Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Irmantei Batakienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. patikslintą ieškinį atsakovui K. D., išvadą teikianti institucija Plungės rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė siūlo ieškinį patenkinti, nustačius, jog atsakovas yra Armando tėvas, priteisti iš jo išlaikymą sūnui bei įsiskolinimą.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2017 m. kovo 25 d. Pažymėtina, jog šeimos bylose ypač akivaizdaus viešojo intereso – suinteresuotumo kuo teisingesnio teismo sprendimo priėmimu, materialiosios tiesos išsiaiškinimu, galimi ir tam tikri šio pobūdžio bylų proceso ypatumai. Vienas jų – Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 388 straipsnyje reglamentuotas šalių dalyvavimas teismo posėdyje, esant šalių ginčui dėl tėvystės (motinystės) nustatymo. Pagal šį reglamentavimą atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Kita vertus, vaiko interesai, be kita ko, apima ir suinteresuotumą, kad ginčo sprendimas nebūtų vilkinamas. Teismas turi veikti vadovaudamasis operatyvumo ir koncentruotumo principais (CPK 7 straipsnis), neleisti šalims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Teismo teisė išimtiniais atvejais, jeigu nėra galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 388 straipsnio 2 dalis) arba jeigu tai yra būtina vaiko interesais (CPK 388 straipsnio 1 dalis), išnagrinėti šeimos bylą nedalyvaujant atsakovui.

Apie iškeltą bylą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo bei bylos nagrinėjimo vietą ir laiką atsakovui pranešta tinkamai, 2017 m. kovo 25 d., todėl išskirtinai atsižvelgus į nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (Civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 3.146, 3.148, 3.149 straipsniai, CPK 6-8, 42, 56, 72, 246, 249 - 250 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamas. CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti, pagal LR CK 3.148 str. 1 d. nuostatas, yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Moksliniai įrodymai – ekspertizės yra patikimiausias pagrindas nustatyti vaiko kilmę iš tėvo, nes jos patvirtina arba nepatvirtina, kad vaikas biologiniu požiūriu pradėtas konkretaus vyro. Nagrinėjamu atveju ekspertizė nebuvo paskirta, nes atsakovas bylos procese buvo pasyvus – atsiliepimo į ieškinį ar prieštaravimų nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko.

Be mokslinių tyrimų įstatymas leidžia nustatyti tėvystę ir remiantis kitais įrodomaisiais faktais: bendru vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimu, vaiko pripažinimu, išlaikymu ir kt. Galimi bet kurie kiti įrodymai, kurie patikimai patvirtintų tėvystę ar įrodytų, kad spėjamas vaiko tėvas pripažino ir laikė save vaiko tėvu.

Ieškovė nurodė, kad kartu su atsakovu gyveno nuo 2014 m. pabaigos, atsakovo tėvų namuose, tačiau šiuo metu kartu nebegyvena. Pradėjus bendrauti (2014 m.) ieškovė su atsakovu turėjo lytinių santykių, o 2015 m. vasario mėn. ieškovė pasijuto nėščia. Atsakovas K. D. nepilnamečio sūnaus gimimo liudijime tėvu neįrašytas, nes geranoriškai nepripažino savo tėvystės. Kadangi ieškovė su atsakovu santuokos įregistravę nebuvo, sūnaus gimimo liudijime suteikta ieškovės pavardė, vaiko tėvas nenurodytas. Iš pateiktų duomenų bei ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas apie nėštumą ir vaiko gimimą žinojo, prašė ieškovės atsiųsti vaiko nuotraukų bei žadėjo atsiųsti vaikui pinigų, tačiau atsakovas geranoriškai vaiko tėvystės nepripažino, su vaiku nebendravo ir išlaikymo vaikui nemokėjo.

Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002-03-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2002, 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008-09-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-427/2008, ir kt.). Teismas, byloje esančių įrodymų pagrindu, ieškovės parodymais, taip pat įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, pripažįsta įrodytu faktą, kad laikotarpiu nuo 2014 metų spalio mėn. iki 2015 m. vasario mėn., t.y. prieš devynis mėnesius iki vaiko A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo, ieškovė artimai bendravo su atsakovu K. D., todėl labiau tikėtinu laikytinas faktas, jog ieškovės vaiko tėvas yra atsakovas K. D.. Esant minėtoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nustatytina, jog ieškovės sūnaus A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra atsakovas K. D. (LR CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str.).

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). CK 3.155 str. įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 str.). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Tačiau pažymėtina, jog išlaikymo vaikui dydis visų pirma priklauso nuo vaiko poreikių visumos, o tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikui teikti pakankamo dydžio išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, turi turtinių įsipareigojimų, arba gauna minimalias pajamas pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. G. B. , bylos Nr. 3K-3-534/2013; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M., A. P. v. A. P. , bylos Nr. 3K-3-529/2014).

Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi (b. l. 51), yra iš dalies darbinga (darbingumas 50 proc.), kaip nustatyta iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdyje, ieškovė nedirba, registruota darbo biržoje. Jos gaunama maitintojo netekimo pensija sudaro apie 145,57 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, kad gauna socialinę pašalpą, vaiko išmoką, jos pajamos iš viso sudaro apie 280 Eur.

Atsakovo turtinė padėtis nežinoma, kadangi atsakovas tokių duomenų nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, atsižvelgiant į jo jauną amžių ir profesinį pajėgumą, dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti, kad užtikrintų savo vaiko pakankamą išlaikymą.

Ieškovė nurodė, jog vaikui išlaikyti reikia 380 Eur, iš kurių 300 Eur turėtų skirti atsakovas. Pažymėtina, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, siekti išsilavinimo, realizuoti turimus sugebėjimus ir pomėgius. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko būtinuosius poreikius, atsižvelgiant į šiuo metu kasacinio teismo suformuotą teisminę praktiką, jog orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems vaiko poreikiams patenkinti pripažintas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki vaiko pilnametystės (LR CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data ar teismo sprendimu, nustatančius tėvystę, priėmimo (įsiteisėjimo) data, tėvai savo nepilnamečius vaikus privalo materialiai išlaikyti nuo vaiko gimimo dienos. Atsakovas jokio materialinio išlaikymo savo vaikui neteikė nuo (duomenys neskelbtini), todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo dienos – (duomenys neskelbtini)iki kreipimosi teismą dienos, t. y. iki 2016-12-20. Atsižvelgiant į tai, jog iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur, tokiu atveju iš atsakovo priteistina 2592,58 Eur (190 Eur x 13 mėn. + 190 Eur/31 d. x 20 d.) išlaikymo įsiskolinimo suma.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl, iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas A. Š. nuo gimimo gyveno su mama, su mama juos sieja tvirtas tarpusavio ryšys, A. Š., gim. (duomenys neskelbtini)gyvenamoji vieta nustatytina su mama, J. Š. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.174 str.).

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 str. 2 d.). Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 str.). Įstatymas – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Ieškovė prašė nustatyti tokią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: tėvas K. D. gali bendrauti su sūnumi būdamas Lietuvoje šeštadieniais, nuo 10 val. iki 14 val., prieš 2 dienas trumpąją SMS žinute informuodamas motiną J. Š.. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji netrukdys atsakovui bendrauti su vaiku, į tai, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė neprieštaravo tokiai bendravimo tvarkai, bei į tai, kad nuo vaiko gimimo atsakovas K. D. sūnaus A. Š. nė karto nelankė ir su sūnumi nebendravo, ieškovės reikalavimas tenkintinas (CK 3.170 str.).

Šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 52).

Patenkinus ieškovės ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo, iš atsakovo priteistinas 41 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o iš dalies patenkinus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 146 Eur (190 Eur x 12 mėn. x 3 proc. ir 2592,58 Eur x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurių mokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Iš viso iš atsakovo priteistina 187 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80, 88, 93, 96 straipsniai). Patenkintus ieškinį iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 248,97 Eur (b. l. 52) (CPK 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) yra K. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus, o jis – A. Š. tėvas.

Nustatyti A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo K. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką: tėvas K. D. gali bendrauti su sūnumi A. Š. būdamas Lietuvoje šeštadieniais nuo 10 val. iki 14 val. prieš 2 (dvi) dienas trumpąją žinute (SMS) informuodamas motiną J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2016-12-20 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo K. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) 2592,58 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt dviejų Eurų 58 ct) išlaikymo įsiskolinimą ieškovei J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nepilnamečiui vaikui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) teikiamą materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei, jo motinai J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodiniais mokėjimais priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo K. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 248,97 Eur (du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 97 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo K. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 187 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.