- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-05
- Bylos Nr.
- e2S-135-796/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Pareiškėjas
- G. V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- I. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. V. M. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo I. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 17 d. sprendimu pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2‑15204‑1040/2021, patvirtintos pareiškėjų G. V. M. ir I. M. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, be kita ko, dėl G. V. M. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. M. ir nepilnamete dukra E. M. tvarkos.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja G. V. M. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo patvirtintos sutarties 4 punkto nevykdymo, motyvuodama tuo, kad suinteresuotas asmuo I. M. pažeidinėja teismo patvirtintą motinos bendravimo su vaikais tvarką, t. y. piktybiškai neduoda matytis su vaikais E. ir A. M. – dukters ji nematė nė karto, o su sūnum šiais metais bendravo tik po valandą, vietoj dviejų, ir iš viso tris kartus. I. M. motinos nesimatymą su vaikais motyvuoja tuo, kad vaikai yra užimti, serga arba neturi nuotaikos matytis. Be to, į pasimatymą ateina I. M. sugyventinė, kuri provokuoja konfliktus prie vaikų.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo I. M. atsiliepime su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad dukra jau daugiau nei dvejus metus kategoriškai atsisako susitikti su motina. Sūnus nori bendrauti tik kartu su suinteresuotu asmeniu ir su jo žmona, kuri jam yra artima, o priverstiniai susitikimai be jos jam sukeltų didelį stresą ir psichologinę traumą. Tėvo pareiga yra saugoti vaikus nuo žalos, todėl negali versti jų daryti to, kas jiems kelia nesaugumo jausmą. Per susitikimus su vaikais pareiškėja ne kartą elgėsi netinkamai: ji nuolat rūko vaikų akivaizdoje, yra atvykusi į susitikimą neblaivi, uždavinėja netinkamus klausimus, pvz., klausia, kaip sekasi darželyje, nors sūnus jau lanko mokyklą, arba ką atnešti dovanų, nors jų niekada neneša. Toks elgesys rodo, kad pareiškėja nesidomi realia vaikų kasdienybe ir jų poreikiais. Po įvykio, kai pareiškėja atvyko neblaivi, suinteresuotas asmuo iš karto informavo, kad stabdo susitikimus iki naujo teismo sprendimo, nes yra pateikęs ieškinį dėl visiško motinos valdžios apribojimo. Formalūs susitikimai prieš vaikų valią tik pablogintų jų emocinę būklę ir dar labiau juos traumuotų. Prašė atsižvelgti į vaikų nuomonę bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadas. Nurodė, kad pareiškėja privalo mokėti išlaikymą vaikams, o susidariusi skola siekia apie 8 000 Eur. Pareiškėja nevykdo savo pareigų vaikams, nors byloje bando sudaryti priešingą nuomonę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 9 d. nutartimi prašymą atmetė.
5. Teismas pažymėjo tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 23 d. atidėjo teismo posėdį, įpareigodamas pareiškėją patikslinti savo prašyme (DOK-125945) nurodytas faktines aplinkybes, tačiau pareiškėja teismui papildomų įrodymų nepateikė.
6. Teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad I. M. inicijavo civilinės bylos Nr. e2-33707-807/2025 nagrinėjimą pagal pareikštą ieškinį atsakovei G. V. M., kuriuo prašo neterminuotai apriboti motinos G. V. M. valdžią nepilnamečiams vaikams A. M., E. M.. Nustatyta, kad minėtoje byloje pateikta 2025 m. rugpjūčio mėnesio Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) išvada Nr. 1SD-‑(8.1.27Mr). Teismo vertinimu, iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių, negalima nuspręsti, kad išimtinai suinteresuotas asmuo I. M. sudaro kliūtis pareiškėjai bendrauti su vaikais pagal teismo sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką ir tai daro piktybiškai, pareiškėja tokių duomenų bylai nepateikė. Šiuo metu vaikų ir motinos bendravimas su vaikais yra komplikuotas, vaikai iš esmės su motina nebendrauja ne dėl tėvo kaltės, o dėl jų nenoro, ir ši situacija bus analizuojama bei vertinama nagrinėjamoje civilinėje byloje e2‑33707‑807/2025 dėl motinos valdžios vaikams apribojimo. Teismas įvertino, kad priverstinio sprendimo vykdymo procesas nepaspartins ir (ar) neatkurs norimos motinos bendravimo tvarkos su vaikais. Pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, pareiškėja pati turi aktyviais veiksmais siekti situacijos pasikeitimo – bendradarbiauti su specialistais vaikų ir tėvų bendravimo klausimais ir taip siekti ryšio su vaikais atkūrimo / palaikymo. Teismas pareiškėjos prašymą atmetė ir vykdomąjį raštą išduoti atsisakė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja G. V. M. prašo: pridėti prie bylos pareiškėjos pateiktus įrodymus – susirašinėjimą su I. M.; įtraukti į bylą Tarnybą ir įpareigoti pateikti išvadą dėl vykdomojo rašto išdavimo; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
7.1. Apeliantė, pažymėdama suinteresuoto asmens atsiliepimo į prašymą argumentus, nurodo, kad jokių įrodymų jog ji buvo atvykusi neblaivi, teismui nebuvo pateikta.
7.2. Teismas nutartyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme pradėta byla dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, ir remiasi dar neišnagrinėtos civilinės bylos medžiaga, o būtent Tarnybos išvada. Joje Tarnyba paminėjo ir tai, kad pareiškėja su dukra nebendrauja, o su sūnumi vyko keli neproduktyvūs susitikimai; nurodyta, kad pareiškėja neteikia vaikui išlaikymo vaikas atsisako vykti į susitikimus. Apeliantės vertinimu, panaudoti neišnagrinėtos bylos medžiagą, kuri nėra patvirtinta įrodymais, neteisėta. Be to, iš teismui I. M. pateikto atsiliepimo matyti, kad sūnus nori su pareiškėja bendrauti, o Tarnybos atstovai nurodo priešingą informaciją.
7.3. Pareiškėja nesugebėjo laiku teismui pateikti papildomos medžiagos, t. y. susirašinėjimo su vaiko tėvu. Tai daro dabar, kai gavo advokato pagalbą, teikdama atskirąjį skundą. Iš susirašinėjimų su vaikų tėvu matyti, kad vaiko tėvas nuolat ieško priežasčių nesuteikti pareiškėjai galimybės matytis su sūnumi, dažniausiai jie nuolat kur nors išvyksta. Kadangi bendravimas pareiškėjai paskirtas tik kartą per mėnesį ir tik 2 valandas tai vaiko tėvas privalo taip planuoti savo ir vaiko laiką, kad teismo nutartis būtų vykdoma.
7.4. Teismas padarė pažeidimą neįtraukdamas į bylą Tarnybos atstovų. Jie būtent šioje byloje turėjo pateikti išvadą dėl bendravimo su vaikais. Į bylą turi būti įtraukta Tarnyba.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo I. M. prašo atsižvelgti į vaikų emocinę būklę ir jų nuomonę, įvertinti, kad suinteresuoto asmens veiksmai buvo nukreipti į vaikų apsaugą ir gerovę, neišduoti vykdomojo rašto. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
8.1. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suinteresuotas asmuo darė viską, kad būtų užtikrintas vaikų bendravimas su motina. Visada informuodavo apie galimus susitikimų laikus, o kai vaikas sirgo, buvo išvykęs ar tiesiog nenorėjo susitikimo dėl emocinės būklės, iš anksto apie tai pranešdavau el. pašto žinutėmis. Šios žinutės yra suinteresuoto asmens pastangų įrodymas – jose nurodyta, kad susitikimai buvo sustabdyti tik dėl vaikų emocinės būklės ir saugumo, o ne dėl noro trukdyti bendrauti. Pareiškėja atrinko tik dalį žinučių, todėl teismui pateiktas iškreiptas kontekstas. Suinteresuotas asmuo ne kartą siūlė, kad susitikimai vyktų vaikui priimtinoje ir saugioje aplinkoje, dalyvaujant jo žmonai, su kuria vaikas turi stiprų emocinį ryšį. Pareiškėja į siūlymus nereagavo ir toliau teikė skundus bei kvietė policiją.
Šalies argumentai
8.2. Pareiškėjos teiginiai, kad susitikimai nevyko dėl suinteresuoto asmens kaltės, neatitinka tikrovės. Susitikimai, kurie įvyko, buvo trumpi ir neproduktyvūs. Susitikimai neturi emocinio turinio, o ryšys tarp motinos ir vaikų taip neatsikuria. Be to, buvo atvejis, kai pareiškėja į susitikimą atvyko neblaivi. Tą pačią dieną suinteresuotas asmuo parašė SMS žinutę, kad laikinai stabdo susitikimus dėl vaikų saugumo. Šių žinučių pareiškėja į skundą neįtraukė.
8.3. Šiuo metu vaikai jaučia stresą, nerimą ir baimę. Vaikų patiriamas nesaugumo jausmas kilo dėl to, kad policiją į suinteresuoto asmens namus nuolat kviečia pareiškėjos mama kartu su pareiškėja. Policijai atvykus, pareigūnai pasakė, kas iškvietė policiją, ir vaikai tai girdėjo. Po šių iškvietimų vaikai tapo išsigandę. Vaikai nuo ankstyvos vaikystės patyrė traumą, kai dėl nepagrįstų kaltinimų buvo trumpam paimti į globos namus. Nors tyrimas nieko nepatvirtino, jie iki šiol prisimena išvežimą. Kiekvienas naujas policijos apsilankymas jiems sukelia stiprų stresą ir primena tuos įvykius. Situacija daro neigiamą poveikį tiek vaikams, tiek šeimai.
8.4. Tarnybos išvada yra oficialus vaikų teisių specialistų dokumentas, parengtas pagal jų kompetenciją. Tarnyba aiškiai pažymėjo, kad susitikimai buvo neproduktyvūs, o vaikai atsisako vykti į susitikimus dėl streso ir emocinės įtampos. Nurodo, kad pristatys naują Tarnybos parengtą vaikų nuomonės vertinimą, kuris šiuo metu yra rengiamas. Prašo teismo palaukti šio dokumento, nes jis objektyviai parodys vaikų būklę ir jų tikruosius norus. Prašo įvertinti tai, kad suinteresuoto asmens veiksmai buvo nukreipti į vaikų apsaugą ir gerovę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
11. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – pareiškėjos susirašinėjimo el. paštu su suinteresuotu asmeniu I. M. duomenis. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismui nesugebėjo laiku pateikti papildomos medžiagos ir tai daro dabar, kai gavo advokato pagalbą, teikdama atskirąjį skundą.
13. Suinteresuotas asmuo I. M. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad pateiks naują Tarnybos parengtą vaikų nuomonės įvertinimą, kuris šiuo metu yra rengiamas. Byloje suinteresuotas asmuo I. M. 2025 m. lapkričio 3 d. pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos ir pateikė Tarnybos 2025 m. spalio 30 d. raštą bei prie jo pridėtas 2025 m. spalio 25 d. Vaikų situacijos vertinimo duomenų anketas. Suinteresuotam asmeniui pateiktame Tarnybos 2025 m. spalio 30 d. rašte nurodyta, kad suinteresuotam asmeniui nepateiktos vaiko situacijos vertinimo duomenų anketų dalys, kuriose teikiami vaikų motinos duomenys.
14. Nagrinėjamu atveju papildomus įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikė tiek pareiškėja, tiek ir suinteresuotas asmuo. Byloje dalyvaujantys asmenys turėjo procesinę galimybę susipažinti su apeliacinės instancijos teisme pareiškėjos ir suinteresuoto asmens pateiktais papildomais įrodymais. Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens pateikti įrodymai yra glaudžiai susiję su byloje keliamo klausimo nagrinėjimu, jais byloje dalyvaujantys asmenys remiasi grįsdami savo įrodinėjamas aplinkybes, dėl to teikiami įrodymai gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Atsižvelgdamas į tai, taip pat įvertinęs, jog naujų įrodymų pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, siekdamas išsamaus ir visapusiško klausimo, susijusio su nepilnamečių vaikų interesais, išnagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas nutaria pareiškėjos ir suinteresuoto asmens pateiktus naujus įrodymus priimti ir pridėti prie bylos (CPK 314 straipsnis).
Dėl vykdomojo rašto išdavimo
15. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-8370-1018/2024, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2‑15204‑1040/2021, patvirtintos pareiškėjų G. V. M. ir I. M. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, tarp jų – sutarties 4 punktas išdėstytas nustatant, kad: šalys susitaria, jog G. V. M. su nepilnamečiu sūnumi A. M. 2024 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais bendrauja po 1 valandą per mėnesį, o nuo 2025 metų sausio mėnesio bendrauja po 2 valandas per mėnesį, šeštadieniais, dalyvaujant vaiko tėvui I. M., prieš savaitę iki numatomo bendravimo pranešant vaiko tėvui telefonu, SMS, elektroniniu paštu. G. V. M. su nepilnamete dukra E. M. bendrauja dukrai sutinkant, 2024 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais po 1 valandą per mėnesį, o nuo 2025 metų sausio mėnesio po 2 valandas per mėnesį, šeštadieniais, dalyvaujant vaiko tėvui I. M., prieš savaitę iki numatomo bendravimo pranešant vaiko tėvui telefonu, SMS, elektroniniu paštu.
16. Pareiškėja 2025 m. liepos 16 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl nesilaikymo teismo patvirtintos sutarties sąlygų dėl bendravimo su vaikais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pareiškėjai nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti. Pareiškėja 2025 m. rugpjūčio 24 d. bylai pateikė 2025 m. rugpjūčio 22 d. prašymą (procesinio dokumento registracijos Nr. DOK-125945). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo priimtas ir skirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimas atidėtas ir prašymas skitas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. spalio 9 d.; nustatytas terminas pareiškėjai patikslinti savo prašyme (DOK‑125945) nurodytas faktines aplinkybes (kada tiksliai turėjo bendrauti su kiekvienu iš vaikų, bet nebendravo), pateikti jos faktines aplinkybes (tai, kad neįvyko bendravimas) patvirtinančius rašytinius įrodymus bei pateikti įrodymus, kad prieš savaitę iki numatomo bendravimo pranešė vaiko tėvui telefonu, SMS, elektroniniu paštu apie planuojamą bendravimą bei vaikų tėvo atsakymus; taip pat nustatytas naujas terminas suinteresuotam asmeniui I. M. pateikti teismui atsiliepimą į pareiškėjos prašymą bei įrodymus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimu patvirtintos sutarties 4 punkto vykdymo. Byloje 2025 m. rugsėjo 26 d. gautas suinteresuoto asmens atsiliepimas į prašymą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė.
17. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
18. Pareiškėja atskirajame skunde remiasi argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi neišnagrinėtos kitos bylos medžiaga, kuri nėra patvirtinta kitais įrodymais. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės normas, neįtraukdamas į bylą dėl vykdomojo rašto išdavimo Tarnybos atstovų, nes būtent jie šioje byloje turėjo patiekti išvadą dėl bendravimo su vaikais. Apeliantė atskirajame skunde prašo įtraukti į bylą Tarnybą ir įpareigoti pateikti išvadą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.178 straipsnio 1 dalis numato, kad nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, pažymi tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiamas ginčas iš esmės. Šiuo atveju buvo sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl galbūt nevykdomos teismo patvirtintos sutarties sąlygų, susijusių su pareiškėjos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka.
20. Kita vertus, iš skundžiamos teismo nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis – kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-33707-807/2025 (naujas civilinės bylos Nr. e2-1110-807/2026), iškeltoje pagal ieškovo I. M. ieškinį atsakovei G. V. M. dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo nepilnamečiams vaikams A. M. ir E. M., pateikta 2025 m. rugpjūčio mėn. Tarnybos išvada ir joje pateiktais duomenimis. Taigi iš esmės pirmosios instancijos teismas vertino, kad Tarnybos nustatytos aplinkybės ir išvados turi reikšmės byloje keliamam klausimui teisingai išspręsti.
21. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Tačiau svarbu įvertinti ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2‑1110-807/2026 pateikta 2025 m. rugpjūčio 27 d. Tarnybos išvada Nr. 1SD-11023 yra pateikta dėl kitoje civilinėje byloje pareikšto ieškinio reikalavimų, be to, išvadoje pažymėta, jog išvados teikimo dieną nėra gautas atsakovės atsiliepimas ir (ar) priešieškinis dėl pareikšto ieškinio reikalavimų. Minėtoje Tarnybos išvadoje taip pat nepateikta duomenų, kad bendrauta su G. V. M., išvadoje pažymimi 2025 m. birželio 26 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio duomenys, o nagrinėjamu atveju pareiškėja į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi 2025 m. liepos 16 d., prašymą patikslino 2025 m. rugpjūčio 22 d.
22. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas, vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma. Be to, sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad teismo patvirtinta sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir ar jos gali būti priverstinai vykdomos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti vieną ar kitą teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019 32 ir 33 punktai).
23. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo grindė aplinkybėmis, jog suinteresuotas asmuo nesilaiko teismo patvirtintos taikos sutarties 4 punkto – neleidžia matytis pareiškėjai su dviem jos nepilnamečiais vaikais – A. M. ir E. M.. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė aplinkybes dėl vaikų nuomonės, susijusios su susitikimais su motina, taip pat išdėstė savo požiūrį į vaikų interesų apsaugą vykdymo procese. Pastebėtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimu pakeistame anksčiau teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų 4 punkte, be kita ko, numatyta, jog pareiškėja su nepilnamečiu sūnumi nuo 2025 m. sausio mėnesio bendrauja po 2 valandas per mėnesį, šeštadieniais, dalyvaujant vaiko tėvui I. M., pranešant prieš savaitę iki numatomo bendravimo, o su nepilnamete dukra nurodyta tvarka bendrauja dukrai sutinkant.
24. Šiuo atveju byloje keliamas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo yra susijęs su nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais (CK 3.3 straipsnis 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš bylos proceso eigos matyti, jog pareiškėjai kelis kartus buvo nustatytas terminas patikslinti savo prašyme nurodytas faktines aplinkybes. Pareiškėja pradinį teismui pateiktą prašymą patikslinto, tačiau po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria, be kita ko, pareiškėjai nustatytas terminas patikslinti savo prašyme (DOK-125945) nurodytas faktines aplinkybes, pareiškėja patikslinto prašymo nepateikė, tačiau kartu su atskiruoju skundu pateikė savo susirašinėjimo el. paštu su suinteresuotu asmeniu I. M. duomenis dėl bendravimo su vaiku derinimo aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi kitoje civilinėje byloje pateiktais Tarnybos išvados duomenimis. Taigi yra pagrindas vertinti, kad vien šioje byloje esančių duomenų nepakako byloje keliamam klausimui išspęsti.
25. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo diskrecijos teisė nuspręsti, ar klausimo nagrinėjimui tikslinga skirti teismo posėdį žodinio proceso tvarka, ar, esant atitinkamoms sąlygoms, klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo išsprendimas galimas ir neskiriant bylos žodinio nagrinėjimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo išnagrinėtas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nesant pakankamai duomenų, neatsižvelgė į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) ir nesiėmė veiksmų išsamiai įvertinti teismo patvirtintos sutarties (ne)vykdymo aplinkybių. Vienas iš pagrįsto įsitikinimo, ar taikos sutartis (ne)vykdoma, būdų šiuo atveju būtų žodinis bylos nagrinėjimas. Taigi nors pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, galėjo būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau konkrečiu nagrinėjamu atveju tokia prašymo nagrinėjimo forma nesudarė pakankamų sąlygų pirmosios instancijos teismui visapusiškai nustatyti klausimui išspręsti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes.
26. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas ir į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, aiškindamasis, ar taikos sutartis (ne)vykdoma, ir vertindamas taikos sutarties sąlygų, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, aiškumą, turėjo būti aktyvus ir paskirti žodinį pareiškėjos prašymo nagrinėjimą. Šiuo atveju bylos išnagrinėjimas pirmosios instancijos teisme rašytinio proceso tvarka galėjo turėti įtakos tinkamam bylai reikšmingų aplinkybių nustatymui ir byloje keliamo klausimo teisingam išsprendimui.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės prašymas apeliacinės instancijos teisme įtraukti į bylą Tarnybą ir įpareigoti pateikti išvadą dėl vykdomojo rašto išdavimo negali būti tenkinamas, dėl to atmetamas. Atsižvelgiant į byloje dalyvaujančių asmenų apeliacinės instancijos teisme pateiktų papildomų įrodymų apimtį, tiek naujų įrodymų vertinimas, tiek naujų Tarnybos išvadų pateikimas ir vertinimas, lemtų klausimo nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme beveik visa apimtimi naujais aspektais. Nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti byloje nagrinėjamo klausimo esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas klausimą dėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą pagrįstumo, turėtų įvertinti ir tai, ar šioje byloje nėra reikalingas vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas, jai pateikiant išvadą dėl byloje kilusių klausimų, susijusių su nepilnamečių vaikų interesais (CK 3.178 straipsnis).
28. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymo pagrįstumo klausimą, tinkamai nesivadovavo CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatomis, dėl to galėjo būti tinkamai nenustatytos bylai reikšmingos aplinkybės ir neatskleista nagrinėjamo klausimo esmė. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atskirasis skundas tenkinamas – skundžiama teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.