- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-01-31
- Bylos Nr.
- 1-29-964/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Kaltinamasis
- P. P.
susipažinusi su Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Ražanskienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-964/2014 ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje kaltinamasis P. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, nedirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini), neteisto, bausto administracine tvarka, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. P. nuo 2007-07-03 iki 2008-01-01, nuo 2009-02-02 iki 2009-07-01, nuo 2009-12-19 iki 2010-06-01, nuo 2010-12-07 iki 2012-08-01, nuo 2013-04-30 iki 2013-12-13 vengė pareigos pagal 2007-07-03 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo įsakymą išlaikyti savo vaikus: A. P., gim. (duomenys neskelbtini), E. P., gim. (duomenys neskelbtini) bei L. P., gim. (duomenys neskelbtini), mokant D. P. vaikų išlaikymui po 300 litų kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, be to, neteikė jokios kitos materialinės paramos savo vaikams išlaikyti, sąmoningai, būdamas darbingas, niekur nedirbo, darbo neieškojo, nesiregistravo ir darbo biržoje, ir turėdamas kitokias turtines galimybes be pateisinamų priežasčių vengė išlaikyti vaikus. Dėl šių jo veiksmų susidarė 18916,79 Lt išlaikymo įsiskolinimas D. P. ir 24862,50 Lt skola Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str.
P. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis su žmona D. išsituokė 2007 m., santuoka nutrūko dėl to, kad jis dažnai vartojo alkoholį, kartais panaudodavo ir fizinį smurtą. Santuokoje sugyveno tris vaikus: A., E. ir L., kurie po skyrybų liko gyventi su motina. Nurodė, kad jam buvo priteisti alimentai vaikų išlaikymui, kas mėnesį mokant po 300 Lt kiekvienam vaikui. Kol dirbo „Melingos keliai“ kelio darbininku, tai buvo iš atlyginimo išskaičiuojami alimentai – 50 procentų nuo uždarbio. Kai pardavė gyvulius davė D. pinigų. Pripažįsta, kad vaikais nesirūpino taip, kaip turėtų rūpintis tėvas, tačiau jų likimo valiai taip pat nepaliko: 2013 m. prieš Kalėdas buvo susitikęs su vaikais Akropolio prekybos centre, pramogavo, pirko dovanas, davė po 100 Lt kiekvienam, taip pat jiems paskambina, kartais ir pas jį vaikai atvažiuoja į svečius. Buvusi žmona D. su vaikais bendrauti nedraudžia. Gailisi, kad neteikė savo vaikams pilno išlaikymo kaip priklausė. Su vaikais bendrauti nori (b. l. 113-114).
Liudytoja D. P. parodė, kad maždaug prieš 13 metų buvo susituokusi su P. P. ir santuokoje gimė trys vaikai. Santuokoje pragyveno apie 7 metus. Pagrindinė skyrybų priežastis – vyro nuolatinis girtavimas bei kartais naudojamas fizinis smurtas. 2007 m. kai vyko skyrybos, P. P. buvo priteisti alimentai, kas mėnesį mokant po 300 Lt kiekvienam vaikui. Vėliau buvo nustatyta mokėti 50 procentų atlyginimo. Prisimena, kad P. P. kelis kartus yra davęs pinigų. Taip pat nurodo, jog yra gavusi per antstolę pervestus P. P. alimentus, tačiau kiek buvo tokių kartu ir kokiomis sumomis, ji neprisimena. Kreipėsi į Garantinį vaikų išlaikymo fondą, kuris jai mokėjo lėšas vaikams išlaikyti. Kartais sutapdavo alimentų pavedimai iš P. P. bei Garantinio vaikų fondo. Apie tai informuodavo. Prieš Kalėdas buvo atvykęs aplankyti vaikų, pramogavo su jais, pirko dovanėlių. Niekuomet nedraudė jam bendrauti su vaikais, tačiau nurodo, kad jis vaikų prieš mokyklą neapiperka, nesirūpina jais ir neturi tėvystės jausmo. Vaikų pas jį važiuoti neleidžia, kadangi nenori, kad jie matytų girtaujantį tėvą. Buvusiam sutuoktiniui jokių pretenzijų neturi ir iš jo nieko nenori (b. l. 67-68).
Liudytoja A. P. parodė, kad Molėtų r. gyvena jos tėvas P. P., su kuriuo bendrauja kartais telefonu. Prieš Kalėdas kartu su broliais buvo nuvažiavę į Vilnių, į Akropolį, kur kartu su tėvu pramogavo. Tėvas nupirko dovanėlių, davė po 100 Lt. Tėvas domėjosi kaip jai sekasi mokslai, kaip gyvena, kartais pasveikina su gimtadieniu. Su tėčiu bendrauti nelabai nori, kadangi jis dažnai būna neblaivus, kalba nesąmones. Niekada mama jai nėra draudusi bendrauti su tėvu ir nieko apie jį blogo nėra sakiusi. Mano, kad jeigu tėvas būtų tvarkingas ir nevartojantis alkoholio, tai ji galėtų bendrauti su juo. Nejaučia, kad labai trūktų tėvo (b. l. 86-87).
Liudytojai E. P. ir L. P. davė analogiškus parodymus liudytojos A. P. parodymams (b. l. 89-90, 92-93).
Motyvuojamoji dalis
P. P. kaltė be aptartų parodymų įrodyta šiais įrodymais: 2007-07-03 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo įsakymu (b. l. 19), išrašu iš vykdomosios bylos Nr. 126/08 (b. l. 22-50), antstolės pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą (b. l. 8) ir kitais rašytiniais įrodymais (b. l. 1-4, 9-11, 52-53, 56-61, 64-66, 71-84).
Esant šiems duomenims bei įvertinus tai, kad kaltinamasis savo noru išlaikymo, išskyrus pavienį atvejį, neteikė; tiek kiek lėšų vaikų išlaikymui buvo pervedama atskaičiuojant iš kaltinamojo darbo užmokesčio, tai buvo daroma priverstinio vykdymo tvarka; nors dalį laiko P. P. 2013 metais dirbo, kai nebuvo vykdomas priverstinis išieškojimas, jo savo noru ir neteikė; jokių duomenų, kad galimybės įsidarbinti, imtis visų įmanomų pastangų uždirbti vaikams pinigų išlaikymui, P. P. yra apribotos dėl sveikatos ar kitų priežasčių, byloje nėra, todėl darytina išvada, kad P. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 str.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
P. P. neteistas (b. l. 101), baustas administracine tvarka (b. 1. 102-103), priklausomybių kabineto įskaitoje neįregistruotas (b. 1. 107).
P. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 115).
Už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 str., jam prokurorės buvo pasiūlyta skirti viešuosius darbus 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Kaltinamasis su siūloma bausme sutiko (b. l. 119). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į veikos pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, daro išvadą, kad prokurorės pasiūlyta bausmė yra per didelė. P. P. skirtini viešieji darbai 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Pagal LR BK 64¹str., P. P., kaip prisipažinusiam kaltu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, P. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - panaikintinas.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant LR BPK 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas baudžiamuoju įsakymu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
nusprendžia:
P. P. pripažinti kaltu pagal LR BK 164 str. ir skirti jam viešuosius darbus 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Pritaikius LR BK 64¹str. 1 d. paskirtą bausmę jam sumažinti vienu trečdaliu ir galutinai jam skirti viešuosius darbus keturių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
P. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti P. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti Molėtų rajono apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.