Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei D. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje A. R., I. P., institucija teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. 2023 m. lapkričio 24 d. byloje gautas suinteresuoto asmens A. R. atsiliepimas į patikslintą pareiškimą, kuriame suinteresuotas asmuo nurodė, kad su pareikštu patikslintu pareiškimu sutinka (DOK-185555).

4. Suinteresuoto asmens L. R. įstatyminei atstovei I. P. procesiniai dokumentai įteikti 2023 m. lapkričio 8 d. asmeniškai pasirašytinai (DOK-175458), tačiau per teismo nustatytą terminą suinteresuoto asmens įstatyminė atstovė atsiliepimo į patikslintą pareiškimą nepateikė.

5. 2023 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, kurioje nurodoma, kad pareiškėja L. P. ir jos sutuoktinis D. P. kartu su nepilnamečiais D. B. ir D. P. gyvena 2 kambarių, 50 kv. m. ploto, su visais patogumais bute, kuris nuosavybės teise priklauso jai ir jos seseriai po ½ dalį. Būstas įrengtas, tvarkingas, šviesus, tinka gyventi. Bute yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. D. kambariu dalinasi su sese. Kambaryje yra 2 sofos-lovos, spinta, komoda, rašomasis stalas, darbo kėdė, kompiuteris, televizorius, vaikų daiktai. Pareiškėja L. P. skyriaus specialistei nurodė, kad su mirusiuoju R. R. skyriumi gyveno apie 13 metų. Pasak moters, vaikas nebuvo planuotas, o jam gimus, atsakovas su sūnumi bendravo, kartais susitikdavo, tačiau tėvystės nustatymo procesas pradėtas nebuvo. L. P. nurodė, kad vaikas visada bendravo ir palaikė ryšį su mirusiojo tėvais – vaiko seneliais. Mirusiojo mama ir paskatino pareiškėją kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjos teigimu, mirusysis prie vaiko išlaikymo neprisidėdavo, tačiau prisidėdavo jo tėvai. Apsilankymo metu buvo išklausyta D. B. nuomonė. Nepilnametis nurodė, kad su mirusiuoju tėčiu bendravo ir palaikė ryšį. Anot vaiko, paskutinį kartą jie matėsi liepos 30 dieną, o per metus susitikdavo maždaug 5-6 kartus. D. teigimu, su seneliais jis visada bendraudavo bei bendrauja iki šiol, dažnai važiuoja jų aplankyti, su tėčio dukra L. – taip pat kartais susitikdavo. Vaikas pasidalino, kad kartu su mama dalyvavo ir tėčio laidotuvėse. Tarnybos vertinimu, pareiškimas pareikštas išimtinai nepilnamečio D. B., gim(duomenys neskelbtini), interesais, nes viena svarbiausių vaiko teisių yra teisė žinoti savo kilmę. Atsižvelgdami į nustatytas aplinkybes, Tarnyba palaiko pareiškimo reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad nepilnametis D. B. yra R. R. biologinis sūnus ir pareiškimui iš esmės neprieštarauja (DOK-185796).

6. Teismo posėdžio metu pareiškėja L. P. pareikštą patikslintą pareiškimą palaikė pilnai jame išdėstytais motyvais ir papildomai paaiškino, jog bendravo su R. R., su juo susilaukė sūnaus. Vaikui gimus, pareiškėja su R. R. buvo išsiskyrę, tačiau po sūnaus gimimo kuriam laikui buvo susitaikę. Tuo metu taip susiklostė aplinkybės, kad vaikui gimus, nebuvo R. R. iniciatyvos kartu važiuoti gauti gimimo liudijimo, todėl pareiškėja nuvyko viena ir į sūnaus gimimo įrašą įrašė tik savo duomenis. Pareiškėja nurodė, jog tiek ji, tiek jos sūnus daugiau bendravo ne su R. R., o su jo tėvais, lankydavosi pas juos savaitgaliais, važiuodavo į sodą, seneliai anūką pripažino bei padėjo juo rūpintis. Sūnui paaugus, jis ir vienas vykdavo pas senelius. Pasak pareiškėjos, tuo metu R. R. turėjo priklausomybių alkoholiui bei narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, taip pat turėjo daug skolų, todėl ji buvo nusprendusi vaiką užauginti pati ir nieko iš jo tėvo nereikalauti. Vėliau, R. R. pradėjo spręsti priklausomybių problemas. Pareiškėja nurodė, jog su mirusiuoju ginčų dėl vaiko tėvystės niekada nebuvo, be to, jų išorinis panašumas yra akivaizdus. R. R. pripažino D., vadino jį sūnumi, su vaiku bendraudavo, kartais pasiimdavo su nakvyne, taip pat palaikė ryšį bendraudamas telefonu, sms pranešimais. Nepilnametis D. B. taip pat žino, kad jo tėvas yra R. R., vadina jį tėčiu, pažįsta jo dukrą L. R..

7. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. R. nurodė, jog su pareikštu pareiškimu sutinka ir papildomai paaiškino, jog sūnaus mirtis buvo staigi, tačiau po jo mirties buvo paimti mėginiai DNR tyrimo atlikimui. Atliktas tyrimas patvirtino jos sūnaus tėvystę pareiškėjai gimusio sūnaus D. B. atžvilgiu. A. R. nurodė, jog mano, kad būtų teisinga, jei mirusio sūnaus palikimas atitektų abiem jo vaikams. Atsakydama į klausimus A. R. nurodė, jog jos sūnus turėjo priklausomybių alkoholiui bei narkotinėms medžiagoms, nebuvo pasiruošęs šeimyniniam gyvenimui bei sūnaus gimimui, neplanavo vesti, tačiau pareiškėja pastojo. Panašiu laiku R. R. pradėjo gydymą. Tuomet, kai sūnų paleisdavo iš gydymo įstaigos, jis sakydavo, kad pareiškėjos sūnui nieko nejaučia, neplanavo santuokinio gyvenimo, buvo nusprendęs nemokėti išlaikymo, tačiau sūnui niekada nebuvo kilę abejonių dėl D. B. tėvystės. A. R. papasakojo, kad gimus anūkui, bendravo su pareiškėja, palaikė ryšį, padėjo rūpintis vaiku, kartu eidavo į renginius, koncertus, teatrą. Tuo metu, kai pareiškėjos sūnui buvo apie 4-5 metus, R. R. dirbo Norvegijoje ir tais laikotarpiais, kai grįždavo į Lietuvą, susitikdavo su sūnumi, kartu aplankydavo ir savo dukrą L. Nors R. R. išlaikymo vaikui neteikė, tačiau pasveikindavo jį per gimtadienį, Kalėdas, dovanojo dovanas. D. tėvą pažįsta ir apie jį žino. Pasak suinteresuoto asmens, apie tai, kad jos miręs sūnus turi sūnų D. yra žinoma ir suinteresuotam asmeniui I. P., auginančiai R. R. dukrą L. Abu vaikai yra pažįstami.

8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareikštą išvadą ir sutiko su pareiškimo tenkinimu.

9. Suinteresuotas asmuo I. P. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, t. y., asmeniškai pasirašytinai įteikiant šaukimą (DOK-11870), todėl civilinė byla išnagrinėta I. P. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

10. Iš byloje esančio gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 13) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė D. B., kurio gimimo įraše nurodyta motina L. B., o duomenys apie tėvą nėra nurodyti. Byloje pateikta R. R. mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kurioje nurodoma, jog R. R. (duomenys neskelbtini) mirė (e. b. l. 12).

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Mirus spėjama vaiko tėvui, tėvystė nustatoma ypatingosios teisenos tvarka kaip juridinis faktas.

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalimi, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pareiškėjos pateikto gimimo įrašo duomenimis, tėvystė D. B. nėra nustatyta. Byloje ginčo dėl mirusiojo tėvystės nėra. Bylos nagrinėjimo teisme metu tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo A. R. patvirtino, kad R. R. yra D. B. tėvas.

13. Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.

14. Bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėja nurodė, jog bendravo su mirusiuoju R. R., nuo jo susilaukė sūnaus, kurį pats R. R. pripažino savo sūnumi, su vaiku bendravo. Pareiškėjos nepilnametis sūnus D. B. žino, kad R. R. yra jo tėvas, berniukas nuo gimimo bendrauja su seneliais iš tėvo pusės, taip pat kartais susitinka ir su mirusiojo nepilnamete dukra L. Šias aplinkybes bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino suinteresuotas asmuo A. R., kuri paaiškino, jog abejonių dėl sūnaus tėvystės pareiškėjai gimusio sūnaus atžvilgiu nei jai, ne jos mirusiam sūnui niekada nekilo, be to tėvystę patvirtino atlikto DNR tyrimo rezultatai.

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėja L. P. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo, prašydama nustatyti, jog pareiškėjos nepilnametis sūnus D. B. yra R. R. biologinis sūnus. Pareiškėja pateikė Teismo medicinos specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad R. R. yra biologinis D. B. tėvas su tikimybe 99,99999996 proc. (e. b. l. 14-16).

16. Išklausęs byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, byloje iš esmės nesant ginčo dėl R. R. tėvystės pareiškėjos sūnaus D. B. atžvilgiu, teismas pareikštą reikalavimą dėl tėvystės nustatymo pripažįsta įrodytu bei pagrįstu, todėl tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. R. yra D. B. tėvas, o D. B. yra R. R. sūnus.

17. Tėvystės nustatymas ir duomenų apie tėvą įrašymas vaiko gimimo liudijime atitinka vaiko teisę žinoti savo kilmę, vaiko geriausius interesus, kurie, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, yra ginami prioritetiškai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), todėl teismui nustačius tėvystę, D. B. gimimo įraše įrašytini duomenys apie tėvą, nurodant jo vardą, pavardę ir asmens kodą, t. y.: R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

18. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant priimti palikimą, likusį po palikėjo R. R. mirties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 282 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjos L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, siekiant nepilnamečiui D. B. priimti palikimą, likusį po palikėjo R. R. mirties.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), nurodant kad D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti teismo sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.