Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui D. R., jo atstovui advokatui Edgarui Dereškevičiui, atsakovės Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos atstovei Aurikai Stanislovaitienei, 2008 m. sausio 28 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. R. prašymą atsakovei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijai dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2007-10-10 įsakymo Nr. 6-13 „Dėl Šilalės rajono pataisos inspekcijos vyresniojo inspektoriaus D. R. nubaudimo“ panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2007 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. 6-13 „Dėl Šilalės rajono pataisos inspekcijos vyresniojo inspektoriaus D. R. nubaudimo“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Pagrindinius Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių veiklos teisinius pagrindus, uždavinius, finansavimą, materialinį-techninį aprūpinimą, veiklos kontrolę ir pareigūnų teisinę padėtį nustato Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas, patvirtintas 2000 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. VIII-1631 (toliau –Statutas). Statuto 2 straipsnio 1 dalis numato Kalėjimų departamentui pavaldžias įstaigas ir įmones, tarp kurių – pataisos inspekcijos. Pagal bylos medžiagą, pareiškėjas – statutinis valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja Statutas ir kuris turi viešojo ir vidaus administravimo įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims (Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai (Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Statuto 24 straipsnio 2 dalis nustato už tarnybinius nusižengimus pareigūnams skiriamų tarnybinių nuobaudų rūšis: 1) įspėjimas žodžiu; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) nušalinimas nuo pareigų nuo 1 iki 6 mėnesių; 5) kvalifikacinės kategorijos pažeminimas arba žemiausios kvalifikacinės kategorijos atėmimas; 6) pareiginės algos sumažinimas 1 ar 2 kategorijomis iki 6 mėnesių; 7) pareigų pažeminimas; 8) atleidimas iš tarnybos.

Tarnybinio nusižengimo sąvoka įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas jų atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.

2001 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 217 patvirtintos Pareigūnų darbo organizavimo Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos bei jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse taisyklės inter alia nustato tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką. Šių taisyklių VII skirsnis reglamentuoja pataisos institucijų vadovų įgalinimus skiriant tarnybines nuobaudas.

Pagrindinės tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės šiems pareigūnams nustatytos Statuto 26 straipsnyje. Tarnybinių patikrinimų tvarka jame nėra nustatyta. Tokią tvarką reglamentuojančių nuostatų Pareigūnų darbo organizavimo Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos bei jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 217, taip pat nėra, todėl taikytinos atitinkamos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, išdėstytos įstatymo 30 straipsnyje (Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis) ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr.977, kiek jos neprieštarauja Statutui.

Atsižvelgiant į tai, kad įsakymas skirti nuobaudą gali būti skundžiamas teismui, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, privalo ištirti ir įvertinti ne tik pareigūno, kuriam skirta ši nuobauda, veiką, bet ir įgaliotų tirti pažeidimą asmenų veiksmus dėl teisės normų, reglamentuojančių nuobaudos skyrimo procedūrą, tinkamo taikymo, darytina išvada, kad visi įstatymo nustatyti reikalavimai, į kuriuos darbdavys, skirdamas nuobaudą, privalo atsižvelgti, turi atsispindėti administraciniame akte (įsakyme) dėl nuobaudos skyrimo.

Nustatant tarnybinio tyrimo išvados teisinę reikšmę, būtina vadovautis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatomis. Pagal Taisyklių nuostatas – nuobaudų skyrimo procedūra – būtina ir jos pagrindu priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas (Taisyklių 5 punktas), kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veikos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tiriamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminat motyvuotoje išvadoje. Tai reiškia, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nepakanka tik nurodyti faktines aplinkybes; išvadoje turi būti motyvuojama kodėl, kokiais įrodymais, paaiškinimais, kitais duomenimis vadovaujantis ši išvada yra grindžiama. Nors Valstybės tarnybos įstatyme ir Taisyklėse nėra konkrečios normos, reglamentuojančios tyrimo eigą, tačiau teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, apie tokių reikalavimų tarnybiniam tyrimui įtvirtinimą (Valstybės tarnybos įstatymo 29-30 straipsniai, Taisyklių 3-10 punktai). Nustačius, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nusižengimą kvalifikuoti, nurodant pažeisto įstatymo straipsnį, dalį, punktą, nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo dieną, tarnautojo, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formą, nusižengimo padarinius, o taip pat ir siūlomą konkrečią nuobaudą. Tokie išvados reikalavimai suformuluoti Taisyklių 10 punkte. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies nuostatą, tarnybinės nuobaudos skyrimo metu turi būti atsižvelgiama į kaltę, padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, turi išsiaiškinti, ar tarnybinė nuobauda buvo paskirta pagrįstai, t.y. ar D. R. netinkamai atliko statutinio valstybės tarnautojo pareigas.

Kaip matyti iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos Šilalės rajono pataisos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 4-46 (b.l. 59-61), D. R. kaip vyresnysis inspektorius pagal pareigybės aprašymą (b.l. 64-65) vadovauja Šilalės rajono inspekcijai ir atsako už jos tarnybinę veiklą (4 punktas). Jam pagal pareigybės aprašymą priskirtos šios funkcijos: planuoti, organizuoti ir kontroliuoti Šilalės rajono pataisos inspekcijos veiklą, rengti statistines ataskaitas ir teikti jas nustatyta tvarka ir terminais (5 punktas); vykdyti teismo nuosprendžius ir nutartis, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais pataisos inspekcijų veiklą, Klaipėdos regiono PI direktoriaus įsakymu patvirtintoje veiklos teritorijoje (7 punktas); užtikrinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą bei teismo paskirtą nuteistųjų priežiūrą, jų elgesio kontrolę, ne rečiau kaip kartą per savaitę išvykti į veiklos teritoriją (8 punktas); kontroliuoti bausmės atlikimo laiką ir nuteistiesiems nustatytų pareigų bei draudimų laikymąsi (9 punktas); organizuoti bei vykdyti teritorinės PI raštvedybą ir nomenklatūrinių bylų tvarkymą (15 punktas).

Ginčijamo įsakymo (b.l. 12-13) turinys įrodo, kad D. R. tarnybinė nuobauda – papeikimas skirta už Bausmių vykdymo kodekso 47 straipsnio 2 dalies, 160 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą, Pataisos inspekcijų darbo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 balandžio 17 d. įsakymu Nr. 107, 28, 30.2, 50, 66 punktų pažeidimus, už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 72/IV-75 patvirtintos Pataisos inspekcijų ir policijos bendradarbiavimo vykdant laisvės apribojimo bausmę tvarkos 2.3 punkto pažeidimą, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2007 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 4-03 patvirtinto Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos darbo reglamento 76, 129 punktų pažeidimą, Naujos nusikalstamos veikos padarymo rizikos vertinimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 4/07-50, 8.7, 9.1, 11, 14 punktų reikalavimų pažeidimą, už Pataisos inspekcijų pareigūnų įgaliojimų, skiriant nuteistiesiems, atliekantiems viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes, bei lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų asmenims paskatinimo priemones ir nuobaudas bei jų skyrimo tvarkos, patvirtintos 2003 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 107, III skirsnio reikalavimų pažeidimą, Dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 11 punkto pažeidimą, už Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 88, 3 punkto pažeidimą, už Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono Šilalės rajono pataisos inspekcijos vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2005 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 4, 6, 7, 8, 9, 15 punktų netinkamą vykdymą, už Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos Šilalės rajono pataisos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 4-46, 10.1, 10.3, 10.4, 10.9 punktų reikalavimų pažeidimus.

Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nurodyta, jog jis priimtas atsižvelgiant į 2007 m. spalio 5 d. Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos tarnybinio tyrimo išvadą.

Iš skundžiamo įsakymo matyti, kad nors jame nėra nurodytas pareiškėjo kaltės laipsnis, nenurodyti konkretūs pažeidimai, nusižengimo pasekmės, tačiau yra nuoroda į tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2007 m. spalio 5 d. (atsakovės direktoriaus patvirtintą) tarnybinio tyrimo išvadą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad administracinio akto pagrindimas nustatytais faktais ir teisės normomis nebūtinai privalo būti nurodytas pačiame akte, tačiau gali atsispindėti iš kitų su administracinio akto priėmimu susijusių dokumentų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje A-750/2004; 2005 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-203/2005). Todėl sprendžiant pareiškėjui paskirtos nuobaudos pagrįstumo klausimą, būtina remtis atitinkamomis išvados nuorodomis. Išvada yra juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma.

Tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo atliko ir išvadą surašė Kalėjimų departamento Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos Administracijos reikalų skyriaus viršininkė A. K.

Tarnybinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas netinkamai vykdė pareigybės aprašyme numatytas funkcijas bei Kalėjimų departamento Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos Šilalės rajono pataisos inspekcijos nuostatų bei kitų teisės aktų reikalavimus, nes netinkamai organizavo veiklą, netinkamai vykdė teismo nuosprendžius ir nutartis, nuteistųjų priežiūrą ir elgesio kontrolę, netinkamai kontroliavo bausmės atlikimo laiką. Tarnybinio tyrimo išvadoje išdėstytos nustatytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai, pateiktas teisinis pareiškėjo veikos įvertinimas bei pasiūlymai, t.y. ji atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio reikalavimus bei Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr.977, reikalavimus. Tarnybinio tyrimo išvadoje už padarytą tarnybinį nusižengimą pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b.l. 22-33).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 47 straipsnio 2 dalyje numatyta imperatyvi nuostata, jog laisvės apribojimo bausmę vykdančios institucijos pareigūnai privalo lankytis nuteistojo gyvenamojoje vietoje ir tikrinti, kaip nuteistasis laikosi jam nustatytų draudimų ir vykdo paskirtus įpareigojimus, taip pat teikti socialinę paramą sprendžiant asmenines ir socialines nuteistųjų problemas. Kodekso 160 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta pareiga lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų asmenims registruotis pataisos inspekcijoje nuo 1 iki 4 kartų per mėnesį. Kiek kartų registruotis pirmaisiais trimis mėnesiais po paleidimo, nustato teismas, vėliau – pataisos inspekcijos vadovas.

Pataisos inspekcijų darbo tvarkos 28 punktas nustato reikalavimą dirbant individualų darbą su nuteistaisiais ir nurodo, kad individualus darbas su nuteistaisiais dirbamas pataisos inspekcijos pareigūno ir nuteistojo susitikimo metu. Šis darbas fiksuojamas pažymose, kurios saugomos asmens bylose. Tvarkos 30.2 punkte nustatyta, jog su asmenimis, kuriems baudos, arešto ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, su asmenimis, kuriems paskirti viešieji darbai, laisvės apribojimas, baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai – individualus darbas vykdomas ne rečiau kaip kartą per 2 mėnesius. Tvarkos 50 punkte numatyta pataisos inspekcijos pareigūnų funkcija – teikti asmeninę ir socialinę paramą nuteistiesiems, atsižvelgiant į nuteistųjų poreikius. 66 punkte nustatyti pataisos vadovo reikalavimas dėl nuteistųjų registravimosi pataisos inspekcijose.

Pataisos inspekcijų ir policijos bendradarbiavimo vykdant laisvės apribojimo bausmę tvarkos 2.3 punkte nustatyta imperatyvi nuostata pataisos inspekcijos pareigūnams ne rečiau kaip kartą per mėnesį tikrinti gyvenamojoje vietoje, kaip asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, laikosi teismo paskirtų draudimų ir įpareigojimų.

Naujos nusikalstamos veikos padarymo rizikos vertinimo metodinių rekomendacijų (b.l. 83-86) 8.7 ir 9.1 punktai nustato nusikalstamos veikos padarymo rizikos vertinimo kriterijus ir papildomus kriterijus, o 11 punkte nustatyti nuteistųjų skirstymo į rizikos grupes kriterijai. Rekomendacijų 14 punkte nustatyti individualaus darbo reikalavimai

Pataisos inspekcijų pareigūnų įgaliojimų, skiriant nuteistiesiems atliekantiems viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes, bei lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų asmenims paskatinimo priemones ir nuobaudas bei jų skyrimo tvarkos III skirsnis nustato paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką.

Tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės patvirtintos ir byloje esančia faktine medžiaga – nuteistųjų asmens bylomis. Patikrinimo metu nustatyta, kad dirbdamas su lygtinai paleistais asmenimis, esančiais pataisos inspekcijos įskaitoje, pareiškėjas ne visada vykdė Naujos nusikalstamumo veikos padarymo rizikos vertinimo metodinių rekomendacijų (toliau – Rizikos rekomendacijos), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 4/07-50, reikalavimus, kadangi ne visada teisingai įvertinta naujos nusikalstamos veikos padarymo rizika.

S. J. 2007 m. vasario 23 d. nutartimi lygtinai paleistas neatlikus 1 metų 10 mėnesių 27 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant 4 kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje. 2007 m. birželio 4 d. pildant Priklausymo rizikos grupei lentelę, vertinant 7 –ą naujos nusikalstamos veikos padarymo rizikos vertinimo kriterijų – laikas, praėjęs nuo lygtinio paleidimo, įvertintas kaip vidutinė rizika, tačiau nuo lygtinio paleidimo buvo praėję tik 3 mėnesiai, todėl nuteistasis turėjo būti priskirtas didelės rizikos grupei. Vadovaujantis Rizikos vertinimo rekomendacijų 14 punktu, su nuteistaisiais, priskirtais didelei rizikos grupei, pataisos inspekcijos pareigūnas turi individualiai dirbti ne rečiau kaip tris ar keturis kartus per mėnesį. Priežiūra taip pat nebuvo vykdoma, kaip reikalaujama dirbant su didelės rizikos asmenimis, nes su nuteistuoju S. J. individualus darbas buvo dirbamas vieną-du kartus per mėnesį. Be to, 2007 m. kovo 5 d. nutarimas „Dėl registravimosi kartų ir dienų nustatymo“ Nr. 015Š-2, kuriuo buvo nustatytas privalomasis registravimas 4 kartus per mėnesį (b.l. 36), 2007 m. birželio 5 d. D. R. buvo pakeistas. Kaip matyti iš įrašo nutarime, nuteistasis S. J. susipažino tik su 2007 m. kovo 5 d. nutarimo turiniu. Akivaizdu, kad D. R. pažeidė Pataisos inspekcijos darbo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 107, 66 punkto reikalavimą lygtinai paleistą asmenį supažindinti pasirašytinai. Pažymėtina, kad pareiškėjas, vykdydamas S. J. priežiūrą, neužtikrino pareigų ir draudimų vykdymo kontrolės. S. J. nuolat nebuvo randamas namuose, tačiau pareiškėjas neišsiaiškino jo tikrųjų sistemingų pažeidimų padarymo aplinkybių. Nors pareiškėjas nurodo, kad nuteistojo S. J. nebuvimas susijęs su darbu, tačiau asmens byloje esančiuose S. J. paaiškinimuose yra kalbama apie darbą tik Gariūnų turgavietėje. Akivaizdus nesugebėjimas suderinti kontrolės ir adaptacijos priemonių sudarė S. J. nebaudžiamumo įvaizdį, nes jis per trumpą laiką padarė kelis pažeidimus ir lygtinis paleidimas jam buvo panaikintas. Šilalės apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d., spręsdamas lygtinio paleidimo panaikinimą, konstatavo, jog S. J. nebuvimas namuose nėra susijęs su darbu.

Vertinant V. A. naujos nusikalstamos veikos padarymo riziką, neatsižvelgta į papildomus rizikos kriterijus: ar nuteistasis buvo pažeidęs teismo skirtą pareigą, viešąją tvarką, ar padaręs kitą administracinės teisės pažeidimą, nors nuteistasis pagal asmens bylos medžiagą padarė 2 administracinius teisės pažeidimus ir kartą nevykdė draudimo, tačiau buvo priskirtas vidutinės rizikos grupei. Kadangi nuteistasis turėjo būti priskirtas didelės rizikos grupei, vadovaujantis Rizikos rekomendacijų 14 punktu jam turėjo būti nustatytas maksimalus registracijos pataisos inspekcijoje skaičius – 4 kartus per mėnesį. Nors pareiškėjas teigia, kad įvertinus Rizikos rekomendacijų 8-ą kriterijų vidutine rizika, buvo atsižvelgta į 2007 m. vasario 27 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartį, tačiau minėta nutartis buvo priimta išnagrinėjus Šilalės rajono pataisos inspekcijos teikimą dėl lygtinio paleidimo nuteistajam V. A. (teikimas atmestas). Teismas nepripažino paskirtos nuobaudos – papeikimo neteisėta, tik konstatavo, kad V. A. pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas.

Tarnybinio tyrimo išvadoje konstatuotas netinkamas pareiškėjo individualus darbas su nuteistaisiais – S. J., V. A., D. Č., R. B., M. M., V. D. patvirtinamas šių nuteistųjų asmens bylų duomenimis. B. Č. bausmės vykdymas buvo atidėtas ir skirti įpareigojimai atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. B. Č. nurodė, jog įsidarbinti nepavyko ir yra pametusi nukentėjusiojo duomenis. 2007 m. gegužės 4 d. pažymoje apie individualų pokalbį yra įrašas „Dėl nukentėjusiojo paieškos pasiūlyta kreiptis į policiją“. Nuteistoji paaiškinimuose nuolat rašė, kad neturi nukentėjusiojo duomenų, tačiau tik 2007 m. spalio 19 d. pažymoje nurodyta, kad pataisos inspekcijos pareigūnai suteikė jai socialinę pagalbą, padėdami surasti nukentėjusiojo duomenis. Tokiu būdu buvo pažeistas Pataisos inspekcijų darbo tvarkos 50 punktas. V. D. šaukiamas du kartus vengė atvykti į inspekciją ir kartą per tris mėnesius neatsiskaitė už įpareigojimų vykdymą. Informacija apie jo gydymąsi Švėkšnos ligoninėje buvo pradėta rinkti tik po tarnybinės veiklos patikrinimo. Nuteistųjų D. Č. ir R. B. atžvilgiu neatliktas tinkamas individualus darbas, tokiu neveikimu pažeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 72/IV-75 patvirtintos Pataisos inspekcijų ir policijos bendradarbiavimo vykdant laisvės apribojimo bausmę tvarkos 2.3 punktas, numatantis įpareigojimą Pataisos inspekcijai ne rečiau kaip kartą per mėnesį tikrinti gyvenamojoje vietovėje, kaip asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, laikosi teismo paskirtų draudimų ir įpareigojimų. Kaip matyti iš nuteistosios D. Č. asmens bylos, 2007 m. birželio 14 d. jai buvo išsiųstas šaukimas atvykti į pataisos inspekciją 2007 m. birželio 19 d. Ant šaukimo šaknelės yra įrašas „Atvyko“. Tą pačią dieną surašyta pažyma apie individualų pokalbį. Daugiau pažymų apie individualų pokalbį birželio mėnesį byloje nėra. Todėl pagrįstai konstatuota, kad birželio mėnesį šios nuteistosios namuose nesilankyta, nes pažyma surašyta pataisos inspekcijos patalpose. Nuteistojo R. B. asmens byloje yra 2007 m. birželio 5 d. pažyma, iš kurios turinio negalima teigti, jog ji surašyta apsilankymo nuteistojo gyvenamojoje vietoje metu. Aplinkybę, jog pareiškėjas žinojo reikalavimą surašyti skirtingas pažymas apie apsilankymą gyvenamojoje vietoje ir apie individualų pokalbį, patvirtina tai, jog vykdant nuteistojo priežiūrą buvo surašomos skirtingos pažymos – pažyma apie apsilankymą gyvenamojoje vietoje ir pažyma apie individualų pokalbį (b.l. 165-166).. Su nuteistuoju V. D. neatliktas tinkamas individualus darbas, tokiu būdu nepasieki bausmės tikslai ir neužtikrintas tinkamas nuosprendžio vykdymas.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas netinkamai vykdė individualų darbą su nepilnamečiu nuteistuoju M. M. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. 2007 m. birželio 5 d. pažymoje apie pirminį pokalbį su įrašytu į pataisos inspekcijos įskaitą asmeniu nenurodytas teigiamos reputacijos asmuo, nes, pareiškėjo teigimu, M. M. tokio asmens nenurodė. Pažymėtina, kad skundžiamajame įsakyme nekonstatuojama, jog pareiškėjas pažeidė Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. V-215 patvirtintų Darbo su nepilnamečiais, kuriems pagal Baudžiamojo kodekso 92 ir 94 straipsnius taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ar lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, metodinės rekomendacijos.

Skundžiamajame įsakyme nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos 2007 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 4-03 patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos darbo reglamento 76, 129 punktus, neteisingai nustatant nuteistųjų K. A., A. M., M. M. bausmės pasibaigimo terminą. Tarnybinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog Asmenų, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, apskaitos žurnale nuteistiesiems K. A., A. M., M. M. nustatytas bausmių pabaigos nurodytos viena diena vėliau. Iš įrašų minėtame žurnale (b.l. 152-153) nustatyta, kad nuteistajam K. A. skirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, nuosprendis įsiteisėjo 2007 m. balandžio 19 d., bausmės pabaiga nurodyta 2008 m. balandžio 21 d. A. M. paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, nuosprendžio įsiteisėjimo diena – 2007 m. gegužės 3 d., o bausmės pabaiga – 2008 m. vasario 5 d. M. M. paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, nuosprendis įsiteisėjo 2007 m. gegužės 24 d., nuosprendis gautas 2007 m. gegužės 29 d., o bausmės pabaiga – 2008 m. gegužės 30 d. Bausmių vykdymo įstatymuose yra du terminai – bausmės pabaiga ir išbraukimo iš įskaitos data. Minėtame žurnale turėjo būti įrašyta bausmės pabaiga, o ne išbraukimo iš įskaitos diena. Netinkamai apskaičiuodamas bausmės terminą ir apie tai informuodamas policijos pareigūnus, pareiškėjas sudarė sąlygas nepagrįstai riboti asmenų laisvę, nes, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 47 straipsnio 2 dalies nuostatomis, policijos pareigūnai turi teisę lankytis nuteistojo gyvenamoje vietoje ir tikrinti, kaip nuteistasis laikosi jam nustatytų draudimų ir vykdo paskirtus įpareigojimus.

Tarnybinio tyrimo išvadoje pagrįstai konstatuota, kad skaičiuojant R. R. sulaikyme išbūtą terminą, nebuvo vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis bausmių keitimo taisyklėmis. Tai patvirtina įrašai Asmenų, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, apskaitos žurnale (b.l. 153) bei 2007 m. gegužės 10 d. pranešimas Šilalės rajono policijos komisariatui Nr. 1Š-202, kuriame nurodyta bausmės pabaiga 2008 m. kovo 11 d. (b.l. 136).

Pažymėtina tai, jog konstatuoti pažeidimai yra sistemingi ir dauguma jų buvo nurodyti 2007 m. kovo 9 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 018-10 (b.l. 89-96). Pareiškėjas D. R. buvo įpareigotas išstudijuoti teisės aktus, reglamentuojančius nuosprendžių vykdymą bei dokumentų tvarkymą. Skundžiamajame įsakyme konstatuoti panašūs pažeidimai, susiję su netinkamu teisės aktų taikymu, reglamentuojančių nuosprendžių vykdymą ir dokumentų tvarkymą.

Bylos nagrinėjimo metu nepaneigtos tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės dėl padaryto tarnybinio pažeidimo. Ginčijamame įsakyme teisingai įvertintos tarnybinio pažeidimo faktinės aplinkybės ir nurodyti galiojantys teisės aktai, kuriuos pareiškėjas pažeidė. Tarnybinis patikrinimas atliktas laikantis teisės norminių aktų nustatytų tarnybinių patikrinimų atlikimo terminų bei tvarkos, nustatytas konkretus tarnybinis nusižengimas, tarnybinė nuobauda paskirta laikantis tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos ir terminų. Įvertinta aplinkybė, jog pareiškėjui D. R. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – įspėjimas žodžiu, tačiau šiuo metu nuobauda jau yra išnykusi. Darytina išvada, jog pareiškėjui pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bei teisines aplinkybes, nėra teisinio pagrindo panaikinti 2007 m. spalio 10 d. įsakymą, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, todėl pareiškėjo skundas, kaip nepagrįstas, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjo D. R. prašymą, kaip nepagrįstą, atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.