Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-02-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-505-1034/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-02-03
Bylos Nr.
1-505-1034/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20453-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
G. N.
Nukentėjusysis
N. N.
Baudžiamoji byla Nr. 1-505-1034/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20453-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.2; 2.3.4.3
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Gretai Donielaitei,dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei,kaltinamajam G. N.,nukentėjusiajam N. N.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013-04-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 str. 1 d. – 75 parų areštu, bausmė atlikta;

2) 2014-02-12 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 20 MGL dydžio bauda, bausmė atlikta;

3) 2014-12-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmė atlikta;

4) 2015-08-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. – 2 metų laisvės apribojimu, įpareigojant pradėti gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams;

5) 2015-12-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. – laisvės apribojimu 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per 12 mėnesių išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirtas laisvės apribojimas 8 mėnesiams;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. N. 2016-05-01 apie 23.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, konflikto metu kambaryje kumščiu sudavė nukentėjusiajam tėvui N. N. vieną kartą į lūpą, vieną kartą į krūtinės sritį, nukentėjusiajam N. N. ginantis ir rankomis atstūmus sūnų G. N. nuo savęs į koridorių bei už rankos parvertus ant grindų, vieną kartą įkando nukentėjusiajam N. N. į ausį, vieną kartą alkūne sudavė jam į ranką ir įkando į galvos sritį virš kairės ausies, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį, sukėlė nukentėjusiajam N. N. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais G. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis G. N. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą vakarą grįžo namo išgėręs, įvyko konfliktas. Iš pradžių gerai neatsiminė. Viskas buvo taip, kaip sakė tėvas. Buvo konfliktas su tėvu, jie koridoriuje pargriuvo. Jis keikėsi, buvo supykęs. Norėjo, kad paleistų ir įkando tėvui. Tėvo atsiprašė, jie susitaikė. Tėvui sudavė delnu ir įkando į ausį. Konfliktas įvyko, nes buvo išgėręs, o tėvas pagalvojo, kad jis su sugyventine pykstasi. Tėvo atžvilgiu smurtavo pirmą kartą. Lankė programą probacijoje dėl alkoholio. Nusprendė negerti, jau negeria porą mėnesių. Savo elgesį vertina neigiamai. Sutiktų gydytis nuo alkoholio. Lankosi priklausomybės ligų centre. Žada eiti dirbti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Įtariamasis G. N. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2016-05-02 parodė, kad šioje apklausoje gynėjas jam yra nereikalingas, vertėjas jam taip pat yra nereikalingas. Įtarimo esmę suprato. Su pareikštu įtarimu sutinka visiškai, kaltę pripažįsta visiškai. Norėtų papasakoti viską, kas jam yra žinoma apie įvykį. 2016-05-01 grįžo į namus išgėręs. Bet neatsimena, kas vyko namuose. Mano, kad galėjo taip pasielgti, kaip pareikšta 2016-05-02 įtarime. Dėl minėto įvykio gailisi, žada savo tėvo N. N. atsiprašyti. Šiuo metu gydosi nuo alkoholizmo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja. Butas, (duomenys neskelbtini), priklauso mamai R. N.. Šiuo metu niekur nedirba, bet yra registruotas darbo biržoje. Daugiau nieko papildyti neturi (b. l. 46). Įtariamasis G. N. 2016-05-03 parodė, kad šioje apklausoje gynėjas jam yra nereikalingas, vertėjas jam taip pat yra nereikalingas. Įtarimo esmę suprato. Su pareikštu įtarimu 2016-05-03 sutinka visiškai, kaltę pripažįsta visiškai. Norėtų papasakoti viską, kas jam yra žinoma apie įvykį. Mano, kad gal ir galėjo taip pasielgti su savo tėvu N. N., kaip pareikšta įtarime 2016-05-03, bet to tikrai nepamena, buvo išgėręs. Taip pat norėtų paminėti, kad jis neatsisakė tikrintis blaivumo, bet jam niekas nedavė, nes iš jo lūpos bėgo kraujas ir jį vežė į Žalgirio kliniką, kur minėtą apatinę lūpą siuvo. Dėl minėto įvykio gailisi, žada atsiprašyti savo tėvo N. N.. Žada išsikelti iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), kur gyvena R. N.. Jeigu jam nepavyks išsikelti į (duomenys neskelbtini), apie tai informuos. Šiuo metu gydosi nuo alkoholizmo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja. Šiuo metu niekur nedirba, bet yra registruotas darbo biržoje. Daugiau nieko papildyti neturi (b. l. 52).

Nukentėjusysis N. N. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-05-01 apie 23.00 val. į namus sugrįžo girtas sūnus G. N., kuris pradėjo kabinėtis prie savo sugyventinės E. Jis sūnui padarė pastabą ir pasakė, ką tu darai. Sūnus iš pykčio vieną kartą sudavė kumščiu į lūpą. Po smūgio jis sūnų nuvertė ant grindų. Kada jie gulėjo ant grindų, sūnų laikyti padėjo sūnaus sugyventinė E. ir jo dukra J. N.. Tuo tarpu jo žmona paskambino į policiją. Anūkė minėto įvykio nematė. Viskas įvyko koridoriuje. Sūnus jam įkando į ausį bei pakaušį. Dėl padarytų sužalojimų į TMI nesikreips, nes jie nežymūs. Jį sumušė pirmą kartą. Savo veiksmais sūnus sukėlė fizinį skausmą. Bute sūnus nieko nesudaužė. Atvykus policijai, sūnus taip pat įžeidinėjo policininkus, viskas įvyko adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 30). Papildomai nukentėjusysis N. N. 2016-05-02 parodė, kad norėtų papildyti anksčiau duotus parodymus apie įvykį. Buvo namuose, (duomenys neskelbtini), kai į namus grįžo neblaivus sūnus G. N.. Jis tuo tarpu buvo miegamajame kambaryje ir snaudė, taip pat namuose dar buvo jo dukra J. N. ir žmona R. N., sūnaus G. N. sugyventinė E. K., bei E. ir sūnaus G. N. duktė M. N., gim. (duomenys neskelbtini). Išgirdo, kaip verkia M. N. ir triukšmą koridoriuje ir kambaryje, tuomet atsikėlė ir nuėjo pasižiūrėti, kas nutiko į mažą kambarį, kuris yra M. N.. Pamatė, kad sūnus G. N. guli ant lovos. Tuomet jis, stovėdamas tarp durų į kambarį ir koridorių, pasakė sūnui G. N. - „ką tu darai“. Ir nuėjo atgal į savo miegamąjį, kur miegojo. Tuomet sūnus G. N. atbėgo paskui jį į kambarį ir jam kažką pasakė, ką tiksliai, šiuo metu nepamena. Ir tuomet G. puolė muštis, trenkė jam dešinės rankos kumščiu į lūpą vieną kartą, smūgio metu pajuto fizinį skausmą, po ko trenkė jam į krūtinės sritį su kumščiu, bet nestipriai, pajuto fizinį skausmą. Po ko jis pastūmė rankomis, ar viena ar dviem šiuo metu nepamena, savo sūnų G. N. į koridorių, kad sūnaus duktė nieko nematytų, ir konfliktas nevyktų kambario patalpoje, kur yra sūnaus duktė M., kuri sėdėjo prie močiutės R. N. ir savo mamos E. K.. Tada jis sugriebė G. N. už rankos ir jį parvertė ant grindų ir savo kūnu laikė sūnų G. N., dar jam padėjo duktė J. N. ir E. K.. Girdėjo, kaip žmona R. N. kviečia policijos pareigūnus. Sūnų G. N. belaikant, sūnus jam kando į kairę ausį ir dar sudavė alkūne į ranką, bet į kurią, pasakyti negali, bet tiek kandimo, tiek smūgio sudavimo alkūne metu juto fizinį skausmą. Dar žino, kad kol G. N. gulėjo ant grindų, ir jis, ir E., ir duktė mėgino žodžiu sūnų raminti, bet jis nereagavo. Bei sūnus dar įkando jam į galvą virš kairės ausies, kai įkando, pajuto fizinį skausmą. Po ko jam iš ausies ir galvos ir lūpos pradėjo bėgti kraujas. Žino, kad G. N. dar bandė ištrūkti ir aktyviai priešintis, bet kadangi visi laikė jį tai už rankų, tai už kojų, jam tas nepavyko. Žino, kad dar kažkas atidarė buto duris ir žmona dar prieš tai pakartotinai paskambino į policiją ir jis girdėjo, kad ji pasiteiravo, ar policijos pareigūnai jau važiuoja. Kai atvyko pareigūnai, jie sulaikė sūnų, o jis tuo tarpu nuėjo į virtuvę nusiplauti veido, nes buvo kruvinas. Žino, kad sūnus G. N. priešinosi pareigūnams, bet pats to nematė, tik girdėjo triukšmą ir girdėjo, kad buvo panaudotas elektro šokas „Tazeris“. Pareiškimo nerašė, nes jam anksti ryte reikėjo į darbą ir norėjo nurimti. Bijo G. N. ir kad jis vėl kels konfliktus namuose. Nori, kad prokurorė skirtų sūnui G. N. kardomąją priemonę su įpareigojimu prie jo nesiartinti ir nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), nes bijo dėl anūkės. Nežino, ko tikėtis kitą kartą iš savo sūnaus G. N., kai jis bus vėl girtas. Jis alkoholinių gėrimų 2016-05-01 visai negėrė ir visi šeimos nariai buvo blaivūs, išskyrus sūnų G. N.. Galėtų savo sūnų apibūdinti kaip piktnaudžiaujantį alkoholiniais gėrimais, nežino, ar sūnus vartoja kokias narkotines, psichotropines medžiagas. Sūnus niekur nedirba, jam regis, yra registruotas darbo biržoje. Kūno tyrimo nesidarys, dėl to nepageidauja gauti užduoties atlikti kūno tyrimo. Nenori, kad jo sužalojimai būtų fiksuoti foto nuotraukose. Daugiau nieko papildyti neturi (b. l. 33, 34).

Liudytoja E. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2016-05-03 parodė, kad 2016-05-01 apie 23.00 val. buvo bute (duomenys neskelbtini), kartu namuose buvo jos duktė M. N. ir taip pat G. N. tėvai - tai mama R. N. ir tėtis N. N., bei G. N. sesė J. N.. Jiems visiems būnant namie, į namus grįžo išgėręs sugyventinis G. N.. Kad G. N. buvo stipriai išgėręs, matėsi iš jo kalbos ir judesių. Žino, kad G. N. atėjo į jų miegamąjį, kuriame ji su savo dukterimi miegojo. Žino, kad G. N. nieko jai ir dukteriai M. N. nepadarė. Daugiau atsisako duoti parodymus prieš savo sugyventinį G. N.. Taip pat, jeigu bus teismo posėdis, atsisako dalyvauti ir duoti parodymus prieš savo šeimos narį - sugyventinį G. N.. Daugiau nieko papildyti neturi (b. l. 37).

L. R. N. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2016-05-04 parodė, kad norėtų papasakoti viską, kas jai yra žinoma apie įvykį. Ji gyvena bute (duomenys neskelbtini), butas nuosavybės teise priklauso jai. Bute taip pat gyvena jos vyras N. N., sūnus G. N., sūnaus sugyventinė E. K. su savo dukterimi M. N., bei duktė J. N.. Jai būnant namie su vyru N. N., E. K. ir M. N. ir dukterimi J. N. 2016-05-01 apie 23.00 val. grįžo sūnus G. N., jis buvo girtas, tai suprato iš to, kad grįžęs į namus sūnus numetė garsiai raktus ir užėjo į M. N. kambarį, kur pradėjo per televizorių ieškoti muzikos kanalų, ir ji išgirdo, kad pradėjo verkti anūkė M. N.. Tada užėjo į kambarį, kur buvo sūnus G. N. su anūke M. N. ir E. K., pasakė negąsdinti vaiko, nes girdėjo, kaip anūkė M. apsiverkė. Sūnus G. N. nusikeikė ir pasakė jai uždaryti duris, metė televizoriaus pultelį, jis tuo metu sėdėjo ant lovos, bet jis metė minėtą pultelį ne į ją, o tiesiog ant žemės. Tuomet ji apsisuko ir norėjo grįžti į savo kambarį, kai išgirdo, kad anūkė M. vėl pradėjo verkti. Tuomet vėl grįžo į minėtą kambarį ir pasakė E. ir M. eiti pas ją. E. paėmė pagalves ir nuėjo į jos kambarį. Tuomet vyras N. N. nuėjo iki kambario, kur buvo G. N., tarpduryje pasakė sūnui - „Ką tu darai“. Sūnus G. N. tuo metu sekė paskui E. K. ir tuo metu trenkė savo tėvui N. N. į lūpą. Ji matė smūgį, bet tiksliai nurodyti, ar trenkė sulenkta ranka ar sugniaužtu kumščiu, pasakyti negali, nes nematė. Tuomet matė, kad G. N. mėgino savo judesiais patraukti tėvą, kad galėtų praeiti, įsiveržti paskui E. į jos kambarį. Bet tuomet vyras N. N. pastojo sūnui G. N. kelią savo kūnu ir žino, kad vyras N. N. parvertė ant žemės sūnų, kaip parvertė, pasakyti negali, nepamatė. Pamatė, kad koridoriuje ant žemės tarp vyro N. N. ir sūnaus G. N. įvyko grumtynės. Tuomet pribėgo prie vyro su E. ir dukterimi J. ir laikė sūnų G. N.. Pati matė, kaip sūnus G. N. įkando vyrui N. N. į kairę ausį ir į galvą, ji pati dar laikė sūnaus G. N. dešinę ranką. Po ko ji paleido sūnaus laikytą dešinę ranką ir tuo metu paskambino 112 į policiją, pasakė greitai atvažiuoti, nes jie jį laiko ir neužteks jiems jėgų“. Po kurio laiko ji dar kartą pakartotinai paskambino 112 ir pasakė, kad jie neišlaikys, kad atvažiuotų greičiau. Kai atvyko policijos pareigūnai, sūnus G. N. keikėsi ir ji girdėjo, kaip įžeidinėjo pareigūnus, girdėjo, kaip pareigūnai panaudojo elektrošokerį. Pati matė, kad sūnus priešinosi pareigūnams. Žino, kad dar vienas iš pareigūnų tyliai pasakė E., kad sudėtų G. N. sportbačius į maišelį, jam pats paduos paskui, nes sūnus G. N. atsisakė dėtis savo batus. Išgirdo, kai pareigūnai iškvietė pastiprinimą ir laikė ant grindų surakintą antrankiais sūnų. Tuo metu ji parašė pareiškimą ant savo sūnaus G. N.. Matė, kad vyrui N. N. iš karto ištino apatinė lūpa ir bėgo kraujas, iš ausies, kur įkando, bėgo kraujas ir iš galvos bėgo nestipriai kraujas, buvo matoma žaizdelė ir plaukai kraujuoti. Žino, kad pareigūnai nesiūlė kviesti greitosios pagalbos. O vyras N. N. pats nenorėjo vykti į ligoninę ir labai blogai pasijuto, skaudėjo jam širdį, žino, kad N. N. paskambino į darbą ir pranešė, kad neatvyks. Žino, kad dar tą vakarą sūnus G. N. labai stipriai žodžiais įžeidė tėvą N. N.. Šiuo metu prašo ikiteisminio tyrimo prokurorės leisti sūnui G. N. pagyventi namuose, (duomenys neskelbtini), nes jis yra stipriai sumuštu veidu ir praskelta lūpa, jo lūpa šiuo metu pūliuoja. Daugiau nieko papildyti neturi (b. l. 39, 40).

V. K. tarnybiniame pranešime dėl galimai smurto artimoje aplinkoje fakto 2016-05-02 nurodyta, kad 2016-05-01 apie 23.50 val., patruliuojant su kolega A. Š., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), mušasi neblaivus sūnus su tėvu, yra mažametis vaikas. Atvykus į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė R. N.. Įvykio vietoje nustatė, kad 2016-05-01 apie 23 val. G. N. namuose mušė kumščiais į veidą savo tėvą N. N.. Ant N. N. veido matėsi sužalojimai, ant kairės pusės ausies matėsi kraujas, kairės pusės žandas raudonas, kruvinos lūpos, bet GMP jis atsisakė. N. N. paaiškino, kad smurtas pasireiškė smūgiais kumščiais į galvos sritį, smurto atvejų buvo daug kartų. G. N. vietoje nieko nepaaiškino, elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir grasino susidoroti. G. N. pristatant į 1 PK jis elgėsi agresyviai, rėkė, norėjo spyriais iš kojų pataikyti į pareigūnus. Įvykio vietoje buvo panaudotas elektrošokas (b. l. 4, 5).

Tarnybiniuose pranešimuose dėl įvykio 2016-05-02 patruliai V. K. ir A. Š. nurodė elektros prietaiso panaudojimo neblaiviam G. N. apraminti aplinkybes bei pastarojo elgesį ir paties susižalojimą tarnybiniu automobiliu pristatant jį į 1 PK (b. l. 21, 22).

Tarnybiniuose pranešimuose dėl papildomos pagalbos pristatant agresyvų asmenį, 2016-05-02 patruliai A. Č. ir B. R. nurodė neblaivaus G. N. elgesį ir paties susižalojimą tarnybiniu automobiliu pristatant jį į 1 PK (b. l. 25, 26).

Bendrojo pagalbos centro pateiktuose garso įrašuose užfiksuota, kad 2016-05-01 du kartus pagalbos telefonu kreipėsi R. N., pirmuoju skambučiu nurodydama, kad mušasi neblaivus sūnus su tėvu, antruoju skambučiu paprašiusi greičiau atvažiuoti, nes laiko sūnų iš visų jėgų, o jėgų nėra. Garso įrašai įrašyti į CD, kuris prijungtas prie bylos (b. l. 10-16).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad G. N. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Kaltinamasis G. N. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą vakarą grįžo namo išgėręs, įvyko konfliktas. Tėvui sudavė delnu ir įkando į ausį. Konfliktas įvyko, nes buvo išgėręs, o tėvas pagalvojo, kad jis su sugyventine pykstasi. Tėvo atžvilgiu smurtavo pirmą kartą. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės nuoseklūs, juos patvirtina ir nukentėjusiojo N. N. parodymai, liudytojos R. N. parodymai bei policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei BPC garso įrašai.

Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog G. N. 2016-05-01 apie 23.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, konflikto metu kambaryje kumščiu sudavė nukentėjusiajam tėvui N. N. vieną kartą į lūpą, vieną kartą į krūtinės sritį, nukentėjusiajam N. N. ginantis ir rankomis atstūmus sūnų G. N. nuo savęs į koridorių bei už rankos parvertus ant grindų, vieną kartą įkando nukentėjusiajam N. N. į ausį, vieną kartą alkūne sudavė jam į ranką ir įkando į galvos sritį virš kairės ausies, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį, sukėlė nukentėjusiajam N. N. fizinį skausmą.

Pirmiau išdėstytų bei teismo įvertintų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad G. N. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

D. G. N. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam G. N. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas prieš šeimos narį – tėvą, veika baigta, padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas). Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – oficialiai nedirba, administracine tvarka baustas (b. l. 87-89, 94-96), anksčiau teistas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 65, 66), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 70), Į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą įrašytas nuo 2015-10-07, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 68). Specialisto išvadoje nurodyta, kad nėra duomenų, kad G. N. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, žinoma, kad jis buvo neblaivus (paprasto girtumo būsenoje). Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 75).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam G. N. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, skirtinos bausmės dydis turi būti artimas įstatyme (BK 48 straipsnio 2 dalis) numatytam laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkiui. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus, nebus akivaizdžiai per griežta bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, G. N. vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, G. N. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-05-01 23.50 val. iki 2016-05-03 08.47 val. (b. l. 59, 61). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

G. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 53-58), kurios paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti gydymąsi nuo alkoholizmo, įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. N. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti gydymąsi nuo alkoholizmo, įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-05-01 23.50 val. iki 2016-05-03 08.47 val.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Išaiškinti G. N. kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas