- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- eB2-296-883/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00295-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (toliau – ir VSDFV Šiaulių skyrius) ieškinį atsakovei mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „Autokruoja“ dėl bankroto bylos iškėkimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas VSDFV Šiaulių skyrius (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei MB „Autokruoja“. Nurodė, kad atsakovė nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo 2018 m. IV ketvirčio, t. y. skola 2018 m. spalio 1 d. buvo 828,43 Eur; 2019 m. sausio 1 d. – 1 799,23 Eur; 2019 m. balandžio 1 d. – 2 383,93 Eur; 2019 m. spalio 29 d. – 2 541,18 Eur. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2019 m. spalio 28 d. duomenimis, atsakovė darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį neturi. Be to, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) duomenimis atsakovės deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma 2019 m. spalio 29 d. buvo 27 302,38 Eur. Lietuvos Respublikos valstybinių registrų duomenimis 2019 m. spalio 29 d. atsakovės vardu transporto priemonių ir nekilnojamojo turto įregistruota nėra.
Atsiliepimas
2. Atsakovės MB „Autokruoja“ direktorius V. K. atsiliepimu į pareikštą ieškinį nurodė, kad 2017 m. buvo gauta 6 876 Eur pajamų bei uždirbta 2 891 Eur pelno, 2018 m. – 108 696 Eur pajamų bei 19 186 Eur pelno, iki 2019 m. lapkričio 20 d. – 170 916 Eur pajamų bei 76 391 Eur pelno. Pažymėjo, kad nuo 2017 m. lapkričio 15 d. įkūrimo atsakovė visą veiklos laikotarpį veikė pelningai. Atsakovės atsiskaitymai sutriko dėl pirkėjų vėlavimų apmokėti už prekes ir paslaugas, todėl siekdamas tęsti atsakovės veiklą ir pagerinti atsiskaitymus, atsakovės direktorius V. K. suteikė 54 804 Eur paskolą. Atkreipė dėmesį, kad laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d. buvo atliktas VMI operatyvus patikrinimas, kurio metu buvo įvertinta atsakovės būklė ir rekomenduota – atsiskaitymus vykdyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930 straipsnyje (atsiskaitymų negrynaisiais pinigais priemonės) nustatyta eilės tvarka, nes atsakovė atsiskaitant su kreditoriais neturi pakankamai lėšų, visoms turimoms skoloms sumokėti. Taip pat, atsakovė rengia prašymą dėl mokestinės paskolos sudarymo su VMI.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę įmonės kreditorius (kreditoriai). Nagrinėjamu atveju dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei kreipėsi jos kreditorius (ieškovas), t. y. asmuo, kuriam įstatymas suteikia teisę inicijuoti bankroto bylą.
4. Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje, pagal kurios nuostatas bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir/arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi, kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, įstatyme yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kita) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kita) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
5. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad bendrovės nemokumas nustatomas išanalizavus bendrovės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra bendrovės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su bendrovės turto verte. Sprendžiant bendrovės nemokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi realia į balansą įrašyto turto verte (o ne įrašyta turto verte), taigi į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, turi būti nustatyta reali jo vertė. Be to, sprendžiant bendrovės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos bendrovės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Bendrovės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti bendrovės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 1397- 180/2018). Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos įmonei (ne)iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.
6. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi įpareigojo atsakovę per 5 darbo dienas nuo nutarties gavimo dienos pateikti teismui duomenis, reikšmingus vertinant atsakovės finansinę būklę. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad, nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 1482- 241/2018).
7. Remdamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio sąrašo su istorija 2019 m. lapkričio 20 d. duomenimis teismas konstatuoja, kad atsakovė registruota nuo 2017 m. lapkričio 15 d., be to atsakovė pateikia finansines atskaitomybes, aiškinamuosius raštus, patvirtintas finansines ataskaitas, tačiau atsakovė registruoto nekilnojamojo turto neturi. Teismas, visų pirma, pažymi, kad atsakovės sudaryti ir pateikti balansai neatskleidžia atsakovės turtinės padėties bylos nagrinėjimo metu.
Atsiliepimas
8. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė www.sodra.lt informaciją už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d., kad atsakovė minėtu laikotarpiu sumokėjo iš viso 150 Eur – įmokos draudėjų. Viešai prieinamais valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodra) duomenimis 2019-12-16 dienos pradžioje įmonėje apdraustųjų darbuotojų nebuvo, 2019-12-12 įmonė turėjo 2364,18 Eur socialinio draudimo skolą. Atsakovė pateikė duomenis, kad pradelsti įsipareigojimai valstybės ir socialinio draudimo biudžetams sudaro 44 032 Eur.
9. Pagal bendrąją taisyklę faktinė bendrovės mokumo būsena turėtų būti vertinama pagal aktualius (naujausius) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, tačiau rėmimasis balanso duomenimis, nustatant bendrovės mokumą (nemokumą), paprastai yra pakankamas tik kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-678-381/2015; 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1077-241/2015). Sprendžiant bendrovės nemokumo klausimą, turėtų būti nustatyta, kad į balansą įrašytas turtas realiai egzistuoja, taip pat reali šio turto vertė.
10. Pagal 2019 m. lapkričio 20 d. balanso duomenis, atsakovės balanse didžiausią turto vertę sudaro trumpalaikis turtas bei per metus gautinos sumos (turto iš viso – 235 058 Eur, iš kurio ilgalaikio (materialiojo) turto 953 Eur). Dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Atsakovė pateikė teismui debitoriams išrašytų sąskaitų faktūrų kopijas; nei vienoje iš pateiktų sąskaitų faktūrų nėra perkančiosios įmonės parašo, didžiausiam debitoriui UAB „Švaros etalonas“ išrašytose sąskaitose – faktūrose nenurodytas jų apmokėjimo terminas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė debitorinių skolų susigrąžinimo realumo, todėl debitorinių skolų nėra pagrindo priskirti prie bendros turto vertės.
11. Taip pat, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis teismas nustatė, kad atsakovė šiais metais turėjo civilinių bylų dėl atsiskaitymo už prekes ir palūkanų priteisimo, piniginio reikalavimo atsiradusio iš sutarties, skolos už nuomą bei žalos atlyginimo.
12. Teismas darydamas išvadą apie atsakovės turimo turto vertę remiasi byloje esančių įrodymų visuma, ir sprendžia, kad atsakovės į balansą įtraukto ilgalaikio ir trumpalaikio turto reali/tikroji vertė neįrodo atsakovės skolų susigrąžinimo realumo. Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovės turimo turto reali vertė yra 953 Eur (trumpalaikis turtas), o pradelsti atsakovės įsipareigojimai kreditoriams siekia 44 032 Eur . Šios aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad atsakovė atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžta nemokumo būsena, nes atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę turto vertės.
13. Remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktu, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, uždėtinas areštas įmonės nekilnojamam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
14. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas įpareigoja teismą, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, paskirti įmonės administratorių. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalį įmonės bankroto administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalimi administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 11⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa. Programa administratorius atrenkamas atsitiktine tvarka, įvertinant įmonę apibūdinančius kriterijus bei bankroto administratoriaus paslaugas teikiančių asmenų veiklą apibūdinančius kriterijus. Parinktam asmeniui pasiūloma pateikti sutikimą – deklaraciją administruoti įmonę. Pateikęs sutikimą – deklaraciją administruoti įmonę asmuo paskiriamas įmonės administratoriumi, jeigu sutikime – deklaracijoje nenurodomi ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje numatyti apribojimai, dėl kurių šis asmuo negali būti paskirtas įmonės administratoriumi.
Motyvuojamoji dalis
15. Atsižvelgiant į išdėstytas įstatymo nuostatas, į tai, kad nagrinėjamoje byloje ĮBĮ įstatymo nustatyta tvarka bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa atrinkta bankroto administratorė UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ pateikė sutikimą – deklaraciją administruoti atsakovę. Remiantis bylos duomenimis nenustatyta aplinkybių, numatytų ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje, dėl kurių UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ negalėtų būti atsakovės bankroto administratore, todėl atsakovės bankroto administratore skirtina UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, sąrašo eilės Nr. B-JA122.
16. Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu atsakovės valdymo organai įpareigotini per 15 dienų po šios nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Jei asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti bankroto administratorei turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas gali skirti jam 2 896 baudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 152, 290 – 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4 straipsniu, 6 straipsniu, 10 straipsniu ir 11 straipsniu, teismas
nutaria:
Iškelti bankroto bylą MB „Autokruoja“ (j. a. k. 304714084, buveinės adresas: Pakruojis, Taikos g. 36-5).
Bankrutuojančios MB „Autokruoja“ bankroto administratore paskirti UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, sąrašo eilės Nr. B-JA122.
Areštuoti atsakovės MB „Autokruoja“ (j. a. k. 304714084) nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį materialų turtą iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti atsakovei MB „Autokruoja“, kad ji atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą įregistravimo Turto arešto aktų registre momento.
Uždrausti atsakovei MB „Autokruoja“ vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo ir be teismo leidimo parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti ar kitokiais būdais perleisti įmonės turtą.
Nustatyti terminą MB „Autokruoja“ kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Pavesti bankroto administratorei atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 4 punkte, 7 dalies 8 punkte, 11 straipsnio 5 dalyje, bei per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui sąmatą bendrovės lėšų sumai, kurią ji turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti.
Įpareigoti bankroto administratorę sužinojus apie iškeltas bylas MB „Autokruoja“, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose atliekamus tyrimus, baudžiamąsias bylas, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš MB „Autokruoja“, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.
Įpareigoti MB „Autokruoja“ valdymo organus per 15 dienų po šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
Pavesti bankroto administratoriui sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti, kad nuo nutarties įsiteisėjimo dienos MB „Autokruoja“ įgyja bankrutuojančios įmonės statusą.
Apie iškeltą bankroto bylą pranešti Juridinių asmenų registrui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdyti skubiai.
Nutartis per 10 (dešimt) dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, paskirtajai bankroto administratorei, Turto arešto aktų registro tvarkytojui.