- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-07-09
- Bylos Nr.
- A15.-520-1059/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-37-3-00049-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Pažeidėjas
- V. M.
teismo posėdyje išnagrinėjęs V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, neteisto, bausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teismo nustatytos bylos aplinkybės
Administracinio nusižengimo protokolas V. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 str. 5 d. surašytas dėl to, kad jis, 2019-05-28, Rokiškio r. sav., Panemunėlio sen., Sėdžiūnų k., 16.25 val. vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, t. y. su įjungtais raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais, bei žodžiu per garsiakalbį išreikštu reikalavimu sustoti kuo dešniau važiuojamosios kelio dalies. Minėta transporto priemonė buvo stabdoma nuo Rokiškio r., Panemunėlio sen., Sėdžiūnų k. iki Rokiškio r., Parokiškės k. (pagrindiniame 122 kelyje Daugpilis – Rokiškis – Panevėžys).
Išnagrinėjus bylą nenustatyta, kad V. M. veiksmuose būtų administracinio nusižengimo numatyto ANK 426 str. 5 d. sudėtis, todėl administracinio nusižengimo byla nutrauktina.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. M. administracinio nusižengimo protokole esančiame paaiškinime (b. l. 2) ir 2019-05-28 paaiškinime (b. l. 10) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad kai tik pastebėjo policijos švyturėlius ir išgirdo garso signalą iš karto sustojo. Mano, kad policijos automobilis nebuvo pakankamai arti privažiavęs, kad galėtų išgirsti garsinius signalus. Važiuodamas žiūrėjo į priekį. Eismas buvo intensyvus ir buvo susikoncentravęs į priekyje esančią kelio dalį. Kai tik išgirdo signalą, pažiūrėjęs į galinį vaizdo veidrodėlį ir pamatęs policijos automobilį iš karto sustojo. Todėl mano, kad nėra kaltas dėl to, kuo yra kaltinamas. Jis vairavo blaivus, automobilis draustas, jam atlikta valstybinė techninė apžiūra, draudžiamų daiktų neturėjo, todėl jam nebuvo jokio pagrindo nepaklusti policijos pareigūnų reikalavimui sustoti. Pažymėjo, kad iš vaizdo medžiagos mato, kad policijos automobilis prie jo nebuvo priartėjęs arčiau nei 100 m. atstumu, o iš paskos važiavo mažiau nei 1 minutę, jis važiavo apie 100 km/h greičiu, tačiau tikrai ne tokiu kokiu teigia jį važiavus policijos pareigūnai. Jis kai reikėjo daryti kairį posūkį pažiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlius ir pamatęs policijos pareigūnų automobilį iš karto sustojo. Jis pagal vaizdo įrašą apskaičiavo savo ir policijos automobilio greitį ir nustatė, kad policijos pareigūnai prisiviję jo automobilį sumažino greitį iki 108 km/h. Policijos pareigūnai nurodė neteisingas aplinkybes apie jo automobilio greitį ir atstumą, kuriuo jie važiavo iš paskos jo automobilio.
Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė J. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš Kupiškio kolegų gavo pranešimą jog važiuoja neblaivus asmuo. Su kolega pajudėjo link Kupiškio pusės ir ties Panemunėlio bažnytkaimiu pamatė priešais atvažiuojantį automobilį Ford. Tada jie apsisuko ir pradėjo automobilį vytis įsijungę garsinį signalą ir raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius. Tarp jų ir automobilio Ford važiavo trys automobiliai, kurie privažiavus arčiau pasitraukdavo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto. Priartėjus prie automobilio apie 20 – 30 m. atstumu kolega K. V. per garsiakalbį išreiškė reikalavimą sustoti, ji signalizavo ilgosiomis šviesomis, tačiau automobilio vairuotojas važiavo tolygiai ir į jų reikalavimus nereagavo. Jiems nekilo mintis, kad automobilis nuo jų bėga, galvojo, kad vairuotojas jų nemato. Automobilis važiavo greitai apie 160 km/h greičiu todėl susilyginti su juo ar jo lenkti nedrįso dėl savo saugumo. Paskui automobilį važiavo apie 1 km., tada ties posūkiu į Rokiškio miestą automobilis parodė posūkį, pasuko į kairę ir sustojo, jie privažiavo ir susilygino su automobiliu ir sustojo šalia. Sustojus paklausė automobilio vairuotojo, kodėl jis nestojo į ką jis atsakė, kad nieko nematė ir negirdėjo. Buvo patikrintas automobilio vairuotojo blaivumas, jis buvo blaivus, apieškotas automobilis, tačiau draudžiamų daiktų rasta nebuvo. Įtarimų, kad automobilis bando nuo jų pasišalinti nebuvo, tačiau įtarimą kėlė tai, kad jis nestojo, nes kiti automobiliai juos pastebėdavę pristabdydavo ir pasitraukdavo dešiniau.
Liudytojas K. V. paaiškino, kad iš Kupiškio kolegų gavo pranešimą, kad nuo Kupiškio link Rokiškio važiuoja neblaivus asmuo. Jie automobiliu, kurį vairavo kolegė J. Š. pajudėjo nuo Rokiškio link Kupiškio pusės ir ties Panemunėliu prasilenkė su automobiliu dėl kurio buvo gautas iškvietimas. Tada kelyje apsisuko ir pradėjo automobilį dėl kurio buvo gautas iškvietimas vytis. Vejantis pasiekė 160 km/h greitį ir pamažu prie automobilio artėjo. Jie važiavo įsijungę garsinį signalą ir raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius, kiti automobiliai jiems prie jų priartėjus traukėsi į šalikelę. Automobilį pavijo likus maždaug 3 km iki Rokiškio miesto, sumažino greitį iki priekyje važiuojančio automobilio greičio, tada jis per garsiakalbį minėdamas automobilio markę ir valstybinius numerius liepė automobiliui sustoti, tačiau automobilis nestojo. Jie prie automobilio buvo arčiausiai priartėję 20 – 30 m. atstumu, automobilio nelenkė ir su juo nebandė susilyginti nenorėdami sukelti avarinių situacijų. Automobilis jiems iš perimetro dingęs nebuvo, važiuojant buvo kitų keliukų, nusukimų, tačiau automobilis važiavo tiesiai. Tada pavažiavus automobilis įjungė posūkio signalą ir Parokiškės k., pasuko į kairę link Rokiškio miesto. Tada jie išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susilygino su automobiliu ir vairuotojas juos pamatęs sustojo. Patikrino vairuotojo blaivumą ir nustatė, kad jis blaivus, apieškojo jo automobilį, nieko nerado, įtarimų, kad jis būtų apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų nebuvo. Paklausus, kodėl nestojo vairuotojas atsakė, kad nieko nematė ir negirdėjo. Jo nuomone vairuotojas jų iki susilyginimo galėjo ir nematyti, tačiau juos privalėjo matyti, nes turėjo įrengtus galinio vaizdo veidrodėlius ir turėjo pareigą periodiškai stebėti kas dedasi gale automobilio.
Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus pateiktoje CD laikmenoje esantys vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio. Vaizdo įrašuose užfiksuotas vaizdas iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio su garsu (b. l. 4).
Iš vaizdo įrašo pavadinto P6083-190528-162145-163114-20010100_2 matyti, kad policijos pareigūnai pajuda bei važiuoja link Rokiškio miesto, pravažiavus jį toliau važiuoja link Kupiškio miesto 16 val. 30 min 50 s prasilenkia su juodos spalvos automobiliu Ford Mondeo, prasilenkę apsisuka ir 16 val. 31 min 10 s pradeda važiuoja link Rokiškio miesto pusės, girdima kaip įjungiamas specialus policijos automobilio specialus garso signalas. 16 val. 31 min 14 s vaizdo įrašas baigiasi.
Iš vaizdo įrašo pavadinto P6083-190528-163114-164043-20010100 matyti, kad policijos pareigūnai važiuoja įsijungę specialų garso signalą link Rokiškio miesto. 16 val. 32 min 22 s privažiuojamas sidabrinės spalvos lengvas automobilis, kuris traukiasi arčiau dešinio kelkraščio, stabdo, policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu jį aplenkia. 16 val. 32 min 42 s privažiuojamas juodos spalvos lengvasis Audi markės automobilis, kuris šiek tiek pasitraukia arčiau dešinio kelkraščio pristabdo, policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu jį aplenkia. 16 val. 33 min 05 s priekyje matomas važiuojantis juodos spalvos automobilis Ford Mondeo. 16 val. 33 min 08 s policijos automobilio specialaus garso signalo garsas negirdimas iki 16 val. 33 min 36 s vėl negirdimas nuo 16 val. 33 min 42 s iki 16 val. 33 min 44 s bei nuo 16 val. 33 min 55 s iki 16 val. 33 min 58 s bei nuo 16 val. 34 min 10 s iki 16 val. 34 min 20 s. 16 val. 34 min 38 s juodos spalvos automobilis Ford Mondeo įjungia kairį posūkio signalą ir suka į kairę 16 val. 34 min 46 s pasukęs į kairę automobilis sustoja.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės J. Š. tarnybiniame pranešime (b. l. 5) nurodyta, kad 2019-05-28, dirbant bendrame ekipaže su vyr. patruliu K. V., pagal užduotį, kelyje Daugpilis – Rokiškis – Panevėžys, buvo gautas pranešimas iš Kupiškio pareigūnų, kad galimai neblaivus vairuotojas su „Ford“ automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja link Rokiškio. 2019-05-28, 16.25 val., Rokiškio r., Panemunėlio sen., Sėdžiūnų k. pastebėjo priešpriešais atvažiuojantį, tamsios spalvos automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jie važiavo su tarnybiniu automobiliu „VW Transporter Kombi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jų automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai buvo įjungti, taip pat buvo įjungtas specialus garso signalas. Jiems apsisukus ir vejantis minėtą automobilį, prieš juos važiavo trys automobiliai, kurie reagavo į jų reikalavimą duoti kelią ir traukėsi į dešinį važiuojamosios dalies šoną. Priartėjus su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais, bei garso signalu prie automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šis nemažino greičio ir važiavo toliau, į jų signalus nereagavo, vyr. patrulis K. V. per garsiakalbį žodžiu kartodamas automobilio markę ir valstybinį numerį reikalavo automobilio vairuotoją pasitraukti ir sustoti kuo dešiniau, važiuojamosios dalies krašto (šiuos savo veiksmus kolega kartojo kelis kartus), ji vairuodama tarnybinį automobilį signalizavo tolimųjų žibintų šviesomis, kad automobilio vairuotojas juos pastebėtų, automobilio vairuotojas nereagavo. Automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas prieš sankryža į Rokiškio miestą įjungė įspėjamąjį posūkio signalą į kairę ir sankryžoje važiavo link Rokiškio miesto, juos pastebėjo tik tada, kai jos vairuojamas tarnybinis automobilis įsukęs į sankryžą ir išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą susilygino su stabdomu automobiliu, vairuotojas juos pastebėjęs sustojo. Automobilio „Ford Mondeo“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo stabdomas kelyje 122 Daugpilis – Rokiškis – Panevėžys nuo Rokiškio r., Sėdžiūnų k. iki Rokiškio r., Parokiškės k., ties sankryža į Rokiškio miestą. Aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo V. M. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (alkotesterio pagalba nustatytas 0,00 prom. blaivumas). Paklausus V. M., kodėl nereagavo į uniformuotų policijos pareigūnų teisėtą reikalavimą sustoti, jis paaiškino, kad nieko nematė ir nieko negirdėjo. Minėtam asmeniui surašytas AN protokolas ROIK: 19101735223, pagal ANK 426 str. 5 d. Paskirta bylos nagrinėjimo diena ir valanda, adresu: Rokiškis, Respublikos g. 82, Panevėžio apylinkės teismo, Rokiškio rūmai. V. M. paaiškinimą apie įvykio aplinkybes parašė ant atskiro popieriaus lapo.
Analogiškos aplinkybės nurodytos ir pareigūno K. V. tarnybiniame pranešime (b. l. 8).
Surinktų įrodymų vertinimas
Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Įrodymai administracinio nusižengimo bylose gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 str. 4 ir 5 d.).
Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu. Nusižengimu kaltinamas asmuo savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, o bet kokios abejonės turi būti vertinamos jo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti nutarimą nubausti asmenį administracine tvarka. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai bylos įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-788/2016).
Administraciniai nusižengimai yra mažieji deliktai ir dėl to privalo būti pagrįsti surinktais įrodymais. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą privaloma įrodyti ar yra administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti įrodyta subjektyvioji ir objektyvioji administracinio nusižengimo pusės: administracinio nusižengimo faktas, asmuo padaręs administracinį nusižengimą, kaltė bei pakaltinamumas.
Pagal ANK 426 str. 5 d. administracinė atsakomybė kyla už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. ANK 426 str. 6 d. įtvirtinta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Reglamentuoti uniformuoto policijos pareigūno veiksmai stabdant transporto priemones (reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdai): 1) duodamas signalas lazdele arba mojama skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiama sustoti; 2) įjungiama specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentė su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“; 3) tamsiuoju paros metu transporto priemonė stabdoma šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-18-689/2018).
ANK 426 str. 6 d. nustatytam teisiniam reglamentavimui iš dalies toks pat teisinis reglamentavimas įtvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Policijos patrulių veiklos instrukcija) 25 punkte, kuriame nustatyta, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku. Policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį.
ANK 426 str. 5 d. nustatyta veika padaroma tik tiesiogine tyčia – kaltininkas turi suvokti uniformuoto policijos pareigūno teisėtą ir aiškiai išreikštą reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, tačiau jo tyčia nevykdyti. Tam, kad būtų galima patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti ne tik tai, kad pareigūnas stabdė transporto priemonę, bet ir tai, kad transporto priemonė buvo stabdoma tinkamai laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų, ir kad stabdomos transporto priemonės vairuotojas suprato, jog yra stabdomas, tačiau sąmoningai teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso, siekdamas išvengti atsakomybės dėl kokio nors kito padaryto pažeidimo. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo, kurio vairuota transporto priemonė buvo stabdoma laikantis šiam veiksmui keliamų reikalavimų, matė policijos pareigūno reikalavimą sustoti ir suvokė savo pareigą stabdyti vairuojamą transporto priemonę, tačiau ją ignoruodamas, reikalavimui nepakluso. Jeigu kaltininkas nesuvokia arba negali suvokti reikalavimo sustabdyti transporto priemonę dėl to, kad reikalavimas nebuvo aiškiai ir suprantamai išreikštas, atsakomybė pagal šią normą negali būti taikoma. Viena iš aplinkybių, leidžiančių spręsti apie asmens kaltę, yra reali, akivaizdi galimybė asmeniui suvokti, kad jis yra stabdomas policijos pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1-412/2007, 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-1483-11).
Administracinio nusižengimo protokolas V. M. buvo surašytas dėl to, kad jis 2019-05-28, Rokiškio r. sav., Panemunėlio sen., Sėdžiūnų k., 16.25 val., vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, t. y. su įjungtais raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais, bei žodžiu per garsiakalbį išreikštu reikalavimu sustoti kuo dešniau važiuojamosios kelio dalies. Minėta transporto priemonė buvo stabdoma nuo Rokiškio r., Panemunėlio sen., Sėdžiūnų k. iki Rokiškio r., Parokiškės k. (pagrindiniame 122 kelyje Daugpilis – Rokiškis – Panevėžys). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinio nusižengimo protokole reiškiamas kaltinimas asmeniui nepasitvirtino.
Visų pirmą peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadintą P6083-190528-162145-163114-20010100_2 nustatyta, kad 2019-05-28 16.25 val. policijos pareigūnai negalėjo stabdyti V. M. vairuojamo automobilio, nes su juo važiuodami priešpriešais prasilenkė tik 16 val. 30 min. O iš vaizdo įrašo pavadinto P6083-190528-163114-164043-20010100 nustatyta, kad policijos pareigūnai V. M. vairuojamą automobilį matomu atstumu prisivijo 16 val. 33 min, taigi tik nuo šio momento galėtų būti laikoma, kad policijos pareigūnai žodžiu per garsiakalbį išreikšdami reikalavimą sustoti V. M. stabdė.
Kaip minėta, pagal Policijos patrulių veiklos instrukciją transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį, taigi pareigūnų naudotas stabdymo būdas laikytinas tinkamu ir leistinu pagal teisės aktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. M., nurodė, jog jis nematė policijos automobilio negirdėjo ir negirdėjo reikalavimo sustoti. Važiuodamas žiūrėjo į priekį. Eismas buvo intensyvus ir buvo susikoncentravęs į priekyje esančią kelio dalį. Šias V. M. nurodomas aplinkybe patvirtina byloje surinkti įrodymai. Iš policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje esančio vaizdo registratoriaus užfiksuoto vaizdo įrašo pavadinto P6083-190528-163114-164043-20010100 matyti, kad pareigūnų automobilį iš pradžių skyrė kiti priekyje važiuojantys automobiliai, juos aplenkus policijos automobilis neprisiartino iš galo prie automobilio „Ford Mondeo“, su juo nesusilygino, nelenkė. Iš bylos duomenų nenustatyta aplinkybių (pvz. didelis persekiojamo automobilio greitis, slidi kelio danga, blogos meteorologinės sąlygos), dėl ko pareigūnai tarnybiniu automobiliu negalėjo prisiartinti iš galo arčiau, susilyginti su automobiliu ar jį lenkti. Nors administracinio nusižengimo protokolą surašiusi J. Š. nurodė, kad V. M. vairuojamas automobilis važiavo apie 160 km/h greičiu, tačiau ši aplinkybė nėra neginčytinai įrodyta. Pažymėtina, kad liudytoju apklaustas policijos pareigūnas K. V. paaiškino, kad vejantis V. M. vairuojamą automobilį jie buvo pasiekę 160 km/h greitį bei jį pasivijus greitį sumažino iki priekyje važiuojančio automobilio greičio, iš ko galima daryti išvadą, kad V. M. važiavo mažesniu nei 160 km/h greičiu, nes policijos pareigūnai važiuodami tokiu greičiu jį gan sparčiai vijosi ir pasivijo. V. M. kategoriškai nesutinka su tuo, kad važiavo 160 km/h greičiu, pateikė tai turintį patvirtinti paskaičiavimą bei nurodė, kad jis važiavo apie 100 km/h greičiu. Teismas atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad tikslus V. M. greitis, visgi, nėra nustatytas, tačiau jis galimai buvo mažesnis nei 160 km/h ir didesnis nei 100 km/h. Manytina, kad esant tokiam greičiui policijos pareigūnams galima buvo bandyti arčiau prisiartinti prie V. M. vairuojamo automobilio, su juo susilyginti ar bandyti jį lenkti. Pažymėtina ir tai, kad apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad V. M. važiavo pastoviu greičiu, nedarė jokių judesių, kuriais būtų bandęs blokuoti, kirsti kelią iš paskos važiuojančiam policijos automobiliui.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. M., nurodė, kad kai tik išgirdo signalą, pažiūrėjęs į galinį vaizdo veidrodėlį ir pamatęs policijos automobilį iš karto sustojo. Šią jo nurodomą aplinkybę patvirtina pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas prieš sankryžą į Rokiškio miestą įjungė įspėjamąjį posūkio signalą į kairę ir sankryžoje važiavo link Rokiškio miesto, juos pastebėjo tik tada, kai tarnybinis automobilis įsukęs į sankryžą ir išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą susilygino su stabdomu automobiliu, vairuotojas juos pastebėjęs sustojo. Pažymėtina, kad ir teismo posėdyje apklausta administracinio nusižengimo protokolą surašiusi J. Š. nurodė, kad jiems nekilo mintis, kad automobilis nuo jų bando pasišalinti, galvojo, kad vairuotojas jų nemato. Pareigūnė patvirtino, kad automobilis važiavo tiesiai ir tolygiai. Tokias pat aplinkybės patvirtino ir apklaustas kartu važiavęs policijos pareigūnas K. V., kurio nuomone V. M. vis tiek turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už nepaklusimą sustabdyti transporto priemonę, nors ir jis būtų nepastebėjęs jog yra stabdomas, nes turėjo pareigą stebėti galinio vaizdo veidrodėlius ir būdamas atidus turėjo juos pastebėti ir sustoti.
Peržiūrėjus vaizdo įrašą bei iš posėdžio metu apklaustų policijos pareigūnų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų, nustatyta, kad nuo tariamo nepaklusimo policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę iki V. M. sustojimo praėjo santykinai trumpas laiko tarpas – apie 1 minutę, automobilio vairuotojas nedidino greičio, pavojingai nemanevravo, priešingai prieš posūkį į kairę sulėtino greitį, įjungė posūkio signalą, jo vairuojama transporto priemonė nebuvo dingusi iš policijos pareigūnų akiračio. Iš nurodytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad V. M. būtų bandęs nuo policijos pareigūnų pasišalinti bei nestojo tyčia matydamas ir suprasdamas, kad yra stabdomas policijos pareigūnų.
Kaip jau minėta aukščiau cituotose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse viena iš prielaidų asmenį traukti atsakomybėn už nepaklusimą policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę yra asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės dėl kokio nors kito padaryto pažeidimo. Šiuo atveju iš bylos medžiagoje pateiktų duomenų matyti, kad sustabdžius V. M. nebuvo nustatyta kitų pažeidimų, nebuvo rasta draudžiamų daiktų ir kt. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M. buvo blaivus, turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, vairuota transporto priemonė buvo nustatyta tvarka registruota, techniškai tvarkinga, apdrausta privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Vadovaujantis išdėstytu laikytina, kad V. M. neturėjo jokio motyvo nepaklusti policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir sustojo, kai pastebėjo jog yra stabdomas. Pažymėtina, kad V. M. savo nuoseklios pozicijos laikėsi nuo pat jo sustabdymo momento. Nustatytos aplinkybės nepaneigia V. M. parodymų bei neįrodo, kad V. M. suprato, jog yra stabdomas policijos pareigūnų ir tyčia nevykdė pareigūnų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę. Teismas pažymi, kad atsakomybė pagal ANK 426 str. 5 d. kyla tik esant tiesioginei tyčiai – asmeniui matant ir suprantant jog yra stabdomas ir tyčia nevykdant aiškiai išreikšto, įstatyme numatytos formos, policijos reikalavimo sustoti. Nenustačius, kad asmuo matė ir suprato jog yra stabdomas policijos pareigūnų ir tyčia vengė sustoti, asmuo pagal minimą straipsnį, administracinėn atsakomybėn negali būti traukiamas.
Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus duomenis, darytina išvada, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad V. M. matė ir suprato, kad buvo stabdomas policijos pareigūnų, jis motyvo išvengti atsakomybės dėl kokio nors kito pažeidimo neturėjo, todėl jo veikime nėra administracinio nusižengimo numatyto ANK 426 str. 5 d. sudėties, o administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas
nutaria:
Nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kurioje administracinio nusižengimo protokolas surašytas V. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalį, nesant jo veiksmuose minimo nusižengimo sudėties.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.