Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-04-03 · Civilinė byla Nr. 2A-99/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-04-03
Bylos Nr.
2A-99/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Milašienė (pirm.), Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas
Atsakovas
K. Š.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Via Logica“
Trečiasis asmuo
draudimo uždaroji akcinė bendrovė ,,Ingo Baltic“
Civilinė byla Nr. 2A-99/2006Procesinio sprendimo kategorija 60; 114.11 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. balandžio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų kolegijos pirmininkės Danutės Milašienės,kolegijos teisėjų: Gintaro Pečiulio, Donato Šerno,sekretoriaujant Ernestai Jevaitytei,dalyvaujant ieškovo atstovui adv. M.Ginkui,atsakovo atstovui adv. A.Vingrienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. Š. transporto paslaugų įmonės „Transvarsa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 5 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1712-34/2005 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Via Logica“ ieškinį atsakovams K. Š. transporto paslaugų įmonei „Transvarsa“, K. Š., V. Š. dėl skolos priteisimo (tretysis asmuo byloje – draudimo uždaroji akcinė bendrovė ,,Ingo Baltic“).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Via Logica“ ieškiniu atsakovams K. Š. transporto paslaugų įmonei „Transvarsa“, K. Š., V. Š. prašė priteisti iš atsakovo K. Š. transporto paslaugų įmonės „Transvarsa“ ir subsidiariai iš solidarių atsakovų K. Š. ir V. Š. 174 021, 12 Lt nuostolių, 5 602, 05 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2004 m. birželio 23 d. tarp ieškovo ir atsakovo K. Š. transporto paslaugų įmonės „Transvarsa“ buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pervežti ieškovo (ieškovo užsakovo – Vokietijos Federacinės Respublikos įmonės Milchproduktenhandel Oberland eG) krovinį – 21 000 kg sūrio „Cagliata“ iš pakrovimo vietos Tauragėje iki iškrovimo vietos Italijoje, Crotone mieste, pateikiant krovinį Italijos Respublikos įmonei C.I.F.E.N (t. 1, b. l. 5). Atsakovas K. Š. transporto paslaugų įmonė „Transvarsa“ perėmė krovinį pervežimui 2004 m. birželio 25 d. važtaraščiu CMR 8LA Nr. 0508992, kuriame nurodyta pareikštoji krovinio vertė – 50 400 eurų (arba 174 021,12 Lt) (t. 1, b. l. 117). Pervežant krovinį transporto priemone VOLVO F12, vairuojama atsakovo įmonės savininko atsakovo K. Š., 2004 m. birželio 30 d. Italijos Respublikoje įvyko autoįvykis – transporto priemonė užsiliepsnojo, dėl ko krovinys buvo prarastas ir nepristatytas į paskirties vietą. Ieškovas, sužinojęs apie krovinio praradimą, 2004 m. rugsėjo mėnesį ir pakartotinai gruodžio mėnesį kreipėsi į atsakovo K. Š. transporto paslaugų įmonės „Transvarsa“ turtinius interesus apdraudusią DUAB „Baltic Garant“, kuri 2005 m. sausio 3 d. atsakymu patvirtinto, jog remiantis Draudimo įstatymo 80 straipsnio pirmąja dalimi, krovinio pervežimo metu draudiminė apsauga pagal draudimo polisą CMR Nr. 001053 (t. 1, b. l. 15-18, 19) buvo sustabdyta. Prarasto krovinio savininkas Vokietijos Federacinės Respublikos įmonei Milchproduktenhandel Oberland eG, 2004 m. spalio 4 d. pateikė ieškovui pretenzinę sąskaitą Nr. 10973 56 280 eurų sumai, pagal kurią pastarasis 2005 m. sausio 31 d. atliko įskaitymą (t. 1, b. l. 69-71). Todėl ieškovas teigė, jog remiantis 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – CMR konvencija) 37 straipsniu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)“ (toliau - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas) 11 punktu, įgijo teisę reikalauti atsakovų atlyginti ieškovo nuostolius. Ieškovas prašė priteisti skolą tiek iš atsakovo K. Š. transporto paslaugų įmonės „Transvarsa“, tiek ir subsidiariai iš solidarių atsakovų K. Š. ir V. Š., motyvuodamas tuo, kad atsakovas K. Š. transporto paslaugų įmonė „Transvarsa“ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, už kurio prievoles subsidiariai atsako tokio juridinio asmens dalyvis, be to, įmonė įsteigta santuokos metu, todėl priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartimi trečiuoju asmeniu į bylą įtraukta UAB ,,Ingo Baltic“ (t. 1, b. l. 122-123).

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo K. Š. transporto paslaugų įmonės „Transvarsa“ ir subsidiariai iš solidarių atsakovų K. Š., V. Š. 174 021, 12 Lt nuostolių, 5 602, 05 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2005 m. kovo 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CMR konvencijos 37 str. „a“ punktas, 27 str. 1 p.). Teismas sprendė, kad pervežimo sutarties sudarymo faktą įrodo į bylą pateikta rašytinė sutartis, patvirtinta atsakovo įmonės antspaudu, kurios buvimo fakto ir joje nurodytų sąlygų, tarp jų ir krovinio iškrovimo vietos Italijoje, iki teismo posėdžio pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovai neneigė. Nors atsakovo pateiktoje CMR važtaraščio kopijoje nurodyta, kad krovinys 2004 m. birželio 28 d. buvo gautas Vokietijoje (b. l. 117 -120), teismas pažymėjo, jog pats atsakovas K. Š. pripažino, kad buvo ieškovui įsipareigojęs pristatyti krovinį į Italiją. Todėl atmetė atsakovo argumentus apie ieškovo pateiktos į bylą sutarties nebuvimą, dvi atskiras žodines sutartis – vieną krovinio vežimui į Vokietiją ir kitą - iš Vokietijos į Italiją. Teismas, remdamasis ieškovo pateiktomis PVM sąskaitomis-faktūromis (serija VIA04/08 Nr. 0451 ir VIA04/09 Nr.0176), pažymėjo, kad ieškovas ne kartą teikė transporto paslaugas Vokietijos Federacinės Respublikos įmonei Milchproduktenhandel Oberland eG, tarp jų ir vežant krovinius į Crotone miestą Italijoje (t. 1, b. l. 134-147). Teismas, vadovaudamasis CMR konvencijos 37 straipsniu, numatančiu vežėjo regreso teisę į kitus dalyvaujančius vežime vežėjus, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 11 punktu, atmetė atsakovo teiginį, jog ieškovas neturi teisės reikšti ieškinį. Taip pat teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo teiginį, kad ieškovas gali reikalauti nuostolių atlyginimo tik iš trečiojo asmens. Tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 38 punktu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas K. Š. transporto paslaugų įmonės „Transvarsa“ prašo teismo sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti. Nurodo šiuos motyvus:

1) dėl krovinio pervežimo buvo susitarta 2004 m. birželio 22 d. žodžiu. 2004 m. birželio 23 d. krovinio pervežimo sutartis negali būti laikoma pervežimo santykius patvirtinančiu įrodymu, nes byloje nėra šios sutarties originalo, o esanti sutarties kopija neatitinka įstatymo reikalavimų - sutartis nėra patvirtinta apelianto įmonės antspaudu, neturi kitų rekvizitų, nepasirašyta įmonės atstovo (CK 1.73 str. 2 d., 1.76 str., 6.192 str. 2 d.). Šią aplinkybę apeliantas nurodė triplike;

2) byloje esantis važtaraštis CMR 8LA Nr. 0508992 įrodo, kad apeliantas priėmė krovinį pervežimui į Vokietiją ir įsipareigojimus pagal jį įvykdė, ką įrodo minėto važtaraščio 24 grafoje esantis spaudas ir 2005 m. birželio 28 d. sąskaita už dokumentų tvarkymą (t. 1, b. l. 118-120), tuo tarpu įrodymų apie krovinio gabenimą iš Vokietijos į Italiją ieškovas nepateikė;

3) teismas nepasisakė dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį ir reikalauti nuostolių atlyginimo už krovinio praradimą atlyginimo iš atsakovų, taip pat netyrė, kas dėl krovinio praradimo patyrė nuostolių ir ar šie nuostoliai yra atlyginti ieškovo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta vežimo sutartis pagal kurią atsakovas įsipareigojo iš Lietuvos krovinį nuvežti į Italiją (b.l. 5 t. 1). Atsakovas neigia rašytinės vežimo sutarties sudarymą, teigia, kad tokia sutartis buvo sudaryta, tačiau žodine forma, susitariant žodžiu iš Lietuvos krovinį nugabenti į Vokietiją, o iš Vokietijos tą patį krovinį į Italiją. Tuo tarpu ieškovas nurodė, kad vežimo sutartis buvo sudaryta rašytine forma ir pateikė 2004 m. birželio 23 d. krovinio vežimo sutarties nuorašą. Iš šios sutarties turinio matyti, kad atsakovas įsipareigojo krovinį (sūris ,,Cagliata“ 21000 kg) iš Lietuvos nuvežti į Italiją. Tą aplinkybę, kad su ieškovu buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis, patvirtino ir įmonės savininkas K. Š. atsiliepime į ieškinį (b.l. 89, t. 1). Tačiau vėliau atsakovo atstovė advokatė A.Vingrienė pateikdama 2005 m. birželio 21 d. teismui tripliką nurodė, kad rašytinė sutartis su ieškovu nebuvo sudaryta.

CPK 114 str. nedraudžia apskritai naudoti įrodymų kopijų (nuorašų), todėl teismas turi teisę priimti ir vertinti vežimo sutarties kopiją. Reikalavimas pripažinti šią sutartį negaliojančia pareikštas nebuvo. Todėl teismas sprendžia apie šio rašytinio įrodymo įrodomąją galią, vertinant jį su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 202 str., 185 str.).

CMR 4 str. pasakyta, kad krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui, šiuo atveju taip pat taikomos CMR nuostatos yra taikomos ir tuo atveju, kai nėra važtaraščio, o važtaraštis tik patvirtina vežimo sutartį. Vienas iš įrodymų, patvirtinantis vežimo sutarties buvimą yra CMR važtaraštis Nr. 0508992 (b.l. 117-119, t. 1), kuris įrodo, kad krovinys (sūris ,,Cagliata“ 21 799 kg, 50 400 EUR vertės) perėjo atsakovo dispozicijon ir šį krovinį atsakovas atgabeno į Vokietiją, kur krovinio gavėjas krovinį iš atsakovo priėmė. Kiti įrodymai, esantys byloje taip pat patvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta rašytinė vežimo sutartis.

Atsakovas pats nurodė, kad tą patį krovinį iš Vokietijos vežė į Italiją, tačiau dėl kilusio gaisro krovinys sudegė ir dėl šios priežasties nebuvo pateiktas gavėjui Italijoje. Atsakovo atstovė apeliacinės instancijos teismui pradžioje teigusi, kad K. Š., vežant krovinį iš Vokietijos į Italiją, jis važtaraščio neturėjo ir apskritai jokių krovinio dokumentų neturėjo, nes krovinys buvo Europos Sąjungoje, vėliau pripažino, kad važtaraštis buvo (b.l. 38-39, t. 2). Trečiojo asmens K. Š. paaiškinimai pirmosios instancijos teisme yra nenuoseklūs, prieštaringi. K. Š. neigia rašytinės sutarties buvimą, tačiau teigia, kad sutartis buvo vežti krovinį į Vokietiją, bet tuo pačiu metu nurodo, kad CMR yra padirbtas. Nurodė, kad buvo sutartis vežti krovinį į Italiją, bet tuo pačiu teigia, kad tai buvo tik žodinis prašymas (b.l. 180, t. 1). Iš Italijos Kalabrijos regiono karabinierių akto (b.l. 14 t. 1) turinio matyti, kad degė tik priekaba su joje esančiu kroviniu, ir kad nuo kelio buvo patrauktas priekabos karkasas su ten esančiu kroviniu. Akte neužfiksuota, kad gaisras būtų kilęs ir pačiame vilkike ,,Volvo F-12“, kurį vairavo K. Š. . Akte užfiksuota, kad krovinys buvo skirtas 10PPOLI CIMINO įmonei CIFEN, esančiai Crotone. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad dokumentai lydėję krovinį, negalėjo sudegti, nes sudegė tik priekaba. Iš to seka išvada, kad K. Š. turi turėti krovinio vežimo į Italiją dokumentus. Karabinierių akte nurodytas krovinio gavėjas įmonė CIFEN, esantis Crotone, sutampa su gavėju nurodytu vežimo sutartyje, sudarytoje ieškovo su atsakovu bei Vokietijos įmonės Milchproduktenhaldel Oberland eG ir ieškovo vežimo sutartyje (b.l. 20, t. 2) nurodytu krovinio gavėju. Šiai Vokietijos įmonei atsakovas pateikė krovinį pagal CMR važtaraštį Nr. 0508992.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus įrodymus, sprendžia, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta rašytinė sutartis ir kad atsakovas, veždamas krovinį iš Vokietijos į Italiją, turėjo krovinio vežimo dokumentus, o atsakovo atstovės paaiškinimai, kad vežant krovinius Europos Sąjungoje nereikalingi dokumentai, yra visiškai nepagrįsti (CPK 185 str.).

Nors atsakovas ir nepateikė važtaraščio, patvirtinančio krovinio vežimą iš Vokietijos į Italiją, tačiau sutinkamai su CMR konvencijos 4 str., ir nesant važtaraščio, krovinio vežimo sutarčiai taikomos Konvencijos nuostatos. Taigi šiuo atveju, pripažinus, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta vežimo sutartis, sprendžiant kilusį tarp šalių ginčą taikytinos CMR konvencijos nuostatos.

Ieškinį vežėjui turi teisę pareikšti krovinio siuntėjas, gavėjas, asmuo, sudaręs su vežėju vežimo sutartį, nors nebuvo nei siuntėjas, nei gavėjas, bet atlygino šiems nuostolius. Kaip jau buvo pasakyta, ieškovas su atsakovu buvo sudaręs vežimo sutartį. Ieškovas atlygino nuotolius Vokietijos įmonei, kuriai kaip vežėjas buvo įsipareigojęs krovinį nugabenti į Italiją. Įrodymas apie tokio susitarimo tarp ieškovo ir Vokietijos įmonės buvimą pirmosios instancijos teisme nebuvo pateiktas, nors ieškovų atstovai nurodė tokios sutarties buvimą ir prašė atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau atsakovo atstovė tam prieštaravo (b.l. 182, t. 1). Toks įrodymas pateiktas apeliacinės instancijos teismui prie atsiliepimo į apeliacinį skundą (b.l. 19, t. 2). Kad ieškovas atlygino Vokietijos įmonei, kurios atžvilgiu jis buvo vežėjas, nuostolius patvirtina byloje esantys įrodymai (b.l. 69-71, t. 1). Tokį tarp šalių atsiskaitymo būdą , kaip įskaitymas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, numato įstatymas (CK 6.130 str.).

Atsakovas neįrodinėja, kad krovinys buvo prarastas (sudegė) ne dėl jo kaltės. Todėl ieškovas, atlyginęs nuostolius, turi regreso teisę į atsakovą (CMR 37 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Ieškovo naudai priteisiamos išlaidos 2416,96 Lt advokato pagalbai apmokėti bei 24,80 Lt valstybės naudai išlaidų už procesinių dokumentų išsiuntimą (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 92 str., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš K. Š. transporto paslaugų įmonės ,,Transvarsa“ ir subsidiariai iš solidarių atsakovų K. Š. bei V. Š. UAB ,,Via Logica“ naudai 2416,96 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo ir valstybės naudai 4,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu.

Kolegijos pirmininkė Danutė MilašienėTeisėjai Gintaras PečiulisDonatas Šernas