- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-22
- Bylos Nr.
- 2-1380/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
- Kreditorius
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Ieškovas
- DnB NORD bankas "Nordea Bank Finland" PLC Lietuvos skyrius BANKAS '' HANSABANKAS '' Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Panevėžio sk. "Lietuvos energija" VMI prie FM AB banko "SEB Vilniaus bankas" Colores novi Baltici "Turto bankas" Ekranas
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ekranas“ bankroto byloje Nr. B2-2-278/2012.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Panevėžio apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartimi AB „Ekranas“ iškelta bankroto byla.
Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi patvirtinti BAB „Ekranas“ kreditorių finansiniai reikalavimai.
Šalies argumentai
BAB „Ekranas“ administratorius kreipėsi į teismą su prašymu dėl įmonės kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo, kuriuo, be kita ko, prašė patvirtinti Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinio reikalavimo sumą, lygią 62 369 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2012 m. balandžio 25 d. nutartimi patikslino BAB „Ekranas“ kreditorių sąrašą, šia nutartimi, be kita ko, į BAB „Ekranas“ kreditorių sąrašą įtraukdamas Panevėžio apskrities valstybinę mokesčių inspekciją su 62 369 Lt finansiniu reikalavimu.
Nutartyje teismas pateiktų dokumentų pagrindu nustatė, kad bankrutavusiai įmonei pardavus dalį turto, įmonė iš dalies išmokėjo įsiskolinimą darbuotojams (341 082,37 Lt), Fentora Ltd (546,71 Lt), VSDFV Panevėžio skyriui (37 460,82 Lt) VSDFV Kėdainių skyriui (2 086,94 Lt), VSDFV Utenos skyriui (100,61 Lt). Be to, skirstant sukauptas atliekamas nuo administravimo išlaidų lėšas, įmonė iš dalies atsiskaitė su kreditoriais: VSDFV Panevėžio skyriumi (31 323,62 Lt), Nordea Bank Finland Plc (42 030,10 Lt), AB SEB banku (379 201,16 Lt), AB Swedbank (57 090,43 Lt), AB DnB NORD banku (32 316,42 Lt), Kredyt Bank S.A. (3 284,42 Lt), Eletrade Holding Limited (4 837,90 Lt). Kadangi dalies kreditorių finansiniai reikalavimai įmonei sumažėjo, todėl kreditorių sąrašą bei jų finansinių reikalavimų dydį teismas patikslino.
Teismas taip pat pažymėjo, kad iš dalies atsiskaičius su darbuotojais, susidarė 62 369 Lt mokestinė nepriemoka Panevėžio apskrities valstybei mokesčių inspekcijai. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įtrauktina į BAB „Ekranas“ kreditorių sąrašą, patvirtinant BAB „Ekranas“ 62 369 Lt skolą šiam kreditoriui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas, panaikinti, išbraukiant šį kreditorių iš kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nuo 2012 m. kovo 1 dienos buvo pakeistas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, numatant galimybę bankroto proceso metu atlikti vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčių permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Todėl Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi nuo 2012 m. kovo 1 d. įsigaliojusiomis įstatymo nuostatomis, bankroto proceso metu gali atlikti įmonės turimos permokos (nepriklausomai nuo susidarymo laiko) įskaitymą nepriemokoms padengti, atitinkamai sumažinant finansinius reikalavimus.
2. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2012 m. balandžio 24 d. duomenimis, BAB „Ekranas“ 2012 m. kovo 5 d. pateiktoje deklaracijoje už 2012 m. vasario mėn. deklaruota 62 369 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma buvo sugretinta (padengta) su iš BAB „Ekranas“ bankroto proceso metu sukauptų nesugretintų sumų (permokos). Taigi nebėra pagrindo finansinio reikalavimo tikslinimui, kadangi nebeliko nepriemokos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama teismo nutartimi patvirtinti patikslinti BAB „Ekranas“ kreditorių finansiniai reikalavimai pagal administratoriaus prašymą, neįvertinus Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos informacijos, kad 62 369 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma buvo sugretinta (padengta) su iš BAB „Ekranas“ bankroto proceso metu sukauptų nesugretintų sumų (turėtos permokos).
Atsiliepimas
Atsakovas BAB „Ekranas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas, palikti nepakeistą.
Atsakovas teigia, kad atsiradusi 62 369 Lt mokestinė nepriemoka galėjo būti įskaityta tik gyventojų pajamų mokesčiui bei su juo susijusioms sumoms padengti. Būtent toks vienarūšių reikalavimų įskaitymas būtų pagrįstas ir teisėtas ĮBĮ nuostatų, leidžiančių įskaitymą, prasme. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju buvo atsiradusi pridėtinės vertės mokesčio permoka, gauta ne iš ūkinės – komercinės veiklos, skirtos įmonės turto gausinimui, bet iš administravimo veiklos, kuri skirta įmonės turto likvidavimui ir įmonės užbaigimui. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka gali būti dengiama (įskaitoma) tik esant mokesčio mokėtojo, šiuo atveju bankrutuojančios įmonės administratoriaus, prašymui. Tokio prašymo atsakovas nėra pateikęs. Priešingai, Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateiktas pasiūlymas pateikti kreditorinį reikalavimą 62 369 Lt sumai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutarties dalis, kuria patvirtintas Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas, naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patvirtintas Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas, yra pagrįsta ir teisėta.
CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštus ieškinio reikalavimus ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi patvirtino Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinį reikalavimą 62 369 Lt sumai (b. l. 72).
Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, jog BAB „Ekranas“ 2012 m. kovo 5 d. pateiktoje deklaracijoje už 2012 m. vasario mėn. deklaruota 62 369 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma buvo sugretinta (padengta) su iš BAB „Ekranas“ bankroto proceso metu sukauptų nesugretintų sumų (permokos). Todėl, pasak apelianto, nebėra pagrindo finansinio reikalavimo tikslinimui, kadangi nebeliko nepriemokos. Tuo tarpu bankroto administratorius teigia, jog nebuvo pagrindo minėtų sumų padengimui, kadangi sumos atsiradusios skirtingu mokestiniu pagrindu.
ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte yra numatyta galimybė bankroto proceso metu atlikti vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčių permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę bet kuriuo bankroto proceso metu atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.
Iš bankroto administratoriaus pateiktų duomenų matyti (b. l. 57 – 59, t. 35), kad BAB „Ekranas“ išmokėjo kreditoriams, t. y. įmonės darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas, todėl nuo išmokėtų sumų susidarė 62 369 Lt gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka. Nagrinėjamu atveju kreditorius nenurodo, su kokios rūšies mokestine prievole gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka buvo įskaityta. Bankroto administratorius teigia, kad minėta nepriemoka įskaityta su pridėtinės vertės mokesčio permoka, gauta ne iš ūkinės – komercinės veiklos, skirtos įmonės turto gausinimui, bet iš administravimo veiklos, kuri skirta įmonės turto likvidavimui ir įmonės užbaigimui. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokestį išskaičiuojančio asmens permokėtos gyventojų pajamų mokesčio sumos gali būti įskaitomos tik gyventojų pajamų mokesčiui bei su juo susijusioms sumoms padengti ir tik tuo atveju, jeigu jos nesusidarė dėl per daug išskaityto pajamų mokesčio. Taigi pagal šį teisinį reglamentavimą darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju galimas tik vienarūšių mokestinių reikalavimų įskaitymas, tačiau šiuo atveju, pasak bankroto administratoriaus, buvo įskaityti ne vienarūšiai mokestiniai reikalavimai. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog bankroto administratorius būtų išreiškęs savo valią, jog toks įskaitymas būtų atliktas. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiama nutarties dalimi pirmosios instancijos teismas, neįsigilinęs į visas Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimui išspręsti svarbias aplinkybes, t. y. kokiu pagrindu kylančios mokestinės prievolės nagrinėjamu atveju buvo įskaitytos, kokiu pagrindu tai buvo atlikta, ar apskritai tokiu atveju galėjo būti atliktas įskaitymas bei tai, ar minėtas kreditorius apskritai turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, nepagrįstai sprendė, jog kreditoriaus Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas gali būti patvirtintas BAB „Ekranas“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes bei argumentus ir atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos nustatyti visas nagrinėjamam klausimui svarbias aplinkybes, ištirti visus įrodymus ir tik tuomet spręsti kreditoriaus Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, o neatlikus visapusiško tyrimo, finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 338 str.), daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra neatskleista bylos esmė, todėl skundžiamą nutarties dalį panaikina ir klausimą dėl kreditoriaus Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 62 369 Lt dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas, panaikinti ir perduoti šio finansinio reikalavimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.