- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-30
- Bylos Nr.
- ATP-1117-485/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kategorijos
- 3.25.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad 2015 m. balandžio 22 d., 14 val. 15 min., kelyje (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) kaimo, patikrinus krovininę transporto priemonę „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba „Zaslaw“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavusią vietiniu maršrutu (duomenys neskelbtini), vežusią medieną, nustatyta, kad vairuotojas R. B. vairavo leistinas apkrovas viršijančią transporto priemonę, tai yra 12,12 t buvo viršyta leistina 40 t bendroji masė, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti tokia transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio reikalavimus, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto ,,Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo“ 4 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų ,,Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ III skyriaus 16.5 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų ,,Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių“ 9, 10 punktų nuostatas, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK)145 straipsnio 5 dalyje.
Be to, R. B. protokolas surašytas dėl to, kad jis atsisakė vykti į svėrimo vietą, tuo kliudė Valstybinės kelių transporto inspekcijos kontrolės pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas bei nevykdė Valstybinės kelių transporto inspekcijos kontrolės pareigūnų teisėtų reikalavimų ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 137¹ straipsnio 1 dalyje.
Be to, R. B. protokolas protokolas surašytas dėl to, kad jis vairavo transporto priemonę, kurios tachografas aptiko ir užfiksavo įvykius ar gedimus, įvykusius po paskutinės tachografo patikros, atliktos 2013-11-21, tai yra vairavo krovininę transporto priemonę su įrengtu skaitmeniniu tachografu, kuris pritaikytas vairavimo ir poilsio rodmenims klastoti, tuo pažeidė 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos Reglamento Dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (EEB) Nr. 3821/85 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1266/2009, 15 straipsnio 8 dalies reikalavimus, ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 142⁸ straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla R. B. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 straipsnio 5 dalyje, nutraukta, taip pat R. B. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 137¹ straipsnio 1 dalyje ir 142⁸ straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nubaustas 130 Eur bauda.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde Institucija prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimą pakeisti, pripažįstant R. B. padarius pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 5 dalyje. Skunde nurodoma, kad teismas savo nutarime nepagrįstai nurodo, kad apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 (toliau – Taisyklės) aiškiai apibrėžta, kad medienos masei pagal šias Taisykles apskaičiuoti nepakanka žinoti vien jos tūrio, bet reikia žinoti ir medienos masės koeficientų normatyvus, įvertinti medienos drėgnį, kuris gali būti nustatomas medienos drėgnio matavimo prietaisu arba laboratoriniu būdu, todėl atsižvelgiant į tai, kad duomenys apie medienos drėgnumą nebuvo surinkti, nėra galimybės konstatuoti, kad R. B. tikrai padarė pažeidimą. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 29 straipsnyje aiškiai apibrėžiama kas yra važtaraštis ir kokia jo teisinė galia krovinio vežimo procese. Važtaraštis yra dokumentas, patvirtinantis krovinio vežimo sutartį, kuriame pateikiami visi krovinio vežimui svarbūs duomenys ir informacija, tarp kurių ir informacija apie krovinio svorį. Važtaraštį išduoda siuntėjas, kartu patvirtindamas nurodytų duomenų teisingumą. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 31 straipsnyje nurodyta, kad krovinys priimamas vežėjo vežti pagal važtaraštyje nurodytą jo svorį ir kiekį, o jei nėra galimybės patikrinti važtaraštyje nurodytų duomenų, tai vežėjas turi atžymėti važtaraštyje arba kaip nurodyta 31 straipsnio 3 dalyje, jei priimant krovinį jo svoris ar kiekis neatitinka važtaraštyje siuntėjo nurodytų duomenų arba neatitinka nustatytų krovinius vežti reikalavimų, vežėjas gali atsisakyti priimti krovinį arba įrašyti į važtaraštį pastabas. 2015 m. balandžio 22 d. kontrolės metu pateiktuose važtaraščiuose Nr. 001796 ir Nr. 001797 bei 2015 m. balandžio 22 d. važtaraštyje Nr. 2015-04.2218 krovinį vežti priėmęs vežėjas neįrašė jokių pastabų dėl nurodyto krovinio svorio ar kiekio, tuo patvirtindamas, kad priima vežti būtent tokį tinkamai apskaičiuotą krovinio svorį ir kiekį. Inspekcijos pareigūnai neturėjo galimybės panaudoti svėrimo metodo, nes tik atvykus pareigūnams ir paprašius užvažiuoti ant svarstyklių vairuotojas pranešė, kad sugedo automobilis, tokiu būdu vengdamas transporto priemonės pasvėrimo. Bylos nagrinėjimo metu teisme jokių įrodymų, kad automobilis iš tiesų sugedo ir dėl gedimo negalėjo važiuoti nebuvo pateikta.
Skunde nurodoma, kad teismas savo sprendimą argumentavo tuo, kad nepamatavus medienos drėgnumo nėra galimybės nustatyti krovinio masės, tačiau, Institucijos nuomone, teismas šiuo atveju nebuvo aktyvus proceso dalyvis ir nesiėmė visų galimų priemonių, kurios padėtų nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes. Teismas neapklausė krovinio siuntėjo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ eigulio V. J. ar kito siuntėjo įgalioto atstovo, išdavusio medieną, kuris galėtų patvirtinti arba paneigti aplinkybę, kad buvo gabenama šviežiai nukirsta mediena, o tokiu atveju nekiltų jokių problemų perskaičiuoti nurodytą vežamos medienos tūrį į svorį pagal Taisyklių nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų Taisyklių 2 priedo 12.1 papunktis aiškiai nurodo, kad šviežia mediena laikoma tokia mediena, kuri nukirsta ne seniau kaip prieš 1 mėnesį. Todėl manytina, kad remiantis leidimais kirtimams, kurie išduodami visais atvejis ir siuntėjo kita turima informacija galima būtų patvirtinti ar paneigti pareigūnų, surašiusių protokolo teiginį, kad skaičiuojama buvo pagal šviežios medienos perskaičiavimo svorį, nurodytą Taisyklių 2 priedo 15 lentelėje.
Skunde Institucija taip pat pažymi, kad 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus ATPK pakeitimams ir pasikeitus 145 straipsnio nuostatoms, pastebima daug bandymų išvengti atsakomybės už viršsvorio vežimą naudojantis transporto priemonių gedimo faktu, juo labiau, kad šiuolaikinės techninės priemonės leidžia lengvai užblokuoti variklio paleidimą reikalingu momentu ir lygiai taip pat greitai šį trūkumą pašalinti ir važiuoti toliau. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad transporto priemonės, vežančios viršsvorį yra padidintos rizikos objektai, keliantys pavojų kitiems eismo dalyviams ir patiems sau, todėl teismo sprendimas nutraukti bylą dėl R. B. pažeidimo, numatyto ATPK 145 straipsnio 5 dalyje, padarymo gali susiformuoti praktiką, kad vengimas pasverti transporto priemonę (jų junginį) taps priimtina priemone išvengti administracinės atsakomybės.
Atsiliepimas
Atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą administracinėn atsakomybė patrauktas R. B. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalį, krovinio masę turi nustatyti tik nepriklausomas medienos matuotojas, turintis kvalifikacijos atestavimą, naudodamasis metrologiškai patikrintais įrankiais ir įranga. Šiuo atveju byloje duomenų apie atliktą medienos matavimą nėra, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teisena nutraukta pagrįstai. Apelianto prašymas dėl liudytojų kvietimo nepagrįstas, nes įrodymų rinkimas nėra begalinis procesas.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.
Institucija apeliaciniame skunde ginčija tik nutarimo dalį, kuria R. B. atžvilgiu nutraukta administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalimi, patikrina skundžiamo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nustatyta pakankamai objektyvių ir neginčytinų aplinkybių, galinčių įrodyti R. B. kaltę padarius ATPK 145 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą. Nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, išsamiai nurodė, kodėl jie patikimai nepagrindžia R. B. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir tokiu būdu padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Tuo tarpu apeliaciniame skunde Institucija iš esmės dėsto administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas ir konstatuotas aplinkybes, tačiau nepateikia jokių naujų argumentų, dėl kurių nebūtų pasisakęs apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje ir kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą procesinį sprendimą.
Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Šiuo atveju R. B. gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalies dispoziciją, tik nustačius objektyvų sudėties požymį – leidžiamos ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 t.
Nagrinėjamu administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalį R. B. surašytas už tai, kad jis nurodytu laiku ir aplinkybėmis vairavo leistinas apkrovas viršijančią transporto priemonę su kroviniu (mediena), tai yra 12,12 t buvo viršyta leistina 40 t bendroji masė. Byloje nustatyta neginčijama faktinė aplinkybė, kad minėtas R. B. vairuojamos transporto priemonės masė ir viršsvoris nustatytas tik pagal krovinio dokumentus ir vyresniajam inspektoriui vizualiai įvertinant medieną, o ne panaudojant transporto priemonės viršsvorio svarstykles. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs vyresnysis inspektorius R. T. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jis vizualiai nustatė, kad mediena yra žalia, todėl vadovavosi 2002 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. 631 patvirtintų taisyklių dėl apvaliosios medienos bei nukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo 8.2 punkto nuostatomis, pagal kurias lyginamasis tokios medienos svoris yra lygus 0,863 t, ir pagal tai buvo apskaičiuotas krovinio masės viršsvoris ir atitinkamai R. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalį.
Visų pirma, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, minėtos 2002 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. 631 patvirtintų taisyklių 8.2 punkto nuostatos neegzistuoja, o šių taisyklių 8 punktas reglamentuoja mechanizuotai sukrautų šakų krūvos erdmetrais nustatymą, todėl nagrinėjamu atveju vežamų rąstų masei nustatyti šios nuostatos negali būti taikomos. Skundo argumentai, kad transporto priemonė nebuvo pasverta dėl to, kad R. B. nepakluso užvažiuoti ant svarstyklių dėl tariamo transporto priemonės gedimo ir tokiu būdu nutraukus jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalį, susiformuotų neleistina praktika, kuomet asmenys, tokiu būdu atsisakydami sverti transporto priemonę, išvengtų administracinės atsakomybės, yra nepagrįsti. Šiuo atveju minėtos aplinkybės dėl R. B. galimai neteisėtų veiksmų, jam atsisakant sverti transporto priemonę dėl jos gedimo, objektyvaus ATPK 145 straipsnio 5 dalyje nurodyto pažeidimo sudėties požymio – leidžiamos ašies apkrovos viršijimo, nustatymui įtakos neturi, kadangi nepriklausomai nuo to, kokios priežastys lėmė transporto priemonės krovinio nepasvėrimą, tai nepaneigia skundžiamame nutarime padarytos pagrįstos išvados, kad byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų apie krovinio svorį. Be to, už tai, kad R. B. atsisakė vykti į svėrimo vietą, jis yra nubaustas pagal ATPK 137¹ straipsnio 1 dalį. Šiame kontekste pažymėtina, kad Institucijos apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų priemonių, kurios padėtų nustatyti tikrąjį krovinio svorį, taip pat nepagrįsti. Apklausus apeliaciniame skunde minimą liudytoją krovinio siuntėją VĮ „(duomenys neskelbtini)“ eigulį V. J. ar jo įgaliotą atstovą byloje esančios abejonės dėl transporto priemonės viršsvorio nebūtų pašalintos, kadangi nagrinėjamo pažeidimo įrodytumui svarbūs yra Institucijos pareigūnų kelyje užfiksuoti pažeidėjo vairuotos transporto priemonės svėrimo rezultatai, kurių šioje byloje nėra.
Apygardos teismas pažymi, kad skundžiamame apylinkės teismo nutarime išsamiai išdėstyti motyvai, kodėl byloje esančių surinktų duomenų pagrindu negalima vienareikšmiškai nustatyti, ar R. B. vairuojama transporto priemonė turėjo ATPK 145 straipsnio 5 dalyje nurodytą viršsvorį. Su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktais motyvais apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka, todėl jų nekartoja ir pažymi, kad duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai nutarė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalį R. B. atžvilgiu nutraukti, naikinti šį procesinį sprendimą Institucijos apeliacinio skundo argumentais nenustatyta jokio objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.