- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2010-04-23
- Bylos Nr.
- N-63-523-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarties M. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos Vaidotų policijos nuovados įgaliotas pareigūnas 2008 m. rugsėjo 18 d. surašė M. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2008 m. rugpjūčio 6 d., atvykęs į Vaidotų policijos nuovadą administracinio teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, nepateikė duomenų apie asmenį, kuris 2008 m. birželio 20 d., apie 21.00 val., ir 2008 m. birželio 21 d., apie 08.20 val., Baltojoje Vokėje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį automobilį „Audi 80“, (duomenys neskelbtini) važiavo per žalią veją, gėles bei pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 130 punkto reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog tokia veika M. T. pažeidė KET 32.1 punkto reikalavimus bei padarė pažeidimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 133¹ straipsnio 1 dalyje.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. gruodžio 30 d. priėmė nutarimą, kuriuo M. T. už pažeidimo, numatyto ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 400 litų bauda.
II.
M. T. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti. Nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo byla buvo sufabrikuota Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūno – tyrėjo V. D., kuris gynė savo pažįstamo J. V. interesus. Pažymėjo, kad 2008 m. birželio mėnesį įvyko konfliktas tarp J. V. ir (duomenys neskelbtini) gyventojų dėl pastarojo neteisėtų veiksmų, t. y. išrauto šalia namo ant kelio stovinčio suoliuko ir šioje vietoje neteisėtai pasodintų krūminių gėlių. Teigia, jog jis perspėjo J. V. dėl netinkamų veiksmų, tačiau šis atsakęs, jog jo draugai policijos pareigūnai parodys, kur jo vieta. Nurodo, jog tokiais pasakymais netikėjo, kol nebuvo iškviestas į Vaidotų policijos nuovadą paaiškinti, kas 2008 m. birželio 20 - 21 dienomis jo automobiliu suvažinėjo gėles. Teigia, jog jis to nedaręs, o ką veikęs tomis dienomis neprisiminė, nes buvo pareigūno iškviestas tik buvo po dviejų mėnesių nuo įvykio. Nurodo, jog tos pačios dienos vakare atvykusiam V. D. jis nurodė, jog laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 20 d. iki birželio 24 d. jis su šeima šventė Jonines bei žmonos gimtadienį pas savo tėvus Dieveniškių kaime. Teigia, jog jam neaišku, kokį šiuo atveju pažeidimą norėjo atskleisti policijos pareigūnas V. D., nes važinėjimo automobiliu vieta, kurią nurodė savo pareiškime H. V. ir jos draugė, negali būti laikoma žalia veja arba kitokia uždrausta automobilių stovėjimo vieta. Pažymi, kad skundžiamame nutarime nurodytas ne jo automobilio valstybinis numeris. Taip pat teigia, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas nepranešus jo atstovui – advokatui D. Ž. - apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, taip atimant jam teisę tinkamai apginti savo interesus, be to, nebuvo iškviesti ir apklausti visi liudytojai, kuriems buvo žinomos reikšmingos šiai bylai aplinkybės.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 2 d. nutartimi M. T. skundą atmetė konstatavęs, jog šis pažeidė KET 32.1 punkto reikalavimus, veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį ir pagrįstai skirta nuobauda. Teismas nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad neaišku, kokį pažeidimą buvo siekiama atskleisti, tačiau kaip nustatyta byloje, Vaidotų policijos nuovadoje gautas H. V., V. P. ir J. V. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad daugiabučio namo kieme buvo niokojamas gėlynas. Iš byloje pateikto pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant pateikto skundo tyrimą, buvo nuvykta ir apžiūrėta įvykio vieta ir nustatyta, kad priešais (duomenys neskelbtini) yra iki 4 m pločio kelias, o už jo, priešais įėjimą į (duomenys neskelbtini), iš abiejų jo pusių, išilgai keliui, yra želdinys, kurį sudaro veja, gėlynai ir medžiai, veja yra visoje želdinio teritorijoje, o gėlynas auga prie kelio krašto, išilgai jam, bet ne kelio važiuojamoje dalyje ir yra apie 4 m ilgio. Taigi matyti, kad buvo siekiama nustatyti, ar nebuvo pažeistas KET 130 p. reikalavimas, draudžiantis važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų taku arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai. Teismas pabrėžė, jog tai, kad joks asmuo už minėtą pažeidimą nebuvo nubaustas, nereiškia, kad minėto pažeidimo padarymas apskritai negalėjo būti tiriamas.
Teismas konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nenuoseklumas savo paaiškinime pateiktame byloje ir vėliau teismui pateiktuose paaiškinimuose, pareiškėjo žmonos O. T. paaiškinimas, byloje esantys ir aptarti kitų asmenų paaiškinimai, leidžia daryti išvadą, kad M. T. vengė atskleisti, koks asmuo 2008 m. birželio 20 d. ir birželio 21 d. vairavo jam priklausantį automobilį „AUDI 80“,(duomenys neskelbtini), todėl jam pagrįstai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nėra duomenų, kad M. T. minėtu laikotarpiu buvo praradęs transporto priemonę.
Dėl M. T. skundo teiginių, jog skundžiamame nutarime nurodytas ne jam priklausančio automobilio valstybinis numeris, o nutarimas priimtas neapklausus visų liudytojų ir nepranešus apie bylos nagrinėjimą jo atstovui, teismas nurodė, jog skundžiamame nutarime nurodytas būtent administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamo automobilio „AUDI 80“ valstybinis numeris, o policijos pareigūnai neturi pareigos informuoti apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo. Teismas taip pat pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.29-03 konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios gali būti padarytos, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. M. T. teikė prašymą apklausti liudytojus D. J., G. Š. ir R. B., kuris buvo tenkintas, todėl laikytina, kad visi galimi administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui suteiktų teisių pažeidimai pašalinti, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
IV.
M. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Institucijos priimtą nutarimą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai, neobjektyviai ir netinkamai išanalizavo ir įvertino visas faktines bylos aplinkybes bei padarė klaidingas išvadas. Pabrėžia, jog iškviestas į Vaidotų policijos nuovadą negalėjo prisiminti, kur buvo ir ką veikė prieš du mėnesius, tačiau pareigūnui V. D. dar tą pačią dieną pasakė, kad jo klaustu laikotarpiu buvęs pas tėvus, kur šventė Jonines bei žmonos gimtadienį, jo automobilis visada buvo su juo, niekas juo negalėjo važinėti. Pažymi, jog teismas iškraipė ir netinkamai įvertino liudytojų O. T., P. T., J. A., D. J. ir G. Š. parodymus. Nurodo, jo teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo nedalyvaujant Institucijos atstovui, be to, nepagrįstai H. V. byloje laikė nukentėjusiąja.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jo netenkinti palaikydama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 133¹ straipsnio 1 dalis (teisės akto redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) numatė, jog administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme neatlikimas. Tuo metu galiojusio Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 20 straipsnio 2 dalis įtvirtino, jog „policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), nepateikęs šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ATPK nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jei jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.“
Iš administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto apeliantui administracinio kaltinimo matyti, jog būtent dėl Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos neatlikimo šis patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Analizuojant Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą, teisėjų kolegija sprendžia, jog ji kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t. y. jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Atsižvelgiant į paminėtas sąlygas, transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti aiškiai pasakyta, dėl kokio konkrečiu laiku vykusio daugiau ar mažiau akivaizdaus pažeidimo policijos pareigūnui reikia prašomų duomenų, taip pat turi būti pateikti bent minimaliai tiriamą pažeidimą patvirtinantys įrodymai (pvz. aiškinantis greičio viršijimą užfiksuotą stacionariu matavimo prietaisu – transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti pateikta automobilio nuotrauka su kelio atkarpoje galiojusiais kelio ženklais, aiškinantis važinėjimąsi veja – atitinkamas pareiškimas ar pranešimas apie pažeidimą ir pan.).
Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantui buvo tinkamai atskleista, kokio pažeidimo išaiškinimo tikslu jo prašoma pateikti duomenis, ir pastarasis nurodė, kad jam priklausančiu automobiliu naudojasi tik jis, o atsakyti, kur jis buvo ir ką veikė 2008 m. birželio 20 – 21 d. negali, nes neatsimena, todėl ir negali atsakyti, ar jis 2008 m. birželio 20 d., apie 21.00 val., ir 2008 m. birželio 21 d., apie 08.20 val., Baltojoje Vokėje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį važinėjo per žalią veją bei gėlyną (b. l. 33). Iš čia matyti, jog pareiga nurodyti pareigūnui duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, buvo tinkamai įvykdyta, t. y. M. T. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog transporto priemone naudojasi ir minėtu laiku naudojosi tik jis pats, o pareigos įvardinti, kas jam priklausančiu automobiliu įvykdė konkretų pažeidimą Įstatymas jam neįtvirtina. Spręsti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas ir kas kaltas jo padarymu bei rinkti atitinkamus įrodymus yra įgalioti organai (pareigūnai), nagrinėjantys administracinio teisės pažeidimo bylą (ATPK 256 str. 3 d., 284 str. 1 d.), bet ne asmuo, kurio transporto priemone toks pažeidimas galimai padarytas.
Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Įstatymas taip pat nenumato laiko tarpo, per kurį asmuo turi įvykdyti policijos pareigūno reikalavimą, įtvirtintą Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje. Įvertinus šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes (apelianto 2008 m. rugpjūčio 6 d. prašyta nurodyti duomenis apie asmenį, kuris valdė ar naudojosi jo transporto priemone beveik prieš du mėnesius), teisėjų kolegija sprendžia, jog dar tos pačios dienos vakare, t. y. 2008 m. rugpjūčio 6 d., informacijos pareigūnui pateikimas, jog 2008 m. birželio 20 - 21 dienomis transporto priemonę savo žinioje turėjo pats M. T. ir per jokią veją jis nevažinėjo, nes buvo išvykęs iš Baltosios Vokės, privalėjo būti pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, įvertintas. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog toks M. T. pripažinimas (kad 2008 m. birželio 20 - 21 dienomis tik jis pats naudojosi savo automobiliu) ir kaltės dėl važinėjimosi veja, gėlynais neigimas, negali būti traktuojamas kaip pareigos, įtvirtintos Įstatyme, pažeidimas, nes, kaip jau buvo nustatyta, Įstatymo pareigą jis atliko, o savo kaltės neigimas – įstatymo leidžiama gynybos priemonė, kurios įgyvendinimą garantuoja ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalis, įtvirtinanti draudimą versti duoti parodymus prieš save.
Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, jog teismas pripažino M. T. pažeidus KET 32.1 punkto reikalavimus, be to, iš esmės nagrinėjo tai, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje M. T. galėjo važinėti veja, ar ne, nors ginčijamo pažeidimo padarymo metu, t. y. 2008 m. rugpjūčio 6 d., KET 32.1 punkto apskritai nebuvo (analogiška Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytai pareigai nuostata KET įsigaliojo nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.), o M. T. pareikšto administracinio kaltinimo ribose turėjo būti tirta tik tai, ar šis atliko Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą, ar ne.
Pastebėtina, jog ATPK 273 straipsnio 1 dalis apibrėžia nukentėjusįjį kaip asmenį, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Šiuo atveju M. T. inkriminuotu pažeidimu - pareigos, nustatytos Įstatyme neatlikimas – jokia žala H. V. nepadaryta. Todėl atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog byloje nukentėjusiąja H. V. laikyta nepagrįstai.
Remiantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimas naikintini, o administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama nesant M. T. veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Likusių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nenagrinėja ir dėl jų nepasisako, nes jie nagrinėjamai bylai nebeaktualūs.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. T. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos M. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 133¹ straipsnio 1 dalį, teiseną nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.