Telšių apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinines priemones, gynėjui advokatui E. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam aukštąjį išslavinimą, nevedusiam, dirbančiam (duomenys neskelbtini) suvirintoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistam, kaltinamam padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. N. 2017-08-18, apie 9 val. 30 min., gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą motinos V. N. ir tėvo A. N. atžvilgiu, t. y. V. N. rankos delnu tyčia vieną kartą trenkdamas į veido sritį, A. N. tyčia vieną kartą koja įspirdamas į lytinius organus, vieną kartą įspirdamas į krūtinės sritį, taip sukeldamas savo artimiems giminaičiams, t. y. savo motinai V. N. ir savo tėvui A. N. fizinį skausmą.

Nukentėjusysis A. N. parodė, kad su sūnumi gyvena atskirai. 2017 m. rugpjūčio mėnesį, jis savo namuose išgirdo triukšmą. Nuėjęs ten, iš kur sklido triukšmas, pamatė, kad jo sūnus T. N. stumdo, tampo savo motiną V. N.. Jis įsikišo, pradėjo jį varyti lauk, tada sūnus spyrė jam į lytinius organus ir į krūtinę, taip sukėlė jam fizinį skausmą. Sūnus serga psichine liga, jam reikalinga pagalba. Jis nėra kritiškas savo ligai, paskirtų vaistų negeria, todėl mano, kad reikalinga sūnui paskirti priverčiamąsias medicinos priemones.

Nukentėjusioji V. N. atsisakė liudyti prieš sūnų. Pasakė, kad visus paaiškinimus davė ikiteisminio tyrimo pareigūnams.

T. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra psichiatro įskaitoje. 2017 m. rugpjūčio mėnesį jis nuvažiavo pas tėvus, norėjo pasidaryti buto nuosavybės dokumentų kopijas. Tarp jo ir tėvų kilo žodinis konfliktas, todėl jis motinai sudavė rankos delnu per veidą, o tėvui spyrė su koja į krūtinę, ar spyrė į lytinius organus neprisimena. Jam yra priskirti vaistai, tačiau konflikto dieną jų nebuvo išgėręs (b. l. 69-70).

Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad buvo gautas pranešimas, jog 2017-08-18, apie 10 val., atvažiavęs psichinę negalią turintis sūnus T. N., sudavė pareiškėjai V. N. į veidą bei spyrė porą kartų vyrui A. N. į lytinius organus. Įvykio vietos apžiūros metu nukentėjusieji pademonstravo, kur ir kaip jiems buvo suduota (b. l. 11-22).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-9/2018 išvadoje konstatuota, kad T. N. jam inkriminuojamos veikos metu (nuo 2017-08-18) sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu. Šiuo metu T. N. serga šizoafektiniu sutrikimu, manijos tipas. Mąstymo emocijų ir valios sutrikimai T. N. bylos tyrimo eigoje trukdo jam suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Dėl lėtinio šizoafektinio sutrikimo T. N. jam inkriminuojamos veikos metu negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų ir negalėjo juos tinkamai valdyti. T. N. reikia taikyti medicinines priverstinio pobūdžio priemones – stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro tipo stebėjimo sąlygomis. T. N., atsižvelgiant į jo psichinę būklę, geba suteikti informaciją apie faktines byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes (b. l. 59-61).

Teismo posėdžio metu gautas teismo psichiatro eksperto D. T. paaiškinimas raštu, kad jis tvirtina savo išvadą, jog ekspertizės atlikimo metu T. N. psichikos būsenoje fiksuoti mąstymo sutrikimai pagal tempą, afekto neadekvatumas, kritikos stoka susirgimo atžvilgiu. Jam diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas F250. Esant neefektyviam ambulatoriniam gydymui ir nesant pakankamos kritikos susirgimo atžvilgiu, T. N. reikia taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (b. l. 91).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą: nukentėjusiųjų parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuotus duomenis, paties įtariamojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad T. N. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje, požymių.

T. N. šios veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas, todėl jis, darydamas įstatymo uždraustą veiką, dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikos pavojingumo, negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl šios priežasties T. N. yra pripažintinas nepakaltinamu (LR BK 17 str.), todėl negali atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą įstatymo uždraustą pavojingą veiką.

Motyvuojamoji dalis

LR BK 17 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti LR BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad teismas, išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, taiko asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas. Iš ekspertizės akto, taip pat eksperto rašytinio paaiškinimo darytina išvada, kad T. N. yra reikalingas priverstinis gydymas, todėl pripažinus T. N. nepakaltinamu jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė stacionarinis stebėjimas ir gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (LR BK 98 str. 1 d., 2 p., 3 d., LR BPK 403 str. 1 d., 1 p., 2 d., 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimis, 404 straipsniu, teismas

nutaria:

T. N. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje ir taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

Iki įsiteisės nutartis, T. N. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.