Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), DalytėsZlatkuvienės ir Nijolės Čekanauskienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal T. P. skundą atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Visagino savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 1994-01-06 valstybinės žemės nuomos sutartimi tuometinė Ignalinos rajono valdyba pareiškėjai T. P. aukciono tvarka išnuomojo 0,0015 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Visagino m. (b.l.96-97). Ši sutartis pratęsta nebuvo. Visagino savivaldybės administracija 2013-04-16 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.20) informavo T.P., kad 0,0015 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Visagino m., (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ribos nepažymėtos kadastro žemėlapyje, todėl nurodė jai, kaip sklypo naudotojai, parengti Žemės sklypo kadastro duomenis ir parengtas žemės sklypo kadastro duomenų bylas pateikti Registrų centrui kadastro duomenų patikslinimui. Pareiškėja 2013-04-25 raštu Visagino savivaldybės administracijai paprašė paaiškinti, kiek laiko ji šį Žemės sklypą galės naudoti kiosko pastatymui (b.l.21). Visagino savivaldybės administracija 2013-04-30 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) T.P. atsakė, kad minėtą 2013-04-25 raštą persiuntė pagal kompetenciją spręsti NŽT skyriui, nes valstybinės žemės sklypų išnuomojimas priklauso šios institucijos kompetencijai, tuo pačiu nurodė, kad savivaldybės administracija neprieštarauja Žemės sklypo naudojimui prekybos kioskų statybai pagal Prekybos kioskų išdėstymo Visagino miesto teritorijoje schemą, patvirtintą Visagino savivaldybės tarybos 2008-12-18 sprendimu Nr.TS-198 (toliau- ir Schema), kurią pateikė pareiškėja (b.l.22). NŽT skyrius 2013-06-03 pareiškėjai ir Visagino savivaldybės administracijai atsakė, kad neprieštarauja žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimui, jeigu pareiškėjos kioskas stovi žemės sklype, pažymėtame Schemoje, ir jeigu pareiškėja šiame kioske vykdo prekybos veiklą (b.l.23). Pareiškėjos iniciatyva UAB ,,Aukštaitijos matininkų biuras“ 2013-05-27atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė kadastrinių matavimų bylą (b.l.30-36), pareiškėja už šiuos darbus sumokėjo 300 litų (b.l.27). T. P. 2013-07-02 prašymu kreipėsi į Visagino savivaldybės administraciją bei į NŽT skyrių, nurodydama, kad Žemės sklype stovi svetimas kioskas, kuriame prekiauja A. T., ir prašė imtis priemonių šio kiosko iškėlimui iš Žemės sklypo bei kuo greičiau pratęsti nuomos sutartį (b.l.24). NŽT skyrius 2013-08-06 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai atsakė, kad Žemės sklypo nuomos sutartis yra pasibaigusi, ir Žemės sklypas pareiškėjai gali būti išnuomotas tik aukciono būdu (b.l.16). Šiuo raštu įformintas NŽT skyriaus sprendimas ir yra ginčijamas nagrinėjamojoje byloje. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ikiteismine tvarka išnagrinėjusi T. P. skundą, NŽT skyriaus 2013-08-06 sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėja siekia, kad jai Žemės sklypas būtų išnuomotas ne aukciono tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir Civilinis kodeksas, ir CK) 6.551 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybinė žemė, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalis nustato, kad valstybinė žemė, išskyrus šio straipsnio 6-9 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Valstybinės žemės išnuomojimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.

Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės paskirties ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui, Žemės sklypais išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr.260 (2011-04-27 nutarimo Nr.494 redakcija, galiojusi ginčijamų sprendimų priėmimo dienai) 2.2 punktas nustatė, kad pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Taigi, nurodyti teisės aktai vienareikšmiškai nustato vieną iš būtinų sąlygų be aukciono išnuomoti valstybinės žemės sklypą - tame sklype turi būti statinys ir žemės sklypas turi būti naudojamas tam statiniui eksploatuoti.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, statinys- pastatas arba inžinerinis įrenginys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas.

Civilinio kodekso 4.253 straipsnio 1 dalis nustato, kad registruojami daiktai- nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad 1 dalyje nurodyti daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais- ir juridiniai faktai, turi būti registruojami viešajame registre.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei, jame statinių nėra (b.l.36). Šią aplinkybę patvirtina ir Žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje esantis 2013-06-28 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas (b.l.32), pačios pareiškėjos 2013-07-02 prašyme nurodyti faktai, kad Žemės sklype stovi kitam asmeniui priklausantis kioskas, bei atsakovės atstovės teismo posėdyje duoti paaiškinimai, jog atsakovės darbuotojai patikrino padėtį vietoje ir nustatė, kad Žemės sklype stovi ne T.P., o A.T. priklausantis kioskas. Šie įrodymai taip pat patvirtina aplinkybę, jog T. P. Žemės sklypo 2013 metais nenaudojo.

Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad ji atitinka Taisyklių 34 punkto reikalavimus valstybinės žemės nuomos sutarčiai sudaryti be aukciono. Taisyklių 34 punktas tik įvardija dokumentus, kuriuos asmuo, siekiantis valstybinį žemės sklypą išsinuomoti be aukciono, privalo pateikti valstybinės žemės sklypo patikėtiniui. Sąlygas, kurioms esant, valstybinės žemės sklypas gali būti išnuomotas be aukciono, nustato aukščiau paminėtos Civilinio kodekso bei Žemės įstatymo normos. Taisyklių 34 punktas, be kita ko, nustato, kad teikdamas prašymą išnuomoti žemės sklypą, asmuo privalo nurodyti statinių ir įrenginių, esančių prašomame išnuomoti naudojamame žemės sklype , unikalius numerius, kas tik patvirtina, jog prašomame be aukciono išsinuomoti žemės sklype privalo būti pareiškėjai priklausantys statiniai ar įrenginiai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad Žemės sklype nėra pareiškėjai priklausančių statinių (iš to seka, jog šio žemės sklypo statinių eksploatacijai ji negalėjo naudoti ir nenaudojo), todėl, remiantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, laikytina, kad NŽT skyrius pagrįstai atsisakė jai be aukciono išnuomoti Žemės sklypą, o Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai šį NŽT skyriaus sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėja skunde nurodo, kad NŽT skyrius neišnagrinėjo jos 2013-04-25 prašymo pratęsti Žemės sklypo nuomos sutarties. Iš pareiškėjos 2013-04-25 prašymo turinio (b.l.21) matyti, kad šiame prašyme pareiškėja nekėlė klausimo dėl Žemės sklypo nuomos sutarties pratęsimo, toks jos prašymas buvo suformuluotas 2013-07-02 prašyme (b.l.24). NŽT skyrius 2013-08-06 rašte pažymėjo, kad Žemės sklypas pareiškėjai buvo išnuomotas dešimčiai metų, nuomos sutarties terminas yra pasibaigęs, nurodė, kad Žemės sklypas pareiškėjai gali būti išnuomotas tik aukciono būdu. Todėl laikytina, kad atsakovė skundžiamu 2013-08-06 sprendimu pasisakė dėl Žemės sklypo nuomos sutarties pratęsimo negalimumo. Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 dalis numato, kad turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas <...> bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. Civilinio kodekso 6.562 straipsnio 1 punktas nustato, kad žemės nuomos sutartis baigiasi, kai sueina nuomos terminas. Žemės įstatymo 9 straipsnio 4 dalis numato, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytas terminas gali būti pratęsiamas Vyriausybės nustatytais atvejais. Šiose teisės normose įtvirtintas teisinis reglamentavimas paneigia pareiškėjos argumentą, kad 2004 metais atsakovei neišreiškus valios dėl numos sutarties pasibaigimo, Žemės sklypo nuomos sutartis tapo neterminuota. Pareiškėja dėl 1994-01-06 sudarytos terminuotos nuomos sutarties pratęsimo nesikreipė, ši sutartis pratęsta nebuvo, taigi, ji baigėsi 2004-01-06.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad NŽT skyriaus 2013-08-06 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2013-10-15 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo, tuo pačiu nėra pagrindo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su pareiškėja ne aukciono tvarka Žemės sklypo nuomos sutartį 10 metų terminui.

Pareiškėja savo skundu taip pat prašo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyrių bei Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos patikslinti pareiškėjos naudojamo Žemės sklypo kadastro duomenis pagal parengtą žemės sklypo plano kadastro duomenų bylą Nekilnojamojo turto registre. Iš bylos medžiagos matyti, kad NŽT skyriaus vedėjas 2013-11-25 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) išregistruoti valstybinės žemės sklypą, kadastro numeris Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas) (b.l.88-89), šis įsakymas teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, todėl tikslinti Žemės sklypo kadastrinius duomenis nėra galimybės.

Pareiškėja taip pat prašo jai priteisti turtinę žalą. Pirminiame skunde pareiškėja prašė žalą priteisti iš atsakovų, t.y. NŽT skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos. Teismui 2014-02-20 nutartimi įpareigojus pareiškėją patikslinti, kokios institucijos ir kokius veiksmus, iš kurių kildina prašomą priteisti žalą, ji laiko neteisėtais, pareiškėja, kuri naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, patikslintu skundu atsakove patraukė Lietuvos valstybę, nurodė, kad ginčo atveju civilinė atsakomybė kyla valstybei, ji žalą kildina iš valstybės institucijų neteisėtų veiksmų; klausimo dėl savivaldybės civilinės atsakomybės nekėlė. Todėl teismas, nagrinėdamas šį pareiškėjos reikalavimą, vertina valstybės institucijų - NŽT skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos veiksmus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 18 str. 2 d. 4 p. nurodyta, kad apygardų administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. numato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK nustatyta tvarka.

Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikytinos CK 6.271 str. nuostatos. CK 6.271 str. numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šio straipsnio 4 dalį atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Kaip numato CK 6.246 str. – 6.248 str., civilinei atsakomybei atsirasti būtina, kad egzistuotų visuma bendrųjų atsakomybės sąlygų: būtų padaryta žala; žala būtų padaryta asmens neteisėtais veiksmais; neteisėtą veiką ir žalos atsiradimą sietų tiesioginis priežastinis ryšys.

Pareiškėja neteisėtais veiksmais įvardija neveikimą delsiant priimti sprendimą ir perduoti ginčo turtą pareiškėjai nuomos teise. Pažymėtina, kad pareiškėja savo reikalavime atlyginti turtinę žalą nėra nuosekli. Vienoje skundo dalyje ji nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba nepagrįstai nepratęsė Žemės sklypo nuomos sutarties, kitoje-kad nepagrįstai atsisakė išnuomoti Žemės sklypą be aukciono. Kaip jau buvo konstatuota, Žemės sklypo 1994-01-06 nuomos sutartis pasibaigė 2004-01-06, pagal bendrąsias taisykles, pratęsiami gali būti tik nepasibaigę terminai, todėl pratęsti šios nuomos sutarties terminą pagal 2013 metų prašymą atsakovė neturėjo jokio pagrindo. Dėl aukščiau išvardintų argumentų Žemės sklypas 2013 metais pareiškėjai be aukciono taip pat negalėjo būti išnuomotas.

Pareiškėja savo skunde taip pat nurodo, kad atsakovė savo 2013-06-03 raštu patvirtino, kad pareiškėja gali ir ateityje galės naudotis valstybinės žemės sklypu su sąlyga, kad ji savo lėšomis atliks valstybinės žemės sklypo kadastrinio matavimo duomenų patikslinimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja dėl Žemės sklypo nuomos sutarties termino pratęsimo bei Žemės sklypo išnuomojimo ne aukciono tvarka kreipėsi į dvi institucijas- Visagino savivaldybės administraciją ir NŽT skyrių. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka savivaldybė išnuomoja valstybinės žemės sklypus, Vyriausybės nutarimais perduotus patikėjimo teise savivaldybėms, o pagal to paties straipsnio 1 dalies 4 punktą, Nacionalinė žemės tarnyba išnuomoja valstybinės žemės sklypus visais atvejais, nenumatytais šio straipsnio 1 dalies 1,2,3 punktuose. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo dėl Žemės sklypo matyti, kad šis žemės sklypas yra valstybės nuosavybė, jis nėra perduotas Visagino savivaldybei patikėjimo teise. Todėl spręsti klausimus dėl jo nuomos priklauso Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai. Vadovaujantis šiuo teisiniu reglamentavimu, pareiškėjos 2013-04-25 raštą, kuriuo ji paprašė paaiškinti, kiek laiko ji šį Žemės sklypą galės naudoti kiosko pastatymui, Visagino savivaldybės administracija 2013-04-30 persiuntė pagal kompetenciją spręsti NŽT skyriui, o NŽT skyrius į jį atsakė 2013-06-03. Iš paminėtų raštų turinio matyti, kad savivaldybės administracija išreiškė tik neprieštaravimą Žemės sklypo naudojimui prekybos kioskų statybai, o NŽT skyrius tik išreiškė neprieštaravimą kadastrinių matavimų atlikimui, nurodydamas tam tikras sąlygas, bet ne patvirtinimą, kad pareiškėja gali ir ateityje galės šiuo sklypu naudotis. Pažymėtina, kad pareiškėja Žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko nesulaukusi atsakymo į savo 2013-04-25 paklausimą dėl Žemės sklypo naudojimo galimybės, t.y. 2013-05-27. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad atsakovė pažeidė teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus.

Vadovaudamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija mano, kad pareiškėjos skunde nurodyti atsakovės veiksmai sprendžiant Žemės sklypo nuomos klausimą, buvo teisėti. Nenustačius atsakovės veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 str. kilti, pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo85-87 straipsniais,88 straipsnio1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,129 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjos T. P. skundą atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Visagino savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.