Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutarties V. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) patrulis surašė V. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2009 m. sausio 17 d., 12.54 val., Kaune, L. Ivinskio g. – Šaldytuvų g., vairuodamas automobilį viršijo leistiną iki 50 km/h greitį ir važiavo 73 km/h (+- 1 km/h) greičiu, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 135 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 3 dalyje.

II.

V. Z., nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skundą grindė tuo, kad nurodytą dieną matė iš paskos važiuojantį policijos automobilį, todėl leistino greičio neviršijo. Po kurio laiko policijos pareigūnai įsijungė švyturėlius, pasivijo jo automobilį, davė nurodymą sustoti, parodė jam greičio matuoklį „Berkut R“ su ekranėlyje užfiksuotu 73 km/h greičiu. Policijos pareigūnai į jo klausimus, kada ir kur buvo užfiksuotas šis jo automobilio greitis, taip pat, ar galima šį greitį užfiksuoti iš važiuojančio policijos automobilio, neatsakė.

III.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

V. Z. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 3 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų. Pažymėtina, jog Institucijos priimtu nutarimu (b. l. 4) V. Z. kaltinamas viršijus greitį 23 km/h, t. y. neįvertinus 1 km/h paklaidos (b. l. 50), todėl konstatuotina, jog asmuo leistiną greitį viršijo 22 km/h, tačiau tai jokios įtakos jo veikos kvalifikacijai nedaro.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog V. Z. kaltė, padarius ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, įrodyta, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai. Teisėjų kolegija palaiko Kauno apygardos administracinio teismo nutarties argumentaciją dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja.

V. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo automobilio greitis buvo nustatytas per aprasojusio policijos automobilio lango stiklą, kas galėjo turėti įtakos greičio matuoklio rodmenų teisingumui. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esančioje Radiolokacinio transporto priemonių greičio matavimo prietaiso „Berkut“ techninio aprašymo ir naudojimo instrukcijoje (b. l. 26 - 42) yra aprašytos dviejų rūšių greičio matuoklių - „Berkut R“ ir „Berkut P“ - greičio matavimo ypatybės. V. Z. vairuojamo automobilio greitis buvo užfiksuotas greičio matuokliu „Berkut R“ (b. l. 5), kuriam nėra nustatytų jokių apribojimų dėl greičio matavimo per automobilio lango stiklą ar dėl šio stiklo aprasojimo (b. l. 37 - 38), kai tuo tarpu didelis vandens lašų kiekis ant stiklo sumažina greičio matuoklio „Berkut P“ veikimo atstumą (b. l. 38). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino V. Z. įgalioto atstovo prašymo dėl atitinkamos ekspertizės skyrimo, nes jokių abejonių dėl greičio matuokliu „Berkut R“ užfiksuotų rodmenų teisingumo nekyla.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad greičio matuoklio instrukciją parengė bendrovė, kuri platina šiuos greičio matuoklius ir yra suinteresuota jų reklama, todėl instrukcijoje nurodyta informacija neobjektyvi. Šiuo aspektu pasisakytina, kad nurodyti V. Z. teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmestini. Be to, kaip jau buvo paminėta aukščiau, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl apelianto vairuojamo automobilio važiavimo greičio nustatymui panaudoto greičio matuoklio patikimumo ar juo užfiksuotų rodmenų teisingumo (b. l. 50).

V. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad šioje byloje jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Ši aplinkybė paneigta byloje esančia informacija apie V. Z. Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 13 – 14). Iš jos matyti, kad 2008 m. kovo 21 d. V. Z. padarė ATPK 124 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį paskirta 40 Lt bauda buvo sumokėta 2008 m. kovo 22 d., todėl, sutinkamai su ATPK 36 straipsnio nuostatomis, jos galiojimo terminas šioje byloje V. Z. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo metu (2009 m. sausio 17 d.) nebuvo pasibaigęs.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.