Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-02 · Byla Nr. ATP-313-245/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-02
Bylos Nr.
ATP-313-245/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-313-245/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08967-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutarties, kuria netenkintas jos skundas dėl 2014-10-30 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresniojo patrulio Ž. M. 2014-10-30 nutarimu atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties dėl to, kad 2014-10-08, apie 15.15 val., gatvelėje prie (duomenys neskelbtini) pastato, į pareiškėją J. K., į jos dešinį petį, veidrodėliu atsitrenkė važiuojantis autobusiukas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. J..

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2015-02-09 nutartimi aukščiau minėtas nutarimas paliktas galioti, o J. K. skundas netenkintas.

Šalies argumentai

J. K. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-02-09 nutartį ir priimti naują nutarimą – bylą išspręsti iš esmės. Skunde nurodo, kad A. J. vairuojama transporto priemonė ją kliudė, tai jis patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdyje. Vaizdo įraše matosi, kad buvo nulinkęs mašinos veidrodėlis. Pareiškėja teigia, kad policijos pareigūnai, tirdami šį įvykį, buvo šališki, tai patvirtina jų sarkastiški pasisakymai teismo posėdžio metu. Gatvėje, kurioje įvykio incidentas, automobiliai statomi iki sienos, praeiti ten nėra galimybės. Eidama ji laikėsi visų atsargumo priemonių, ėjo kiek galima arčiau automobilių. Įvykio vieta įvardijama kaip „atvira vietovė kiemas“. A. J. vairavo neatsargiai, nors pagal savo darbinę veiklą yra profesionalus vairuotojas. Jam taikomi aukštesni atsargumo reikalavimai. Be to, jis vairavo padidinto pavojingumo transporto priemonę – krovininį automobilį. Pareigūnų išankstinę nuomonę rodo ir bandymas ją apkaltinti, kad ji pati elgėsi neatidžiai. Neaišku, kokiu pagrindu buvo išreikalauti duomenys apie jos padarytus administracinius teisės pažeidimus, nors apie A. J. toki duomenys nebuvo reikalauti. Taip buvo pažeistas lygiateisiškumo principas. Apeliantės teigimu, šioje situacijoje yra pavojinga veika ir padariniai – į ją buvo atsitrenkta. Be to, teismas nepasisakė dėl A. J. pasišalinimo iš įvykio vietos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

J. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu ir padarytomis teisinėmis išvadomis, tai pat abejojama įvykį tyrusių pareigūnų nešališkumu, taigi skundžiama nutartis patikrinama J. K. skundo apibrėžtose ribose (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi ir teismui pateiktos medžiagos turiniu, daro išvadą, kad tyrimas dėl galimo eismo įvykio buvo atliktas išsamiai, kruopščiai, objektyviai ir pagal įstatymų numatytus reikalavimus. Pareigūnų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nenustatyta, apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.

Apygardos teismas pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar tikslinga pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, būtina įvertinti ATPK 250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kriterijų, t. y. administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties buvimą. Ne kiekvienas įvykis sukelia ATPK straipsnių sankcijose numatytus padarinius. Administracinio teisės pažeidimo požymių visuma, aprašyta įstatyme, apibūdina veiką kaip pažeidimą ir tuo atžvilgiu pažeidimo sudėtis tampa privaloma visiems tam tikrą veiką padariusiems asmenims. Kitaip tariant, jeigu veikoje trūksta bent vieno įstatyme aprašyto pažeidimo sudėties požymio, asmuo negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.

ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų. Taigi, šio straipsnio dispozicijoje aiškiai nurodyta, kokie padariniai privalo kilti, norint asmeniui inkriminuoti šį straipsnį, t. y. kito asmens nežymus sveikatos sutrikdymas. J. K. tokio pobūdžio sveikatos sutrikdymas nebuvo konstatuotas. Ji pati aiškina, kad A. J. vairuojamos transporto priemonės veidrodėlis lietė jos dešinį petį, dėl to ji pajuto fizinį skausmą. Apygardos teismas, susipažinęs su filmuota medžiaga, daro išvadą, kad kontakto tarp automobilio Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir J. K. nebuvo. A. J. važiavo labai lėtai, kaip pats nurodė apylinkės teisme, pirma pavara, J. K. ėjo užstodama transporto priemonei pravažiavimą, todėl A. J. jai kelis kartus pasignalizavo. Tuomet J. K. šiek tiek pasitraukė į šoną, tačiau ir toliau, nereaguodama į važiuojančią transporto priemonę, ėjo jos priekyje. Be to, visą laiką J. K. kalbėjosi mobiliuoju telefonu, kurį laikė dešinėje rankoje. Atkreiptinas dėmesys, kad pravažiavus A. J. vairuojamai transporto priemonei, moteris ir toliau kalbėjosi telefonu, tik vėliau palietė savo dešinį petį, todėl nėra požymių, kad automobilio veidrodėlis būtų stipriai užkabinęs J. K. dešinį petį, jokių panašių aplinkybių vaizdo įraše nėra užfiksuota. J. K. kaire ranka dešinį petį palietė nerefleksiškai, petį lietė vos kelias sekundes, toliau visiškai ramiai kalbėjo telefonu, todėl versija, kad petį palietė dėl sukelto skausmo atmetama.

A. J. elgėsi rūpestingai, jis pasignalizavo jam pravažiuoti trukdančiai pėsčiajai, tačiau ši ignoravo vairuotojo siunčiamus signalus ir toliau ėjo neatidžiai, išsiblaškiusi ir susikoncentravusi į pokalbį telefonu, o ne į gatvėje vykstantį eismą. Kaip teisingai atsiliepime pažymėjo Institucija, aplinkybė, kad vairuotojo žinioje yra padidinto pavojingumo priemonė – automobilis, ir dėl to jam keliami aukštesni atsargumo reikalavimai, neatleidžia kitų eismo dalyvių nuo įstatymo jiems nustatytų pareigų visuomenėje. J. K. skundo teiginiai, kad tyrimas buvo vykdytas šališkai, yra deklaratyvūs ir paremti tik jos subjektyvia nuomone. Įvykį tyrę pareigūnai nėra pažįstami nei su A. J., nei su J. K., suinteresuotumo bylos baigtimi neturi. Policijos pareigūnai apklausė tiek J. K., tiek A. J., apžiūrėjo jo vairuotą transporto priemonę Renault Master ir techninių defektų nenustatė, kairės pusės veidrodėlio apgadinimų nepastebėjo, taip pat išreikalavo įvykio vietoje stebėjimo kamerų užfiksuotą vaizdo medžiagą, su ja susipažino bei teisiškai įvertino visus surinktus duomenis. Su padarytomis išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka. Kadangi nenustatytas eismo įvykio sukėlimo faktas, todėl nėra pagrindo analizuoti ir A. J. galimo pasišalinimo iš įvykio vietos.

Remiantis išdėstytu, apygardos teismas sprendžia, kad J. K. pretenzijos tiek policijos pareigūnams, tiek transporto priemonės vairuotojui A. J. yra nepagrįstos ir paremtos daugiau emocijomis nei objektyviu duomenų vertinimu. Nei policijos pareigūnai, nei teismai negali vadovautis vien pareiškėjos noru nubausti asmenį. Šiuo atveju nėra nei administracinio teisės pažeidimo sudėties, nei A. J. kaltės, tyčios padaryti pažeidimą. Todėl skundžiama nutartis paliekama galioti, o J. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

J. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Dargužis