais ir protokolo duomenimis, fotografijomis. Teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojais pareigūnai S. J., P. P., K. K. nurodė, kad gabenamų naftos produktų kiekis buvo nustatytas pagal automobilyje buvusias talpas, t.y. ant talpų nurodyti duomenys prilyginti gabenamo naftos produkto kiekiui. Gabenamo produkto rūšis buvo nustatyta pagal pačio K. P. paaiškinimą, vizualiai apžiūrėjus pagal spalvą, kvapą. Taigi administracinio teisės pažeidimo įvykdymas grindžiamas išimtinai asmens paaiškinimu, pateiktu 2007 m. lapkričio 03 d., kadangi produkto nustatymui nebuvo atliktas tyrimas – nepateikta specialisto ar eksperto išvada, todėl analizuojama ar šis paaiškinimas gali būti pripažintas besąlyginiu pagrindu, pagrindžiančiu K. P. kaltę. K. P. teisminio nagrinėjimo metu paneigė savo paaiškinime nurodytas aplinkybes, kad gabeno naftos produktus ir nurodė, kad buvo gabenama ir tuščia tara ir tepalas benzininiam pjūklui. Taip pat nurodė, kad grįžus namo paaiškėjo, jog talpose tariamai gabentas krosnių kuras pasirodė esąs vanduo, kadangi sodyboje laikytas krosnių kuras iš talpos buvo arba pavogtas ir pripilta vandens, arba dėl ilgo laikymo jo savybės taip pakito, kad parsivežus šį skystį ir pilant į talpą akivaizdžiai nustatė, kad tai yra vanduo su priemaišomis. Šią iškeltą K. P. versiją teisminio nagrinėjimo metu patvirtino apklaustas liudytojas R. N..

Kaip nustatyta iš teisės pažeidimo protokolo (b.l.10), jame nurodoma, kad rasta septynios metalinės talpos po 20 litrų, viena plastikinė talpa 5 litrų, dvi plastikinės talpos po 20 litrų, penkios plastikinės talpos po 30 litrų – apie 335 litrų krosnių kuro. Protokole taip pat nurodoma, kad daiktai paimti ir grąžinti. Iš tiriamos bylos medžiagos – fotografijų, liudytojų paaiškinimų, 2007 m. lapkričio 03 d. K. P. paaiškinimo (b.l.14) nustatyta, kad jau pačio pažeidimo fiksavimo metu kilo ginčas tiek dėl talpyklų skaičiaus, tiek dėl talpose gabenamo skysčio kiekio, kadangi K. P. savo paaiškinime nurodė, kad gabena „Šešias talpas pečiaus kuro“. Liudytojais apklaustieji pareigūnai nurodė, kad skysčio rūšį ir kiekį nustatė nenaudodami jokių techninių matavimo ar kitų priemonių, jų teigimu K. P. paaiškinimas dėl pažeidimo ir pripažinimas dėl gabenamo skysčio rūšies buvo pakankamas pagrindas šios veikos inkriminavimui. Tačiau analizuojama administracinės bylos medžiaga tokių išvadų teismui neleidžia daryti.

Lietuvos Respublikos Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 29 dalis numato Teisinės metrologijos apibrėžimą - su matavimais, matavimo vienetais, matavimo priemonėmis, matavimo indais ir metodais susijusi metrologijos sritis, kurios veiklą reglamentuoja įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai ir vykdo kompetentingos institucijos. Metrologijos įstatymo 13 straipsnio 2 dalis numato, kad Teisinėje metrologijoje gamintojo apibrėžtas matavimo priemonių normines veikimo sąlygas užtikrina asmuo, teisiškai paskirtas matavimo priemonę įrengti taip, kad matavimo priemonė tiksliai atliktų savo paskirtį o 3 dalis numato, kad matavimo priemonės, neturinčios atitikties metrologiniams reikalavimams įvertinimo, gali būti naudojamos tik asmeniniams tikslams ir teisinei metrologijai nepriskirtose veiklos srityse. Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato, kad Teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos:

1) nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina;

2) matavimams, kai nuo jų rezultatų priklauso baudos ar žalos atlyginimo dydis;

3) sveikatos apsaugos, veterinarijos, aplinkosaugos ir darbų saugos srityse;

4) banko, mokesčių, muitinės ir pašto operacijoms;

5) atliekant matavimus teisėsaugos bei valstybės valdymo ir kontrolės institucijų pavedimu.

Taigi, iš šio teisinio reguliavimo akivaizdu, kad administracinių teisės pažeidimų nustatymo metu atliekami matavimai patenka į teisinės metrologijos sritį ir teisės pažeidimo bylose, kai matavimo rezultatai lemia baudos skyrimą ar jos dydį, matavimams privaloma naudoti priemones turinčias metrologinių reikalavimų įvertinimą. Šiuo atveju akivaizdu, kad iš vis nebuvo naudotos jokios matavimo priemonės gabenamo skysčio kiekiui nustatyti ir tai prieštarauja aukščiau paminėtoms metrologijos įstatymo nuostatoms.

K. P. teisminio nagrinėjimo metu iš vis ginčija, kad jo gabenami produktai buvo dyzelinis krosnių kuras, kadangi dėl aukščiau nurodytų aplinkybių šio produkto fizikinės ir cheminės savybės buvo pakitusios ir gabenamas skystis turėjo tik naftos produkto kvapą o pagal savybes buvo vanduo su priemaišomis. Tai pastebėjo parvežęs šį skystį namo, pildamas jį į statinę. Šias išvadas grindžia tuo, kad jis buvo nedegus, pakitusi konsistencija, kitoks kvapas. Šią iškeltą versiją patvirtino ir jo prašymu apklaustas liudytojas. Taigi, teisminio nagrinėjimo metu iškelta abejonė ir dėl pačio produkto, ar gabentas produktas pagal savo fizikines ir chemines savybes gali būti pripažintas naftos produktu.

ATPK 268 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad dėl daiktų patikrinimo surašomas protokolas arba tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole arba administracinio sulaikymo protokole. ATPK 269 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daiktų patikrinimo metu rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas, paima šio kodekso 266 ir 268 straipsnyje numatytų organų pareigūnai. Paimti daiktai ir dokumentai iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo saugomi organų (pareigūnų), kuriems suteikta teisė paimti daiktus ir dokumentus, nustatytose vietose, o išnagrinėjus bylą, remiantis priimtu nutarimu (sprendimu), jie nustatyta tvarka konfiskuojami arba grąžinami teisėtam valdytojui, arba sunaikinami.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad muitinės pareigūnai 2007 m. lapkričio 3 d. kelyje Klaipėda-Kaunas 146 km sustabdė K. P. vairuojamą automobilį VW Passat ir atlikę daiktų patikrinimą, rado 15 talpų su skysčiu, apie tai įrašė administracinio teisės pažeidimo protokole, tačiau jų – kaip tiesioginio administracinio teisės pažeidimo objekto nepaėmė, o grąžino K. P.. Kaip jau minėta, naftos produkto rūšis nustatyta vizualiai pagal receptorius ir joks kitas tyrimas neatliktas, o skystis grąžintas K. P.. Bylos nagrinėjimo metu nėra surinkta jokių patikimų faktinių duomenų, kurie identifikuotų gabentą produktą, o grąžinus pažeidimo tiesioginį objektą, nėra jokių galimybių atlikti ekspertizę šio produkto identifikavimui, savybių nustatymui, tuo paneigiant ar patvirtinant K. P. iškeltąją hipotezę. Taigi, byloje surinkti įrodymai tiek dėl gabento produkto kiekio, tiek dėl jo identifikavimo nėra pagrįsti neginčytinais įrodymais, kuriais gali būti konstatuota, kad K. P. įvykdė jam inkriminuojamą veiką.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (Žr. pvz.:Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N12-344/2004). Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N 9 – 62 – 677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N3-955/2007).

Taigi, iš aukščiau aptartų įrodymų visumos vertinimo teismas konstatuoja, kad K. P. teisės pažeidimas, numatytas ATPK 171² straipsnio 1 dalyje yra inkriminuotas grindžiant veikos įvykdymą prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą. Todėl, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu 2007 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimas dėl K. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 171² straipsnio 1 dalį naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

K. P. skundą patenkinti.

2007 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 012671/RŽ-789, kuriuo K. P. buvo parauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 171² straipsnio 1 dalį, panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui