- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- 1-1213-1123/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- D. M.
- Advokatai
- Paulius Žukauskas, Laurynas Pakštaitis
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. 2019 m. spalio 13 d., apie 00.20 val., baro „Bardakas“, Vilniaus g. 29, Vilnius, kieme, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, asmeninio konflikto su D. M. metu sudavė kumščiu D. M. 1 (vieną) smūgį į smakro sritį ir nemažiau 5 (penkių) smūgių į kairę veido pusę, po ko, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, D. M. pargriovė ant žemės, vieną kartą spyrė jam į kairės pusės šoną ir sudavė kumščiu ne mažiau nei 5 (penkis) smūgius gulinčiam nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais sukeldami D. M. fizinį skausmą ir padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairiojo užausio srityje, kaklo kairėje, krūtinėje, kairiame šone, kairėje rankoje, dešinėje blauzdoje, kairiame kelyje, odos nubrozdinimo su poodine kraujosruva dešiniame kelyje. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. B. , apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad įvykis buvo 2019 m. spalio mėnesį, buvo šeštadienio vakaras. Nukentėjusįjį pažįsta iš to, kad jie dirbo kartu (duomenys neskelbtini). Tarp jų kiek anksčiau prieš tą vakarą kilo konfliktas susirašinėjant socialinėje programėlėje. Tą vakarą jis mieste sutiko seną pažįstamą I., jo tikslesnių duomenų nežino. Su juo kartu užėjo į barą „Plius Plius Plius“ Gedimino pr., po to nuėjo į Vilniaus g. ir ten esantį „La Birra“ barą. Ten jis pastebėjo už baro sėdintį D. M.. Jie nesitarė su juo susitikti, atsitiktinai susitiko. Jis papasakojo savo draugui I., kad tarp jo ir D. buvo kilęs konfliktas. I. nuėjo į tualetą ir grįždamas iš ten buvo nuėjęs pakalbėti su D., jis I. to daryti neprašė, negirdėjo, apie ką jie kalbėjo, I. grįžus prie jo, apie tai neklausė. Po to jis nuėjo prie D. M. ir pasiūlė pasišnekėti apie jų konfliktą, norėjo viską išsiaiškinti nepiktybiškai, tačiau D. M. nesutiko. Vėliau jis išėjo parūkyti, panašiu metu į lauką išėjo ir D. M., lauke buvo didelis triukšmas, todėl jis pasiūlė nueiti kur ramiau, į „Bardako“ kiemelį. Toje vietoje jie pradėjo kalbėtis, prasidėjo keiksmažodžiai iš D. M. pusės jo atžvilgiu ir jis sudavė D. M. 2 smūgius į smakro sritį bei suėmė už kaklo ir išsakė D. M. savo nuomonę apie jo elgesį. Už kaklo sugriebė gan stipriai, dar pakratė už veido suėmęs, galimai dėl to atsirado mėlynė. Jis prisimena tik 2 smūgius ir griebimą už kaklo, bet jų galėjo būti ir daugiau. Jei nukentėjusysis taip sako, neneigia, kad galėjo taip ir būti. Jis D. M. trenkė į galvos sritį, smakro sritį, kojomis ir keliais jam nesudavė smūgių, gulinčiam nesidavė. Jis greičiausiai buvo susijaudinęs, įpykęs, galėjo tuo metu nesivaldyti, galimai dėl afekto būsenos nepamena suduotų smūgių. Jis visiškai sutinka su kaltinamuoju aktu. Po to jie dar pašnekėjo, kai jis dar laikė už kaklo D. M., pastebėjo, kad atėjo I., jis norėjo suduoti dar, suduoti keliu, bet jis I. sulaikė, kad nedarytų nesąmonių. Jie pabaigė pokalbį ir jis jau ėjo atgal į vidų, kai išgirdo bruzdesį ir pamatė, kad I. grūmėsi su D. M., jį pargriovė. Kol jis priėjo jų išskirti, I. sudavė D. M. kelis smūgius į kūną. Jis juos išskyrė, pasiėmė I. ir jie išėjo. Su I. jie nesitarė dėl savo veiksmų, I. pats atėjo paskui jį, o jis I. veiksmus pastebėjo tik kai jis sudavė pirmus smūgius D. M.. Nežino dėl policijos ir pagalbos kvietimo, nes kai jie išėjo, nukentėjusysis buvo atsisėdęs ant žemės, jo veidas buvo kruvinas. Jis tuo metu negėrė. I. gal buvo kažkiek išgėręs, negali pakomentuoti, kodėl jis taip pasielgė. Savo poelgį vertina blogai, pripažįsta savo kaltę, suvokia, kad sukėlė skausmą, padarė išvadas. Atsiprašo D. M., kad sukėlė jam skausmą, daugiau tai nepasikartos. Pripažino padarytą žalą, ją visą atlygino.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Nukentėjusysis D. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė kad 2019 m. spalio 12 d., apie 22.52 val., su savo draugėmis K. Č. ir U. V. atėjo į barą „La Birra“, Vilniaus g. 29, Vilnius. Po kiek laiko prie jų prisijungė draugė G. D.. Būnant bare šiek tiek išgėrė, žaidė stalo futbolą. Prie jo priėjo vyriškis ir jį stebėjo, kaip jis atrodė dabar neatsimena, neatkreipė į tai dėmesio, jis bandė jį užkalbinti, bet jis labai agresyviai atsakinėjo į visus klausimus, todėl jis nusisuko ir toliau žaidė futbolą. Vėliau prie jo priėjo bendradarbis A. B., kuris paprašė išeiti į kiemą pakalbėti. Nuėjo į kiemą esantį už baro „Bardakas“, Vilniaus g. 22, Vilniuje. Kieme prie jų priėjo tas vyras, kuris buvo priėjęs prie jo bare. To vyro jis nepažįsta, kaip buvo apsirengęs irgi neatsimena. A. B. jam kažką pasakė, neatsimena ką, ir smūgiavo jam kumščiu iš dešinės rankos į kairę smakro pusę. Tada jis jam pasakė, kad nustotų arba iškvies policiją ir tada A. B. jam trenkė su dešinės rankos kumščiu į veido sritį ne mažiau nei du kartus. Po kiekvieno karto A. B. jis įspėjo, kad kvies policiją, tačiau jo įspėjimo A. B. nepaisė ir toliau jam trenkė į veido sritį su dešinės rankos kumščiu ne mažiau nei tris kartus. Tada pasakė jam, kad dabar jau tikrai kvies policiją. Tada jo pažįstamas, priėjęs iš galo, pargriovė jį ant žemės. Kaip pagriovė, neatsimena ir vieną kartą spyrė jam koja į kairės pusės šoną, po ko pradėjo su kumščiu smūgiuoti į įvairias kūno vietas, pagrinde į kairę pusę, į kairę ranką ir į šonkaulių sritį, ne mažiau kaip penkis kartus. Kai jį mušė, jis šaukėsi pagalbos. Mušimo metu A. B. savo draugui sakė, kad baigtų jam smūgiuoti. Nepažįstamas vyriškis atsistojo. A. B., paėmęs nukritusį jo batą, metė jį jam į galvą, tačiau nepateikė. Po ko jie abu išėjo, negali pasakyti, kur. Tada jis paskambino į policiją ir pranešė, kad lauks policijos pareigūnų Islandijos g. ir Vilniaus g. sankryžoje. G. D. nuvežė jį į ligoninę. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 14-16, 20-22, 23-24).
2020 m. vasario 20 d. akistatos protokole užfiksuota, kad į akistatą buvo suvesti įtariamasis A. B. ir pareiškėjas D. M.. Akistatos metu A. B. nurodė, kad jis D. M. trenkė antausį, suėmė už kaklo ir atsisukęs pamatė kaip jo pažįstamas I. bandė D. M. suduoti iš kelio, bet jis I. sulaikė ir pasakė, kad einam. Eidamas išgirdo grumtynes ir atsisukęs pamatė, kaip I., pargriovęs D. M., suduoda jam smūgius su ranka į įvairias kūno vietas, tada pribėgo jų išskirti. D. M. akistatos metu parodė, kad A. B. jam sudavė apie 5-7 smūgius į veido sritį (labiau į smakro), šie smūgiai sukėlė jam fizinį skausmą. I. jį pargriovė ir smūgiavo, negali pasakyti, kiek smūgių ir iš kur, bet pamena, kad vienas buvo į šonkaulius, po ko jis apsivėmė, jam skaudėjo. A. B. metė į jį jo batą, tačiau nepataikė (b. l. 27-30).
Liudytoja G. D., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. spalio 13 d., apie 23 val. ji atvyko į barą „Labirra“ susitikti su savo draugais U., K. ir D.. Tą dieną alkoholinių gėrimų nevartojo, nes vairavo automobilį, o jos draugai šiek tiek išgėrė ir nuėjo žaisti stalo futbolą. Jiems žaidžiant stalo futbolą, prie D. M. priėjo jam nepažįstamas vyriškis, kuris buvo apie 1,90 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, dėvėjo juodą paltą. Priėjęs kažką sakė D. M., tačiau negirdėjo, nes garsiai grojo muzika. Tačiau iš vyriškio kūno kalbos matėsi, kad kalba labai agresyviai, suprato iš vyriškio žvilgsnio ir iš to, kad artinosi prie D. M., o šis traukėsi nuo jo. Po poros minučių minėtas vyriškis išėjo, tačiau, jiems žaidžiant stalo futbolą pastebėjo, kaip tas vyriškis stebi juos. Pabaigę žaisti jie nuėjo į šokių aikštelę, o D. M. liko pasaugoti jų daiktus. Po kiek laiko, išėjus į lauką, sutiko D. M., kuris buvo susilenkęs ir laikė ranka prie krūtinės, drabužiai buvo purvini, ant kaklo kairės pusės matėsi kraujosruva. D. M. pasakė, kad jį sumušė jo bendradarbis. Jisai bandė gintis, tačiau kai atėjo bendradarbio draugas ir jie abu pradėjo jį mušti, jam apsiginti nepavyko. Važiuojant namo, D. M. nusprendė kreiptis į Lazdynų ligoninę. Po įvykio iš D. M. sužinojo, kad konfliktas kilo per socialinį tinklą „Messenger“, kad jo bendradarbis jį pavadino „Duchu“, o D. M. jam atsakė tuo pačiu. Ir iš draugės U. sužinojo, kad D. M. su savo bendradarbiu buvo susitaręs susitikti antradienį ir išsiaiškinti, dėl kilusio konflikto tarp jų, tačiau nesusitiko. Tai susitarė susitikti penktadienį kažkur netoli baro „Labirra“ (b. l. 62-64).
Liudytoja U. V., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. spalio 12 d. tikslaus laiko nepamena, tikriausiai apie 23 val., buvo bare „Labirra“ adresu Vilniaus g. 29, Vilniuje, kartu su savo draugais K., D. ir G.. Jiems bare žaidžiant stalo futbolą prie D. M. priėjo jai nepažįstamas vyriškis, kuris kažką jam sakė, tiksliai negali pasakyti ką, nes pokalbio negirdėjo dėl garsiai grojančios muzikos. Iš jų kūno kalbos nesimatė, kad vyksta kažkoks konfliktas. Po poros minučių minėtas vyriškis išėjo iš jos akiračio. Pažaidę stalo futbolą jie nusprendė eiti į šokių aikštelę pašokti, o D. M. pasiūlė jiems, kad gali pasilikti saugoti jų daiktus. Vėliau ji išėjo į lauką parūkyti ir K. jai pasakė, kad D. M. sumušė ir laukia policijos. Joms atėjus prie D. M., jis pasakė, kad jį sumušė bendradarbis su draugu. D. M. atrodė purvinas, bet neatrodė, kad buvo sumuštas. Kraujosruvų ar paraudimų ant jo kūno ji nematė, todėl mano, kad D. M. šiek tiek perdeda šią situaciją. Bare „Labirra“ ji D. M. bendradarbio nematė. Po įvykio su D. M. nelabai bendravo, žino tik tiek, kad jis švietėsi plaučius gydymo įstaigoje (b. l. 66-68).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2019 m. spalio 13 d., 00.30 val. gautas pranešimas iš D. M., kad jis prieš 10 min. buvo sumuštas prie baro Vilniaus g. 29, Vilniuje. Jį sumušė bendradarbis A. B., kuris po to pabėgo (b. l. 7-9).
2019 m. lapkričio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas, pateiktas bendrojo pagalbos centro, darytas 2019 m. spalio 13 d., 00.26 val., kuriame D. M. pranešė, kad prie baro „Labirra“ buvo sumuštas bendradarbio A. B. ir kad jam skauda blužnį (b. l. 72-74).
2019 m. spalio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – kiemas, esantis Vilniaus g. 22, Vilnius. Įvykio vieta nefilmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 11-12).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos J. P. 2020 m. vasario 6 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminiame tyrime nenustatyto asmens užfiksuota, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą buvo imtasi visų veiksmų bandant nustatyti asmenį vardu I.. Įtariamasis A. B. nurodė, kad šio asmens duomenų nežino, žino tik jo vardą. Taip pat buvo apklausti visi liudytojai, kurie nurodė, kad šio asmens nepažįsta ir jį matė pirmą kartą. Todėl nustatyti asmens vardu I. tapatybės nepavyko (b. l. 77).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadose Nr. G 3713/2019 (01 ir Nr. pG382/2020 (01) nurodyta, kad D. M. padaryta poodinės kraujosruvos kairio užausio srityje, kaklo kairėje, krūtinėje, kairiame šone, kairėje rankoje, dešinėje blauzdoje, kairiame kelyje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešiniame kelyje, kietu buku daiktu, mažiausiai dešimčia trauminių poveikių. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti 4-9 paras iki apžiūros (apžiūra 2019 m. spalio 18 d.). Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima apie įrankio formą, dydį, neužfiksuota (b. l. 38-39, 52-53).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. savo kaltę pripažino pilnai, nurodė sutinkantis su kaltinamajame akte nurodytomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, jas patvirtino savo parodymais. Nors kaltinamasis nurodė, kad prisimena tik kaip nukentėjusįjį suėmė už kaklo ir jam sudavė du smūgius į galvos, tačiau neginčija, kad smūgių galėjo suduoti ir daugiau, galimai jų neprisiminė, nes įvykio metu buvo įpykęs ir susijaudinęs. Kaltinamasis taip pat patvirtino aplinkybę, kad nusikalstamos veikos padarymo metu su juo buvo jo pažįstamas vardu I., kitų jo duomenų nežino, ir jam jau nueinant nuo nukentėjusiojo D. M., pamatė, kad I. grūmėsi su nukentėjusiuoju, jį pargriovė ir sudavė kelis smūgius į kūną, po ko jis juos išskyrė. Tai, kad kaltinamasis A. B. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys ir ankščiau aptarti įrodymai: nukentėjusiojo D. M., liudytojų G. D. ir U. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, akistatos protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklė, įvykio vietos bei garso įrašo apžiūros protokolai, bei specialisto išvados, kuriose nurodyta, kad nukentėjusiajam padarytos poodinės kraujosruvos kairio užausio srityje, kaklo kairėje, krūtinėje, kairiame šone, kairėje rankoje, dešinėje blauzdoje, kairiame kelyje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešiniame kelyje, kietu buku daiktu, mažiausiai dešimčia trauminių poveikių, sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Iš 2020 m. vasario 6 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti asmens, vardu I., kuris kartu su A. B. padarė nusikalstamą veiką, tapatybės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis A. B. 2019 m. spalio 13 d., apie 00.20 val., baro „Bardakas“, Vilniaus g. 29, Vilnius, kieme, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, asmeninio konflikto su D. M. metu sudavė kumščiu D. M. vieną smūgį į smakro sritį ir nemažiau penkių smūgių į kairę veido pusę, po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo D. M. pargriovė ant žemės, vieną kartą spyrė jam į kairės pusės šoną ir sudavė kumščiu ne mažiau nei 5 (penkis) smūgius gulinčiam nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais sukeldami D. M. fizinį skausmą ir padarydami jam poodines kraujosruvas kairiojo užausio srityje, kaklo kairėje, krūtinėje, kairiame šone, kairėje rankoje, dešinėje blauzdoje, kairiame kelyje bei odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešiniame kelyje, vertintinus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokie A. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju
A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nukentėjusysis D. M. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo A. B. priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2020 m. rugpjūčio 20 d. buvo surašyta kaltinamojo A. B. ir nukentėjusiojo D. M. taikos sutartis dėl žalos atlyginimo, kurioje A. B. pripažįsta padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai atsiprašo D. M., o D. M. priima atsiprašymą ir atleidžia A. B.. A. B. įsipareigojo nukentėjusiajam D. M. nedelsiant sumokėti 2100 Eur žalos atlyginimą, nurodant, kad ši suma apima visus D. M. turėtus nuostolius, išlaidas, turtinę ir neturtinę žalą ar galinčius atsirasti ateityje nuostolius, kiek tai susiję su jam padarytu sveikatos sutrikdymu ar turto sugadinimu. Šia taikos šalimi šalys susitaiko ir yra išsprendžiami visi ginčai tarp šalių dėl tarpusavio turtinių ar neturtinių įsipareigojimų, kurie yra kilę iš A. B. atliktų nusikalstamų veiksmų. D. M. sutinka ir pažymi, kad jis susitaiko su A. B. ir neturi jam jokių pretenzijų. Prie sutarties pridėtas 2020 m. rugpjūčio 20 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymas bei išrašas iš elektroninės mokėtojo bankininkystės, kuris patvirtina, kad A. B. visiškai atlygino D. M. padarytą 2100 Eur dydžio žalą. 2020 m. rugpjūčio 21 d. prašymu kaltinamasis A. B. prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius ir nutraukti baudžiamąją bylą jo atžvilgiu. Nurodė, kad nukentėjusiajam atlygino visą padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiprašo jo dėl patirtų nepatogumų, padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio. Jis nėra blogos reputacijos, dirba, sportuoja, nevartoja alkoholio, todėl jo vertinimu teismas turi pagrindo manyti, kad jis ateityje nenusikals ir laikysis įstatymų. Nukentėjusysis D. M. 2020 m. rugpjūčio 21 d. prašymu dėl baudžiamosios bylos nutraukimo susitaikius patvirtino, kad A. B. jam atlygino visą nusikalstama veika padarytą žalą, jo atsiprašė ir jis kaltinamajam visiškai atleido. Mano, jog A. B. padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir tai jam bus gera pamoka ateičiai. Prašo teismo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius ir nutraukti baudžiamąją bylą A. B. atžvilgiu.
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
A. B. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino jam inkriminuojamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei dar kartą atsiprašė nukentėjusiojo D. M.. Teismui, tiesiogiai išklausius kaltinamojo ir nukentėjusiojo atstovo pozicijas, ir įvertinusiam byloje pateiktos taikos sutarties turinį, nekyla abejonių, kad kaltinamasis A. B. susitaikė su nukentėjusiuoju D. M.. Nukentėjusysis tiek taikos sutartyje, tiek 2020 m. rugpjūčio 21 d. prašyme teismui nurodė, kad kaltinamasis jam atlygino visą nusikalstama veika padarytą žalą, jo atsiprašė ir jis kaltinamajam atleido. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis A. B. yra neteistas administracine tvarka baustas praeityje iš viso tris kartus, nusižengimai nešiurkštūs, paskirtos baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturintis, dirbantis. Atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad A. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Esant nustatytoms visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, teismas daro išvadą, kad tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.
Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų
Nukentėjusysis D. M. byloje pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo A. B. priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2020 m. rugpjūčio 20 d. taikos sutartyje dėl žalos atlyginimo tarp kaltinamojo A. B. ir nukentėjusiojo D. M., be kita ko, nurodyta, kad A. B. įsipareigojo nukentėjusiajam D. M. nedelsiant sumokėti 2100 Eur žalos atlyginimą, nurodant, kad ši suma apima visus D. M. turėtus nuostolius, išlaidas, turtinę ir neturtinę žalą ar galinčius atsirasti ateityje nuostolius, kiek tai susiję su jam padarytu sveikatos sutrikdymu ar turto sugadinimu. Šia taikos šalimi šalys susitaiko ir yra išsprendžiami visi ginčai tarp šalių dėl tarpusavio turtinių ar neturtinių įsipareigojimų, kurie yra kilę iš A. B. atliktų nusikalstamų veiksmų. D. M. sutinka ir pažymi, kad jis susitaiko su A. B. ir neturi jam jokių pretenzijų. Prie sutarties pridėtas 2020 m. rugpjūčio 20 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymas bei išrašas iš elektroninės mokėtojo bankininkystės, kuris patvirtina, kad A. B. atlygino nukentėjusiajam padarytą 2100 Eur dydžio žalą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas patvirtina kaltinamojo A. B. ir nukentėjusiojo D. M. sudarytą 2020 m. rugpjūčio 20 d. taikos sutartį joje nurodytomis sąlygomis ir laiko, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys yra atlygintas, todėl procesas dėl D. M. civilinio ieškinio dėl 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų ) neturtinės žalos atlyginimo iš A. B.nutrauktinas.
Kaltinamajam A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.
Byloje esantis kompaktinis diskas su bylai reikšmingais duomenimis (prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio) paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju D. M. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis), ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Patvirtinti A. B. ir D. M. sudarytą taikos sutartį Dėl žalos atlyginimo joje nurodytomis sąlygomis ir procesą dėl D. M. civilinio ieškinio dėl 2000 Eur (dviejų tūkstančių šimto eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš A. B.nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.
Kompaktinį diską su bylai reikšmingais duomenimis palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 dalis).
Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.