Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, kaltinamajam J. K., jo gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, laiduotojui S. K., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) studentas, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K., 2017-01-28, apie 2.30 val., Kaune, ties K. Petrausko g. 44, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,98 promilių etilo alkoholio kraujyje).

Išvada dėl J. K. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Iš 2017-01-28 Kauno apskrities VPK KP NVRS tyrėjo S. V. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nustatyta, kad 2017-01-28, apie 2.03 val., adresu K. Petrausko g. 44, Kaunas, automobilio „Saab 95“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui J. K., gim. (duomenys neskelbtini), Kauno AVPK PR 3 kuopos 2 būrio vyriausieji patruliai L. Č. ir A. S. alkotesteriu „Alcotesl 6810“, Nr. ARFM-0358, patikros Nr. 0468141, nustatė 1,84 prom. vidutinį neblaivumo (girtumo) laipsnį. J. K. pristatytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą, adresu Giedraičių g. 8, Kaunas, kur jam alkotesteriu nustatytas 1,94 prom. vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis, po 20 minučių toje pačioje įstaigoje piliečiui pakartotinai tikrinantis blaivumą nustatytas 2,17 prom. vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis. Šio piliečio sutikimu, alkoholio kiekio kraujyje nustatymui paimtas kraujo mėginys. Automobilis „Saab 95“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakvitavimu perduotas vairuotojo draugui L. M., gim. (duomenys neskelbtini), J. K. nesulaikytas (b. l. 5).

Iš 2017-01-28 apžiūros protokolo matyti, kad nuo 3.30 val. iki 4.10 val., įvykio vietoje, šalie K. Petrausko g. 44, Kaunas, esančio pastato, apžiūrėtas automobilis „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio salone, ant galinės sėdynės rastas 0,5 litro tapos stiklinis butelis pilnas skaidraus skysčio. Ant butelio parašyta „Vilnius Gin“, šalia guli gaiviojo gėrimo butelis (b. l. 6 – 10).

Iš 2017-01-28 Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiųjų patrulių A. S. bei L. Č. tarnybinių pranešimų nustatyta, kad 2017-01-28 jie patruliavo radijo šaukimu 451, apie 2.30 val., K. Petrausko g. buvo pastebėtas automobilis „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įtartinai manevravo, mėtėsi po kelią. Tarnybiniu automobiliu „DACIA DOKKER“ v.n. (duomenys neskelbtini) įjungus šviesos ir garso signalus buvo sustabdytas minėtas automobilis K. Petrausko - Vydūno al. sankryžoje. Priėjus prie automobilio vairuotojo nuo jo sklido alkoholio kvapas. Automobilį vairavo J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Patikimus vairuotoją alkotesteriu „ALCOTEST 6810“. Nr. ARFM 0358, jam buvo nustatytas vidutinis 1,84 promilės girtumas. Apie įvykį informuotas Kauno AVPK, į įvykio vietą iškviesta NVRS grupė. Pilietis buvo pristatytas 3.15 vai. į Kauno priklausomybės ligų centrą. Ten buvo paimtas kraujas tyrimams atlikti. Taip pat patikrintas blaivumas, 3.15 val. nustatytas 1,94 promilės girtumas, 03.55 val., nustatytas 2,17 promilės. Pilietis pristatytas į NVRS (b. l. 18, 19).

Iš 2017-01-28 pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2081, matyti, kad 2017-01-28, 2.51 val. J. K. nustatytas 1,84 promilių girtumas (b. l. 20).

Iš 2017-01-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 960/2017(01), matyti, kad J. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,98 promilės etilo alkoholio (b. l. 26).

Iš 2017-01-28 pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo nustatyta, kad J. K. buvo nušalintas nuo transporto priemonės „SAAB 9-5“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimo, automobilis perduotas L. M. (b. l. 27 – 28).

Iš 2017-01-30 Informacinės pažymos apie kelių transporto priemonę matyti, kad keleivinis automobilis „SAAB 9-5“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso S. K., gim. 1972 m. (b. l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas J. K. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad J. K. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims) tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. J. K. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 str. 7 d.

J. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. K. bei liudytoju apklaustas S. K. pateikė žodinius prašymus atleisti J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato, pateikė S. K. charakterizuojančius dokumentus.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Prokuroras neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir dėl sunkios laiduotojos materialinės padėties neprašo, kad būtų taikomas užstatas. Kaltinamojo gynėjas palaikė pateiktą prašymą.

Laiduotojas S. K. sutinka laiduoti už kaltinamąjį J. K., nurodė, kad yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, yra kaltinamojo tėvas, jį augina nuo vaikystės, gyvena kartu ir artimai bendrauja, gerai sutaria, po įvykio su kaltinamuoju kalbėjosi, jis labai gailisi dėl savo poelgio, supranta savo padarytą žalą visuomenei ir šeimai, žada daugiau tokių klaidų nedaryti. Tikina galintis daryti teigiamą įtaką sūnui.

Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamasis J. K. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jokia žala nepadaryta, jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra jauno amžiaus (21 m.), laiduotojas S. K. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis J. K. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį perduodant jį pagal laidavimą S. K. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad galima pasitikėti S. K. kaip laiduotoju, nes jis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, yra kaltinamojo tėvas. Teismas netikėti juo neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad jis objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir J. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatytinas 1 (vienerių) merų laidavimo terminas, be užstato. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

BK 67 str. įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu subausime. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis naudojosi specialia teise – vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio (1,98 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam J. K. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 2 metų terminą.

Teismo posėdžio metu prokuroras neprašė teismo taikyti BK 72 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuoti transporto priemonę, kurią vairavo kaltinamasis J. K., t.y. automobilį „SAAB 9-5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Tokio klausimo sprendimas teismo nuomone netikslingas, kadangi pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Ir nors turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai) (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-130-699/2015). Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso 422 str., numatančio atsakomybę dėl transporto priemonių vairavimo, kai tai daro neblaivūs vairuotojai (ne daugiau negu 1,5 promilės) sankcijoje nenumatytas transporto priemonės konfiskavimas, o jį privaloma skirti tik kai šis pažeidimas padaromas pakartotinai (ANK 427 str. 3d.). Iš esmės analogiškas reglamentavimas buvo įtvirtintas ir iki 2017-01-01 galiojusiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse, kurio 126 str. 4 d., kuri tuo metu numatė atsakomybę dėl transporto priemonių vairavimo, kai tai daro neblaivūs vairuotojai (tame tarpe daugiau negu 2,5 promilės), kur transporto priemonės konfiskavimas už šį pažeidimą nebuvo numatytas ir buvo galimas tik kai toks pažeidimas padarytas pakartotinai (ATPK 130² str.). Nors administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų pavojingumas yra nevienodas ir nuo 2017-01-01 kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.), baudžiamoji atsakomybė taikoma kaip kraštutinė ultima ratio priemonė, tačiau tai nėra pagrindas iš esmės keisti BK 72 str. taikymo praktikos, kai nėra nusikaltimų sistemiškumo (kartotinumo) ir nenustatyta kitų reikšmingų aplinkybių. Todėl šiuo konkrečiu atveju turtas, t.y. transporto priemonė, nekonfiskuojama.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju J. K. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos dydį artimą vidurkiui.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Automobilis „SAAB 9-5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis S. K., paliktinas jo nuosavybėje.

J. K. vairuotojo pažymėjimai Nr. 00616099, bei Nr. 00080385 (negaliojantis), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini VĮ Regitra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BK 40 str., BPK 297 str., 298 str., 304 – 305 str., 307 str., 313 str.,

nusprendžia:

J. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo S. K. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams; 12 (dvylikos) MGL, t.y. 451,92 (keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro ir devyniasdešimt dviejų centų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam buvo paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė vardą, pavardę ir asmens kodą, turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas).

Išaiškinti J. K., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – J. K. vairuotojo pažymėjimus Nr. (duomenys neskelbtini), bei Nr. (duomenys neskelbtini) (negaliojantis), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ Regitra.

Automobilį „SAAB 9-5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį S. K., palikti jo nuosavybėje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.