Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis AB „Achema“, sandėlio darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), praeityje teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2022 m. vasario 10 d., apie 19.53 val., Jonavos rajone, Ruklos seniūnijoje, Ruklos miestelyje, Ruklio gatvėje ties namu Nr. 10, vairuodamas motorinę transporto priemonę – jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesuvaldęs vairuojamo automobilio atsitrenkė į atbuline eiga besiparkuojantį automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir padaręs eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalinęs (dėl ko nubaustas administracine tvarka ROIK: (duomenys neskelbtini)) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kuomet 2022 m. vasario 10 d. . 22.45 val. jam buvo nustatytas 2,03 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai ir jų vertinimo išvados ir kvalifikavimo motyvai

A. D., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad iki važiavimo išgėrė gal kelias skardines. Sugalvojo nuvažiuoti iki baro nusipirkti picą ir nepastebėjo, kad kitas automobilis parkavosi, atsitrenkė į jį. Važiavo jam priklausančiu automobiliu „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atsitrenkė dešinės pusės sparnu. Atsitrenkęs stabtelėjo truputį ir nuvažiavo gal 50-80 metrų. Buvo nubaustas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos 1 000 eurų bauda. Po įvykio grįžęs namo išgėrė gal dvi skardines alaus, nes buvo pasimetęs, išsigandęs. Po to, kai paskambino policija, nuėjo prie automobilio. Pareigūnai pamatę, kad yra apsvaigęs, davė pūsti, surašė viską. Neginčija neblaivumo nustatymo parodymų. Dėl nusikalstamos veikos gailisi. Šiuo metu dirba, išlaiko du mažamečius vaikus.

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, A. D. kaltė padarius nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnis, 273 straipsnis).

Liudytojas M. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. vasario 10 d., apie 20.00 val., jis grįžo į namus Jonavos r., Ruklos mstl. Savo vairuojamą automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) norėjo pastatyti į stovėjimo aikštelę priešais Ruklio g. 10 namą. Automobilį parkavo atbuline eiga ir kai jau beveik užbaiginėjo parkuotis, nuo Karaliaus Mindaugo gatvės pusės, dideliu greičiu atvažiavęs automobilis atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio priekinį kairės pusės sparną. Automobilis atvažiavo gana dideliu greičiu. Mano, kad galėjo važiuoti apie 45-55 km/h greičiu. Atsitrenkęs į jo vairuojamą automobilį, automobilio vairuotojas net nepristabdęs nuvažiavo, t. y. pasišalino iš įvykio vietos (1 t., b. l. 87-90).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatyta, kad 2022 m. vasario 10 d. 19.56 val. M. A. praneša apie įvykį, kad Jonavos r., Ruklos sen. Ruklos mstl., Ruklio g. 10, maždaug prieš 5 minutes jo automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kliudė automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris po įvykio pasišalino. Dėl šio eismo įvykio pradėta administracinė teisena (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 57-60).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad 2022 m. vasario 11 d. apžiūrėta įvykio vieta – Ruklio g. 7, Ruklos mstl., Ruklos sen., Jonavos r. Prie konteinerių, automobilių stovėjimo aikštelėje stovi automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinis dešinys šonas ir priekis apgadinti – sulankstytas variklio dangtis, sulaužytas priekinis bamperis dešinėje pusėje, išdužęs dešinės pusės priekinis žibintas, sulankstytas dešinės pusės priekinis sparnas, sulūžęs dešinės pusės priekinis posparnis. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Po apžiūros iš įvykio vietos paimtas automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13-19).

Transporto priemonės perdavimo – priėmimo aktu nustatyta, kad automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti M. J. įmonei į saugojimo aikštelę (1 t., b. l. 24).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijos nustatyta, kad A. D. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0322“ 2022 m. vasario 10 d. 22.30 val. nustatytas 2,10 promilių neblaivumas, 2022 m. vasario 10 d. 22.45 val. – 2,03 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 101-102).

2022 m. vasario 17 d. objektų apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo įrašai, užfiksuoti Ruklos miestelio Jonavos r. įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis. Vaizdo įraše užfiksuota, kad 2022 m. vasario 10 d. 19.52 val. tamsios spalvos automobilis (džipo tipo), atbulas parkuojasi aikštelėje prie daugiabučio namo. Tuo metu gatve atvažiuoja šviesios spalvos automobilis. Jis važiuoja nelėtindamas greičio, nors tamsios spalvos automobilis dar nėra baigęs manevro. Šviesios spalvos automobilis priekiniu, dešiniu kampu atsitrenkia į tamsios spalvos automobilio kairės pusės priekinį sparną. Nuo smūgio tamsios spalvos automobilis pasisuka, o šviesios spalvos automobilis nestabdydamas važiuoja toliau gatve. Šviesios spalvos automobilis nuvažiuoja gatve, pirmame posūkyje pasuka į kairę ir sustoja. Iš šio automobilio, per vairuotojo dureles išlipa žmogus (vyras). Jis svirduliuodamas bei šlubčiodamas eina šaligatviu, kartais sustoja, apsidairo. Jis nueina prie gretimo namo, truputį pastovi ir pasitraukia iš filmavimo lauko. Kitame vaizdo įraše, kuriame fiksuojamas vaizdas prie šiukšlių konteinerių automobilių stovėjimo aikštelėje, matyti, kad į aikštelę įvažiuoja šviesus, universalo tipo automobilis. Automobilio žibintai nedega. Automobilis sustoja, iš jo per vairuotojo dureles išlipa vyras ir nueina ta kryptimi iš kur atvažiavo (1 t., b. l. 69-76).

2022 m. vasario 24 d. objektų apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo įrašai užfiksuoti prie policijos tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis, pateikti LR VRM ITT paslaugų tarnybos. Užfiksuota, kad vyras (A. D.) policijos pareigūnams teigia, jog yra neblaivus. Dėl vairavimo A. D. vis keičia savo parodymus – teigia, kad automobilį vairavo ne jis, kad vairavo mergina, bet jos neįvardina, po to teigia, kad jis pajuto kaip atsitrenkė į kitą automobilį, savo automobilį paliko netoliese ir visą laiką buvo netoliese, vėliau vėl teigia, kad automobilį vairavo ne jis, po to vėl teigia, kad automobilį vairavo jis (1 t., b. l. 79-84).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi ši nusikalstama veika apibūdinama keliais alternatyviais veiksmais, kurių bent vieno konstatavimas pakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti. Nagrinėjamu atveju, aktualus vienas iš jų, t. y. alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais 30 straipsnyje įtvirtintos eismo dalyvio pareigos įvykus eismo įvykiui, kurio 1 dalyje nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo: 1) nedelsdami (nedelsdamas) sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą kelių eismo taisyklių (toliau – KET) nustatyta tvarka; 2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus ir kt. Pagal šiuo metu galiojančių KET nuostatas (232 ir 234 p.) kviesti policijos pareigūnus į eismo įvykio vietą privaloma, kai: a) eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužaloti žmonės, b) su kitu eismo įvykio dalyviu nesutariama dėl eismo įvykio aplinkybių, c) dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra. Visais kitais atvejais, jeigu eismo įvykio vietoje sutariama dėl eismo įvykio aplinkybių, kartu su kitu eismo įvykio dalyviu, yra užpildoma eismo įvykio deklaracija ir kreipiamasi tiesiai į draudikus.

Pažymėtina, kad KET 221 punkte imperatyviai numatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.

Kaltinamasis A. D. neginčija fakto, kad jis po eismo įvykio vartojo alkoholį. Jis nurodė, kad alkoholį pradėjo vartoti išsyk po įvykio. Alkoholio kiekio matavimo prietaiso „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0322“ 2022 m. vasario 10 d. 22.30 val. nustatytas 2,10 promilių neblaivumas, 2022 m. vasario 10 d. 22.45 val. jam nustatytas 2,03 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 101-102). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatytas draudimas vartoti alkoholį iki aplinkybių nustatymo. Byloje neabejotinai įrodyta, kad A. D. pažeidė KET 221 punkto draudimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams po eismo įvykio vartoti alkoholį, jam nustatytas girtumo laipsnis viršijo 1,51 promilių, taigi asmuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

3. Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę (1 t., b. l. 142 – 149), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 156-159), dirba (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 4-6), turi šeimą išlaiko du mažamečius vaikus. VšĮ Jonavos PSPC PSC duomenimis gydytojo psichiatro du kartus konsultuotas 2011 m., diagnozė: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 160-161).

Parenkant bausmės rūšį, atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, į tai, kad kaltinamasis turi skolinių įsipareigojimų. Užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam parinktina arešto bausmė, jos dydį nustatant artimą vidurkiui, t. y. – 60 (šešiasdešimt) parų.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnis nustato, kad asmeniui pirmą kartą nuteistam arešto bausme teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Kaltinamasis A. D. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, jo ankstesni teistumai išnykę, jis atgailauja dėl padarytos nusikalstamos veikos, todėl teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę bei jo norą pasitaisyti, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju probacija labiau gali padėti A. D. pasitaisyti, nei realus arešto bausmės atlikimas. Nurodytos aplinkybės suponuoja pagrindą teismui daryti išvadą, kad konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti arešto bausmės vykdymą atidedant 6 (šešeriems) mėnesiams ir paskiriant intensyvią priežiūrą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui. Kaltinamasis įpareigotinas bausmės vykdymo atidėjimo metu būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val. jei išvykimas iš gyvenamosios vietos nesusijęs su jo darbu, visą bausmės atidėjimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Siekiant užtikrinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 40 (keturiasdešimt) valandų nemokų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 6 (šešis) mėnesius, kas mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 7 valandas nemokamų darbų.

A. D. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimą, tai yra būdamas eismo dalyviu, iš karto po eismo įvykio vartojo alkoholį, kai neblaivumo patikrinimo metu jam buvo nustatytas 2,03 promilių neblaivumas. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, nustatytą neblaivumo (girtumo) laipsnį, taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių eismo transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2022 m. vasario 22 d.

Prokurorė prašo teismo taikant BK 72 straipsnio 5 dalį ir konfiskuoti automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamo atvejo kontekste pastebėtina, jog pagal BK 72 straipsnio 1–2 dalis turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu, be kita ko, laikomas BK uždraustos veikos įrankis ar priemonė. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimui padaryti ar lengvinančios jo padarymą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018 ir kt.). Svarbu tai, kad kasacinio teismo praktikoje, konstatuojant turto konfiskavimo pagrįstumą BK 281¹ straipsnio 1 dalies kontekste, yra išskiriami alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, tiesiogiai susiję su transporto priemonių vairavimu, kai vairuoja neblaivus asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021 ir kt.). Turto konfiskavimo klausimas negali būti sprendžiamas analogiškai situacijose, kai nusikalstama veika yra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių valdymu, kai vairuoja neblaivus asmuo, ir kai transporto priemonę asmuo vairavo būdamas blaivus, tačiau, sukėlęs eismo įvykį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 punkte nustatytą pareigą iš karto po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 9 nutartis Nr. A1-516-929/2001).

Šiuo atveju A. D. inkriminuoti alternatyvūs, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyti, veiksmai – alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai kaltininkui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šios veikos objektyviąją pusę atskleidžia du būtini nusikalstamos veikos kvalifikavimui požymiai, tai – alkoholio vartojimas ir eismo įvykis, po kurio vartojamas alkoholis iki jo aplinkybių nustatymo. Kita vertus, pastebėtina tai, jog nagrinėjamos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymį – veiką, apibūdina tik alkoholio vartojimas, t. y. Kelių eismo taisyklių 221 punkte nustatytos pareigos, įvykus eismo įvykiui, pažeidimas iškart po eismo įvykio vartojant psichiką veikiančias medžiagas. Kitas straipsnio dispozicijoje nurodytas požymis apibūdina veikos aplinkybes, kurios šiuo atveju vertintinos administracinio nusižengimo byloje. Iš bylos duomenų matyti, kad 2022 m. vasario 10 d. A. D. atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena už tai, kad jis, vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, dėl ko kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino (1 t., b. l. 57). Remiantis ištirtomis bylos aplinkybėmis ir teismų praktika, automobilis „Opel Vectra“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nekonfiskuotinas, kadangi A. D. inkriminuota veika nėra tiesiogiai susijusi su kelių transporto priemonės panaudojimu, nurodytas automobilis negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone ir neatitinka konfiskuotino turto požymių.

A. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 124-127), specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 128-131) ir dokumentų paėmimas (1 t., b. l. 132-135) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus - panaikintinos.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Astos Kaminskienės 2022 vasario 22 d. nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą transporto priemonei – automobiliui „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) – uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti minėtu automobiliu, paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to – panaikintinas.

Automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), saugomas M. J. įmonės saugojimo aikštelėje (1 t., b. l. 24) bei byloje saugomas transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini A. D.. Elektroninė laikmena (CD kompaktinis diskas) su vaizdo įrašu – paliktina saugoti prie bylos medžiagos.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešeriems) mėnesiams ir paskirti A. D. intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – 6 (šešeriems) mėnesiams, įpareigojant A. D. visą bausmės atidėjimo laiką nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei išvykimas iš gyvenamosios vietos nesusijęs su darbu, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 70 straipsniu, A. D. su intensyvia priežiūra skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 40 (keturiasdešimt) valandų nemokų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 7 valandas nemokamų darbų.

Išaiškinti kaltinamajam A. D., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

8. Intensyvios priežiūros metu draudžiama vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2022 m. vasario 22 d., apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus - panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Astos Kaminskienės 2022 vasario 22 d. nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą transporto priemonei – automobiliui „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to – panaikinti.

Automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), saugomą M. J. įmonės saugojimo aikštelėje (1 t., b. l. 24) bei byloje saugomą transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti A. D..

Elektroninę laikmeną (CD kompaktinį diską) su vaizdo įrašu, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.