Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-09 · Administracinė byla Nr. I-790-629/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-02-09Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-12-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-09
Bylos Nr.
I-790-629/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02931-2016-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Milda Vainienė
Pareiškėjas
R. T.
Atsakovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
A. T., Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-790-629/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02931-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.5; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 9 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė,dalyvaujant pareiškėjai R. T.,

atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Tomui Karosui,

trečiajam suinteresuotam asmeniui A. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. T. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir A. T. dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

R. T. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 19–23) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2016 m. birželio 23 d. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) sprendimą Nr. S-136(7-89/2016), 2016 m. balandžio 4 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VMI) sprendimą Nr. 68-86 ir 2015 m. gruodžio 31 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-821 ir pavesti VMI atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėja nurodė, kad Kauno AVMI atlikusi jos ir jos sutuoktinio A. T. mokestinį patikrinimą, padarė išvadą, kad jie pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (toliau – ir GPMĮ), nes tinkamai neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių. Kadangi su Kauno AVMI priimtais sprendimais pareiškėja ir jos sutuoktinis nesutiko, jie pateikė bendrą skundą VMI. Atsakovė nusprendė panaikinti Kauno AVMI sprendimo dalį dėl A. T., o Kauno AVMI sprendimo dalį, susijusią su pareiškėjos papildomu apmokestinimu, patvirtino. Pareiškėja atkreipė dėmesį, jog jai ir A. T. buvo nustatyti identiški pažeidimai, be to, tiek Kauno AVMI, tiek VMI ir MGK savo sprendimuose pažymėjo, kad pajamos ir išlaidos vertintinos atsižvelgus į faktą, kad tai yra šeimos turtas. Taigi VMI, išnagrinėjusi bendrą, tokiais pačiais pagrindais teikiamą pareiškėjos ir jos sutuoktinio skundą, priėmė du skirtingus sprendimus.

Pareiškėjos teigimu, VMI visiškai neatsižvelgė ir nevertino A. T. situacijos dėl pasikeitusių apmokestinamų palūkanų sumos, kas neabejotinai lėmė abiejų sutuoktinių pajamų ir išlaidų apskaičiavimą. Pasak pareiškėjos, MGK sprendimas taip pat yra neargumentuotas ir nemotyvuotas, MGK iš esmės cituoja VMI sprendimo argumentus, bet nemotyvuoja, kodėl sutinka su minėtais sprendimais. Be to, MGK padarė išvadą, kad pareiškėjos sutuoktinio gautų palūkanų apmokestinimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas neturės įtakos sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių tikrintinu laikotarpiu realiai gautų pajamų dydžio, tokiu būdu išsakydama išankstinę nuomonę dėl Kauno AVMI atliekamo tyrimo.

Kadangi tikrinant abu sutuoktinius ir vertinant abiejų sutuoktinių gaunamas pajamas ir išlaidas bendrai, sutuoktinių atžvilgiu VMI priėmė du skirtingus sprendimus, pareiškėjos įsitikinimu, tai pažeidžia bendruosius teisės principus, prasilenkia su elementaria logika ir galiojančių teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjos įsitikinimu, skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti ir atsakovei pavesta atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą, kad tiek pareiškėjos, tiek jos sutuoktinio pajamos ir išlaidos būtų įvertintos kartu ir tinkamai bei priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 45–50).

Atsakovė atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai mokestinė prievolė suformuota tik už nustatytus pažeidimus, susijusius su patirtomis išlaidomis, kurios atskirais tikrinamojo laikotarpio laikotarpiais viršija oficialiai gautas pajamas. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir nesutikimo motyvai dėl atitinkamo palūkanų apmokestinimo, pareiškėjos mokestiniam patikrinimui ir jo rezultatams jokios įtakos neturi. VMI sprendime, priimtame A. T. atžvilgiu, dėl aplinkybių apie palūkanų apmokestinimo įtaką pareiškėjos ir jos sutuoktinio patirtų išlaidų nustatymui įsivėlė techninė klaida. Tai buvo akcentuota ir posėdyje MGK. Vertinant pareiškėjos ir A. T. gautas pajamas tikrinamuoju laikotarpiu buvo atsižvelgta į gautas pinigines lėšas palūkanų forma ir gautos pajamos įvertintos. Nagrinėjamu atveju A. T. GPMĮ prasme yra apmokestinamasis asmuo, kuriam tenka prievolė mokėti mokesčius už apmokestinamąsias pajamas gautas už palūkanas. Kadangi A. T. ir pareiškėja išlaidų, susijusių su byloje aptariamų palūkanų apmokestinimu tikrinamuoju laikotarpiu, nepatyrė, todėl nagrinėjamu atveju net ir pripažinus, jog A. T. gautos palūkanos yra neapmokestinamos, tai pareiškėjos ir A. T. patirtų išlaidų dydžiui tikrinamuoju laikotarpiu įtakos neturi.

Paaiškino, kad mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėja ir jos sutuoktinis 2010– 2012 m. netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, o mokestinės prievolės nėra galimybės nustatyti įprastine tvarka, todėl pareiškėjai priklausanti mokėti mokesčio suma apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 str. nuostatomis, pritaikius išlaidų metodą. Nustatyta, kad pareiškėjos ir jo sutuoktinio išlaidos viršijo oficialiai gaunamas pajamas 2010 m. – 22 985 Lt, 2011 m. – 123 037 Lt, t. y. minėtu laikotarpiu jie gavo nedeklaruotų ir neapmokestintų pajamų. Pareiškėja ir jos sutuoktinis realiais pajamų šaltiniais nepagrindė patirtų išlaidų. VMI sutinka su MGK sprendimu ir mano, jog sprendimas yra teisingas ir pagrįstas, kadangi VMI tinkamai įvertino visas su byla susijusias aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas.

Teismo posėdyje pareiškėja prašė skundą tenkinti, remdamasi skunde išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais,

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo A. T. pritarė pareiškėjos pozicijai ir prašė jos skundą tenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens Kauno AVMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoj a:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl 2016 m. birželio 23 d. MGK sprendimo Nr. S-136(7-89/2016), 2016 m. balandžio 4 d. VMI sprendimo Nr. 68-86 ir 2015 m. gruodžio 31 d. Kauno AVMI sprendimo Nr. (04.7.2)-FR0682-821 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Kauno AVMI, atlikus pareiškėjos ir jos sutuoktinio A. T. 2010–2012 m. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) mokestinius patikrinimus, nustatė, kad 2010–2011 m. pareiškėjos ir jos sutuoktinio išlaidos viršijo oficialiai gaunamas pajamas. Kadangi pareiškėja ir jos sutuoktinis netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, o mokestinės prievolės nebuvo galimybės nustatyti įprastine tvarka, Kauno AVMI pareiškėjai ir jos sutuoktiniui priklausančią mokėti mokesčio sumą apskaičiavo vadovaudamasi MAĮ 70 str. nuostatomis, pritaikiusi išlaidų metodą. Atlikusi patikrinimą, Kauno AVMI pareiškėjos atžvilgiu 2015 m. spalio 28 d. priėmė patikrinimo aktą Nr. (13.2)FR0680-741, kuriuo pareiškėjai papildomai apskaičiavo 3 408,82 Eur GPM (MGK byla, I t., b. l. 43–60). A. T. atžvilgiu Kauno AVMI 2015 m. spalio 28 d. priėmė patikrinimo aktą Nr. (13.2)FR0680-740, kuriuo pareiškėjos sutuoktiniui apskaičiavo papildomai mokėtiną 13 795,18 Eur GPM sumą (MGK byla, I t., b. l. 142–164).

Pareiškėjos atžvilgiu priimtas patikrinimo aktas buvo patvirtintas Kauno AVMI 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. (04.7.2)- 821 (MGK byla, I t., b. l. 21–33), o A. T. atžvilgiu priimtas patikrinimo aktas – Kauno AVMI 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. (04.7.2)-(duomenys neskelbtini)822 (MGK byla, I t., b. l. 110–130). Be to, minėtais sprendimai pareiškėjai ir jos sutuoktiniui paskaičiuoti atitinkami delspinigiais ir baudos.

Pareiškėja su sutuoktiniu, nesutikdami su Kauno AVMI sprendimais dėl patikrinimo aktų tvirtinimo, apskundė juos VMI (MGK byla, I t., b. l. 12–16). Atsakovė, išnagrinėjusi minėtą skundą, 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 68-86 patvirtino pareiškėjos atžvilgiu priimtą Kauno AVMI 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-(duomenys neskelbtini)821 (MGK byla, I t., b. l. 7–10). Tuo tarpu A. T. atžvilgiu priimto Kauno AVMI sprendimo atsakovė nepatvirtino, pastarąjį panaikino ir pavedė Kauno AVMI atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėja, nesutikdama su VMI sprendimu, apskundė jį MGK, nurodydama, kad jos ir A. T. pajamos ir išlaidos turi būti vertinamos kartu, todėl ir jos atžvilgiu priimtas Kauno AVMI sprendimas turėjo būti panaikintas (MGK byla, I t., b. l. 1–4). Tačiau MGK 2016 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. S-136(7-89/2016) pareiškėjos skundo netenkino (b. l. 7–13).

Pažymėtina, kad pareiškėja, kaip ir skunde MGK, vieninteliu argumentu, kodėl turėtų būti panaikinti mokesčių administratorių sprendimai, nurodo tai, kad jos ir A. T. pajamos ir išlaidos turi būti vertinamos kartu, todėl VMI turėjo panaikinti ne tik A. T. atžvilgiu, bet ir pareiškėjos atžvilgiu priimtą Kauno AVMI sprendimą.

Teismas, įvertinęs visą byloje esančią medžiagą, nepritaria tokiai pareiškėjos pozicijai. Šiuo atveju pritartina pareiškėjai, jog jos ir A. T. pajamos ir išlaidos vertintinos pagal tuos pačius duomenis kaip šeimos pajamos bei išlaidos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Kauno AVMI pavesta atlikti pakartotinį patikrinimą A. T. atžvilgiu tik tuo aspektu, kad būtų galima nustatyti, ar jo iš UAB „Taraila“ gautos palūkanos už šiai bendrovei suteiktas paskolas teisingai deklaruotos kaip neapmokestinamos pajamos. Taigi pakartotinis A. T. patikrinimas nėra susijęs su pareiškėjos šeimos patirtų išlaidų ar gautų pajamų nustatymu. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame MGK sprendime, dėl tokio patikrinimo nesikeis mokesčių administratoriaus nustatytas pareiškėjos šeimos pajamų dydis, t. y. A. T. išmokėtų palūkanų, kaip jo šeimos pajamų, dydis nepasikeis. Tokio patikrinimo rezultatas gali būti nebent papildomas apmokestinimas, jei būtų nustatyta, kad ginčo palūkanos nepagrįstai deklaruotos kaip neapmokestinamosios pajamos. Kadangi pareiškėjai papildomai mokėtinos sumos paskaičiuotos, konstatavus, jog jos išlaidos viršijo oficialiai gautas pajamas, darytina išvada, kad jos atžvilgiu atsakovė neturėjo pagrindo priimti analogiško sprendimo kaip ir A. T. atžvilgiu.

Pažymėtina, kad pareiškėja kitais aspektais ginčijamų sprendimų neskundžia, t. y. pareiškėja nekvestionuoja jai apskaičiuotų mokesčių sumų ir joms apskaičiuoti taikytų metodų, todėl teismas šiais apsektais nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiami Kauno AVMI, VMI ir MGK sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų panaikinti ir pavesti atsakovei atlikti pakartotinį pareiškėjos patikrinimą ir priimti naują sprendimą jos atžvilgiu. Taigi pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d. ir 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Milda Vainienė