Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. M. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. bausmę atlieka pagal 2015 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria subendrintos bausmės, paskirtos 2014 m. rugsėjo 10 d., 2015 m. rugsėjo 12 d., 2015 m. kovo 18 d. nuosprendžiais ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Bausmės pradžia – 2014 m. gegužės 16 d., bausmės pabaiga – 2019 m. kovo 16 d.Komisijos 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam M. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Marijampolės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą dėl komisijos nutarimo, 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi jį atmetė. Nutartyje konstatuota, kad komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas, o išvada, kad šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą nėra pagrindo – teisinga.Nuteistasis M. M. skunde prašo pakeisti ir (ar) panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį, kuri būtų palankesnė. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas kaip ir priekaištauja jam dėl to, kad negali paaiškinti, kokios priežastys lėmė nusikalstamo elgesio rizikos balo padidėjimą, tačiau išsiaiškinti šias priežastis yra teismo pareiga. M. M. manymu, pataisos namų administracija nusikalstamo elgesio rizikos balą padidino dėl to, kad jis pateikė prašymą iš vienos darbo vietos perkelti į kitą ir buvo perkeltas. Nuteistojo teigimu, prokuroro atsiliepime nurodomi tikrovės neatitinkantys teiginiai, kad jis praeityje yra naudojęs smurtą. Smurto jis niekada nėra naudojęs, yra tik nepaklusęs teisėtiems pareigūnų reikalavimams ir tai buvo traktuota, kaip smurtas. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad pagal BVK 3 straipsnio 3 dalį, įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas. Šiuo atveju BVK 8 straipsnio 1 dalis prieštarauja BVK 157 straipsniui. Apylinkės teismui turėtų būti žinoma, kad tai kolizijos atvejis, o tokie atvejai sprendžiami keliomis taisyklėmis: taikant vėliausiai priimtą įstatymą arba numatant švelnesnę nuteistojo padėtį. M. M. pažymi, kad teistumas yra įstatymo nustatytas statusas, jog pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą preziumuojama, jog asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas nuteistųjų teises ir socialines garantijas, todėl pagal BVK bei kitus įstatymus nuteistųjų teisėtai įgyta teisė į tam tikras lengvatų garantijas negali būti ribojama. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad lygtinio paleidimo taikymo klausimais Lietuva yra gerokai atsilikusi nuo Europos Sąjungos valstybių teisminės praktikos. Lygtinis paleidimas nereiškia visiško atleidimo nuo bausmės. Lygtinai paleistam asmeniui taikomi apribojimai ir draudimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus. Nuteistieji teisę į lygtinį paleidimą įgyja atlikę BVK numatytą bausmės dalį ir visos spekuliacijos šiuo klausimu prieštarauja įstatymu nustatytai tvarkai. M. M. pažymi, kad išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą, pataisos namuose skatintas, dirba, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras N. Brundza prašo nuteistojo M. M. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį. Nuteistojo M. M. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Remiantis bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga –manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (66 balai pagal OASys), nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis pataisos namuose dirba, mokėsi ir įgijo kvalifikaciją, skatintas du kartus, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Minėtos aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Byloje esanti socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistajam, bausmę atliekančiam nuo 2014 m. vidurio ir dalyvaujančiam socialinės reabilitacijos programose, vis dar išlieka nustatytas kriminogeninis veiksnys, susijęs su netinkamu gyvenimo būdo pasirinkimu, praeities mąstymo ir elgesio problemomis. Nuteistasis bando savo nusikalstamą elgesį pateisinti teigdamas, kad jo veiksmai yra tik reakcija į aplinkos stimuliaciją. Nuteistajam sunkiai sekasi suprasti poreikį turėti bendras, visų priimtinas vertybes, jis nesugeba atpažinti visų teisei priešingą elgesį įtakojančių veiksnių, priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo, kartoja tas pačias klaidas. Visos šios aplinkybės, kartu įvertinant ir ankstesnių teistumų skaičių, nesudaro pagrindo tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio lygtinio paleidimo metu.Pagrindo manyti, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui ir tikėtis, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals neduoda ir socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotas nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimas. Nuteistojo M. M. nusikalstamo elgesio rizika nuo 36 balų padidėjo iki 66 balų ir toks pokytis laikytinas pakankamai žymiu. 30 balų yra kintantys, todėl nuteistasis, nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, šią riziką gali mažinti iki minimalios. Nuteistasis M. M. skunde teigia, kad nusikalstamo elgesio rizikos didėjimą nulėmė jo perkėlimas iš vienos darbo vietos į kitą, tačiau tokie teiginiai, kolegijos manymu, yra nepagrįsti. Socialinio tyrimo išvados yra rengiamos pagal patvirtintą metodiką ir šiuo atveju tvirtinti, kad metodika nebuvo vadovaujamasi, objektyvių duomenų nėra. Kolegija neturi pagrindo abejoti nei socialinio tyrimo išvadoje nustatytų aplinkybių ir užfiksuotų duomenų objektyvumu, nei ją rengusių specialistų kompetencija.Atsakant į nuteistojo skundo teiginius dėl BVK 8 ir 157 straipsnių kolizijos pažymima, kad kolizija tai situacija, kai tuos pačius visuomeninius santykius reguliuoja viena kitai prieštaraujančios teisės normos. Šiuo atveju apygardos teismas neįžvelgia kolizijos tarp minėtų normų. BVK 8 straipsnis apibrėžia bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principą, o BVK 157 straipsnis – lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas. Atsižvelgiant į tai, šie skundo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti. Taip pat pažymima, kad BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės dalies atlikimas nėra absoliutus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, o tik formalus pagrindas svarstyti šį klausimą, t. y. asmuo įgyja teisę į lygtinį paleidimą, kaip ir nurodo nuteistasis, tačiau ne absoliučią garantiją, kad bus paleistas lygtinai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas nuteistojo M. M. skundą išnagrinėjo laikydamasis įstatymo reikalavimų, atsakė į visus esminius skundo argumentus, pateikė motyvuotas išvadas kodėl mano, kad komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl nutartis paliekama galioti o nuteistojo skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. M. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.